2023-04-03 Nr. BB-2628-1-03-2-00082-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1550/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00082-2018-7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūra prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nurodęs teismų praktiką taikant BK 182 ir 300 straipsnius kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė ir besąlygiškai pasikliovė išteisintųjų versija, jų parodymams suteikdamas didesnę įrodomąją vertę nei kitiems ištirtiems įrodymams, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės pripažindama kaltinamajame akte nurodytus išteisintųjų veiksmus, jų nevertino kaip nusikalstamų, nes jie nesiekė tokio laipsnio, nuo kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Kasatorius daro kategorišką išvadą, kad išteisintųjų veiksmuose yra esminė apgaulė ir tyčia įgyti svetimą turtą. Darydamas išvadas dėl BK 228 straipsnio sudėties požymių nebuvimo išteisintųjų veiksmuose apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, savo išvadas grindė prielaidomis, neįvertino prokuroro apeliacinio skundo argumentų ir nepasisakė dėl jų. Darydamas išvadas apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojos I. D. parodymais, kurie paremti prielaidomis, juos sureikšmino, vertino selektyviai, neatsižvelgė į įrodymų visumą. Kitoje dalyje teismas nepasisakė, kodėl nesiremia A. S. duotais parodymais ir I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės neįvertino, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl teismų praktika paremtų prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BK 222 straipsnio taikymo, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Didelės – 30 lapų apimties prokuroro kasaciniame skundo pirmuose 15 lapų yra perrašytas išteisintiesiems suformuluotas kaltinimas. Nuo 16 iki 24 skundo lapuose yra perrašyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai, kuriais remiantis jie priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir nuo 24 iki 29 lapo yra nurodyti nesutikimo su žemesnių teismų sprendimais argumentai.

Skundo argumentai yra susiję su apeliacinės instancijos teismo padarytais BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies pažeidimais, juos vertinant kaip esminius BPK pažeidimus. Iš kasacinio skundo, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti kasatoriaus motyvai, susiję su įrodymų vertinimu ir į juos buvo motyvuotai atsakyta. Nesutikimas su žemesnių instancijų teismų sprendimais yra motyvuojamas kitokiu įrodymų vertinimu ir savo versijos palaikymu, ko pasekoje, teismui nepalaikius kasatoriaus versijos, daroma išvada apie BPK pažeidimus. Tačiau vien tik nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tai, kad žemesnių instancijų teismai nepalaikė kasatoriaus versijos, nereiškia BPK pažeidimo. Be to, kasatoriaus argumentai daugiausiai yra susiję su asmenų parodymais ir kitokiu jų vertinimu, tačiau tai nereiškia esminių BPK pažeidimų. Skundo argumentai yra labai aptakūs, stokoja detalumo ir ryšio su įstatymo turiniu. Teismų praktikoje yra nurodyta, kada BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas gali reikšti esminį BPK pažeidimą, tačiau skundo turinys nėra susietas su šiomis nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei aiškiai neatitinka 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas