2157f0d6-ecc2-4332-a6ef-09f78a4a4436 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-870/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53954-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S)                           1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d.             Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės R.

A., jos gynėjai advokatei Reginai Laurinavičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. A., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotojos L.

D. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (1883 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ .

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės R. A. pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau - KET), nes vairavo bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: ji, 2017 m. spalio 16 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ‚,Suzuki Vitara“, v/n (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija rasta 2,65 promilės etilo alkoholio). II.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotos L. D. atsakomybei be užstato 2 metų terminui ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti R. A. priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Suzuki Vitara“, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė visas BK 40 straipsnyje numatytas sÄ lygas ir atleido R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi nebuvo nustatyta, jog R.

A. visiÅ¡kai prisipažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padariusi nusikaltimÄ . PirmÄ kartÄ apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės ji nepripažino, aplinkybes, kad neblaivi vairavo automobilį ji nurodė tik papildomos apklausos metu kiek daugiau nei po dviejų mėnesių. Tokie R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sudaro pagrindÄ jos prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si laikyti deklaratyviu. Parodymų keitimÄ nulėmė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡keltas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Prokurorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – netaikymo. Teismo skundžiamame nuosprendyje pateikti motyvai neveda prie išvados, kad turto konfiskavimo neproporcingumas yra toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių, o automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikio ir asmens teisių bei protingumo kriterijų. Nagrinėjimu atveju, automobilis „Suzuki Vitara“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas R. A., kuri nusikaltimÄ padarė veikdama tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. R. A. vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,65 promilės. Taigi neabejotina, kad R. A. vairuodama automobilį, kai alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo leistinÄ normÄ , kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir sau.

Teismo argumentai, įvertinti taikant BK 40 straipsnio nuostatas (pirmÄ kartÄ padarė tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , nėra bausta už administracinius nusižengimus dėl vairavimo apsvaigus, kritiÅ¡ko poelgio įvertinimas, teigiama charakteristika) negali lemti sprendimo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Teismui atleidus R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nepatyrė iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pritaręs žemesnės instancijos teismų praktikai, kai asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis skiriamas ir turto ( transporto priemonės) arba jo vertės konfiskavimas (kasacinės nutartys baudžiamoje byloje 2K-118-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2017, Nr. 2K-136-699/2017).

Be to, pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra privalomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-80-511/2018, 2K-122-699/2018).Prokurorės teigimu, nėra reikÅ¡mingas motyvas netaikyti turto konfiskavimo, atsižvelgiant į turto vertę (12500 eurų), bei tai, kad ji gerokai virÅ¡ija įprastai teismų praktikoje už tokio pobÅ«džio veikas skiriamų baudų dydžius. Konfiskuotino turto vertė neturi jokių sÄ sajų su bauda.

Ä®statyme nėra nurodyta, kad konfiskuotino turto vertė negali virÅ¡yti kokios nors baudos dydžio, o neproporcingai didelė konfiskuotino turto vertė palyginus su bausme, gali lemti neteisingÄ sprendimÄ . Nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio ir aplinkybės, kad transporto priemonė reikalinga Å¡eimos nariams, nepilnamečio sÅ«naus ir neįgalios mamos priežiÅ«rai. Tokias aplinkybes R. A. žinojo dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Be to, turto konfiskavimas visada yra turto netekimo elementas ir gali sukelti neigiamus padarinius ar nepatogumus asmeniui, tačiau R.

A. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas neprieÅ¡tarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijÄ . Be to, teisiamajame posėdyje R. A. parodė, kad Å¡eimoje yra dar vienas, senesnis automobilis. Nėra reikÅ¡mingas teismo argumentas netaikyti turto konfiskavimo ir dėl to, kad R. A. skirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kadangi Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant asmenis nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo.

Be to, Å¡ios poveikio priemonės paskirtos nenustatant maksimalaus jų termino ir dydžio. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. R. A. bei jos gynėja prašė skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti be pakeitimų. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas keistinas dalyje dėl automobilio, kuriuo R. A. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ , konfiskavimo.

Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas ir kt. Prokurorė nesutinka su teismo motyvais dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, vertindama, kad nebuvo nustatyta sÄ lygų visuma, taip pat praÅ¡o taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti R. A. priklausančiÄ transporto priemonę, su kuria buvo padaryta BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika.              Dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos t.y. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. A. pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teista nebuvo, Å¡ia nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvo, kuo vadovaujantis mano, kad R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat įvertino ir laiduotojos asmenybę, jos galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. A.. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka tik dėl vienos sÄ lygos – visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡i BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte aptarta aplinkybė nustatyta pagrįstai. Pagal teismų praktikÄ visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki.

Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 31 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., dienos eigoje pasijuto blogai, automobiliu, kuriuo ryte atvažiavo su sutuoktiniu, grįžo namo, iÅ¡gėrė vaistų ir apie 15 val. grįžo į darbÄ . Taip pat parodė, kad dėl aptariamu laikotarpiu iÅ¡gyvenamos stresinės situacijos ji, bÅ«dama automobilyje, prie darbo, iÅ¡gėrė vienÄ butelį vyno. Teigia apalpusi ir kas vyko toliau, neprisimenanti, nurodė neblaivi automobilio nevairavusi (b.l. 49).

Apklausiama 2018 m. sausio 10 d., R. A. įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, kaip ir pirmÄ jį kartÄ , tačiau nurodė, jog bandė įvažiuoti automobiliu į darbovietės automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. T.y. pripažino vairavimo faktÄ , esant neblaiviai (b.l. 53). Apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vėlgi nuosekliai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes bei pripažino, kad automobilį vairavo bÅ«dama neblaivi. PaaiÅ¡kino, kad jos pozicija ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi dėl jos patirtų iÅ¡gyvenimų, streso, vėliau iÅ¡drįso įvertinti veikos aplinkybes.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, R. A. transporto priemone manevravo prie savo tuometinės darbovietės, keletÄ kartų bandydama įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tačiau jai to padaryti nepavyko. Pati R. A. nuosekliai aiÅ¡kino, kad namuose iÅ¡gėrė tik vaistų dėl prastos savijautos, o alkoholį vartojo jau grįžusi prie savo darbovietės, bÅ«dama automobilyje. Duomenų, kad moteris galėjo bÅ«dama neblaivi dienos metu vairuoti transporto priemonę nuo pat savo gyvenamosios vietos iki darbovietės miesto centre, nėra.

Tokios aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad R. A. pirmosios apklausos metu galėjo nesuprasti to fakto, kad manevravimas automobiliu prie stovėjimo aikÅ¡telės (jos transporto priemonė trukdė kitiems automobiliams iÅ¡važiuoti iÅ¡ teritorijos) yra laikomas vairavimu. Taigi vertinti, kad jos pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo prieÅ¡taringa ir nenuosekli, nėra pagrindo. Tai, kad R. A. prisipažinimas padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimasis dėl savo poelgio yra iÅ¡ties nuoÅ¡irdus, leidžia spręsti ir moters elgesys po nusikalstamas veikos padarymo.

Kaip matyti, asmuo iki aptariamo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), tris metus dirbo (duomenys neskelbtini). Nelaukdama baudžiamojo proceso pabaigos, suprasdama, kad toks poelgis yra nesuderinamas su nepriekaiÅ¡tinga asmens reputacija, R. A. paliko einamas pareigas savo noru. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole pirmosios instancijos teisme užfiksuotų R. A. paaiÅ¡kinimų, matyti, jog moteris nevengė atsakyti į teismo klausimus dėl alkoholio vartojimo laiko, kiekio, nuoÅ¡irdžiai paaiÅ¡kino situacijÄ bei visas itin asmeniÅ¡kas ir jautrias aplinkybes, kurios privertė pasielgti neteisėtai, tačiau jomis nesiekdama sumenkinti savo elgesio, o prieÅ¡ingai – ji nuolat pabrėždavo, kad padarė didelę klaidÄ , nurodė suprantanti, kad gyvenime kylančius sunkumus reikia spręsti kitomis priemonėmis.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. A. ne tik prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , tačiau savo elgesį iÅ¡ties įvertino kritiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena bei gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos ir R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleista pagrįstai. Dėl transporto priemonės konfiskavimo Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme.

Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei bÅ«dingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant Å¡io turto bÅ«tų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie darant nusikalstamÄ veikÄ ir kėsinantis į nusikaltimo objektÄ , dalykÄ tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymÄ .Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.Nėra pagrindo nesutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo metu R.

A. vairuota transporto priemonė – automobilis „Suzuki Vitara“, v/n (duomenys neskelbtini) skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nekonfiskuota nepagrįstai.Darant tokiÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemonės arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, bÅ«tų apsunkintas.

Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspÅ«dį bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, tokiu bÅ«du neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. A. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį Suzuki Vitara“, v/n. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė registruota kaltininkės sutuoktinio A.

A. vardu, įgyta santuokoje, yra Å¡eimos turtas, ir Å¡is turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone.Nustatyta, kad R. A. vairavo transporto priemonę, kai jos kraujyje nustatyta 2,65 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad R. A. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ veikÄ ir atleidęs jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skyrė jai dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemone dvejus metus bei 50 MGL (1 883 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Nusprendus taikyti Å¡ioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas R. A. nepatiria iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jai nebuvo skirta bausmė , ji neturės teistumo. Kaip minėta, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina atsižvelgti į aiÅ¡kiÄ ir kryptingÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Å¡iurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivÅ«s vairuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimÄ (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apylinkės teismas sprendimÄ nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės motyvavo tuo, kad automobilis įgytas teisėtai, iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, nebuvo pritaikytas nusikalstamoms veikoms daryti, nusikalstamos veikos padarymo priemone tapo atsitiktinai, transporto priemonė reikalinga Å¡eimos narių poreikių tenkinimui, taip pat įvertino kritiÅ¡kÄ R. A. savo veiksmų vertinimÄ , teigiamÄ jos charakteristikÄ , faktÄ , jog pirmÄ kartÄ traukiama atsakomybėn už vairavimÄ esant neblaiviai.

ManymÄ , kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga baudžiamojo įstatymo tikslams, teismas grindė didele konfiskuotino turto verte, kuri gerokai virÅ¡ija įprastai teismų praktikoje už tokio pobÅ«džio veikas skiriamų bausmių dydžius. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ tiesų, konfiskuotino turto vertė neturi jokių sÄ sajų su teismo skirtina bauda, juo labiau, kad bausmė, atleidus R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai nebuvo skiriama.

Turto vertę bÅ«tina vertinti visų nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija aplinkybių, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo rÅ«pinasi savo neįgalia motina bei mažamečiu sÅ«numi, bei kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis Å¡eimos automobilis, nevertina kaip iÅ¡skirtinių. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia.R.

A. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės buvo pagrindas atleisti kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimÄ akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, - nesudaro galimybės neskirti automobilio Suzuki Vitara konfiskavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkei esant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡iuo konkrečiu atveju, bÅ«tent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimas bei turto konfiskavimas) taikymas yra bÅ«tinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje numatytų tikslų.Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo bÅ«tinumo klausimÄ , teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ ir proporcingumo principÄ , t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Pagal teismų praktikÄ dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės, iÅ¡ jų ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas.Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas R. A. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Todėl skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , naikinama.Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkei esant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡iuo konkrečiu atveju, bÅ«tent baudžiamojo poveikio priemonės – (automobilio konfiskavimas, uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams) yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams.

Tokia praktika neprieÅ¡tarauja ir vienai iÅ¡ paskutiniųjų LAT priimtų nutarčių (2018-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-218-648/2018).Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuose teismas pasisakydamas dėl R. A. ir jos gynėjos praÅ¡ymo - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ skaičiuoti nuo faktinio teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo dienos (t. y. nuo 2017 m. spalio 31 d.) visiÅ¡kai be pagrindo jo netenkino, kadangi LAT 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi Nr. 2K-7-144-648/2018 analogiÅ¡kas klausimas jau buvo spręstas.

Pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžiÄ nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų bÅ«ti tai, jog Å¡ioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiÅ¡kai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. R. A. buvo taikomi tokio paties pobÅ«džio ir griežtumo apribojimai (visiÅ¡kas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Dėl paminėto Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti R.

A. priklausantį turtÄ â€“ automobilį Suzuki Vitara (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (1883 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžiÄ R. A. skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 31 d.              LikusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Virginija Liudvinavičienė                                                                  Alenas Piesliakas                                                                                                                      Nijolė Žimkienė