2020-05-06 Nr. AB-9033-3-61-3-04225-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-291-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04225-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.5 punktą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo trūkumų pašalinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė naują terminą skundo trūkumams pašalinti.

2019 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo trūkumų pašalinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi priėmė skundo dalį dėl reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento po 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2019 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu, teismui padavė apeliacinį skundą.

Kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kuriame nurodė, jog terminas buvo praleistas, nes jam reikėjo perklausyti teismo posėdžio garso įrašą, kurį jis perklausė tik 2020 m. vasario 14 d., kadangi ilgai buvo delsiama pareiškėją supažindinti su teismo posėdžio garso įrašu, kas nuo pareiškėjo nepriklausė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 9 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir paaiškinimus teikė tik pareiškėjas (b. l. 87–88), todėl jam turėjo būti žinomas jo teiktų paaiškinimų turinys. Pareiškėjui iki teismo posėdžio su atsiliepimu buvo išsiųsti visi atsakovo į bylą pateikti dokumentai (b. l. 78–79).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė išklausyti teismo posėdžio garso įrašą buvo sudaryta tik 2020 m. vasario 14 d., nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas 2020 m. sausio 4 d. pateiktame prašyme nurodė pageidaujantis susipažinti su bylos medžiaga ir teismo posėdžio garso įrašu ir jam buvo nurodyta, jog jis visus atsakovo atstovo pateiktus dokumentus yra gavęs, tuo pačiu išaiškino galimybę gauti byloje esančių dokumentų ir įrašo kopijas nurodžius, kurių konkrečiai dokumentų pareiškėjas pageidauja, sumokėjus atitinkamą mokestį (b. l. 99–100). Pareiškėjas sumokėti už dokumentų ir garso įrašo kopijas atsisakė (b. l. 104), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga buvo užtikrinta vaizdo konferencijos būdu (b. l. 103).

Teismas pažymėjo, kad vaizdo konferencijos laikas skiriamas atsižvelgiant į teismo posėdžių salės, kurioje yra galimybė rengti vaizdo konferencijas, užimtumą. Pareiškėjas turėjo galimybę laiku pateikti apeliacinį skundą, tuo pačiu turėjo teisę vėliau jį tikslinti, tačiau šiuo atveju jis pats pasirinko tokį elgesio variantą.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nenustatė jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti svarbiomis praleisto termino apeliaciniam skundui laiku pateikti priežastimis.

III. Pareiškėjas E. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį, t. y. atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas paaiškina, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bei yra apribotos pareiškėjo teisės ir laisvės. Pažymi, jog neturi galimybės laisvai judėti ir praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tik 2020 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas suteikė galimybę susipažinti su posėdžio garso įrašu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nedelsė pateikti apeliacinio skundo ir prašymo dėl garso įrašo gavimo, todėl akivaizdu, jog kas priklausė nuo pareiškėjo valios, tai skubiau ir atliko. Pareiškėjo nuomone, teismas turėtų pripažinti, jog terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi teigia, kad teismas nepagrįstai nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis, nesudarančios pagrindo terminą atnaujinti. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas, bet pareiškėjui tik 2020 m. vasario 14 d. buvo suteikta galimybė susipažinti su posėdžio garso įrašu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo turėjo būti paduotas iki 2020 m. sausio 20 d. įskaitytinai (2020 m. sausio 19 d. buvo ne darbo diena (ABTĮ 65 str. 4 d.)), tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2020 m. vasario 21 d. (voko žyma, b. l. 113), kartu ir pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, kad tik 2020 m. vasario 14 d. perklausė posėdžio garso įrašą ir pirmosios instancijos teismo delsimas jį supažindinti su teismo posėdžio garso įrašu, sutrukdė pateikti apeliacinį skundą laiku, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 9 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo (b. l. 87–88), jam visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami (b. l. 78–79), todėl akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinoma teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinys ir bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga užtikrinti vaizdo konferencijos būdu (2020 m. vasario 14 d. 13.00 val.), todėl pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku pateikti apeliacinį skundą, tuo pačiu turėto teisę jį tikslinti. Nagrinėjamu atveju, net ir įvertinus aplinkybes, susijusias su pareiškėjo apribojimais laisvės atėmimo įstaigoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-376-520/2019).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Kadangi nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl pagrįstai ir teisėtai šis prašymas nebuvo tenkintas, o apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė