2016-12-21 Nr. AB-24318-3-61-3-06688-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-101-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06688-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir R. P. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. ir G. R. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. M. ir R. P. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015 trečiojo suinteresuoto asmens V. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija rėmėsi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1, 3 dalimis, pažymėjo, kad iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegija vadovavosi Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nagrinėjamu atveju 2005 m. preliminarių matavimų būdu suformuoto žemės sklypo ribos neatitiko Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kiek tai susiję su bendro naudojimo keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini) kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki A. M. priklausančio žemės sklypo.

Teisėjų kolegija iš minėto žemėtvarkos projekto plano nustatė, kad plane punktyrine linija yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, einantis nuo kelio (duomenys neskelbtini), tarp sklypų Nr. 115–2 (priklaususio Z. Š., jos teisių perėmėja G. R.) ir Nr. 718–2 (priklausančio V. D.), per sklypą Nr. 745 (priklausančio R. P. K.) iki sklypo Nr. 99 (priklausančio A. M.). Tačiau V. D. ir G. R. priklausančių žemės sklypų planuose šis kelias kaip šių sklypų gretimybė nėra pažymėtas. Šie žemės sklypai pažymėti kaip vienas kito gretimybė. Taip pat šių žemės sklypų planuose nėra ir duomenų apie minėtą kelią, nustatytą kelio servitutą ir pan. Pagal šių žemės sklypų planų duomenis, šis kelias nėra išvis suprojektuotas. Bet šis kelias R. P. K. ir A. M. priklausančių žemės sklypų planuose yra pažymėtas kaip privažiavimas prie A. M. žemės sklypo, kuris prasideda nuo kelio (duomenys neskelbtini) ir eina tarp V. D. ir Z. Š. žemės sklypų, po to per R. P. K. žemės sklypą iki A. M. žemės sklypo. Tai, kad aptariamas kelias realiai egzistuoja, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad dėl naudojimosi keliu tarp proceso dalyvių iki šios bylos vyko ir kiti teisminiai ginčai.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad V. D. ir Z. Š. priklausančių žemės sklypų planai, kurie buvo sudaryti 2005 m. pagal preliminarius matavimus, neatitiko Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kiek tai susiję su aptariamu bendro naudojimo keliu. Tai reiškia, kad šiuose, preliminarių matavimų būdu sudarytuose, planuose buvo padarytos klaidos, kurių rezultate V. D. žemės sklypo plane pažymėtos ir faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente (žemėtvarkos projekte) suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokio pobūdžio klaidos turi būti taisomos taip, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) vietovėje, o tuo pačiu ir žemės sklypo plane, atitiktų teritorijų planavimo dokumento (žemėtvarkos projekto) duomenis. Tai lemia, kad ginčijamu Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244 ši klaida ir turėjo būti ištaisyta minėtu būdu, o ne priešingai – tęsiama toliau, nes ir šiuo įsakymu naujai patvirtintame žemės sklypo plane yra fiksuojami tie patys neatitikimai žemėtvarkos projekto sprendiniams.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens V. D. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis dėl nesibaigiančių ginčų neturi galimybės pagal savo poreikius naudotis žemės sklypu. V. D. nurodo, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo kreiptasi į Tarnybos Žemės administravimo departamento Žemės valdymo ir naudojimo skyrių. Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. 1SD-2503-(7.5) išdėstytų aplinkybių pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, būdamas Tarnybos struktūrinis padalinys, teismui dėl bendro naudojimo kelio pateikė nepagrįstas išvadas, nepateikdamas specialistų išvadų. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, bendro naudojimo kelias ginčo vietoje negalėjo būti projektuojamas ir tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atliekant šių žemės sklypų matavimus, neturėjo būti palikta valstybinės žemės juosta keliui, kadangi tokio sprendinio teritorijų planavimo dokumente (2000 m. žemėtvarkos projekte) nėra. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. 1SD-2503-(7.5) nurodytos faktinės aplinkybės ir išvados teismui priimant sprendimus nebuvo žinomos tiek V. D., tiek teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, turėdamas Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. išvadas, civilinėje byloje Nr. e2-3069-892/2016 Vilniaus rajono apylinkės teisme pateikė atsiliepimą, prieštaraujantį Tarnybos, vykdančios teritorinių skyrių priežiūrą, nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir situacijos analizei.

Pareiškėjas A. M. atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą prašo prašymą atnaujinti procesą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybai pateikus atsiliepimą administracinėje byloje ir pareiškus, kad su skundu Tarnyba sutinka, buvo pateiktas 2014 m. vasario 10 d. Tarnybos direktoriaus įgaliojimas Nr. 1Į-(1.9)-14 pripažinti pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimus, todėl atmesti argumentai, jog Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nepasitelkdamas specialistų, teismui pateikė klaidinančią informaciją, kuri prieštarauja Tarnybos išreikštai pozicijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad V. D. turėjo teisę kreiptis dėl specialisto paaiškinimų byloje ar teikti prašymą skirti ekspertizę, be to, jis buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo galimybę pasinaudoti visomis savo teisėmis teikti įrodymus nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas daro išvadą, kad Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštas negali būti teismo vertinamas kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštas Nr. 1SD-2503-(7.5.) nėra absoliutus įrodymas, kuris galėtų būti vertinamas kaip turintis esminę reikšmę bylai, vertinant, kad žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad žemėtvarkos projekto planinėje dalyje ginčo vietoje pažymėtas ne bendro naudojimo kelias, o kelias, kaip žemės naudmena, bei aplinkybė, kad šiuo keliu privažiuojama prie dviejų žemės sklypų R. P. K. ir A. M., tai yra faktas, kad projekto planinėje dalyje ginčo vietoje yra pažymėtas 5 m pločio kelias, kurio buvimas V. D. atliktuose kadastriniuose matavimuose neatsispindi. Pareiškėjo teigimu, vien Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. rašte Nr. 1SD-2503-(7.5.) nurodomos aplinkybės nesąlygoja Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-244 teisėtumo ir pagrįstumo sudarant pagrindą pakeisti teismo sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo prašymo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad V. D. priklausančiame sklype de facto dar iki sklypų formavimo buvo vietinės reikšmės kelias, kuriuo buvo galima nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Suformavus sklypus V. D. tą kelią užtvėrė. Pareiškėjai tuo keliu turėtų galimybę pasiekti savo sklypus.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo sutinka su prašymu. Atsakovas nurodo, kad apie Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštą Nr. 1SD-2503-(7.5.) sužinojo iš V. D. pateikto atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3069-892/2016. Atsakovas nurodo, kad Tarnybos Teisės departamentas 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. TR-11733-(5.34.) sutiko su Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. rašte Nr. 1SD-2503-(7.5.) pateikta pozicija ir pasiūlė Tarnybos Vilniaus rajono skyriui atnaujinti administracinės bylos Nr. A-816-438/2015 nagrinėjimą ir prašyti teismo civilinę bylą Nr. e2-3069-892/2016 sustabdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Taigi, proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, administracinė byla Nr. A-816-438/2015 buvo užbaigta, minėta nutartis įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų (ABTĮ 156 str. 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybe trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. išvadą Nr. 1SD-2503-(7.5.). V. D. nurodo, kad, atsižvelgiant į šią išvadą, ginčo vietoje negalėjo būti ir nebuvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, todėl teisės normos, reglamentuojančios bendro naudojimo kelio suformavimą žemės sklype, ar bendrojo naudojimo kelio, suprojektuoto Žemės reformos žemėtvarkos projekte, bet nesuformuoto žemės sklype natūroje ir dėl klaidos nepažymėto privatizuojamų žemės sklypų dokumentuose ir atstatomo kadastrinių matavimų metu, negalėjo būti taikomos.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pažymi, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012).

Kaip matyti iš Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. rašto Nr. 1SD-2503-(7.5.) (t. II, b. l. 33-36), juo yra atsakoma į V. D. advokatės 2016 m. kovo 30 d. prašyme keliamus klausimus dėl bendro naudojimo kelio, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo galėtų būti privažiuojama prie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietos. Tarnyba, atsakydama į šį prašymą, išnagrinėjo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus saugomose žemės sklypų kadastro duomenų bylose esančius dokumentus, nustatė faktines aplinkybes ir atsakė į advokatės klausimus. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas buvo suklaidintas nepagrįstomis Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus išvadomis, prieštaraujančiomis Tarnybos specialistų išvadoms. Kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodo.

Byloje, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, kuriuo buvo patikslinti V. D. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Pareiškėjai nesutikimą su šiuo įsakymu grindė tuo, kad V. D. į jam priklausančio žemės sklypo ribas buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki A. M. priklausančio sklypo, kuris pagal žemės ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti valstybinėje žemėje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244 panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015 atmetė V. D. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su pareiškėjų skundu ir laikėsi pozicijos, kad tarp V. D. ir Z. Š. priklausančių žemės sklypų yra suprojektuotas ir punktyrine linija pažymėtas bendro naudojimo kelias, prasidedantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio ir besitęsiantis per pareiškėjų sklypus, o įgyvendinant Žemėtvarkos projekto sprendinius buvo padaryta klaida, todėl ginčijamu Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu nepagrįstai buvo patvirtintas V. D. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų keitimas ir nepagrįstai panaikintas bendro naudojimo kelias. Prašyme atnaujinti procesą nurodytas Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštas Nr. 1SD-2503-(7.5.), kuriame pateikiama kitokia pozicija nei Tarnybos Vilniaus rajono skyrius laikėsi nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-816-438/2015.

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir jo nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę – Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštą Nr. 1SD-2503-(7.5.), konstatuoja, kad šis raštas, kaip proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.), neatitinka tokiai aplinkybei keliamų reikalavimų (kriterijų). Visų pirma, Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštas Nr. 1SD-2503-(7.5.) pats savaime negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes jame tik pateikiama nauja institucijos pozicija, kuri yra kitokia nei institucijos teritorinio padalinio ankstesnė pozicija administracinės bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad po bylos išnagrinėjimo pasikeitė atsakovo pozicija vertinant rašytinius įrodymus, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir nepatenka į naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratą. Tarnyba trečiojo suinteresuoto asmens nurodomą raštą priėmė išanalizavusi kadastro duomenų bylose esančius dokumentus. Nei trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme atnaujinti procesą, nei atsakovas atsiliepime į šį prašymą, su kuriuo sutiko, nenurodė, kad tokie dokumentai nebuvo ir negalėjo būti žinomi proceso dalyviams administracinės bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypų kadastro duomenys buvo analizuojami tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti, Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. raštas Nr. 1SD-2503-(7.5.) buvo priimtas atsakant į trečiojo suinteresuoto asmens advokatės prašymą, pateiktą jau po administracinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo joje įsiteisėjimo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kitokia nei Tarnybos teritorinio padalinio pačios Tarnybos pozicija galėjo būti žinoma trečiajam suinteresuotam asmeniui ir bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad tokia trečiojo suinteresuoto asmens nurodoma kitokia institucijos pozicija vertinant faktines aplinkybes neturi esminės reikšmės bylai. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje buvo panaikintas Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus, t. y. iš esmės nebuvo sukurta teisinė situacija, prieštaraujanti Tarnybos 2016 m. liepos 4 d. rašte Nr. 1SD-2503-(7.5.) išdėstytai pozicijai, pažeidžianti įstatymų saugomas asmenų teises ir interesus, sukelianti neteisėtas teisines pasekmes. Todėl ir dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ginčijamą įsakymą, pabrėžė, kad klaidos turi būti taisomos taip, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) vietovėje, o tuo pačiu ir žemės sklypo plane, atitiktų teritorijų planavimo dokumento (žemėtvarkos projekto) duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašyme pateikiama nuomonė dėl bylos situacijos vertinimo, liudija, jog V. D. iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų kriterijų. Dėl to netenkintinas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu bei atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens V. D. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-816-438/2016 pagal pareiškėjų A. M. ir R. P. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. ir G. R. dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė