2025-09-08 Nr. BB-3995-1-07-1-00515-2013-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2963/2025

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00515-2013-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo L. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti L. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jei būtų paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nuosprendis, pripažinti, kad baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje yra pernelyg ilga, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti L. B. bausmę švelnesnę nei BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali sankcijos riba, bei sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nustatant jį trumpesnį nei BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi savo išvadas dėl L. B. kaltės grindė iš esmės nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo D. K. parodymais, kurių turinys dėl esminių įrodinėtinų aplinkybių buvo esmingai prieštaringas, be to, neatitiko kitų byloje esančių objektyvaus pobūdžio įrodymų turinio. Liudytojo D. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui - visi jo parodymai buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o tai turėjo būti vertinama kaip aplinkybė, ribojanti galimybę pripažinti tokius parodymus patikimais ir leistinais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismai nuosprendžius tiesiogiai grindė kasatoriaus L. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kurių jis nepatvirtino nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios apklausos įtariamuoju metu L. B. parodymai buvo gauti iš esmės pažeidžiant esmines procesines garantijas, todėl šie parodymai, kurių nepatvirtina kiti leistini įrodymų šaltiniai, negalėjo būti tiesiogiai naudojami teismų išvadoms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakęs įvertinti beveik 12 metų vykusio baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, suvaržė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei nacionalinių teisės aktų garantuojamą teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų objektyviai pateisinti 12 metų besitęsiantį baudžiamąjį procesą ir tai laikytina išimtine aplinkybe BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, L. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus (menkina liudytojo L. K. parodymų patikimumą ir neigia teismų išvadas dėl jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų reikšmės). Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. L. B. siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė į esminius nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl L. B. padarytos veikos perkvalifikavimo ir kt.). Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nepateikiant esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tačiau ja tik subjektyviai siekiama pagrįsti nuteistojo poziciją dėl, jo nuomone, neteisingų teismų sprendimų.

Kasaciniame skunde L. B. atkartoja apeliacinio skundo argumentus dėl pernelyg ilgo proceso ir mano, kad tai laikytina išimtine aplinkybe BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti motyvai dėl L. B. paskirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės ir išimtinių aplinkybių numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje nebuvimo.

Kasatorius taip pat prašo sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nustatant jį trumpesnį nei BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas įvertinęs tai, kad L. B. turi šeimą, augina tris vaikus, yra prastos sveikatos būklės, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėjo L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai pagrindžiantys netinkamą BK 75 straipsnio taikymą.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo L. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius