2154da1b-2c8b-412b-a613-6cc14c3d2a88 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2557-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01743-2015-8                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2;3.21 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J.J.,2015 m. gruodžio 10 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J.J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l.

3) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad 2015-02-20 buvo etapuotas iÅ¡ Plungės rajono policijos komisariato į Klaipėdos apskrities policijos komisariato areÅ¡tinę, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam nebuvo paskirta vakarienė. Teigia, jog kiekvienÄ kartÄ , kai yra atvežamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kameras nėra užtikrinama jo teisė pasinaudoti duÅ¡u.

Nurodo, kad 2015-02-24 iÅ¡vykstant iÅ¡ komisariato parašė skundÄ dėl negautos vakarienės, tačiau skundas nebuvo užregistruotas, atsakymas negautas. Akcentuoja, kad kameroje buvo laikomas vienas, todėl patyrė bendravimo sumažėjimÄ , skausmÄ , kančias. Taip pat nurodo, jog atvykus į komisariato areÅ¡tinę 2015-09-28 nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti duÅ¡u. Teigia, jog laikotarpiu nuo 2012-06-10 iki 2012-07-10 buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Savo teisių pažeidimÄ grindžia ir aplinkybe dėl vienam asmeniui tenkančio ploto areÅ¡tinės kamerose neužtikrinimo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ pinigais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 9-11) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad visi gaunami skundai yra registruojami, o pareiÅ¡kėjas pats nepateikė ir komisariatas neturi jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi komisariato administracijai ar kitoms institucijoms.

Akcentuoja, kad vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktu visi areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Pabrėžia, kad į kardomojo kalinimo įstaigÄ atvykę asmenys į duÅ¡Ä yra vedami bendra tvarka, o pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kameroje nebuvo laikomas ilgiau kaip 7 dienas, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo teiginius dėl neteisėtų veiksmų, neužtikrinus teisės naudotis duÅ¡u, atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, jog asmenys areštinėje yra maitinami Areštinės veiklos taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka, asmenims yra duodami pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Pabrėžia, kad apskaita, kurioje būtų fiksuojami duomenys apie tai, kurie konkrečiai asmenys gavo pusryčius, pietus ar vakarienę, nėra vedama, todėl neturi galimybės pateikti duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, jog 2015-02-20 jam nebuvo duota vakarienė. Pažymi, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje nebuvo laikomas 2012 metais.

Teigia, jog teisės aktai nedraudžia asmenis areÅ¡tinės kamerose laikyti po vienÄ , todėl dėl nenustatytų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, negali kilti neturtinė žala. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo areÅ¡tinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl negautos vakarienės, nesudarytų sÄ lygų pasinaudoti teise nusiprausti Å¡iltu duÅ¡u atvykimo į areÅ¡tinę dienÄ , dėl jo laikymo areÅ¡tinės kameroje vienam, dėl drėgmės kamerose buvimo ir skundų neregistravimo.Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.           Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

 Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015-10-13 tarnybinio pranešimo (b.l. 12), pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2015-02-20 iki 2015-02-24 (kameroje Nr. 27, kameros plotas 13,62 kv.m., asmenų skaičius – 1), ir nuo 2015-09-28 iki 2015-09-30 (kameroje Nr. 39, asmenų skaičius – 3, kameros plotas – 18,72 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 6,24 kv.m.).

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas areÅ¡tinėje 2012 metais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytais duomenimis ir pareiÅ¡kėjo teiginius apie laikymo areÅ¡tinės sÄ lygas laikotarpiu nuo 2012-06-10 iki 2012-07-10 (datos nurodytos skunde) atmeta kaip neįrodytus, nepagrįstus. Å iame kontekste teismas vertina atsakovo veiksmų teisėtumÄ atsakovo atsiliepime nurodytais laikotarpiais. Nors tarnybiniame praneÅ¡ime ir kituose atsakovo pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nepateikti duomenys apie tai, kiek ploto užima sanitarinis mazgas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mažiausias pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas jo buvimo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu buvo 6,24 kv.m., spręstina, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areÅ¡tinės kamerose tenkantis plotas.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato draudimo areÅ¡tinės kamerose laikyti asmenis ir po vienÄ , todėl laikotarpiu nuo 2015-02-20 iki 2015-02-24 pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kameroje metu, kai jam tenkantis plotas buvo 13,62 kv.m., nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog atsakovas elgėsi neteisėtai, nes neužtikrino teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto, bei dėl to, kad kameroje buvo laikomas vienas, ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ .

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės), 59 punktas nustato, jog asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinės higienos reikalavimus.

Geriamasis vanduo turi bÅ«ti prieinamas kiekvienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui. Asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, maitinami 3 kartus per dienÄ (maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi virÅ¡yti 7 valandų) (62 punktas). Byloje pateikta 2014-01-06 sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 30-4-ST2-14-3 (b.l. 22-25), iÅ¡ kurios matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims tiekia maistÄ 3 kartus per parÄ pagal grafikÄ , pagal kurį vakarienė tiekiama nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

Byloje nepateikti duomenys, kokiu konkrečiu laiku pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad nėra vedama apskaita apie tai, kurie konkrečiai asmenys, laikomi areÅ¡tinės kamerose, gavo pusryčius, pietus ar vakarienę, todėl negali paneigti pareiÅ¡kėjo teiginio, jog 2015-02-20 jam nebuvo duota vakarienė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013), todėl konstatuotina, jog 2015-02-20 pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė tinkamai maitintis, nes jis negavo vakarienės. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Taisyklių 7.12 punktas nustato, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Minėta teisės norma nustato pareigÄ policijos komisariatui sudaryti sÄ lygas areÅ¡tinėje laikomiems asmenims pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, tačiau nenustato, kokiÄ konkrečiÄ dienÄ , inter alia pristatymo į areÅ¡tinės kameras dienÄ , Å¡ia teise galima pasinaudoti. PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog atvežimo į Klaipėdos apskrities VPK dienomis: 2015-02-20 ir 2015-09-28, jis negalėjo pasinaudoti duÅ¡u.

Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-01-08 įsakymÄ Nr. 30-V-41 (b.l.

26) AreÅ¡tinės virÅ¡ininkui nurodyta organizuoti areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisę pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u: kiekvieno mėnesio Å¡eÅ¡tadieniais – pirmame kamerų bloke laikomiems asmenims, kiekvieno mėnesio sekmadieniais – antrame kamerų bloke laikomiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenustato pareigos atsakovui užtikrinti teisę nusiprausti Å¡iltu duÅ¡u atvežimo į areÅ¡tinę dienÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos dienos 2015-02-20 buvo penktadienis, o 2015-09-28 buvo pirmadienis, akivaizdu, kad atsakovas tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus ir nepažeidė Taisyklių 7.12 punkte įtvirtintos areÅ¡tinės laikomų asmenų – nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo - teisės nusiprausti Å¡iltu duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų, t.y. kamerose buvo per didelė drėgmė. Atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l. 14-15), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį“ (b.l. 16), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 20), 2005-02-18 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 18-19) patvirtina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl drėgmės kamerose buvimo atmetami kaip nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsakovas duomenų apie per didelę drėgmę kamerose nėra užfiksavęs, todėl teismas, negali pareiÅ¡kėjo subjektyvaus vertinimo dėl per didelės drėgmės buvimo kamerose, vertinti kaip atsakovo padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymÄ si – dėl per didelės kamerose esančios drėgmės. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pats nėra teikęs jokių skundų nei policijos komisariato administracijai, nei kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų. Ir nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad policijos komisariatas jo skundų neregistruodavo, tačiau Å¡iam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

Todėl spręstina, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl Taisyklių IV skyriaus nuostatų tinkamo užtikrinimo. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius J.J. kalinimo sÄ lygas, apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, t.y. teisę į tinkamÄ maitinimÄ , nes pareiÅ¡kėjas 2015-02-20 negavo vakarienės. Tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamų laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygų, jis patyrė skausmÄ , kančias, sumažėjo bendravimo galimybės.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Byloje nenustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikti kalinamųjų neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, ir saugiu vykdymu. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje teisės į tinkamÄ maitinimÄ , ir sudarė prielaidas patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis bÅ«tų nepatyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ negavo vakarienės 2015-02-20, duomenų, jog dėl to sutriko jo sveikata, nėra. Todėl teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pažeidimo trukmę (momentinis pažeidimas, nes tik vienÄ kartÄ negavo vakarienės), bendrÄ sias laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose sÄ lygas, nesant byloje įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Todėl pripažintina, kad 2015-02-20 buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ teisę į tinkamÄ maitinimÄ ), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo J.J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 2015-02-20 buvo pažeista J.J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje sÄ lygas.

Atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                  AuÅ¡relė Mažrimienė