2022-11-23 Nr. AB-29375-3-62-3-01379-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-751-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01379-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų- (toliau – ir Marijampolės PN), 50 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki skundo padavimo dienos (2021 m. birželio 7 d.) buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN dirba skalbėju. Pareiškėjo darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., todėl darbe jis praleidžia 8 valandas per dieną. Pagal Marijampolės PN nustatytą dienotvarkę, laisvalaikis numatytas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.00 val. iki 17.00 val., todėl pareiškėjo laisvalaikio laikas, per kurį jis turėdavo teisę pasivaikščioti gryname ore, sutapdavo su pareiškėjo darbo laiku. Dėl šios priežasties, pareiškėjas negalėdavo darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore. Po darbo išeiti į lauką nuteistiesiems buvo neleidžiama. Negalėdamas po darbo atsipalaiduoti ir pasivaikščioti lauke, pareiškėjas patirdavo įtampą, sveikatos pablogėjimą, jausdavosi piktas, dirglus. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, žeminančios, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 50 000 Eur suma.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Marijampolės PN paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo 1 etato krūviu. Marijampolės PN pripažino, kad tam tikromis dienomis pareiškėjo darbo laikas sutapo su jo pasivaikščiojimo laiku, tačiau tai negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodomų sunkaus masto neigiamų pasekmių. Pareiškėjas buvo įdarbintas jo paties prašymu ir turėjo visas galimybes kreiptis į Marijampolės PN administraciją dėl darbo ir pasivaikščiojimo laiko suderinimo, taip pat galėjo pateikti prašymą dėl įdarbinimo 0,5 etato krūviu, tačiau to nepadarė.

6. Marijampolės PN nurodė, kad iš dalies užtikrina nuteistiesiems teisę pasivaikščioti gryname ore, pataisos namuose įrengtas didelis tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokia konkreti neturtinė žala asmeniui kilo, pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas negali būti tenkinamas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui J. K. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2019 m. spalio 29 d. buvo kalinamas paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. spalio 29 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę. Nuo 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas buvo įdarbintas 1,0 etato krūviu skalbėjo pareigose. Pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, nuteistųjų darbo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o pagal patvirtintą iki 2021 m. gegužės 3 d. galiojusį pasivaikščiojimo grafiką, pasivaikščiojimo laikas visiems būriams, išskyrus 7 būrį, buvo numatytas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.00 val. iki 17.00 val. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo taikomas pasivaikščiojimo laikas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.00 val. iki 17.00 val., atsakovės atstovas šios aplinkybės neneigė ir pripažino, kad dėl pareiškėjo darbo laiko dubliavimosi su minėtu pasivaikščiojimo laiku, darbo dienomis iki 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore.

9. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2021 m. gegužės 3 d. Marijampolės PN įsigaliojo naujas nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas, pagal kurį pasivaikščiojimo laikas dirbantiems nuteistiesiems numatytas nuo 17.00 val. iki 19.00 val. arba nuo 19.00 val. iki 21.00 val., tačiau net ir tokiu atveju matyti, kad pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė pasivaikščioti gryname ore 4 valandas, kurios jam turėjo būti suteikiamos pagal lengvosios grupės nuteistųjų kalinimo sąlygas numatančias teisės normas.

10. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš viso dirbo 337 dienas, vidutiniškai po 8 valandas per dieną. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (iš viso 337 dienas) nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore 4 valandas per dieną (iki 2021 m. gegužės 3 d. darbo dienomis pasivaikščiojimas nebuvo suteikiamas, o nuo 2021 m. gegužės 3 d. suteikiamos 2 valandos pasivaikščiojimui), todėl Marijampolės PN neveikė taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK)), ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises.

11. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasi antis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas teigia, kad, nors teismas ir konstatavo, jog pareiškėjui nėra atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, tačiau padarė tai neišsireikalavęs duomenų apie pareiškėjo sveikatą. Pareiškėjas teigia, kad jam yra pakilęs spaudimas.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN, apeliaciniame skunde pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

16. Pareiškėjas atsiliepime į Marijampolės PN apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad iki šiol vartoja vaistus nuo spaudimo, jam dažnai skauda galvą, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jokių pasekmių pareiškėjas nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (iš viso 337 dienas) neužtikrino pareiškėjui teisės į pasivaikščiojimus, pripažino, jog buvo apribota Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta pareiškėjo teisė kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovo padaryti pažeidimai (kurių neginčija atsakovas), padarė įtaką jo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, tačiau byloje nėra pateikti apskritai jokie duomenys apie pareiškėjo sveikatą, nors pareiškėjas akcentavo šį aspektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.). Nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatą, negalima įvertinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo įtaką pareiškėjo sveikatai. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo ribotas galimybes teigti įrodymus, turėjo būti aktyvus ir šiuos duomenis išsireikalauti iš atsakovo.

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti pagal byloje taikytinus teisės aktus. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-629/2019).

23. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė