2166a0ae-5aa9-462a-892e-aecf679a49db · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-550-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01348-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. V. (toliau – A. V.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. V. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 22 d. 3. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir patvirtinti (skunde - palikti galioti) 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta remiantis tik prielaidomis, tinkami neįvertinus visų Komisijos nutarime iÅ¡dėstytų argumentų bei nuteistojo pastangų resocializuotis.

Teismas byloje surinktus duomenis teismas vertino vienpusiÅ¡kai, didžiausiÄ dėmesį suteikė neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantiems duomenims, tokiu bÅ«du pažeidė teisingumo principÄ bei materialiÄ sias bausmių vykdymo kodekso normas. 4.2. Nuteistojo nuomone, BVK 157 straipsnis numato, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ne jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir aplinkybes bei likusios neatliktos bausmės dalį.

Tuo tarpu teismas dėmesį sukoncentravo į teistumo aplinkybes, nors nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes jau buvo įvertinęs apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas, bet ne į nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimÄ ir nusikalstamo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, teigiamÄ elgesį, nuteistojo požiÅ«rį į vidaus tvarkos taisykles, priežiÅ«rÄ , pareigÅ«nus, pastangas pasitaisyti, socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymÄ , darbinės motyvacijos turėjimÄ , gyvenamosios vietos išėjus iÅ¡ pataisos namų bei darbo planų turėjimÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos Komisijos ir leido jai pagrįstai padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis jau yra pasitaisęs ir pasiruošęs įsilieti į visuomenę ir gyventi laikydamasis įstatymų bei nenusikalsti, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė minėtÄ nutarimÄ patvirtinti. 4.3. Skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentais dėl nemažos likusios neatliktos bausmės dalies. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato tokio atsisakymo taikyti lygtinį paleidimÄ pagrindo. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi nuteistasis ir toliau yra prižiÅ«rimas probacijos pareigÅ«nų ir už netinkamÄ elgesį gali bÅ«ti grÄ Å¾intas toliau atlikti bausmę pataisos namuose.

5. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.

V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 6.2.

Atlikus nuteistojo A. V. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos iÅ¡vados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

7. Ä®vertinus A. V. skundo argumentus ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę nuo 2016 m. spalio 31 d. atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dirba, aÅ¡tuonis kartus skatintas, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros ir neiÅ¡reiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų, požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ vykdančius pareigÅ«nus teigiamas.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. V. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui.

Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir iÅ¡ esmės vertino tik neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A.

V. lygtiniam paleidimui, Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodikÄ atitinkanti 9 balus, tačiau iÅ¡ jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 7 balai, kas leidžia teigti, jog A. V. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

9. Å ių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriamas A. V. artimas kriminogeniniams veiksnys - mÄ stymas ir elgesys, kas neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Å is veiksnys, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡io artimo kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Atmetant nuteistojo skundÄ pažymėtina ir tai, kad nors Å¡is teistumas A. V. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (nuteistasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė broliui du smÅ«gius durklu – kardu, nuo ko brolis mirė) padarymÄ , kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimÄ , kurio metu buvo nužudytas žmogus, nuteistasis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje neigia piktnaudžiavimÄ alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡iuo metu A. V. vis dar negeba kritiÅ¡kai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia.

11. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog nei nusikalstamos veikos sunkumas, nei likusios bausmės dalis negali bÅ«ti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, neatlikta bausmės dalis, kaip teisingai pažymima ir skunde, negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobÅ«džio, atliktos bausmės dalies įtakos elgesio korekcijai ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.

12. Nors nuteistasis pataisos namuose nėra baustas, ne kartÄ yra skatintas ir pataisos namų administracijos jam yra leista be sargybos vykti už pataisos įstaigos ribų, tačiau Å¡ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankami. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas abejonių teisėjų kolegijai nekelia, tačiau įvertinus tai, kad Å¡ios skunde pabrėžiamos aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, galima pagrįstai spręsti, jog A. V. bÅ«nant laisvėje, jos nebuvo pakankamos siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo jo nusikalstamo elgesio, tuo labiau, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta artimo Å¡eimos nario atžvilgiu (nužudytas brolis), todėl ir Å¡iuo atveju, prieÅ¡ingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo artimieji ar nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ A. V. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Pažymėtina, jog probacija gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

BÅ«tent Å¡iems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. V. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

15. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. birželio 25 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Daiva Jankauskienė Nerijus Meilutis