Legislator Case Law & Legislation
2159a153-0d7e-4dbb-a8eb-222f2c6f4c12 AI generated

2159a153-0d7e-4dbb-a8eb-222f2c6f4c12 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 2159a153-0d7e-4dbb-a8eb-222f2c6f4c12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no, Birutės Jonaitienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-281-844-2012 pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. S., tretiesiems asmenims K. M., AB „Lietuvos draudimas“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės15 066 Lt jai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, 5 procentų metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2159a153-0d7e-4dbb-a8eb-222f2c6f4c12 · Panevėžio apygardos teismas: Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ji kreipėsi į draudimo kompanijÄ apdrausti jai priklausančiÄ dalį namo, tačiau draudikas nurodė, kad galima drausti tik visÄ namÄ . Ji siÅ«lė tiek ieÅ¡kovei, tiek trečiajam asmeniui apdrausti namus, tačiau pastarieji atsisakė, todėl ji apdraudė visÄ namÄ ir save nurodė naudos gavėja, nes kiti bendraturčiai nesutiko su jos pasiÅ«lymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja                         Civilinė byla Nr. 2A - 30 - 252 - 2013Vaidas Vasiliauskas                                            Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01257-2011-6                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     16.6; 16.8; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no, Birutės Jonaitienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-281-844-2012 pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. S., tretiesiems asmenims K. M., AB „Lietuvos draudimas“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės15 066 Lt jai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį, 5 procentų metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė, kad ji kartu su atsakove bei trečiuoju asmeniu yra namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir kiemo statiniais esančiais (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajone bendraturčiai. Visiems trims priklauso po 1/3 dalį nuosavybės į minėtus pastatus. Jai yra žinoma, kad gyvenamasis namas su priklausiniais 2008 m. buvo apdraustas trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“. 2009 m gegužės 1 d. kilusio gaisro metu sudegė gyv. namas ir jame esantys namų apyvokos daiktai. Įvykį pripažinus draudiminiu, atsakovei buvo išmokėta visa draudimo suma 45 198 Lt.

Mano, kad visa draudimo suma atsakovei iÅ¡mokėta nepagrįstai, nes ji negali gauti draudimo iÅ¡mokos už jai nepriklausančio gyvenamojo namo dalį. Atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes nenurodė jos ir brolio sudarydama draudimo sutartį, todėl be pagrindo jai buvo iÅ¡mokėta visa draudimo suma. Mano, kad trečdalis gautos draudimo sumos priklauso jai, nes ji yra 1/3 dalies namo savininkė. Nurodo, kad atsakovo be teisinio pagrindo praturtėjo jos sÄ skaita. Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais atsakovė apdraudė 2008-05-26. Draudimas galiojo iki 2009-05-25. BendrÄ draudimo įmokÄ 335 Lt. sumokėjo atsakovė . 2009-05-01 gaisro metu sudegė gyvenamasis namas ir namų apyvokos daiktai. Ignalinos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009-05-01 aktu dėl kilusio gaisro Nr. 127 konstatuota, kad gaisro kilimo priežastis labiausiai tikėtina –padegimas. SuraÅ¡ant aktÄ ir apžiÅ«rint gaisravietę dalyvavo visi trys savininkai. Nustatė, kad ieÅ¡kovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklauso po 1/3 dalį nuosavybės į sudegusius pastatus.

AB „Lietuvos drausimas“ 2009-05-05 suraÅ¡ytuose turto sunaikinimo aktuose draudėjo atstove yra nurodyta atsakovė G. S.. Visi praneÅ¡imai dėl nuostolių atlyginimo siųsti G. S. kaip ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka G. S.. Teismas konstatavo, kad pagal CK 6.242 str. 3 d. pagrindu, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Taip pat nurodė, kad asmeniui gavus turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikomos.

Kadangi atsakovė G. S. draudimo iÅ¡mokÄ gavo draudimo sutarties pagrindu, todėl jos atžvilgiu nepagrįsto praturtėjimo normos negali bÅ«ti taikomos. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į draudimo kompanijÄ , norėdama patikslinti draudimo sutarties sÄ lygas, nurodydama ir save naudos gavėju. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad gyvenamojo namo su priklausiniais draudėju buvo viena atsakovė, nesuteikia jai teisės gauti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nėra privalomas teismui. Kasacinės instancijos teismas formuodamas teismų praktikÄ yra nurodęs, kad taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡akių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas supainiojo be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo teisės institutus.

CK 6.242 str. taikymui svarbu nustatyti praturtėjimÄ kito asmens sÄ skaita be teisinio pagrindo. Atsakovei G. S. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo, todėl teismas turėjo aiÅ¡kintis, kas galėjo gauti draudimo iÅ¡mokÄ turto sunaikinimo atveju. Todėl turėjo vadovautis LR Draudimo įstatymo XI-1670 2 str. 14 d. nuostatomis, bei to paties įstatymo 92 str. Mano, kad atsakovė sudarė draudimo sutartį, kuriai taikomos minimo įstatymo nuostatos ir naudos gavėju gali bÅ«ti tik asmuo, kurio turtiniai interesai yra apdrausti.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ tokiÄ situacijÄ toleravo, priimdamas įmokÄ be kitų bendraturčių sutikimo, tačiau teismas privalėjo apdraustaisiais pagal sudarytÄ draudimo sutartį laikyti visus tris bendraturčius ir proporcingai turimai nuosavybės daliai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo įstatymo 102 str. įvardinta, kad draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo ir apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių dydžiui, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių.

Atsakovė patyrė nuostolių tik jai tenkančiai nuosavybės daliai, todėl Draudimo įstatymas jai nesuteikia teisės gauti iÅ¡mokas už visÄ turtÄ , t.y. ir kitiems asmenims priklausančiÄ dalį. Todėl ji akivaizdžiai praturtėjo ieÅ¡kovės turto sunaikinimo daliai. Pažymėjo, kad teismas sprendime nenurodė, kokiÄ teisinę reikÅ¡mę gali turėti ta aplinkybė, kad atsakovė tariamai siÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti draudimo sutartį Draudimo įstatymo 100 ir 102 straipsnio aspektu.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ji kreipėsi į draudimo kompanijÄ apdrausti jai priklausančiÄ dalį namo, tačiau draudikas nurodė, kad galima drausti tik visÄ namÄ . Ji siÅ«lė tiek ieÅ¡kovei, tiek trečiajam asmeniui apdrausti namus, tačiau pastarieji atsisakė, todėl ji apdraudė visÄ namÄ ir save nurodė naudos gavėja, nes kiti bendraturčiai nesutiko su jos pasiÅ«lymu.

Ä®vykus draudiminiam įvykiui, jai ir buvo iÅ¡mokėta visa draudimo suma. Ji nepraturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, o gavo tai, kas jai priklausė pagal sutartį.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tretysis asmuo K. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo sprendimÄ , kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad atsakovė 2008 m. gegužės mėnesį siÅ«lė jam ir ieÅ¡kovei apdrausti namus, nes paaiÅ¡kino, kad ji negali apdrausti savo dalies.

Nei jis, nei M. M. nenorėjo dalyvauti gyvenamojo namo apdraudime. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudiminę iÅ¡mokÄ už apdrausto gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajone sunaikinimÄ pagal 2008-05-26 bÅ«sto draudimo liudijimÄ , kuris buvo sudarytas tarp atsakovės ir AB „Lietuvos draudimas“.

IeÅ¡kovės teigimu taip atsakovė be teisinio pagrindo gavo jai priklausančių lėšų dalį, nes ji nėra viso namo savininkė, todėl praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pritaikydamas materialinės teisės normÄ â€“ nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kuria rėmėsi ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį ir įrodinėdama jo pagrįstumÄ teismo posėdyje ir plačiau neanalizavo ir nevertino kitų įrodymų byloje, kurie galėjo bÅ«ti vertinami plačiau ir iÅ¡samiau, pritaikius kitÄ materialinės teisės normÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, plačiau ir iÅ¡samiau vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ nors ieÅ¡kinio netenkino pritaikydamas tik nepagrįsto praturtėjimo institutÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, tačiau papildomai analizuoja Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymÄ , kuris reguliuoja draudimo santykius, t.y. apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Draudimo įstatymo nuostatos neleido atsakovei gauti visÄ draudimo iÅ¡mokÄ , o ji buvo iÅ¡mokėta tik todėl, kad tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ tokiÄ situacijÄ toleravo, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė kokiÄ reikÅ¡mę Å¡iam ginčui turi Draudimo įstatymo nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu nesirėmė ( draudimo metu) Draudimo įstatymo nuostatomis ir neįrodinėjo atsakovės teisės apdrausti visÄ namÄ su priklausiniais nurodant naudos gavėju tik save.

Tiek ieškinys, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovės duoti paaiškinimai rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo pagrindimu ir CK 6.242 straipsnio nuostatų aiškinimu. Todėl pirmos instancijos teismas ir neanalizavo Draudimo įstatymo nuostatų teisinės reikšmės keliamam ginčui spręsti. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajone, savininkai yra ieškovė M. M., atsakovė G. S. ir tretysis asmuo K. M..

Kiekvienam iÅ¡ jų priklauso po 1/3 nuosavybės dalį. CK 4.76 straipsnio nuostatos teigia, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ , tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

CK 4.86 str. teigia, kad bendraturčiai turi vienodas teises. Taigi akivaizdu, kad įstatymas bendraturčių teisių neiÅ¡skiria ir jie visi turi teisę savo turtu rÅ«pintis ir jį iÅ¡saugoti. Byloje nustatyta, kad atsakovė siekė savo turimÄ turtÄ iÅ¡saugoti, nes jame pastoviai negyveno ir negalėjo kasdien juo rÅ«pintis bei prižiÅ«rėti. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis bÅ«sto draudimo liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad bÅ«sto draudėja yra atsakovė G. S.. ( b.l.93-94) Taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodydamas, kad atsakovė sudarė draudimo sutartį.

Tretysis asmuo K. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad tik ieÅ¡kovė rÅ«pinosi namo apsauga. Todėl teisingai pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė už sunaikintÄ ( gaisro metu) apdraustÄ turtÄ gavo draudimo iÅ¡mokÄ pagal sudarytÄ draudimo sutartį. Atsakovė visÄ laikÄ teigė, kad ji siÅ«lė tiek ieÅ¡kovei, tiek trečiajam asmeniui K. M. apdrausti namus, tačiau pastarieji atsisakė. Å iuos jos parodymus patvirtina tretysis asmuo K. M., kuris nurodo, kad atsakovė siÅ«lė jiems apdrausti namus, bet jie su ieÅ¡kove nesutiko.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo ir neteikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų pavedusi atsakovei apdrausti ir jai priklausančiÄ nuosavybės dalį, kad ji pati bÅ«tų rÅ«pinusis savo turto apsauga. Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė nuslėpė nuo jos savo ketinimus apdrausti namus, nepateikė jokių įrodymų, kad pati ieÅ¡kovė kreipėsi į bet kuriÄ draudimo kompanijÄ tikslu apdrausti namus, kad užtikrinti jų iÅ¡saugojimÄ , o draudimo kompanija atsisakė tai padaryti, nes namai jau buvo apdrausti.

Bylos įrodymais patvirtinama, kad ieÅ¡kovė laisva valia atsisakė savo teisių į turto iÅ¡saugojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė atsisakiusi atsakovės pasiÅ«lymo apdrausti namus, atsisakė savo teisės iÅ¡saugoti jai priklausantį turtÄ , jį apdraudžiant, taip atsisakydama gauti kokias tai iÅ¡mokas iÅ¡ draudimo teisinių santykių. IeÅ¡kovei buvo žinoma, kad ji turi nuosavybės dalį name, kad privalo juo rÅ«pintis, prižiÅ«rėti, jį iÅ¡saugoti, tačiau tos teisės atsisakė.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, o ieÅ¡kovė jų ir nepateikinėjo, bei neįrodinėjo prieÅ¡ingai nei yra nustatyta byloje, kad ji bÅ«tų įpareigojusi atsakovę pasirÅ«pinti jos turtu, kad tarp bendraturčių bÅ«tų toks susitarimas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstÄ praturtėjimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1)nėra įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais;

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Nesant nors vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, taikyti šį institutÄ negalima. Å iuo atveju, atsakovė iÅ¡mokÄ gavo sandorio pagrindu, o ieÅ¡kovė savo teisės į turto iÅ¡saugojimÄ jį apdraudžiant atsisakė savo rizika. Draudimo santykiai yra iÅ¡vestiniai ir jie nepaneigia bendraturčių teisių ir pareigų rÅ«pintis savo turtu kiekvienam atskirai ar bendru sutarimu.              Apeliantės teiginiai, kad teismas privalėjo pasisakyti kokiÄ teisinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi Draudimo įstatymo nuostatos, vertintini kritiÅ¡kai.

Apeliantė neturi reikalavimo teisės į tretįjį asmenį AB „Lietuvos draudimas“, nes ji nebuvo draudiminiuose santykiuose su draudimo kompanija. Draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas nėra vieÅ¡as interesas, kurį teismas turėtų ginti ir pereiti už ieÅ¡kinio ribų. Ar draudimo kompanija pagrįstai ar nepagrįstai iÅ¡mokėjo visÄ iÅ¡mokÄ atsakovei yra jos ir atsakovės draudiminių santykių ginčas. IeÅ¡kovė ginčyti šį santykį ir iÅ¡ jo atsiradusias pasekmes neturi reikalavimo teisės. AB „Lietuvos draudimas“ jos neįgaliojo reikalauti iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dalies iÅ¡ atsakovės, todėl teismas ir neprivalėjo aiÅ¡kinti Draudimo įstatymo nuostatų, nes jos niekaip neliečia ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo.

IeÅ¡kovė neginčijo sudarytos draudimo sutarties tarp atsakovės ir draudimo kompanijos dalies. AB „Lietuvos draudimas“ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ( b.l. 77-78 ) nurodė, kad „pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Sudarant turto draudimo sutartį, bÅ«tina sÄ lyga yra teisėtas turtinis interesas. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, nustačius, kad G. S. apdraudė turtÄ didesne apimtimi, nei jo faktiÅ¡kai turėjo, tai gali bÅ«ti pagrindu vertinti, ar draudimo sutartis laikytina galiojančia pilna apimtimi ir spręsti galimos restitucijos ( tarp draudiko ir draudėjos G.

S.) klausimÄ â€œ. Tretysis asmuo nereiÅ¡kė jokio reikalavimo atsakovei, nei dėl sudarytos draudimo sutarties galiojimo, nei dėl restitucijos taikymo ar pan., todėl Draudimo įstatymo nuostatos ir tuo pagrindu nebuvo aiÅ¡kinamos.         Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas manydamas, jog ieÅ¡kovės nurodyta materialinės teisės norma neteisinga, pats privalėjo pritaikyti materialinės teisės normÄ jos keliamam reikalavimui. Tačiau tam, kad teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo galėtų taikyti kitÄ materialinės teisės normÄ , ieÅ¡kovė turėjo savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ grįsti įrodymais, kurie sudarytų tam pagrindÄ , arba faktinės bylos aplinkybės suponuotų kitos materialinės teisės normos taikymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad ieÅ¡kovei atsisakius savo teisės į turto iÅ¡saugojimÄ apdraudžiant turimÄ nuosavybės dalį ir atsakovei negalint apdrausti nekilnojamojo turto dalies, savo teise atsakovė pasinaudojo ir turtÄ iÅ¡saugojo naudodamasis draudimu. Tačiau Å¡iÄ savo teise atsakovė pasinaudojo iÅ¡skirtinai savo interesais, todėl ji negali bÅ«ti ir nėra atsakinga ieÅ¡kovei už jai atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl turto sunaikinimo. IeÅ¡kovė prarasto turto vertę ( jai tenkančiÄ ) gali iÅ¡sireikalauti iÅ¡ kaltų asmenų.

Pati ieškovė ieškinyje teigia, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra padegimas. Todėl nustačius kaltus asmenis, ieškovė turi teisę reikalauti iš jų žalos atlyginimo CK XXII skyriaus, reguliuojančių civilinę atsakomybę pagrindu.               Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais, kad byloje nėra duomenų, jog ji atsisakė savo teisės ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai.

Byloje raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų teikusi kokius tai raÅ¡tus, pavedimus ar pan. atsakovei dėl namo apdraudimo nėra. Draudimo sutarties sudarymas nėra įrodymas, kad ieÅ¡kovė buvo susitarusi su atsakove ir įpareigojusi jÄ apdrausti ir jai priklausančiÄ nuosavybės dalį, nurodant ir jÄ naudos gavėja. Teismas rėmėsi Å¡alių paaiÅ¡kinimais, kurie patvirtino atsakovės teiginius. Apeliantės brolis –tretysis asmuo K. M. tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek parengiamajame teismo posėdyje, bei bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės nurodė, kad atsakovė rÅ«pinosi namu, kad ieÅ¡kovė pradžioje dar esant gyviems tėvams namu rÅ«pinosi, o vėliau susipyko su tėvais ir nustojo ten lankytis, kad tėvai gyveno pas atsakovę, kad atsakovė siÅ«lė jiems drausti namus, kad namai buvo draudžiami ir seniau.

Liudytoja Ž. J. patvirtino tÄ faktÄ , kad namai buvo draudžiami nuo seniau ir 2008 metais buvo draudimo sutarties pratęsimas, kad draudimas turi priėjimÄ prie Registrų centro duomenų. Kitų įrodymų byloje nėra, todėl teismas rėmėsi pagrinde duotais paaiÅ¡kinimais. IeÅ¡kovės teiginį, kad jai atsakovė nesiÅ«lė drausti namo, paneigia trečiojo asmens parodymai, bei sudaryta tik atsakovės draudimo sutartis. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o priteisti turėtas iÅ¡laidas jo suraÅ¡ymui. Pagal pateiktÄ pinigų priėmimo kvitÄ matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatei 800 Lt už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra analogiÅ¡kas pateiktam atsakovės atsiliepimui į ieÅ¡kinį, jokių atsikirtimų į apeliacinio skundo iÅ¡dėstytus argumentus atsakovės advokatė nenurodė, jų neanalizavo, todėl suma už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ mažintina iki 400 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s t a r i a : Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ M. M. 400 Lt turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme G. S.. Teisėjai                                                                                     Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                           Birutė Jonaitienė                                                                   Â