2021-09-02 Nr. AB-17451-4-49-3-00123-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3874-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00123-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsienietei A. A., jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. Z., J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistačiusios užsienietės sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete A. A., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietė, apeliantė), prisistačiusią užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodyta:

2.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d. neteisėtai kirsdama Lietuvos valstybės sieną, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, veikdama 15 asmenų grupėje. Užsienietė Rimšės kaimo prieigose, Rimšės sen., Ignalinos r. buvo sulaikyta ir prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete A. A., pateikė prieglobsčio prašymą, todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas užsienietės prieglobsčio prašymą nusprendė nagrinėti skubos tvarka.

2.2. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. rašte nurodė, kad A. A. piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis. Užsienietė Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, sulaikyta paaiškino, jog išvyko iš savo šalies į Europą. Užsienietė teikė neaiškius paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo ir dokumentų praradimo aplinkybių. Tai, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietė gali pasislėpti arba, net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai.

2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol jo nepateikė.

3. Užsienietė su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko be dokumentų, nes juos iš jos paėmė Turkijoje. Užsienietė bijo gyventi (duomenys neskelbtini) dėl karo, prašo suteikti jai prieglobstį ir nenori būti sulaikyta.

4. Užsienietės atstovas advokatas R. Jonuška nurodė, kad su Teikimu sutinka, kadangi nėra galimybės taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – sulaikė užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Teikime nurodytas aplinkybes, vertino, kad yra pagrindas sulaikyti užsienietę, nes alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti. Teismas pažymėjo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, jų nepateikė iki šiol.

7. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, tačiau nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl yra pagrindas ją sulaikyti Centre.

III. 8. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą ir jai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliaciniame skunde nurodoma:

8.1. Asmens dokumentų nepateikimas negali būti laikomas nebendradarbiavimu su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Apeliantė dėl objektyvių priežasčių negali pateikti asmens dokumentų (nes jų neturi). Apeliantė nurodė atvykimo į Lietuvą priežastis, teikė paaiškinimus, kas įrodo, jog ji bendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, siekiant nustatyti jos teisinį statusą.

8.2. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Apeliantė savo veikimu niekaip neparodė, kad ketina pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apgyvendinimo tvarkos ir kitų taisyklių nėra pažeidusi ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad tai ji galėtų padaryti ateityje.

8.3. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai neskyrė apeliantei alternatyvios sulaikymui priemonės. Sulaikymas šiuo atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas užsienietės buvimui Lietuvos Respublikoje iki kol bus priimtas sprendimas dėl jos teisinio statuso, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: <...> apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę ne tik būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nebūtų suvaržytos apeliantės laisvės.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą.

10. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas Teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime į skundą nurodo:

10.1. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais ir nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena sąlyga nėra tenkinta. Nelegaliai atvykusi į Lietuvos Respubliką apeliantė jos tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, pirminės apklausos metu prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete A. A., vėliau A. A. R. arba A. A., o prašydama prieglobsčio nurodė esanti A. R.. Užsienietė nelegalios kelionės į Lietuvos Respubliką detalių nepateikė, keitė savo parodymus, nebendradarbiavo. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Apeliantė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimas atvykstant į Europos Sąjungą, tikrų jos asmens duomenų slėpimas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

10.2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantė pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykdama į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat tai, jog ji keičia savo parodymus apie jos asmens duomenis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik praėjus 19 dienų po jos sulaikymo, sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

10.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Teismo diskrecija yra užsieniečiui taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės apeliantei taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl tenkino Teikimą dėl jos sulaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistačiusią užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

13. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantė teigia, kad sulaikymas šiuo atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jos buvimui Lietuvos Respublikoje iki kol bus priimtas sprendimas dėl jos teisinio statuso, o sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliantės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad apeliantė Lietuvos Respublikoje yra pateikusi prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų, 5 dalies 8, 10, 12 punktų pagrindais.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

21. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po 19 dienų nuo sulaikymo. Užsienietė su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsienietė nebendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Užsienietė apklausos metu nurodė, kad išvyko iš savo šalies su tikslu nuvykti į bet kurią Europos vietą dėl savo saugumo, nors tiesioginių grasinimų nebuvo patyrusi. Taip pat ji Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietė teikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Kaip matyti iš teismui pateiktos užsienietės asmens bylos, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo užsienietei nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į kilmės valstybę.

22. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, proceso šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir duotus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad užsienietė sulaikyta teisėtai ir pagrįstai.

23. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad adekvati ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jos apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, pripažintina, jog užsienietė gali siekti sutrukdyti ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti, todėl būtina ją sulaikyti. Užsienietės sulaikymas būtinas, siekiant užbaigti prieglobsčio procedūrą.

25. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliete A. A., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė