Legislator Case Law & Legislation
2020-01-22 Nr. BB-272-1-01-1-16054-2019-1 AI generated

2020-01-22 Nr. BB-272-1-01-1-16054-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-01-22 Nr. BB-272-1-01-1-16054-2019-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Artūro Pažarskio ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2020-01-22 Nr. BB-272-1-01-1-16054-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. 2P-982/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16054-2019-1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Artūro Pažarskio ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

J. A. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 31 straipsnio 4 daliai, teisinės valstybės principui. Taip pat prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami teismų sprendimai neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Kasatorius kritikuoja BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymo tariamą ydingumą, laiko, kad vertinant veikos požymius pažeisti „impossibilium nulla obligatio est“(dėl galimybės objektyviai nustatyti neblaivumo ribas) ir asmenų lygybės prieš įstatymą (nustatinėjant neblaivumo ribas šiuo straipsniu nepagrįstai diskriminuojami alkoholį pavartoję asmenys lyginant su asmenimis, kurie vartoja kitokias apsvaigimą sukeliančias medžiagas) principai. Jonas Andriuška nesutinka su sprendimo dalimi, kuria, remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis nuspręsta konfiskuoti automobilį ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad jis privalėjo žinoti, jog elgiasi rizikingai, pripažino kasatorių veikus neatsargiai ir todėl šis straipsnis, kuris numato turto konfiskavimą už tyčines veikas, netaikytinas bei tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo iš esmės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nesutinka su, anot jo, taikytoje normoje esančiu veikos vertinimo diskriminuojančių kriterijų įteisinimo ir kelia klausimą dėl pritaikyto BK 72 straipsnio nuostatų analizuodamas galimybes nekonfiskuoti kasatoriui priklausančio automobilio.

Kolegija konstatuoja, kad į visus keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes visumos įrodymų kontekste, motyvuotai atsakė, o kasatoriaus pateikti pasvarstymai dėl objektyvaus negalimumo padaryti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir kiti argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, paneigiančių teismų priimtų sprendimų teisėtumą, taip pat nenurodyta teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 72 straipsnio). Taip pat kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti BK 2811 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis

Arvydas Daugėla