21641f74-00dc-4178-9e4c-5d8231c19aa2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1884-596/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00152-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kėjui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 300 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad 2018 m. spalio 17 d. apie 15 val. Vilniaus PN administracija nurodė pareiÅ¡kėjui tvarkyti sanitarinį mazgÄ . Jo tvarkyti jis neatsisakė, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paprašė suteikti kompetentingo gydytojo medicinos pagalbÄ , kuris nuspręstų, ar pareiÅ¡kėjas gali atlikti paskirtus darbus.

Vilniaus PN administracija, tyčia, žinodama, jog pareiÅ¡kėjas serga, nesuteikė praÅ¡omos medicinos pagalbos. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus (toliau – ir APS) pareigÅ«nai pasakė, jog gydytoja bus tik kitÄ dienÄ ir pareiÅ¡kėjas privalo atlikti darbus sergantis. Tai padaryti pareiÅ¡kėjas atsisakė, nes visa jo rankų oda buvo žaizdota, per sulenkimus bėgo kraujas. PareiÅ¡kėjo teigimu, pareigÅ«nai, siekdami susidorojimo su juo dėl to, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , kad jam nesuteikia darbo (administracinė byla Nr. I-4737-331/2018), surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , o direktorius nutarimu Nr. 28-669 nubaudė.

SekančiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. spalio 18 d., pareiÅ¡kėjas kreipėsi į medikus dėl ligos, Å¡eimos gydytoja, pamačiusi jo rankas, atleido jį nuo darbo. Teigia, kad žala atsirado, nes pareigÅ«nai, surašę tarnybinį praneÅ¡imÄ , ir direktorius, nubausdamas pareiÅ¡kėjÄ , pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatas, nes, 2018 m. spalio 17 d. nesuteikdami medicinos pagalbos, siekė sukelti jam fizinį skausmÄ ir kančias, kadangi sanitarines patalpas turėjo tvarkyti su cheminėmis medžiagomis, kurios bÅ«tų sukėlusios skausmÄ ir dar labiau pažeidusios odÄ .

Tai prieÅ¡tarauja ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio l daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Daro iÅ¡vadÄ , kad toks administracijos elgesys yra nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis, jis sukėlė pareiÅ¡kėjui daug teisinių bei moralinių nepatogumų ir pasekmių (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Akcentavo, jog Vilniaus PN, sužinojusi, kad pareiÅ¡kėjas yra inicijavęs teisminį ginÄÄ dėl jam nesuteikiamo apmokamo darbo, nurodė tvarkyti sanitarinį mazgÄ , nors žinojo, kad jis serga ir dirbti su cheminėmis medžiagomis negali.

PareiÅ¡kėjas nurodytų atlikti darbų neatliko. Nurodė, kad byloje esantis slaugytojos pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as neatitinka tikrovės, nes jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad jis darbus galės atlikti su pirÅ¡tinėmis, pasiraÅ¡ytinai nebuvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 5 dalį. Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad APS specialistė 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 43-879 pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2018 m. spalio 17 d. 15.50 val. nuteistasis D.

B. (pareiÅ¡kėjas) atsisakė be Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto apžiÅ«ros atlikti jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 bei 2 dalį paskirtus darbus, kurie, be kita ko, pareiÅ¡kėjui buvo paskirti pagal 2018 m. spalio 16 d. I-o korpuso 2-o aukÅ¡to sanitarinių patalpų tvarkymo grafikÄ . Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas su Vilniaus PN administracijos darbuotojais bendravo nepagarbiai, pakeltu tonu bei atsisakė atlikti jam paskirtus darbus, nors minėtu laikotarpiu Vilniaus PN APS specialistas pareiÅ¡kėjÄ palydėjo Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos slaugytojos apžiÅ«rai, kurios metu jokių sveikatos bÅ«klės sutrikimų nebuvo nustatyta.

Atsakovės atstovo teigimu, savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo padarytÄ bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ , vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais, 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 28-669 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Nurodo, jog, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsniu, pareiÅ¡kėjas tvarkyti sanitarinį mazgÄ bÅ«tų turėjęs su pirÅ¡tinėmis, kurios bÅ«tų apsaugojusios jo rankas nuo bet kokio sÄ lyčio su cheminėmis medžiagomis.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik 2018 m. spalio 18 d. buvo atleistas nuo darbo su cheminėmis medžiagomis, o 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus PN APS specialistas pareiÅ¡kėjÄ palydėjo Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos slaugytojos apžiÅ«rai, kurios metu jokių sveikatos bÅ«klės sutrikimų nebuvo nustatyta, taip pat nebuvo nustatyta jokio objektyvaus pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo darbo. Vilniaus PN nuomone, pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – papeikimas, nėra per griežta ar netinkama, nes pareiÅ¡kėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir tuo pažeidė režimo reikalavimus.

Nuobauda skirta nevirÅ¡ijant įgaliojimų ir tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Mano, kad visos pareiÅ¡kėjo skundo teismui aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais. Su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. PareiÅ¡kėjas jokiais skaičiavimais nepagrindė jam atsiradusios neturtinės žalos ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais pagrįstų reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo (b. l. 5–8).

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 25). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

PareiÅ¡kėjas skunde teismui ir teismo posėdyje prašė priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl Vilniaus PN veiksmų, 2018 m. spalio 17 d. nesuteikiant jam medicininės pagalbos. Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ . Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos. Laisvės atėmimo bausmę arba areÅ¡tÄ atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡osiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ (Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalis).

Remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 17 d. 15.50 val. atsisakė be sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto apžiÅ«ros atlikti jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtus darbus pagal sudarytÄ 2018 m. spalio 16 d. I-o korpuso 2-o aukÅ¡to sanitarinių patalpų tvarkymo grafikÄ (b. l. 10). IÅ¡ byloje esančio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo matyti, jog 2018 m. spalio 17 d. pareiÅ¡kėjas buvo atvestas į procedÅ«rinį kabinetÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis negali atlikti neatlygintinų darbų dėl bėrimų, esančių ant rankų. Bendrosios praktikos slaugytoja apžiÅ«rėjusi nenustatė pakankamo pagrindo atleisti nuteistÄ jį nuo darbo. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad valymo darbai atliekami naudojantis apsaugos priemonėmis, t. y. pirÅ¡tinėmis. Dėl nežymių iÅ¡bėrimų, esančių ant rankų, patarta kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ (b. l. 17). Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos vedėjo A. S. 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Vilniaus PN direktoriui nurodyta, kad 2018 m. spalio 17 d. 16.30 val. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į budinčiÄ slaugytojÄ , reikalaudamas iÅ¡duoti pažymÄ , kad jis negali dirbti.

PareiÅ¡kėjas 18.30 val. pakartotinai, nenurodydamas konkrečios priežasties, reikalavo suteikti jam pagalbÄ . Jam buvo patarta kreiptis sekančiÄ dienÄ , kai bus gydytojas. Taip pat nurodyta, kad 2018 m. spalio 18 d. pareiÅ¡kėjas atvyko pas Å¡eimos gydytojÄ , skųsdamasis nugaros skausmais ir bėrimais rankose. Gydytoja paskyrė nuskausminamųjų vaistų ir dėl odos pažeidimų atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo darbo su cheminėmis medžiagomis. Pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi po to, kai įvyko konfliktas su Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nais (b. l. 11).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į gydytojÄ dėl nugaros skausmo ir rankų odos pažeidimų, dėl kurių gydytoja atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo darbo, susijusio su cheminėmis medžiagomis, nuo 2018 m. spalio 18 d. iki spalio 24 d. (b. l. 17–15). Administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina faktÄ , jog Vilniaus PN nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nes pareiÅ¡kėjui 2018 m. spalio 17 d. buvo suteikta teisė gauti medicinos pagalbÄ .

Pažymėtina, jog ginčai dėl netinkamai suteiktos ar suteiktos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos nėra nagrinėjami administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako. Be to, svarbu paminėti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. neatliko jam Vilniaus PN administracijos paskirtų atlikti darbų – sanitarinių patalpų tvarkymo su cheminėmis medžiagomis (ši aplinkybė nustatyta Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu (b. l.

10) ir patvirtinta pareiÅ¡kėjo teismo posėdyje), todėl pripažinti, kad Vilniaus PN 2018 m. spalio 17 d. sukėlė pareiÅ¡kėjui fizines kančias ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, bei Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtintÄ humanizmo principÄ , nėra jokio pagrindo. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais, akcentuotais teismo posėdyje, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė