2167f895-c29d-4eac-9ac8-e298122ed223 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-46-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02060-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.3.4.4.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 pagal ieÅ¡kovės D. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D.

G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-05-09 sprendimo, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, dalį dėl atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ , kai atsakovas su vaikais bendrauja ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku, dalyvaujant ieÅ¡kovei arba (ir) vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norÄ , sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese; esant ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, vaikams neprieÅ¡taraujant, vaikams sukakus ne mažiau kaip 12 metų, atsakovas bendrauja su vaikais ir kitu su ieÅ¡kove suderintu laiku nedalyvaujant ieÅ¡kovei ir (arba) vaiko teisių apsaugos specialistui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: Pakeisti 2017-05-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, nustatytÄ atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L.

G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ :

1. Atsakovas V. G. vienus metus nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos vienÄ kartÄ per savaitę, trečiadienį, nuo 15.30 val. iki 17 val. bendrauja su savo dukromis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centre, adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju. IeÅ¡kovė D. G. privalo užtikrinti dukrų M., V. ir L. pristatymÄ Ä¯ Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centrÄ .

2. Po vienų metų atsakovas V. G. su vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja vienÄ kartÄ per savaitę, trečiadienį, saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai specialistams ir ieÅ¡kovei D. G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.

3. Esant ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieÅ¡kove suderintu laiku. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei D. G. iÅ¡ atsakovo V. G. 967,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®siteisėjus sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos. Pagrindiniai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo motyvai:

Å iuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su mergaitėmis neatitinka vaikų interesų ir negali bÅ«ti vykdoma, be to, svarbu ir tai, jog tarp ginčo Å¡alių bendravimo nėra, nuolat kyla įvairÅ«s nesutarimai dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, atsižvelgus į institucijos teikiančios byloje iÅ¡vadÄ pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tikslinga keisti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ , manytina, kad. siekiant užtikrinti Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus, vaikams sudaryti saugumÄ , yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu atsakovo ir vaikų nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatyti naujÄ atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ .

Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Å¡iuo metu bÅ«tina riboti atsakovo maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ su vaikais, kadangi prieÅ¡ vaikus buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas, tėvas netinkamomis priemonėmis auklėjo savo dukras, mergaitės tėvo bijo, juo nepasitiki, mergaitės jaučia didelį pykti tėvui ir kategoriÅ¡kai su juo atsisako bendrauti. Pateikta psichologės nuomonė, vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada bei atstovės paaiÅ¡kinimai teisme, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog ryÅ¡ys tarp vaikų ir tėvo yra labai silpnas ir, galima sakyti, nutrÅ«kęs, be to, jis iÅ¡imtinai yra neigiamo pobÅ«džio, todėl bÅ«tina atkurti vaikų ir tėvo santykius pamažu paÅ¡alinant neigiamÄ Ä¯tampÄ .

Taip pat, teismo vertinimu, bÅ«tina keistis ir abiem ginčo Å¡alims, nes bÅ«tent jų pagalba vaikams turi bÅ«ti kuo didesnė ir vaikai negali bÅ«ti įtraukiami į buvusių sutuoktinių konfliktus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, be to, įvertinus tai, jog Å¡alys tarpusavyje nesutaria pakankamai ilgÄ laikÄ , jos tarpusavyje nebendrauja, joms anksčiau nepavyko tarpusavyje suderinti susitikimų laiko, taip pat, kaip matyti iÅ¡ vaikų teisių apsaugos skyriaus teiktų duomenų, atsakovas ir anksčiau nepateikdavo tikslaus laiko, kada jis galėtų bendrauti su vaikais, o ieÅ¡kovė nurodydavo, jog ji ne visada gali atvežti vaikus į susitikimus su tėvu dėl savo užimtumo, Å¡ioje byloje atsakovas taip pat neteikė jokių siÅ«lymų dėl bendravimo tvarkos, nepateikė savo užimtumo, taip pat įvertinus ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kad ateityje nekiltų naujų ginčų, todėl ieÅ¡kovės nurodoma sÄ lyga, jog atsakovas bendrauja su vaikais Å¡alių suderintu laiku, negalės bÅ«ti realiai įgyvendinama, todėl teismas sprendžia, jog bÅ«tina nustatyti konkrečiÄ savaitės dienÄ , kada atsakovas bendrautų su dukromis, taip pat, įvertinus tai, jog vaikai su atsakovu bijo pasilikti, jaučiasi nesaugiai, bÅ«tina nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. praÅ¡o panaikinti 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratingumÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. e3K-3-160-378/2019). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-06-10 sprendimas dėl bendravimo tvarkos visiÅ¡kai atima iÅ¡ tėvo teisę bei pareigÄ dalyvauti auklėjant bei ugdant savo nepilnamečius vaikus, taip pat atima iÅ¡ vaikų galimybę augti visavertėmis asmenybėmis turint tėvÄ ir motinÄ , kurie dalyvautų vaikų gyvenime, jų ugdyme, bei užkertamas kelias visavertei, visapusiÅ¡kai ir darniai vaikų raidai. 2019-06-10 sprendimu taip pat yra atimama asmeninė tėvo teisė ir pareiga rÅ«pintis vaikų interesais.

Apeliantas nėra nuteistas baudžiamojoje byloje, atvirkščiai, yra iÅ¡teisintas, nustatant, kad galima veika vertintina kaip mažareikÅ¡mė, todėl atkreiptinas teismo dėmesys, kad nėra apeliantui nustatyti jokie apribojimai bendrauti su vaikais. Teismo sprendimu skirti apribojimai, nustačius, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali vykti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, pažeidžia tiek tėvo, tiek vaikų teises. Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia apelianto darbovietėje nustatytas darbo valandas, todėl kiekvienÄ trečiadienį atsipraÅ¡ydamas iÅ¡ darbo, apeliantas prarastų galimybę dirbti Å¡ioje darbo vietoje ir nebegalėtų užtikrinti savo teisės ir pareigos mokėti 750 Eur iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams kiekvienÄ mėnesį.

IeÅ¡kovė D. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo V. G. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovei D. G. iÅ¡ atsakovo V. G. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Atsakovas apeliaciniame skunde deklaruoja norÄ bendrauti su vaikais ir teigia, kad tokia nustatyta reta ir dalyvaujant tretiesiems asmenims tvarka tariamai prieÅ¡tarauja jo ir vaikų interesams, tačiau atsakovo tariamÄ â€ždidžiulį norÄ bendrauti su vaikais“ paneigia atsakovo elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu ir po teismo sprendimo priėmimo: tiek ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas reiÅ¡kia formalų prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ytai nustatyti ir teismo nustatytai naujai bendravimo su vaikais tvarkai, tačiau nereiÅ¡kė reikalavimų (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dėl kokios nors kitos bendravimo tvarkos nustatymo, neteikė konkrečių pasiÅ«lymų, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo posėdžiuose nedalyvavo, ir tai rodo atsakovo abejingumÄ , nebendradarbiavimÄ sprendžiamu klausimu, o jo apeliaciniame skunde nurodomus teiginius apie „didžiulį norÄ bendrauti su vaikais“ pagrįstai leidžia laikyti tik skambiomis, bet visiÅ¡kai tikrovės neatitinkančiomis deklaracijomis.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo metu dirba UAB „Metalo valdymo projektai“ vykdančiuoju direktoriumi, jo darbovietėje nustatytos darbo valandos nuo 8.00 iki 17.00 val. KiekvienÄ trečiadienį atsipraÅ¡ydamas iÅ¡ darbo jis prarastų galimybę dirbti Å¡ioje darbo vietoje ir negalėtų užtikrinti savo pareigos vaikams mokėti iÅ¡laikymÄ . Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas tokia aplinkybe nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nesirėmė ir nenurodė, kad jo darbas trukdytų jam su vaikais bendrauti.

Dar daugiau – atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai dirba UAB „Metalo valdymo projektai“, kad jo darbo laikas Å¡ioje įmonėje yra nuo 8.00 iki 17.00 val. ir tokio darbo grafiko griežtai reikalaujama laikytis. Be to, pažymėtina, jog atsakovas turi jam Darbo kodekso 138 str. 3 d. numatytÄ teisę gauti dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį („tėvadieniai“), todėl mažiausiai du kartus per mėnesį jam bendravimas su vaikais teismo nustatytu laiku nėra ir negali bÅ«ti ribojamas.

Pažymėtina, jog atsakovo bendravimo tvarka su vaikais kiekvienÄ trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.00 val. numatyta laikinai, tik pereinamuoju laikotarpiu, vienus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o vėliau bendravimo laikas yra pratęsiamas iki 19.00 val. Be to, akcentuotina tai, jog pagal teismo sprendimÄ , atsakovui elgiantis adekvačiai, nekeliant nepagrįstų pretenzijų, prieÅ¡ vaikus nenaudojant psichinio ar fizinio smurto, vaikams įgijus pasitikėjimÄ tėvu ir bendravimo metu jaučiantis saugiems, atsakovas turi visas galimybes tarpusavio su ieÅ¡kove susitarimu bendrauti ir kitu laiku, nei nustatyta teismo sprendime.

Teismo sprendimas, prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, niekaip nevaržo jo teisės ir pareigos rÅ«pintis vaikų interesais, dalyvauti vaikų gyvenime ne agresyviai vienaÅ¡aliÅ¡kai to reikalaudamas, bet atsižvelgdamas, visų pirma, į vaikų savijautÄ , psichologinę bÅ«senÄ , jų norus. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad tariamai jam su vaikais bendrauti trukdo ieÅ¡kovė, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė bandė spręsti atsakovo ir vaikų bendravimo problemas siekiant atkurti vaikų ryšį su tėvu, vaikai ir pati ieÅ¡kovė lankė psichologines konsultacijas, ieÅ¡kovė iÅ¡klausė pozityvios tėvystės kursus, taip pat ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai vaikus atveža į susitikimus su atsakovu, tačiau bÅ«tent jis susitikimuose, net nenurodydamas jokių priežasčių, dažnai nepasirodo.

Jokių atitinkamų priemonių tam, kad atkurtų ryšį su vaikais, atsakovas nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog netinkamas atsakovo elgesys jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartimi, kuria, be kita ko, atsakovas įpareigotas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat teismas sprendimÄ pakeisti bendravimo tvarkÄ nustatant vaikų bendravimÄ su atsakovu be nakvynės pas jį bei dėl vaikų psichologinio ir fizinio saugumo dalyvaujant specialistams (numatant vienų metų pereinamÄ jį laikotarpį), pagrįstai priėmė vadovaudamasis psichologės nuomone, pačių vaikų noru, Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kuriais nustatyta, jog vaikų ir tėvo ryÅ¡ys yra iÅ¡imtinai neigiamo pobÅ«džio, todėl tėvo ir vaikų santykius bÅ«tina atkurti pamažu paÅ¡alinant neigiamÄ Ä¯tampÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad jis nėra nuteistas baudžiamojoje byloje, atvirkščiai, yra išteisintas, nustatant, kad galima veika vertintina kaip mažareikšmė, todėl atkreiptinas teismo dėmesys, kad nėra apeliantui nustatyti jokie apribojimai bendrauti su vaikais.

Teismo sprendimu skirti apribojimai, nustačius, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali vykti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, pažeidžia tiek tėvo teises, tiek vaikų teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2019-05-09 nutartimi konstatavo, kad 2017-02-11 atsakovas vaikus M. ir V. klupdė į kampÄ , M. sudavė du kartus į nugarÄ ir sėdmenis, o prisėdusiÄ V. pakėlė už pažastų.

Teismo nutartimi atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant šį įpareigojimÄ per devynis mėnesius. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors baudžiamosios teisės prasme atsakovo atlikta veika vertintina kaip mažareikÅ¡mė, tai nereiÅ¡kia, kad minėta veika nesukėlė neigiamų emocinių ir psichologinių padarinių mažamečiams vaikams. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-06-10 sprendimas dėl bendravimo tvarkos visiÅ¡kai atima iÅ¡ tėvo teisę bei pareigÄ dalyvauti auklėjant bei ugdant savo nepilnamečius vaikus, taip pat atima iÅ¡ vaikų galimybę augti visavertėmis asmenybėmis turint tėvÄ ir motinÄ , kurie dalyvautų vaikų gyvenime, juos ugdytų, bei užkertamas kelias visavertei, visapusiÅ¡kai ir darniai vaikų raidai.

Tam, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bÅ«ti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis Å¡ios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ yra asmeninio pobÅ«džio teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Pažymėtina, jog Å¡i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr.

Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Å iuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ (peticijos Nr. 32250/08). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ryÅ¡ys tarp apelianto ir jo vaikų yra labai silpnas ir, galima sakyti, nutrÅ«kęs, be to, jis iÅ¡imtinai yra neigiamo pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-19 psichologės, kuri tiesiogiai iÅ¡klausė ginčo Å¡alių vaikų nuomonę, pateikta nuomonė, kurioje teigiama, jog mergaitės visais įmanomais bÅ«dais siekia rodyti motinai palaikymÄ , nori apginti savo motinÄ , pastebimi kai kurie tėvo atstÅ«mimo požymiai, iÅ¡ryÅ¡kėja stiprus neigiamas mergaičių emocinis ryÅ¡ys su tėvu, pastebima abiejų tėvų įtaka dėl mergaičių nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, pasireiÅ¡kianti tėvų elgesyje vienas kito atžvilgiu.

Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju, nustatant bendravimo tvarkÄ , yra bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis, patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo, Klaipėdos rajono rÅ«mų baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-867-2018 esantys įrodymai, taip pat Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-05-17 tarnybinis praneÅ¡imas dėl V. G. bendravimo su vaikais, kuriame nurodoma, kad vaikų elgesys yra labai keistas ir kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kia labai stiprias neigiamas emocijas tėvo atžvilgiu. Mergaitės piktos ant tėvo už jų statymÄ Ä¯ kampus, negražų kalbėjimÄ su mama.

Specialistas pastebėjo, jog mergaitės neapykantÄ tėvui demonstruoja tarsi varžydamosi tarp savęs, kuri iÅ¡ jų labiau nekenčia tėvo. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais neatitiktų vaikų interesų, kadangi tai galėtų tik dar labiau padidinti neigiamÄ Ä¯tampÄ tarp vaikų ir tėvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek tėvo, tiek vaikų interesus nagrinėjamu atveju atitinka laipsniÅ¡kas vaikų ir tėvo santykių atkÅ«rimas pamažu paÅ¡alinant neigiamÄ Ä¯tampÄ .

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl po kurio laiko, jeigu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, vieno iÅ¡ tėvų nuomone, nebeatitiktų geriausių vaikų interesų, taip manantis vienas iÅ¡ tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos iÅ¡plėtimo vėl kreiptis į teismÄ , o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vertinant apelianto praÅ¡ymÄ panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-10 sprendimÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, atsakovas neteigia ir neįrodinėja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka Å¡iuo metu yra tinkama ir atitinkanti vaikų poreikius.

Be to, apeliantas, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nesiÅ«lo bendravimo tvarkos, kuri geriau atitiktų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad apeliantas ne tik nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, bet ir neteikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Å ios aplinkybės ir bylos medžiaga leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad apelianto elgesys teisminio nagrinėjimo metu nėra orientuotas į santykių su nepilnamečiais vaikais atkÅ«rimÄ .

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, atmesdamas apeliacinį skundÄ gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 1. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 500 Eur.

Minėtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 278, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovės D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Danutė Burbulienė Egidijus Mockevičius Vytautas Kursevičius