216842ef-bc82-4df3-94f0-324f9cddeae2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1514-196/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-2216-640/2018), n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė individualiai įmonei ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylÄ .

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi įtraukė byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, A. M..

3. Trečiasis asmuo A. M. 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2018 m. vasario 23 d. nutartis. Atskirajame skunde nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi A. M. buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl bylos nagrinėjimas turėjo bÅ«ti atidėtas ir byla pradėta nagrinėti iÅ¡ naujo. Nepaisant to, nesant asmens sutikimo, byla buvo nagrinėjama toliau, atlikta daugybė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pažeidimų, o taip pat neįteiktos A.

M. teisėms ir pareigoms neigiamas pasekmes sukeliančios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2018 m. vasario 23 d. nutartys. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi A. M. 2018 m. liepos 23 d. atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti.

5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo patvirtintas IÄ® „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, Å¡i nutartis buvo įteikta bankroto administratoriui, kuris buvo įpareigotas informuoti apie nutarties priėmimÄ ir jos turinį kreditorius. Teismo teigimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. administratorius pateikė teismui įrodymus, jog supažindino kreditorius su priimta nutartimi. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatė, kad bankroto administratorius minėtÄ nutartį 2017 m. rugsėjo 4 d. 09:18 iÅ¡siuntė I. M., tai teismo teigimu, reiÅ¡kia, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 12 d. ir todėl A. M. 2017 m. gruodžio 8 d. įtraukus byloje trečiuoju asmeniu, jau buvo įsiteisėjusi, o dėl įsiteisėjusios nutarties negali bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas.

6. Taip pat teismas nurodė, kad A. M. yra EPP vartotojas, kuriam yra suteikta prieiga prie visos byloje esančios informacijos, Å¡io asmens teikiamų skundų turinys patvirtina, kad jis yra puikiai susipažinęs su bylos procesu, jos medžiaga, taip pat jam yra siÅ«lytÄ pasinaudoti teise susipažinti su byla, jis nuo 2018 m. gegužės 28 d. aktyviai dalyvauja byloje, skundžia nutartis, teikia praÅ¡ymus, reikalavimus, skundus.

7. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nėra pateisinamas toks asmens pasyvumas, kai skundas dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties teismui pateikiamas praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo bankroto nutarties priėmimo, daugiau nei 6 mėnesiams nuo asmens dalyvavimo byloje pradžios, bei beveik 2 mėnesiams nuo aktyvaus dalyvavimo byloje pradžios nurodant tik formalų pagrindÄ , kad asmeniui nebuvo įteikta minėta nutartis (CPK 335 str. 1 d., 75 str., 78 str.).

8. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 23 d. nutartimi IÄ® „Viešųjų pirkimų sprendimai“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. A. M. 2018 m. birželio 15 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl bankroto byloje priimtų nutarčių, tarp jų, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. spręsdamas skundo priėmimo klausimÄ , jį priimti atsisakė, dėl Å¡ios nutarties buvo paduotas trečiojo asmens atskirasis skundas, kuris perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti A. M. 2018 m. liepos 23 d. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties panaikinimo, nes teismo žinioje jau yra 2018 m. birželio 15 d. atskirasis skundas dėl tos pačios nutarties panaikinimo ir šio skundo priėmimo klausimas dar nėra galutinai išspręstas (CPK 137 str. 2 d. 5 p. sistemiškai taikomas su CPK 3 str. 6 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. Trečiasis asmuo A.

M. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Trečiajam asmeniui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis nebuvo ir net Å¡iuo metu CPK nustatyta tvarka nėra įteikta. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kadangi trečiojo asmens teisė atlikti tokį procesinį veiksmÄ nebuvo ir nėra iÅ¡nykusi, nes nėra pasibaigęs CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti.

Skundžiamos nutarties argumentas, kad teismo žinioje jau yra trečiojo asmens paduotas atskirasis skundas dėl tos pačios nutarties, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti 2018 m. liepos 23 d. atskirÄ jį skundÄ . CPK teisės normos neriboja byloje dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl teismo nutarties paduoti daugiau nei vienÄ atskirÄ jį skundÄ . 9.2. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi įtraukus į bylÄ trečiuoju asmeniu A.

M., tačiau Å¡iam trečiajam asmeniui nepateikus praÅ¡ymo, kad byla bÅ«tų nagrinėjama toliau, teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 4 dalimi, privalėjo bylos nagrinėjimÄ atidėti ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ pradžių. Tačiau teismas šį įstatymu nustatytÄ reikalavimÄ pažeidė, o tai yra laikytina savarankiÅ¡ku Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties panaikinimo pagrindu. Å ioje byloje susiklostė tokia situacija, kad į bylÄ Ä¯trauktam naujam joje dalyvaujančiam asmeniui, dėl teismo padaryto grubaus proceso teisės normų pažeidimo, buvo užkirsta galimybė apeliacine tvarka ginčyti pirmosios instancijos priimtÄ nutartį, kuri sukėlė neigiamus padarinius naujai į bylÄ Ä¯stojusiam asmeniui.

10. Atsakovė BIÄ® ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens skundÄ . IÅ¡ trečiojo asmens skundo turinio darytina iÅ¡vada, kad tiek ankstesniais skundais, tiek Å¡iuo skundu trečiasis asmuo siekia ne apginti savo neva pažeistas teises, o tik vilkinti bankroto procesÄ .

11. Atsakovė I. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad sutinka su skunde nurodytais argumentais. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisminę gynybÄ dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ . Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtÄ laikÄ , o apeliacijos teisė turi bÅ«ti įgyvendinta per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tai yra teisės įgyvendinimas yra ribojamas laike. Ä®statymo leidėjas, siekdamas užkirsti keliÄ byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesÄ bei turėdamas tikslÄ užtikrinti greitÄ ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimÄ , byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). 15.

CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis yra priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali bÅ«ti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytÄ septynių dienų terminÄ , teisė paduoti atskirÄ jį skundÄ iÅ¡nyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali bÅ«ti atnaujinamas. 16.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklÄ , civilinių teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkerta keliÄ procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikÅ¡mę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas).

Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo patvirtintas IÄ® „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi įtraukė byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, A. M..

18. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas kreditorių teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar tikslinimo klausimais, yra nurodęs, kad kreditorius nuo jo tapimo byloje dalyvaujančiu asmeniu momento turi galimybę susipažinti su visomis byloje priimtomis nutartimis, todėl terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai dienos, t. y. nuo įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).Vadovaujantis civilinio proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu (CPK 17 str.), kuris užtikrina proceso dalyvių vienodÄ teisių apsaugÄ , kasacinio teismo nurodyta termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo tvarka taikytina ne tik trečiaisiais asmenimis įtrauktiems kreditoriams, bet ir kitiems asmenims, kurie įrodė materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir yra įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

19. Kaip minėta, apeliantas trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯trauktas Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, tuo tarpu skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties pateikė tik 2018 m. liepos 23 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo jo įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu. Nors apeliantas teigia, kad jam nebuvo įteikta nei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis, nei 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. aktyviai dalyvauja byloje, teikia praÅ¡ymus ir skundus, kurių turinys patvirtina, kad jam yra žinoma bylos eiga bei byloje priimami procesiniai teismo sprendimai.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2018 m. gegužės 28 d. apelianto pateikto teismui praÅ¡ymo per EPP turinys, kuriame apeliantas nurodė, kad jam teismo skirtuose dokumentuose nurodytas teismo priimtų procesinių dokumentų siuntimo adresas buvo (duomenys neskelbtini), yra apelianto sutuoktinės tėvų gyvenamosios vietos adresas, todėl apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo priimti procesiniai sprendimai, tame tarpe ir 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis yra iÅ¡siųsta ir bus įteikiama minėtu adresu, nedelsdamas ėmėsi priemonių užtikrinti, kad jam siųsti teismo dokumentai bÅ«tų įteikti, t. y. asmeniÅ¡kai susisiekė su savo sutuoktinės tėvais ir įspėjo apie apelianto vardu gautinÄ korespondencijÄ iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo.

Nors apeliantas teigia, kad minėtų jam teismo siųstų nutarčių negavo, tačiau paties apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos iÅ¡vadas, kad apeliantas buvo susipažinęs su bylos procesu. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas tik 2018 m. liepos 23 d. pateikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties elgėsi pasyviai, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ .

20. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad įtraukus į bylÄ trečiuoju asmeniu A. M., teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 4 dalimi, privalėjo bylos nagrinėjimÄ atidėti ir bylÄ nagrinėti iÅ¡ pradžių, nėra susiję su nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių apelianto argumentų nepasisako.

21. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat buvo atsisakyta priimti trečiojo asmens A. M. 2018 m. liepos 23 d. pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad trečiasis asmuo A. M. jau 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi trečiojo asmens atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis palikta nepakeista.

22. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka individualios bylos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.).

23. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ paduodantis asmuo, be kita ko, turi bÅ«ti teisiÅ¡kai suinteresuotas, kad bÅ«tų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kitaip tariant, apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo A. M. byloje nėra pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų materialinių teisinių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis nėra susijusi su jo materialiosiomis teisėmis ar pareigomis.

24. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir nagrinėjamos bylos atžvilgiu turi prejudicinę reikÅ¡mę. Tokia teismo nutarties savybė lemia, kad apeliantas negali kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kvestionuoti Å¡ioje byloje. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje teismui konstatavus, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis nėra susijusi su apelianto materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, todėl jis neturi teisės skųsti nurodytÄ nutartį, nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties apeliantui įteikimo neturi teisinės reikÅ¡mės. Be to, kaip minėta, apeliantui buvo žinoma bylos eiga bei byloje esantys duomenys, tačiau apeliantas atskirÄ jį skundÄ pateikė praleidęs terminÄ atskirajam skundui pateikti (žr. nutarties19 p.) .

25. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

26. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Konstantinas Gurinas