215a3fde-902c-4e52-8411-4eeebac8dea9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-47-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18846-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ bendraieÅ¡kiams E. K. ir A.

K. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-225-987/2018 pagal bendraieÅ¡kių E. K. ir A. K. ieÅ¡kinius atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: – pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), kurio metu susidÅ«rė automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieÅ¡kovo A.

K., ir automobilis Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieÅ¡kovo E. K.; – priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, atstovaujamo Lietuvos filialo, 9 100 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 105,97 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. 1 t., b. l. 1–12, 109–120).

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu susidÅ«rė automobiliai dėl to, jog automobilio Jaguar XF, važiavusio pagrindiniu keliu, vairuotojo nepraleido Å¡alutiniu keliu važiavusio automobilio Mercedes Benz vairuotojas. Pastarojo vairuotojas pripažino kaltę ir tai pažymėjo 2016 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio deklaracijoje, dėl ko pastarojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudikas – atsakovas buvo informuotas apie eismo įvykį ir nurodė, kad ieÅ¡kovui A. K. už automobilio Jaguar XF sugadinimus iÅ¡mokės 9 100 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , nes automobilio remontuoti netikslinga.

Vėliau atsakovas pakeitė pozicijÄ ir 2017 m. vasario 15 d. pranešė, kad iÅ¡mokos neiÅ¡mokės, nes eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡ia iÅ¡vada ir teigia, kad eismo įvykis įvyko tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje. Pažymi, kad ieÅ¡kovai tarpusavyje nepažįstami, gyvena skirtinguose miestuose; pats atsakovas neinicijavo proceso dėl ieÅ¡kovų neteisėtų veiksmų; atsakovas vadovavosi V.

M. atlikta ekspertize, nors jis neturi teismo eksperto dėl eismo įvykių ekspertizės statuso. V. M. iÅ¡vados yra tik tikėtino (prielaidinio) pobÅ«džio; visas tyrimas paremtas ieÅ¡kovų nurodytais automobilių susidÅ«rimo greičiais per draudiko apklausÄ , kurie yra tik subjektyvi ieÅ¡kovų nuomonė, prisimenant įvykį, kuomet ieÅ¡kovai buvo streso bÅ«senoje. IeÅ¡kovas teigia atsakovÄ neturint teisės eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes nėra įrodyta ieÅ¡kovo kaltė, imituojant eismo įvykį ar siekiant suklastoti jo padarinius.

Be to, V. M. iÅ¡vadoje nurodyta, kad automobilių sugadinimai bÅ«tų tarpusavyje suderinami, jei automobiliai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ bÅ«tų važiavę mažesniais greičiais nei nurodė eismo įvykio dalyviai. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustačius eismo įvykį draudžiamuoju priteisti draudimo iÅ¡mokÄ bei įstatymines 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, paskaičiuotas už 85 dienas laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.

3. IeÅ¡kovas E. K. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: – pripažinti draudžiamuoju įvykiu eismo įvykį, įvykusį 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), kurio metu susidÅ«rė automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieÅ¡kovo A. K., ir automobilis Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieÅ¡kovo E. K.; – priteisti iÅ¡ atsakovo 9 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. 1 t., b. l. 137–144).

4. IeÅ¡kinio faktiniame pagrinde nurodomais argumentais iÅ¡ esmės pritariama ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinyje nurodytiems argumentams. Papildomai pažymėta, kad ieÅ¡kovas (kuris yra kaltas dėl eismo įvykio) pas atsakovÄ buvo apsidraudęs ir savanoriÅ¡ko draudimo (KASKO) sutartimi.

5. Atsakovas užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinius, praÅ¡ydamas juos atmesti (e. b. 1 t., b. l. 129–133, 196–200). Atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra draudžiamojo įvykio, nes transporto priemonių apgadinimai negalėjo atsirasti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. AtsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokas atsakovas grindžia nufotografuota eismo įvykio vieta, papildomais ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais ir specialisto dr. V. M. įmonės „Impulsana“ eksperto iÅ¡vada Nr. MV 2017-14 (toliau – ir Specialisto iÅ¡vada), kurioje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieÅ¡kovai.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo, vairavusio automobilį Jaguar XF, nurodytas 40–50 km/h greitis kardinaliai skiriasi nuo iÅ¡vadoje nurodyto galimo 0–5 km/h greičio; vidutiniÅ¡kai protingas žmogus negali taip susimaiÅ¡yti ir nenurodyti tikrojo greičio; be to, greičio nurodymas buvo tik viena iÅ¡ vertintų aplinkybių. Atsakovas pripažįsta, kad V. M. atliktas ekspertinis tyrimas neturi teismo ekspertizės statuso, tačiau teigia, kad tai nepaneigia jÄ parengusio asmens kaip specialių žinių turinčio subjekto kvalifikacijos bei nesumažina Å¡ios iÅ¡vados reikÅ¡mės. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu (e. b. 4 t., b. l. 2–14) bendraieÅ¡kių ieÅ¡kinius tenkino: priteisė ieÅ¡kovui A. K. iÅ¡ atsakovo 9 100 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 105,97 Eur palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už bendrÄ priteistÄ sumÄ (9 205,97 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė E. K. iÅ¡ atsakovo 9 000 Eur draudimo iÅ¡mokos ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už bendrÄ priteistÄ sumÄ (9 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui A.

K. iÅ¡ atsakovo 2 717 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o E. K. – 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo 8,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas skundžiamame sprendime darė iÅ¡vadÄ , kad V. M. neabejotinai turi specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, dėl ko Å¡iais klausimais ir atlieka privataus pobÅ«džio tyrimus bei teikia specialisto (eksperto) iÅ¡vadas. Teismas Specialisto iÅ¡vadas laikė privačiais raÅ¡ytiniais įrodymais, o ne teismo eksperto iÅ¡vadomis.

8. Teismas sprendė, kad draudikas turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, tai yra kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sÄ lygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta. Draudikas, kaip įrodymÄ , patvirtinantį, jog eismo įvykis nėra draudžiamas, rėmėsi Specialisto iÅ¡vada, kuriÄ Ä¯vertinęs teismas nurodė, kad atsakovas eismo įvykį laikė imituotu vadovaujantis keturiomis priežastimis. Pirma, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilio Jaguar XF greitis susidÅ«rimo metu turėjo bÅ«ti 0-5 km/h. Antra, automobilių susidÅ«rimo kampas eismo įvykio metu turėjo bÅ«ti 90 laipsniai. Trečia, sankryžos konfigÅ«racija neleidžia eismo įvykio dalyviams susidurti 90 laipsnių kampu. Ketvirta, esminiai automobilių sugadinimai negalėjo susidaryti tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis kaip nurodo ieÅ¡kovai.

9. Teismas pažymėjo, kad automobilių judėjimo greitis, jeigu jis nebuvo iÅ¡matuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas tik vairuotojo ar kito eismo įvykio dalyvio, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Teismas konstatavo, kad tikėtina prielaida, jog ieÅ¡kovas A. K. galėjo pradėti lėtinti 40–50 km/h greitį, matydamas, jog pirmÄ kartÄ važiuojamu keliu tamsoje ir esant slidžiai kelio dangai artėja prie „T“ formos sankryžos.

Dėl Å¡ios priežasties teismas atmetė kaip logiÅ¡kai nepagrįstÄ specialisto V. M. iÅ¡vadoje nurodytÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas A. K. artėdamas prie „T“ formos sankryžos vien todėl, kad jos kairėje auga krÅ«mai, kurie užstoja atvažiuojančius automobilius, bei suvokdamas, kad jo kelias pagrindinis, net ir matydamas artėjantį automobilį, turėjo ir toliau važiuoti nestabdydamas. Be to, ieÅ¡kovui buvus stresinėje bÅ«senoje dėl susidÅ«rimo su kitu automobiliu bei duodant paaiÅ¡kinimus apie greitį, kuomet praėjo daugiau nei vienas mėnuo po eismo įvykio, natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovas negalėjo pasakyti iki kiek tiksliai buvo sumažintas jo greitis susidÅ«rimo momentu, dėl ko jis nurodė apytikslį spėjamÄ greitį, kuriuo automobilis judėjo iki susidÅ«rimo.

Pastarieji ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai draudikui, įvardinus apie 50 km/h greitį negali savaime paneigti aplinkybės, kad ieÅ¡kovas lėtino greitį, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä . Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo A. K. galimai netikslus greičio įvardinimas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis eismo įvykio sÄ moningÄ imitavimÄ ar/ir įvykimÄ iÅ¡ esmės kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieÅ¡kovai.

10. Teismas, įvertinęs atsakovo antrÄ jį ir trečiÄ jį argumentÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad pastaruosius argumentus atsakovas suformulavo remdamasis specialisto V. M. prielaidomis, kurios yra iÅ¡vestinės iÅ¡ pirmos specialisto prielaidos, todėl specialisto prielaidas atmetė taip pat kaip subjektyvias ir nepakankamas. Papildomai pažymėjo, kad specialisto iÅ¡vados yra iki galo nepagrįstos ir nevienareikÅ¡miÅ¡kos, joms trÅ«ksta tikslumo ir motyvacijos, kadangi sulyginus ieÅ¡kovų nupaiÅ¡ytus paveikslėlius ir specialisto atliktÄ automobilių tikėtinų padėčių po susidÅ«rimo modeliavimo paveikslėlį matyti, kad specialisto pavaizduotos automobilių padėtys per 45 laipsnių ar net 90° skiriasi nuo ieÅ¡kovų pavaizduotų automobilių po susidÅ«rimo padėčių.

Specialisto nurodoma aplinkybė, kad jis iÅ¡vadÄ darė remdamasis ir ieÅ¡kovų nurodytais kitais subjektyviais duomenimis – automobilių iÅ¡sidėstymu po eismo įvykio – atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.

11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad specialistas V. M. teigdamas, kad pati sankryžos konfigÅ«racija eliminuoja galimybę automobiliams susidurti specialisto parinktu 90 laipsniu kampu, pats pateikė ir kitÄ iÅ¡vadÄ , kad jei automobilį Jaguar XF ieÅ¡kovas bÅ«tų stabdęs bei važiavęs tiesiai ir nesukęs į kairę, automobilių susidÅ«rimo kampas bÅ«tų apie 104 laipsnių. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų eismo įvykio deklaracijos bei iÅ¡ ieÅ¡kovų pieÅ¡inių apie automobilių padėtis susidÅ«rimo metu, ieÅ¡kovai visur vaizdavo bukÄ automobilių susidÅ«rimo kampÄ , kuris vizualiai atrodo apie 120 laipsnių.

Specialistas nepaaiÅ¡kino, kodėl nevertino Å¡ių aplinkybių, kas tik dar kartÄ patvirtina, jog jo prielaidos apie ieÅ¡kovų netinkamai nurodytÄ susidÅ«rimo kampÄ buvo iÅ¡imtinai padarytos remiantis tik subjektyviu dydžiu, tai yra paties specialisto parinktu spėjamu ieÅ¡kovo A. K. automobilio Jaguar XF judėjimo greičiu, kas nėra pakankama, norint eismo įvykį pripažinti įvykus kitomis nei ieÅ¡kovų nurodo aplinkybėmis.

12. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus apie automobilių esminių sugadinimų susidarymo aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad tris esminius automobilių sugadinimus atsakovas įrodinėja įvykus kitomis aplinkybėmis dėl specialisto nustatyto tikėtino kitokio 90 laipsnių automobilių susidÅ«rimo kampo nei buvo nupaišę ieÅ¡kovai. Specialistas iÅ¡vadÄ apie tikėtinÄ automobilių susidÅ«rimo kampÄ padarė remdamasis iÅ¡imtinai subjektyviu dydžiu, kas reiÅ¡kia, kad bet kokios iÅ¡ to padarytos iÅ¡vestinės prielaidos taip pat nėra pakankamai pagrįstos.

Teismas taip pat nustatė, kad specialisto iÅ¡vados dalyje dėl esminių automobilio Jaguar XF sugadinimų yra neiÅ¡samios, iki galo nemotyvuotos bei per abstrakčios. Dėl atsakovo automobilio Jaguar XF radiatoriaus ir apatinės dalies detalių apgadinimo bei automobilio Mercedes Benz priekinio deÅ¡inio rato svirties lūžio teismas padarė prielaidÄ , kad pastaruosius sugadinimus galėjo nulemti automobilių užtempimas ant/nuo tralų. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilio Jaguar XF apatinės dalies sugadinimai bei automobilio Mercedes Benz rato svirties lūžis neabejotinai atsirado prieÅ¡ autoįvykį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog apie automobilio Jaguar XF sugadinimus, atsiradusius po 2016 m. spalio mėnesio įvykio, draudiko specialisto padarytoje suvestinėje apie remontuotinas/keistinas automobilio priekyje esančias dalis, nėra įvardintos konkrečios automobilio apačioje esančios keistinos detalės. Vadinasi, atsakovas nepaneigė prielaidos, kad automobilio Jaguar XF apatinės dalies sugadinimai galėjo atsirasti ir po eismo įvykio, automobilį tempiant ant tralo, kuomet jo apatinė dalis kontaktavo su rampos slenksčiu.

Atsakovas taip pat nepaneigė prielaidos, kad automobilio Mercedes Benz rato svirties lūžis (persisukimas) įvyko taip pat po eismo įvykio, pastarÄ jį automobilį tempiant ant tralo, kuomet ratas po eismo įvykio nebesisuko.

13. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad net jei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų A. K. ir suklydo, įvardindamas automobilio susidÅ«rimo greitį eismo įvykio metu, vien Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, kad toks eismo įvykis įvyko ir nebuvo imituotas, tai yra įvyko iÅ¡ esmės tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo ieÅ¡kovai, sÄ moningai nesiekiant suklaidinti draudiko ir nepagrįstai gausti draudimo iÅ¡mokÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovai nėra tarpusavyje pažįstami; jie gyvena skirtinguose miestuose; pats specialistas V.

M. iÅ¡vadoje patvirtina, kad automobiliai buvo susidÅ«rę ir tam tikra dalis sugadinimų yra suderinami. Be to, specialisto iÅ¡vada nėra iÅ¡baigta bei iki galo motyvuota, yra loginių klaidų, nesutapimų, trÅ«ksta paaiÅ¡kinimų ir pan. Teismas konstatavo, kad eismo įvykis įvyko iÅ¡ esmės tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė ieÅ¡kovai, todėl Å¡is eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu. Ä®vertinęs tai, teismas nurodė, kad atsakovas turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovams turtinę žalÄ dėl draudžiamojo įvykio draudimo iÅ¡mokÄ .

Kadangi bylos Å¡alys ginčo dėl draudimo iÅ¡mokų dydžio nekėlė, teismas ieÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti sumas priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo argumentai 14. Apeliantas (atsakovas) užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS, veikiančiantis per Lietuvos filialÄ , apeliaciniu skundu (e. b. 4 t., b. l. 43–50) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-225-987/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paneigė Specialisto iÅ¡vados įrodomÄ jÄ vertę. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reguliuojančias teisės normas ir ieÅ¡kinį tenkino vien tik vadovaudamasis prieÅ¡taringu transporto priemonių valdytojų aplinkybių paaiÅ¡kinimu. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Specialisto iÅ¡vadoje nustatytus faktus ir juos ignoravo. Tai, kad į bylÄ pateikta Specialisto iÅ¡vada neturi teismo ekspertizės akto statuso, nepaneigia jÄ parengusio asmens, kaip specialių žinių turinčio subjekto, kvalifikacijos bei nesumažina specialisto iÅ¡vados reikÅ¡mės tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimui.

Nei bylÄ nagrinėjusi teisėja, nei kiti byloje dalyvavę asmenys specialių techninių žinių neturėjo, techninių tyrimo metodų, leidžiančių modeliuoti automobilių susidÅ«rimo pobÅ«dį ir jo pasekmes, nenaudojo. Tuo tarpu tyrimÄ atliko bei iÅ¡vadÄ atliko technikos mokslų daktaras V. M., nuo 1993 m. turintis praktinę darbo patirtį eismo įvykiu tyrimo srityje.

16. Teismo iÅ¡vada, jog atsakovas privalėjo įrodyti eismo įvykio dalyvių tyčiÄ bei tai, kad eismo įvykio apskritai nebuvo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Draudikui pakanka įrodyti, kad įvykis įvyko kitomis nei eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis. V. M. konstatavo ne tik vairuotojų nurodytu automobiliu važiavimo greičiu, bet ir esminiu transporto priemonių sugadinimu neatitikimus, automobilių sugadinimų pobÅ«džio neatitikimÄ gatvių sankirtos konfigÅ«racijai, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovų deklaruotas transporto priemonių Jaguar ir Mercedes Benz apgadinimas negalėjo įvykti jų deklaruotoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini).

17. Apeliantas įrodė, jog transporto priemonių apgadinimai negalėjo atsirasti transporto priemonių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tarp transporto priemonių vairuotoju nurodytu eismo įvykio aplinkybių (jų deklaruoto eismo įvykio) ir automobilių apgadinimų (žalos) nėra priežastinio ryšio, dėl ko, įvykis turi būti pripažintas nedraudžiamuoju. Teismo išvada, jog V. M. tyrime nustatyti faktai paremti tik subjektyvia aplinkybe – netiksliais automobilių vairuotojų nurodytais greičiais, yra nepagrįsta.

Absoliučiai netikslus transporto priemonės Jaguar greičio nurodymas, yra tik viena iš aplinkybių, kuria remiantis įvykis buvo pripažįstamas nedraudiminiu. Akivaizdu, kad net ir esant stresinėje būsenoje, vidutiniškai protingam, atidžiam ir apdairiam asmeniui neįmanoma nepajusti skirtumo tarp to, kai transporto priemonė stovi vietoje arba juda 40-50 km/h greičiu. Ieškovas A. K., atsakydamas į draudimo bendrovės tyrėjo pateiktus klausimus turėjo galimybę nurodyti, kad tikslaus transporto priemonės Jaguar greičio įvardinti negali, tačiau to nenurodė.

PrieÅ¡ingai, transporto priemonės Jaguar valdytojas nurodė tikslų transporto priemonės Jaguar judėjimo greitį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir tik tuomet, kai buvo informuotas apie įvykio pripažinimÄ nedraudiminiu, nusprendė laikytis pozicijos, jog atsakinėjant į klausimus, susijusius su transporto priemonės greičiu, pastarajam buvo daromas psichologinis spaudimas.

18. Teigia, jog ieÅ¡kovai apelianto pozicijÄ dėl automobilio Jaguar radiatorių apačioje susidariusių pažeidimų, taipogi ir kitų apačios sugadinimų, kurie yra nebÅ«dingi transporto priemonių Jaguar ir Mercedes Benz tarpusavio kontaktui ir kurie galėjo atsirasti kontakto su žema standžia kliÅ«timi metu bei transporto priemonės Mercedes Benz deÅ¡inio rato pakabos pažeidimai, pradėjo neigti tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, iÅ¡galvodami visiÅ¡kai naujÄ aplinkybę, t. y. tai, jog transporto priemonės Jaguar radiatorių ir kitų apačioje esančių detalių apgadinimai bei transporto priemonės Mercedes Benz deÅ¡inio raÅ¡o pakabos pažeidimai atsirado Å¡ių transporto priemonių užtempimo ant tralo metu.

Tuo atveju, jei transporto priemonių apgadinimai iš ties būtų atsiradę transporto priemonių užtempimo ant tralo metu, ieškovai šia aplinkybę būtų nurodę pretenzijoje dėl draudimo išmokos, ieškiniuose, ankstesnių teismo posėdžių metu. Šiuo atveju, transporto priemonės Jaguar greitis vertinamas tik kaip šalutinė aplinkybė.

19. Nurodo, jog joks teisės aktas neįpareigojo apelianto inicijuoti ekspertizės atlikimo. Šiuo atveju apeliantas savo argumentus įrodinėjo Specialisto išvada, kuri patvirtina, jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei deklaravo eismo įvykių dalyviai, ji taip pat nebuvo paneigta jokiais kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantui nepageidaujant inicijuoti ir apmokėti teismo ekspertizės išlaidų, tokie jo veiksmai sudaro prielaidas ieškovų ieškinių patenkinimui.

20. IeÅ¡kovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (e. b. 5 t., b. l. 163–177) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė eismo įvykio dalyvių tyčios ir kaltų veiksmų, siekiant neteisėtais bÅ«dais gauti draudimo iÅ¡mokÄ , nors tokiÄ pareigÄ , vadovaujantis Kasacinio teismo suformuota praktika, turėjo. Byloje nebuvo nustatytas joks ieÅ¡kovo tyčinis ir (ar) kaltas elgesys, siekiant neteisėtai gauti draudiminę įmokÄ . Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjami, įrodinėjami ir įrodyti nagrinėjamo eismo įvykio dalyvių tyčiniai ir (ar) kalti veiksmais patvirtino ir atsakovo atstovė 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovų duoti parodymai teismo posėdžių metu patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai neatliko jokių tyčinių ir (ar) kaltų veiksmų, siekdami gauti draudimines iÅ¡mokas. Tai, kad atsakovas neturėjo jokių įtarimų dėl aptariamo eismo įvykio, patvirtina tai, kad atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl tokių veiksmų iÅ¡tyrimo, bei 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovo inicijuotas tyrimas buvo atliktas dėl to, kad draudiminės iÅ¡mokos buvo didelės. Atsakovas tokiÄ aplinkybę iÅ¡ pradžių neigė.

22. Nesutinka su teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais laikyti bylos Å¡alių pateikti argumentai ir motyvai dėl V. M. veiklos neteisėtumo, neobjektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, suraÅ¡ant Specialisto iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos teismų ekspertizės įstatymÄ , Specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma ir privataus teismo eksperto iÅ¡vada. Nurodo, kad V. M. suraÅ¡omų iÅ¡vadų rezultatÄ iÅ¡ esmės sÄ lygoja ir lemia ne tyrimo metu nustatytos objektyvios aplinkybės, o pats draudimo kompanijos kreipimosi į V.

M. dėl tokios iÅ¡vados suraÅ¡ymo faktas, tyrimo metu stengiantis situacijÄ pritemti prie draudimo kompanijai naudingos, kadangi V. M., kaip verslo subjektui, yra nenaudinga suraÅ¡yti draudimo kompanijai nepalankiÄ iÅ¡vadÄ , rizikuojant ateityje nesulaukti daugiau užsakymų iÅ¡ draudimo kompanijos. V. M. veiklos principus ir etines savybes charakterizuoja ir teismui iÅ¡raÅ¡yta 121 Eur 2017 m. spalio 19 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25401-987/2017 atsisakė apmokėti.

Toks V. M. atskleistas jo veiklos pobÅ«dis iÅ¡ esmės sudaro galimybes draudimo kompanijoms už Å¡io asmens suraÅ¡omų iÅ¡vadų, kurios kainuoja 400–800 Eur plius PVM, pagrindu bandyti iÅ¡vengti didesnių draudiminių iÅ¡mokų mokėjimo. Dėl Å¡ių aplinkybių Specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma teisėta, objektyvia ir neÅ¡aliÅ¡ka, todėl jos pagrindu atsakovas nepagrįstai grindė atsisakymÄ pripažinti ginčo eismo įvykį draudiminiu ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .

23. Specialisto iÅ¡vadoje pateiktos iÅ¡vados yra tik tikėtino ir (ar) prielaidinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovai atsakovo darbuotojas nurodė tik tikėtinus ir potencialiai galimus automobilių važiavimo greičius prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Apklausa buvo atlikta 2017 m. sausio mėn., t. y. praėjus mėnesiui po eismo įvykio. V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina aplinkybes, jo ieÅ¡kovų nurodyti greičiai prieÅ¡ eismo įvykį yra subjektyvÅ«s ir nebÅ«tinai teisingi. Specialisto iÅ¡vadoje yra iÅ¡kraipomos eismo įvykių nurodytos aplinkybės, t. y. nurodoma, kad Jaguar vairuotojas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 40–50 km/h greičiu, nors ieÅ¡kovas buvo nurodęs, jog automobilį sulėtino.

24. Teigia, jog paties Specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog automobilių pažeidimai tarpusavyje yra suderinami, kadangi Specialisto iÅ¡vados 18 puslapyje nurodyta, kad „nustatyta, kad Å¡iuo atveju Å¡ių automobilių judėjimo betarpiÅ¡kai po susidÅ«rimo metu, ant atbloÅ¡kiamo automobilio Jaguar variklio dangčio, automobilio Mercedes Benz variklio dangčio priekinės briaunos deÅ¡inio kampo trajektorija visiÅ¡kai atitinka įbrėžimo, orientuoto 35o kampu lokalizacijÄ â€œ; bei 22 puslapyje daroma iÅ¡vada, kad automobilių Mercedes Benz ir Jaguar sugadinimai tarpusavyje suderinami, jeigu Å¡ie automobiliai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo mažesniais greičiais nei nurodė eismo įvykio dalyviai.

25. Be to, Specialisto išvadoje nebuvo padaryta jokių net prielaidų apie tai, kad ant automobilių yra pažeidimų, kurios lėmė ne tarpusavio susidūrimas, o kontaktas su kitais automobiliais. Taigi, pati išvada patvirtina, jog automobiliai susidūrė eismo įvykio metu. Pats V. M. 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog tarp automobilių buvo kontaktas ir buvo padaryti sugadinimai, jog jis užfiksavo papildomus abiejų automobilio apatinės priekinės dalies pažeidimus, kurie tikėtina galėjo susidaryti kontakto su žema kliūtimi, pvz. bordiūru, akmeniu, metu, tačiau negalėjo vienareikšmiškai įvertinti ir atsakyti, kada šie papildomi pažeidimai atsirado – prieš ar po aptariamo eismo įvykio.

Ieškovas teigia, jog tokie pažeidimai galėjo atsirasti automobilį užvežant ant tralo, gabenant į automobilio saugojimo laiškelę ir nutraukiant nuo tralo. Atsakovui turėtų būti žinoma, jog eismo įvykių metu apgadinti nevažiuojantys automobiliai po eismo įvykio labai dažnai yra išgabenami tralais, o šio proceso metu automobiliai, juos užtempiant ant tralo bei nutempiant nuo jo, patiria papildomus pažeidimus.

26. Dėl atsakovo argumentų, jog automobilių sugadinimų pobÅ«dis neatitinka sankirtos konfigÅ«racijos, pažymėjo, kad byloje apskritai nebuvo ginčo dėl to, kad eismo įvykis įvyko ne ginčo sankryžoje, taip pat jog pats specialistas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilių susidÅ«rimo kampas priklauso nuo automobilių važiavimo krypties, kuriÄ tiesiogiai lemia vairuotojo veiksmai ir reagavimas į aplinkÄ .

27. IeÅ¡kovas I. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (e. b. 5 t., b. l. 156–160) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomos iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s argumentai, kaip ir ieÅ¡kovo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Papildomai pažymėta, kad atsakovas ieÅ¡kovui buvo atsiuntęs laiÅ¡kÄ , kad savo iniciatyva nusprendė užsakyti nepriklausomÄ vertintojÄ tam, kad jis atliktų objektyvų žalos vertinimÄ , ir kad patiems atsakovams nereikėtų apskaičiuoti nuostolio dydžio. Tačiau vietoje to, atsakovas atsiuntė Specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nebuvo pateiktas nei žalos vertinimas, nei žalos dydis, ir iÅ¡ kurios galima suprasti, kad atsakovas apskritai neprivalo mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokos. Atsakovo cituojamoje teismų praktikoje esančios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.

30. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. Byloje kilo ginčas tarp Å¡alių dėl atsakovės atsisakymo mokėti ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas. Atsakovė atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindžia draudžiamojo įvykio nebuvimu, galimu eismo įvykio imitavimu bei Specialisto iÅ¡vada.

32. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 22 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė automobilis Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieÅ¡kovo A. K., ir automobilis Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieÅ¡kovo E. K.. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Jaguar XF, kurio draudimo iÅ¡moka – 9 100 Eur, ir Mercedes Benz E350, kurio draudimo iÅ¡moka – 9 000 Eur. Eismo įvykyje dalyvavę automobilių vairuotojai policijos pareigÅ«nų nekvietė, užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , nurodydami, jog dėl eismo įvykio kaltas ieÅ¡kovas E. K., vairavęs automobilį Mercedes Benz E350, ir iÅ¡ Å¡alutinio kelio nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Jaguar XF, vairuojamo A.

K. (e. b. 1 t., b. l. 13). IeÅ¡kovo A. K. vairuojamos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ieÅ¡kovo E. K. – transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ku draudimu (KASKO). Pagal atsakovo užsakymÄ UAB „Impulsana“ 2017 m. vasario 13 d. specialisto iÅ¡vadoje (e. b. 1 t., b. l. 29–52) nurodyta, kad:

1) automobilio Jaguar XF greitis susidūrimo metu turėjo būti 0–5 km/h, o ne 40–50 km/h kaip nurodė ieškovas atsakymuose į klausimus draudikui;

2) automobilių susidūrimo kampas eismo įvykio metu turėjo būti 90 laipsnių, o ne 45 laipsnių, kaip nubraižė ieškovai eismo įvykio deklaracijoje ir atsakant į klausimus draudikui;

3) sankryžos konfigūracija neleidžia eismo įvykio dalyviams susidurti 90 laipsnių kampu;

4) esminiai automobilių sugadinimai negalėjo susidaryti tokiomis eismo įvykio aplinkybėmis kaip nurodo ieškovai.

33. Apeliantas prieÅ¡tarauja, kad jam perkelta pareiga įrodinėti aplinkybes, jog ieÅ¡kovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavarijÄ , ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Teigia, kad Specialisto iÅ¡vada įrodė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, dėl to neturi pareigos mokėti ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokos. Nurodo, kad teismas eksperto paaiÅ¡kinimus Specialisto iÅ¡vadoje nepagrįstai atmetė.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybę, jog eismo įvykis buvo draudžiamasis, privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 98 str. 7 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia prieÅ¡ingai, tai Å¡is turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Draudikas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo tik esant tam tikroms sÄ lygoms.

Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavarijÄ , ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ Â (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012 m. gruodžio 22 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012). Pagal CK 6.1014 str. 1 d., draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 3 d., draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Å¡io straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad bÅ«tent draudikas, tai yra atsakovas, privalėjo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindÄ . Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui, yra nepagrįstas.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu vien tik vadovaudamasis Specialisto iÅ¡vada. AiÅ¡kindamas CPK 212–214, 216, 217 str. kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad eksperto iÅ¡vada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta iÅ¡vada, kuriÄ pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų suraÅ¡yta iÅ¡vada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

36. CPK 185 str. nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto iÅ¡vados įvertinimÄ (CPK 218 str.). Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Eksperto iÅ¡vadÄ pripažinus raÅ¡ytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja, todėl įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiant, pripažintinos nustatytomis tam tikros aplinkybės ar ne, svarstytinas iÅ¡ naujo.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė iÅ¡vadÄ , kad V. M. neabejotinai turi specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje, dėl ko Å¡iais klausimais ir atlieka privataus pobÅ«džio tyrimus bei teikia specialisto (eksperto) iÅ¡vadas; V. M. suraÅ¡yta Specialisto iÅ¡vada nelaikytina eksperto iÅ¡vada, o yra laikoma privačiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad tokiu atveju teismas specialisto iÅ¡vadÄ pagrįstai vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo kvestionuoti Specialisto iÅ¡vadoje nurodytų argumentų, kadangi bylÄ nagrinėjusi teisėja neturėjo specialių techninių žinių, techninių tyrimo metodų, leidžiančių modeliuoti automobilių susidÅ«rimo pobÅ«dį ir jo pasekmes, nenaudojo, atmetami kaip nepagrįsti.

38. Pirmosios instancijos teismas siūlė byloje dalyvaujantiems asmenims spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje, tačiau ieškovai nurodė, kad pastarųjų įrodymų pateikimo pareiga tenka draudikui, o draudiko atstovė nurodė laikanti, kad byloje įrodymų draudiko pozicijai pagrįsti pakanka. Nepaskyrus teismo ekspertizės, pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi byloje esančiais įrodymais (konkrečiai – Specialisto išvada), šalių paaiškinimais, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nepageidaujant inicijuoti ir apmokėti teismo ekspertizės išlaidų, tokie jo veiksmai sudarė prielaidas ieškovų ieškinių patenkinimui.

39. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo iÅ¡matuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl Å¡ios priežasties, turi bÅ«ti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikÅ¡mė – ar dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiÅ¡kinimai dėl Å¡ios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali bÅ«ti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iÅ¡ eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris virÅ¡ija asmens gebėjimus.

Faktinį klydimÄ dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidÅ«rimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidÅ«rimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidÅ«rimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamÄ jį (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

40. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas A. K. 2017 m. sausio mėn. apklausoje nurodė, kad važiavo apie 40–50 km/h greičiu, sulėtino automobilį prieÅ¡ eismo įvykį. Tuo tarpu specialistas laikėsi pozicijos, jog susidÅ«rimo metu automobilis Jaguar greitis buvo ne didesnis kaip 5 km/h. Įvertinus, kad byloje nebuvo ginčijama, jog automobiliai iÅ¡ tiesų susidÅ«rė, taip pat jog Specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami sÄ lyginai, manytina, kad ieÅ¡kovas A.

K. sÄ Å¾iningai suklydo dėl automobilio važiavimo greičio (tokį netikslumÄ galėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovo nurodyto greičio sulėtinimas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ bei kiti faktoriai, iÅ¡samiai nurodyti pirmosios instancijos tesimo sprendime), todėl Å¡i aplinkybė negali paneigti autoįvykio buvimo fakto, kuris laikytinas draudiminiu įvykiu ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytų sutarčių prasme. Apeliacinio teismo vertinimu, nesutampančios aplinkybės dėl greičio negali bÅ«ti pagrindu spręsti, jog draudžiamasis įvykis klastojamas ar imituojamas.

41. Specialisto iÅ¡vadoje teigiama, jog pagal sankryžos konfigÅ«racijÄ , automobiliams susidÅ«rus pagal vairuotojų nurodytas kryptis, kampas tarp automobilių iÅ¡ilginės simetrijos plokÅ¡tumų bÅ«tų apie 45 laipsnius, tuo tarpu pagal bÅ«dingus pėdsakus ant automobilių nustatyta, kad automobilių susidÅ«rimo metu tarp jų iÅ¡ilginės simetrijos plokÅ¡tumų buvo maždaug status kampas. Specialisto teigimu, sankryžos konfigÅ«racija neleidžia eismo įvykio dalyviams susidurti 90 laipsnių kampu.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, V. M. pats pateikė ir kitÄ iÅ¡vadÄ , kad jei automobilį Jaguar XF ieÅ¡kovas bÅ«tų stabdęs bei važiavęs tiesiai ir nesukęs į kairę, automobilių susidÅ«rimo kampas bÅ«tų apie 104 laipsnių. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų eismo įvykio deklaracijos bei iÅ¡ ieÅ¡kovų pieÅ¡inukų apie automobilių padėtis susidÅ«rimo metu, ieÅ¡kovai visur vaizdavo bukÄ automobilių susidÅ«rimo kampÄ , kuris vizualiai atrodo apie 120 laipsnių.

Šiuo atveju specialistas nepaaiškino, kodėl nevertino šių aplinkybių. Be to, specialistas išvadoje taip pat nepateikė neginčijamų įrodymų, jog Jaguar XF vairuotojui stabdžius ir truputį pasukus į kairę, o Mercedes Benz vairuotojui važiuojant tiesiai, negalėtų susidaryti 90 laipsnių kampas automobilių susidūrimo metu, nors prieš tai, kaip minėta, iš esmės įvertinęs panašias aplinkybes, nurodė, kad galimas automobilių susidūrimo kampas – 104 laipsniai.

Vadovaujantis išdėstytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog specialisto išvados yra iki galo nepagrįstos ir nevienareikšmiškos, joms trūksta tikslumo ir motyvacijos. Atitinkamai, negalima konstatuoti, jog ir eismo dalyvių nurodytos aplinkybės dėl automobilių judėjimo trajektorijos leistų spręsti dėl įvykio klastojimo.

42. Specialisto išvados 2.9 punkte nurodoma, jog automobiliai iki buvusių jų kontaktų turėjo esminius sugadinimus, o automobilių sugadinimų pobūdis neatitinka sankirtos konfigūracijos, todėl šių automobiliai sugadinimai susidarė kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė ieškovai. Apelianto teigimu, automobilių nustatyto susidūrimo mechanizmu negalima paaiškinti automobilio Jaguar radiatorių apačioje susidariusių pažeidimų, taipogi ir kitų jo apačios sugadinimų, saugos oro pagalvės suveikimo, automobilio Mercedes Benz dešinio rato pakabos pažeidimų.

43. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Specialisto iÅ¡vada dalyje dėl esminių automobilio Jaguar XF sugadinimų yra neiÅ¡sami, iki galo nemotyvuota ir per abstrakti, kadangi pačiam specialistui neneigiant buvus smÅ«giui į automobilio Jaguar XF kairę priekinę pusę, jis nepaaiÅ¡kino, kodėl mano nesant logiÅ¡ka, jog nuo tokio smÅ«gio vairuotojui skirta apsaugoti kairėje pusėje esanti oro pagalvė (kur ir įvyko smÅ«gis) atliko savo apsauginę funkcijÄ ir iÅ¡siskleidė, ir kodėl nelaiko esminiu sugadinimu, įvykusiu ne ieÅ¡kovų nurodytomis aplinkybėmis, automobilio Mercedes Benz oro pagalvių suveikimo, kurios lygiai taip pat suveikė dėl deÅ¡inio smÅ«gio.

44. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovai pozicijÄ , jog minėti pažeidimai atsirado automobilius užtempus ant tralo, pradėjo neigti tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, nors tai galėjo padaryti anksčiau – pretenzijoje dėl draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kiniuose ar ankstesniuose teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime konstatuota, jog automobilio Jaguar XF radiatoriaus ir apatinės dalies detalių apgadinimÄ bei automobilio Mercedes Benz priekinio deÅ¡inio rato svirties lūžį galėjo nulemti automobilių užtempimas ant/nuo tralų, taip pat jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie automobilio Jaguar XF sugadinimus, atsiradusius po 2016 m. spalio mėnesio įvykio, draudiko specialisto padarytoje suvestinėje apie remontuotinas/keistinas automobilio priekyje esančias dalis, nėra įvardintos konkrečios automobilio apačioje esančios keistinos detalės. Apeliantas jokių Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas paneigiančių argumentų ar įrodymų apeliaciniame skunde nepateikė, todėl su tuo susiję apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o argumentai, jog ieÅ¡kovai tokiÄ savo gynybinę pozicijÄ galėjo suformuoti anksčiau – vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

45. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kadangi atsakovas turėjo pareigÄ pagrįsti savo priimtÄ sprendimÄ , kuriuo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, įrodyti, kad eismo įvykis yra nedraudiminis, tačiau to nepadarė, spręstina, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokos. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas palieka nepakeistu.

46. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

48. IeÅ¡kovas E. K. prašė priteisti jam 360 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovas A. K. taip pat prašė priteisti 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sudėtingumÄ , joje sprendžiamo klausimo naujumÄ sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti sumos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalų dydį, už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (numatytas maksimalus dydis buvo 1 139,32 Eur (876,4 Eur x 1,3 koeficientas), todėl yra priteistinos ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 str., n u t a r i a : apelianto užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, atstovaujamo Lietuvos filialo (į. k. 302677744), 360 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo užsienio juridinio asmens Seesam Insurance AS, atstovaujamo Lietuvos filialo (į. k. 302677744), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Andrius Ignotas Jelena Šiškina Rūta Veniulytė-Jankūnienė