2166a7ef-5e4e-4b59-ae26-ff369e524189 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-1616-163/2017             Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00107-2016-8             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K.

T. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „RG Medis“ ieÅ¡kinį atsakovams K. T., J. K. dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys V. R., M. T., K. R., J. R., D. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „RG Medis“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti 2014‑03-30 sudarytÄ Å¾odinį pirkimo – pardavimo sandorį tarp atsakovų J.

K. ir K. T. dėl 84 m3 eglinių rÄ stų, buvusių ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis priklausančiame miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 5 838,74 Eur (20 160,00 Lt) pardavimo atsakovui K. T.; priteisti iÅ¡ atsakovo K. T. 5 259,50 Eur padarytų nuostolių, negalint žalÄ atlyginti V. R., M. T., J. K. ir subsidiariems skolininkams K. R., D. S.; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-02-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 pripažino M.

T., V. R., J. K. įvykdžius 84 m3 medienos, 5 838,74 Eur (20 160,00 Lt) vertės, vagystę iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovei 5 259,50 € (18 160,00 Lt) žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ M. T., V. R. ir J. K., o M. T. neturint pakankamai savarankiÅ¡kų pajamų – subsidiariai iÅ¡ D. S., V. R. neturint pakankamai savarankiÅ¡kų pajamų – subsidiariai iÅ¡ K. R. ir J. R..Taip pat nurodė, kad pavogtÄ medienÄ nupirko atsakovas, nepareikalavęs iÅ¡ nepilnamečių pardavėjų asmens dokumentų, medienos nuosavybės dokumentų, leidimų kirsti parduodamÄ medienÄ , nors kaip verslininkas medienos pirkimu ir pardavimu užsiima apie 20 metų, turi individualiÄ jÄ Ä¯monę.Pažymėjo, jog atsakovo tariamai sudaryta 2014-03-30 medienos pirkimo sutartis yra niekinė, negaliojanti.

IeÅ¡kovas mano, jog atsakovas turėjo patikrinti pardavėjo asmens dokumentus, leidimus kirsti miÅ¡kÄ , miÅ¡ko nuosavybės dokumentus. Kadangi atsakovas nupirko vogtÄ medienÄ , tai yra be teisinio pagrindo (CK 1.78 str., 1.80 str.), todėl ieÅ¡kovo manymu sandoris yra niekinis ir negaliojantis, o sandorio Å¡alis jiems turi atlyginti patirtus nuostolius. IeÅ¡kovė teigia, jog medienÄ atsakovas pirko iÅ¡ J. K., kuris nebuvo jos savininkas. Atsakovas nupirkęs medienÄ iÅ¡ J. K. gabeno jÄ , pažeisdamas LR Aplinkos ministro 2004-06-03 įsakymÄ Nr. D1-313 „Dėl apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miÅ¡kuose, gabenimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatus.

Teigia, jog K. T. nepateikė 2014-03-30 medienos pirkimo-pardavimo sutarties, leidimo kirsti įsigytÄ medienÄ , medienos gabenimo lapų, pardavėjo nuosavybės dokumentų. Todėl darė iÅ¡vadÄ , jog K. T. atsakovui J. K. ir tretiesiems asmenims neturint lėšų atlyginti žalÄ yra atsakingas subsidiariai už vogtos medienos įsigijimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å ilalės rajono apylinkės teismas 2017-06-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2014-03-30 tarp atsakovų J.

K. ir K. T. sudarytÄ Å¾odinį pirkimo – pardavimo sandorį dėl 84 m3 eglinių rÄ stų, kurių rinkos vertė 5 838,74 Eur (20 160 Lt) priklausiusių ieÅ¡kovei pardavimo; priteisė iÅ¡ atsakovo K. T., ieÅ¡kovei UAB „RG Medis“ 5 149,60 Eur už 2014-03-30 nupirktus 84 m3 vogtų eglės rÄ stų, iÅ¡ ieÅ¡kovei UAB „RG Medis“ priklausančio miÅ¡ko, negalint žalÄ atlyginti J. K., V. R., M. T. (subsidiari atsakomybė); priteisė iÅ¡ atsakovo K. T. ieÅ¡kovei UAB „RG Medis“ 116,02 Eur žyminio mokesčio ir 1 330,23 Eur kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ J.

K. ieškovei UAB „RG Medis“ 448,63 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš K. T. 15 Eur žyminio mokesčio ir 29,49 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai; priteisė iš J. K. 15 Eur žyminio mokesčio ir 9,97 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.Nurodė, kad 2015-02-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 nustatyta, kad M. T., V. R., J. K. pavogė iš ieškovo 84 m3 medienos.

Nustatė, jog pavogtÄ medienÄ 2014-03-30 J. K. pardavė K. T.. Pažymėjo, jog 2014-03-30 tarp atsakovų J. K. ir K. T. sudarytas žodinis pirkimo – pardavimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo, tai yra CK 6.307 straipsnio nuostatai, draudžiančiai parduoti pardavėjui nepriklausantį daiktÄ . Darė iÅ¡vadÄ , jog toks sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu (CK 1.78 str.).Taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje subsidiarioji atsakomybė kildinama iÅ¡ to, kad atsakovas J.

K. ir tretieji asmenys, kurie baudžiamojoje byloje pripažinti kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, yra nemokūs ir negali atlyginti ieškovei turtinės žalos.Pažymėjo, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 priteista ieškovei 5 259,50 Eur (18 160 Lt) žalos atlyginimo solidariai iš M. T., V. R. ir J. K., o M. T. neturint pakankamai savarankiškų pajamų, subsidiariai iš D. S. ir V. R. neturint pakankamai savarankiškų pajamų, subsidiariai iš K.

R. ir J. R.. Atkreipė dėmesį, jog baudžiamojoje byloje ieÅ¡kinys K. T. pareikÅ¡tas nebuvo. Teigia, jog Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas K. T., todėl tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. N1-22-547/2015 yra prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turi teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog medienÄ K. T. vežė nesilaikydamas Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, tai yra be medienos gabenimo lapų.

Atkreipė dėmesį, jog atsakovas K. T. pripažįsta, kad jis neprašė pardavėjo dokumentų patvirtinančių medienos įsigijimo teisėtumÄ , pats surašė krovinio važtaraÅ¡tį. Darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad nesilaikė minėto gabenimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimų. Pažymėjo, jog bÅ«tent atsakovas K. T. pirko iÅ¡ neturėjusio teisės parduoti asmens ieÅ¡kovo medienÄ , nepareikalavęs tvarkos apraÅ¡e nurodytų dokumentų bei neužpildęs medienos gabenimo lapų.Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 nenustatyta nusikaltimo (vagystės) sudėtis atsakovo veiksmuose, per se nepaneigia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui galimybės. Darė iÅ¡vadÄ , jog K.

T. pirkdamas medienÄ nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tokiais veiksmais įsigijo vogtÄ medienÄ , todėl padarė žalos ieÅ¡kovui.Atkreipė dėmesį, jog žalos dydis byloje nustatytas baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015, 2015-02-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Teigia, jog jos dydžio iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovas K. T..Pažymėjo, jog V. R. pilnamečiu tapo 2015-10-15, o M. T. 2017-01-08. Darė iÅ¡vadÄ , jog pagrindiniams skolininkams V. R. ir M. T., tapus pilnamečiais K.

R. ir J. R. bei D. S. subsidiarinė atsakomybė dėl 2015-02-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo yra pasibaigusi.Taip pat pažymėjo, jog įsiteisėjus 2015 m. vasario 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiui pagal ieÅ¡kovei iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus, antstolės A. M. kontoroje yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai dėl Å¡io Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu priteistų lėšų. Nurodė, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ V.

R. grÄ Å¾intos vykdymo iÅ¡laidos – 130,69 €, pervesta ieÅ¡kovei 70,09 € (skola žalai atlyginti ir atstovavimo iÅ¡laidoms padengti). IÅ¡ J. K. grÄ Å¾inta tik 45,9 € vykdymo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 38, 42). Teigia, jog prieÅ¡ teismo posėdį ieÅ¡kovo atstovė iÅ¡ antstolės sužinojo, kad dar papildomai be antstolės 2017‑01-07 raÅ¡te pateiktų sumų, papildomai 2017 metais iÅ¡ieÅ¡kota dar 39 €, tai yra antstolė pervedė po 13 € ieÅ¡kovei 2017-02-14, 2017-03-22 ir 2017-05-01 pavedimais.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad ji nežino ar tai skola ar bylinėjimosi iÅ¡laidos. Darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės atstovė nepateikė teismui kitų įrodymų, kad nurodytos lėšos yra pravestos už atstovavimÄ baudžiamojoje byloje, todėl teismas laikė, kad lėšos pervestos už nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimÄ , todėl teismo vertinimu ieÅ¡kovei žalos atlyginimui yra iÅ¡ieÅ¡kota 109,90 Eur, o likusi neatlyginta žala sudaro 5149,60 Eur.Teismas konstatavo, jog atsakovo K.

T. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. ieÅ¡kovei padaryta žala, nes K. T. laikantis teisės aktų reikalavimų ir patikrinus ar pardavėjas turi reikiamus dokumentus parduodamai medienai, bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kad J. K. nėra parduodamos medienos savininkas.Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju sutarties, kurioje bÅ«tų nustatyta atsakovo subsidiarioji atsakomybė, sudaryta nebuvo, o CK 6.245 straipsnio nuostatos taikomos nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Atsakovas K. T. neatsargiais veiksmais, tai yra neįsitikinęs ar pardavėjas yra medienos savininkas ar teisėtas pardavėjas įgijo vogtÄ medienÄ ir dėl tokių jo veiksmų ieÅ¡kovas prarado medienÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas K. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB “MG Medis” ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra vagių – V. R., M. T. ir J. K., nuteistų už medienos vagystę, reabilitacija, atleidžiant juos nuo materialinės atsakomybės. Taip pat nurodė, kad identiÅ¡kas civilinis ieÅ¡kinys jau buvo pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015, kurios iÅ¡raÅ¡as su ieÅ¡kiniu pateiktas kaip ieÅ¡kinio priedas ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti. Apelianto nuomone sÄ Å¾iningam medienos pirkėjui (LR CK 4.96 str. 1 dalies prasme) reiÅ¡kiamas reikalavimas yra perteklinis ir negali bÅ«ti patenkintas, nes pastarasis, baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 189 str. 1 d. (už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ ar realizavimÄ ) nėra patrauktas.

Teigia, jog teismo nuoroda į žodinio sandorio prieÅ¡taravimÄ imperatyviai įstatymo normai (LR CK 6.307 str.) yra nepagrįsta.Pažymėjo, jog nustačius subsidiariosios atsakomybės subjektų ratÄ , Alytaus apskrities VPK finansų skyriaus kasoje saugomi pinigai - 2000 Lt - pagal 2013 04 24 kvitÄ A Nr. 014898 ir kasos pajamų orderį serija AVPK Nr. 00188, įsiteisėjus nuosprendžiui, buvo pervesti ieÅ¡kovės civilinio ieÅ¡kinio padengimui. Darė iÅ¡vadÄ , jog jau tada, tai yra nuo 2015-03-15 dienos buvo pradėtas ieÅ¡kovei priteisto sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kuris ir tęsiasi vykdomosiose bylose Nr. 0151/15/01492, 0151/15/01493 ir 0151/15/01494, esančiose antstolės A.

M. žinioje. Teigia, jog yra logiÅ¡kai nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu skundžiamu teismo sprendimu yra modifikuojamos civilinės deliktinės atsakomybės ribos ir nustatomi nauji subjektai, kurie yra nustatyti jau įsiteisėjusiu ir vykdomu teismo nuosprendžiu, kai subsidiarioji atsakomybė privalomai atsiranda tik įstatymo nustatytais atvejais (pvz. garanto atsakomybė) arba sutarties pagrindu.Apelianto nuomone, ieÅ¡kovės teisė pareikÅ¡ti tokio pobÅ«džio turtinį reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo subsidiariam skolininkui yra sietina su pagrindinių skolininkų nemokumu ir atsisakymu atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Teigia, jog objektyvių įrodymų, kad pagrindiniai skolininkai bÅ«tų nemokÅ«s ar atsisakę atlyginti kreditoriui jų vagystės pasėkoje padarytÄ Å¾alÄ byloje nenustatyta, todėl mano, jog subsidiarioji atsakomybė K. T. kildinama neteisėtai.Teigia, jog perkėlus atsakomybę atsakovui K. T., skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta vienos iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės sÄ lygų – K. T. kaltė, sudarant ginčijamÄ medienos pirkimo-pardavimo sandorį. Pažymėjo, jog nėra aiÅ¡ku kokiais įrodymais yra paremta deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui galimybė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik teisiamiems asmenims, todėl civilinėje byloje pareiÅ¡kus reikalavimÄ vogtos medienos pirkėjui, tai yra K. T., galimas prejudicinis ryÅ¡ys tarp baudžiamosios ir civilinės bylos, nes jau nustatyti faktai įsiteisėjusiu nuosprendžiu turi teisinę reikÅ¡mę. Teigia, jog visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nekartoja.Pažymėjo, jog bet koks pirkimo-pardavimo sandoris turi atitikti Å¡alių valiÄ ir turi bÅ«ti teisėtas.

Teigia, jog nesvarbu, ar skubiai, sekmadienį, kad mažiau kas matytų, pirkėjas ir pardavėjas susitars ir parduos-pirks daiktÄ , ar iÅ¡ karto sumokėdamas pinigus, ar įstatymo nustatyta tvarka, neskubėdamas parduos‑pirks daiktÄ , esmė iÅ¡lieka ta pati: sandoris yra teisėtas, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teisėmis priklausantį daiktÄ , o pirkėjas įsitikina dėl turimos daikto nuosavybės ir tik teisėtam savininkui sumoka už perkamÄ daiktÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovė nepardavė atsakovui savo turėtų 84 m3 medienos, todėl mano, kad teismas teisingai pritaikė materialiosios teisės normas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas klausimas dėl atsakovo K. T. subsidiarios atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė.

Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog identiÅ¡kas civilinis ieÅ¡kinys jau buvo pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015, todėl apelianto nuomone, sÄ Å¾iningam medienos pirkėjui pareikÅ¡tas reikalavimas yra perteklinis ir negali bÅ«ti patenkintas.

Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sandoris turėjo bÅ«ti sudarytas raÅ¡ytine forma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (BPK 109 str.).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog atsakovas baudžiamojoje byloje Nr. N1-22-547/2015 nebuvo kaltinamasis, todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas (nukentėjusysis baudžiamojoje byloje) neturėjo procesinės teisės reikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio atsakovui baudžiamojoje byloje.

Tačiau toks iÅ¡aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas praranda galimybę ginti jo nuomone pažeistas savo teises. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Be to, apelianto nurodomas argumentas, jog baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas identiÅ¡kas civilinis ieÅ¡kinys taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi ieÅ¡kovas civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė tik kaltinamiesiems V. R., M. T., J. K. ir subsidiariems skolininkams K. R., J. R. bei D. S.. Kadangi civilinis ieÅ¡kinys atsakovui K. T. reiÅ¡kiamas pirmÄ kartÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡is civilinis ieÅ¡kinys yra identiÅ¡kas civiliniam ieÅ¡kiniui, pareikÅ¡tam baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog apeliantas nepagrįstai teigia, jog ginčijamas sandoris neturėjo bÅ«ti sudarytas raÅ¡ytine forma. CK 1.73 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, jog sandoris, kurio vertė virÅ¡ija 1 500,00 Eur sumÄ , turi bÅ«ti sudarytas raÅ¡ytine forma. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu (prejudiciniai faktai) nustatyta, jog pavogtos medienos vertė sudaro 5 828,74 Eur (20 160,00 Lt), atsakovas K.

T. baudžiamojoje byloje nurodė, jog už nupirktÄ medienÄ sumokėjo 12 000,00 Lt (3 475,44 Eur), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ginčijamas sandoris privalėjo bÅ«ti sudaromas raÅ¡ytine forma, o apeliantas Å¡io reikalavimo nesilaikė.Apeliaciniu skundu pažymima, jog skundžiamame teismo sprendime nėra nurodytos vienos iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės sÄ lygų – K. T. kaltės sudarant ginčijamÄ medienos pirkimo-pardavimo sandorį.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu. Pažymėtina, jog asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.). Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovo K. T. įmonė nuo 1994 metų užsiima miÅ¡kininkyste. Atsakovas K. T. teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. N1-22-547/2015 pats nurodė, jog žino, kad perkant medienÄ reikalingi miÅ¡ko nuosavybės dokumentai, dažniausiai ir leidimas kirsti miÅ¡kÄ , tačiau vis tiek įsigydamas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ medienÄ Å¡ių dokumentų nepaprašė iÅ¡ atsakovo J.

K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys nebuvo rÅ«pestingas ir apdairus, todėl ieÅ¡kovas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė žalÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo K. T. kaltė dėl kilusios civilinės atsakomybės yra įrodyta, o apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.Apeliantas taip pat teigia, jog subsidiarioji atsakomybė apeliantui kildinama neteisėtai, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, jog pagrindiniai skolininkai bÅ«tų nemokÅ«s ar atsisakę atlyginti kreditoriui jo patirtÄ Å¾alÄ , nors apelianto nuomone reikalavimas atlyginti nuostolius subsidiariam skolininkui sietinas su pagrindinių skolininkų nemokumu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos sÄ lygos apelianto civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais argumentais, todėl iÅ¡aiÅ¡kina apeliantui, jog teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ nustatė atsakovo civilinės atsakomybės rūšį (deliktinė atsakomybė) bei formÄ (subsidiarioji atsakomybė).

Å iuo atveju, teismas neturi galimybės nustatyti, ar pagrindiniai skolininkai yra mokÅ«s ar ne, Å¡ios aplinkybės bus nustatytos tik vykdymo procese, todėl teisėjų kolegija laiko, jog teismo nustatyta civilinės atsakomybės (subsidiari) forma turės įtakos tik sprendimo vykdymo tvarkai, tačiau tai nėra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ deliktinės atsakomybės rÅ«Å¡ies, o nustatydamas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , pagrįstai nustatė subsidiariÄ civilinės atsakomybės formÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog nustačius subsidiariÄ atsakomybę, vykdymo procese antstolis visų pirmÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdys iÅ¡ pagrindinių skolininkų V. R., M. T. ir J. K. ir tik nustačius, jog Å¡ie skolininkai tapo nemokÅ«s, iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas į subsidiarų skolininkÄ t. y. atsakovÄ K. T.. Taigi, Å¡ios nustatytos aplinkybės rodo, jog teismas teisingai nustatė, jog atsakovo atsakomybės formÄ , o apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, jog skundžiamas teismo sprendimas yra vagių – V.

R., M. T. ir J. K., nuteistų už medienos vagystę, reabilitacija, atleidžiant juos nuo materialinės atsakomybės. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 33 punkte, priteisus žalÄ iÅ¡ atsakovo K. T., iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkų V. R., M. T. ir J. K. nebus stabdomas. Net ir nustačius, jog pagrindiniai skolininkai tapo nemokÅ«s, o žalÄ iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ atsakovo, jis įgautų teisę regreso tvarka patirtus nuostolius iÅ¡sireikalauti iÅ¡ pagrindinių skolininkų (CK 6.112 str. 1 d.). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡is apelianto argumentas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „RG Medis“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suruoÅ¡imo. Atsakovė pateikė Å¡iuos bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus – 2017-08-08 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 106, kurioje nurodyta, jog atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suruoÅ¡imas – 430 Eur; mokėjimo nurodymÄ Nr. F3176, patvirtinantį 430,00 Eur sumokėjimÄ .

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 793,3 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 430,00 Eur (advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovo K. T. ieÅ¡kovės UAB „RG Medis“ naudai 430,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.              Kolegijos teisėjai              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius              Kristina Domarkienė                                                                                                                    Alona Romanovienė