2155fa86-375f-480c-aaec-bdb4b04491af · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1005-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00204-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas K. N. skundu nurodo, jog Å ilalės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-01-16 buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko reikalavimų, jos buvo perpildytos, užstatytos baldais, todėl suvaržyta jo judėjimo laisvė, o kameros neatitiko higienos reikalavimų, jose nebuvo langų, trÅ«ko ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi parazitai, žiurkės, 35 proc. sienų, 25 proc. lubų, 42 proc. grindų antisanitarinės bÅ«klės, konstrukcijose buvo jo sveikatai grėsmę keliančio asbesto.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pasivaikščioti kiemelyje buvo leidžiama tik po valandÄ , nusiprausti duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę, maisto energetinė vertė sudarė tik 1300 – 1500 kcal. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl nežmoniÅ¡kų laikymo sÄ lygų, jautėsi nepatogiai, nepagrįstai baudžiamas, kankinamas ir gniuždomas. PraÅ¡o priteisti 1000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiškėjo laikymo areštinėje metu atskirais laikotarpiais nuo 2014-11-25 iki 2015-01-09, iš viso 11 parų, nebuvo pažeistas laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimas, nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, o kameros įrengtos pagal higienos normų reikalavimus.

Nurodo, jog areÅ¡tinės kamerose įrengti neskaidraus stiklo langai, todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad nebuvo lango, kameros vėdinamos per orlaides, o drėgmės neatitikimų reikalavimams Tauragės visuomenės sveikatos centro Å ilalės skyrius nenustatė, be to, periodiÅ¡kai atlieka kenkėjų kontrolė, dezinfekcija. MaistÄ tiekia UAB „Antano paslauga“, laikomi asmenys maitinami tris kartus per dienÄ , maisto normos atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigia, jog kiekvienÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas vestas į pasivaikščiojimo kiemelį, kurio plotas 16,75 kv.m., ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

AreÅ¡tinės patalpos remontuotos 2007 metais, asbesto jos konstrukcijose nėra. Teigia, jog duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus dėl jo laikymo sÄ lygų, nėra. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dėsto tik bendro pobÅ«džio teiginius dėl, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos, tačiau jos nepagrindžia (b.l. 16-21). Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios sÄ lygos ir pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai.

Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto 2015-05-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas Šilalės rajono PK areštinėje atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2014-11-25 iki 2015-01-09 (b.l. 23). Pareiškėjui argumentuojant, jog jo laikymo areštinėje metu vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko reikalavimų, pažymėtina, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytas minimalus vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui tenkantis plotas yra 3,6 kv.m.

IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK areÅ¡tinėje nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 7,13 kv.m., nuo 2014-11-25 iki 2014-11-28 ir nuo 2014-12-16 iki 2014-12-22, ir kameroje Nr. 4, plotas 10,89 kv.m., nuo 2015-01-07 iki 2015-01-09. VisÄ laikÄ kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikytas vienas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygos minimalaus ploto, tenkančio vienam suimtajam aspektu, atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytÄ minimalų plotÄ 3,6 kv.m. ir net jį ženkliai virÅ¡ijo.

Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog turi būti vadovaujamasi ne Įsakymo 1.3.1 punktu, kuriame nustatytas reikalavimas, kad asmeniui tektų 3,6 kv. m plotas, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto (2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, nebuvo pažeistas ir Å¡is reikalavimas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimÄ Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjui argumentuojant kitais jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.). Higienos reikalavimus, taikomus policijos areÅ¡tinėms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 „Policijos areÅ¡tinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009). Pagal HN 37:2009 20 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; pagal 60 punktÄ policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę; 8 punktas reikalauja policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims tiekti maistÄ , atitinkantį fiziologines mitybos normas; pagal 12 punktÄ laikomiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti užtikrinta asmens sveikatos priežiÅ«ra.

Iš bylos duomenų matyti, jog šiuos reikalavimus Tauragės apskrities VPK areštinės kameros iš esmės atitiko. Tauragės visuomenės sveikatos centro Šilalės skyriaus 2013-03-04 planinio patikrinimo akte Nr. ŠAK-6 dėl areštinės kamerų atitikimo HN 37:2009 reikalavimams ir 2015-02-27 patikrinimo akte Nr. ŠAK-6 nurodyta, jog kamerose sanitariniai mazgai pertvaromis atskirti nuo gyvenamosios patalpos, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniuose mazguose yra unitazas, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlės (b.l. 28-31).

Pažymėtina, jog higienos norma HN 37:2009 nereikalauja įrengti karšto vandens tiekimo sistemos areštinės kamerose, kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas. 2013-03-04 planinio patikrinimo akte Nr. ŠAK-6 užfiksuotas neatitikimas HN 37:2009 20 punktui, jog vienoje laikino sulaikymo patalpoje neįrengta praustuvė, tačiau 2015-02-27 patikrinimo akte Nr. ŠAK-6 šis neatitikimas nebefiksuotas. Patikrinimo aktuose nurodyta, jog atliekama nuolatinė aplinkos kenksmingumo kontrolė, dezinfekcija, deziteracija, užtikrinami Higienos normos 53 punkto reikalavimai, laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasivaikščioti gryname ore, be to, areštinėje įrengta sporto salė.

Patikrinimo aktuose fiksuotas neatitikimas 21 punkto reikalavimams, t.y. jog įrengti neskaidraus stiklo langai, tačiau, teismo vertinimu, toks neatitikimas negalėjo lemti sÄ lygų, pažeidžiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, ir sukelti pareiÅ¡kėjui sunkių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, lemiančių neturtinės žalos kilimÄ . Tuo tarpu, dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog nevyksta kamerų vėdinimas, patikrinimo aktuose nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, o pelėsių ir drėgmės neužfiksuota.

IÅ¡ 2013-04-03 vieÅ¡ojo pirkimo areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 85-4-ST2-26 matyti, kad laikino sulaikymo kamerose esantys suimtieji maitinami 3 kartus per dienÄ t. y. pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė. Pardavėjo teikiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ kitų teisės aktų reikalavimus (b.l. 34-39). Sveikatos priežiÅ«ros medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, jog visų sveikatos patikrinimų metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, todėl konstatuotina, jog nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie jo laikymÄ areÅ¡tinėje sÄ lygomis, keliančiomis grėsmę sveikatai (b.l. 23).

Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, jog Tauragės apskrities VPK bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu taip pat pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinės administracijai dėl nepatogumų ar kitų jo laikymo sÄ lygų, taip pat nėra duomenų, kad laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ ir teigdamas, kad patyrė nepatogumus, turi patvirtinti Å¡ias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimÄ , nepakanka pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala.

Savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl psichologo, psichiatro ar kitos medicininės pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, kad skundėsi dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvė, jis patirs nemalonių iÅ¡gyvenimų, susijusių su laisvės atėmimu, ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes bÅ«tent tokia yra bausmės paskirtis. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas) nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :atmesti pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                         Vida Stonkuvienė