215340b3-b706-48c5-8efd-ebfbfecdd2a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-791-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02628-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. skundÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja D. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuri patikslino, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, VSAT) vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. TE-907 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 papunktį dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimo pareiškėjai;

2) VSAT vado Ä®sakymo 1.2 papunkčiu pareiÅ¡kėjai paskirtÄ nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ pakeisti Å¡velnesne nuobauda (b. l. 1–4, 21–28). PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ji yra VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kina, kad VSAT Teisės skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imu ,,Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo)“ Nr. 13/R-3067 (toliau – ir PraneÅ¡imas) buvo pradėtas pasienio sargybų patikrinimas, o pareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 23 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybos vykdymo.

VSAT Teisės skyrius atliko tarnybinį patikrinimÄ ir 2019 m. birželio 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 27-69 ,,Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) D. B. ir (duomenys neskelbtini) D. S. netinkamo tarnybos vykdymo“ (toliau – ir IÅ¡vada), kuria pasiÅ«lė paskirti tarnybinę nuobaudÄ . VSAT vado Ä®sakymu pareiÅ¡kėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėjos teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 ,,Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų.

PareiÅ¡kėja neginčija, kad ji padarė tarnybinį pažeidimÄ , bet mano, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Ginčijamas Ä®sakymas buvo priimtas IÅ¡vados pagrindu, kurioje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.00 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 9.00 val. turėdama vydyti tarnybÄ pagal 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 30 d. 5 val., kuomet buvo atliekamas pasienio sargybos tikrinimas, naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, atsainiai ir nerÅ«pestingai vykdė tarnybÄ , netinkamai stebėjo jai priskirtÄ teritorijÄ , todėl nepastebėjo ir negirdėjo, kai priartėjo tikrintojai, nepaisė sargybos vyresniojo praÅ¡ymo akylai stebėti priskirtÄ ruoÅ¾Ä , nenutraukė sargybos vyresniojo D.

B. veikos, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma, tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Sienos kontrolės nuostatai) 59.1, 62.1 papunkčių, VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių, VSAT pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 4-148 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Kodeksas) 12 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 23 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, jog vykdydama stebėjimÄ nuo 4.00 val., gavo kelis SMS praneÅ¡imus su sveikinimais gimtadienio proga, tačiau tamsiu paros metu, siekiant nedemaskuoti savo buvimo vietos, jų neskaitė, o praÅ¡vitus bei gavus dar vienÄ SMS praneÅ¡imÄ , ketino perskaityti jį ir dar kitus, kurie buvo gauti iki to, tačiau nespėjus SMS praneÅ¡imų perskaityti, apie 5.04 val. pastebėjo VSAT rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado pavaduotojÄ , kuris priėjęs iÅ¡ už nugaros filmavo pasienio sargybÄ mobiliuoju telefonu.

PrieÅ¡ tarnybos patikrinimÄ bei vykdant jÄ 2019 m. balandžio 29–30 d., pareiÅ¡kėja, remdamasi turima informacija bei užfiksuotais pastebėjimais, vertino padėtį tarnybos vykdymo vietoje. Apie pasirengimÄ stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus asmenis rodo tai, kad stebimoje teritorijoje buvo pastebėti objektai (automobiliai) ir įvertinta jų buvimo tam tikroje teritorijoje rizika. Å ios bei kitos PraneÅ¡ime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunkčio nuostatos buvo pažeistos.

Taip pat pareiÅ¡kėja, vykdydama tarnybÄ , nebuvo nutraukusi jos vykdymo ar pakeitusi tarnybinės užduoties vykdymo tvarkos. Pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraÅ¡tyje nustatytu laiku ir jame nurodytoje vietoje buvo vykdoma nurodyta pasienio sargybos rÅ«Å¡is ,,(duomenys neskelbtini)“. Jokių nukrypimų nuo tarnybinės užduoties nebuvo, asmeniÅ¡kai vykdė visus sargybos vyresniojo nurodymus, o konkrečiu atveju stebėjo nustatytÄ teritorijÄ bei vertino joje pasirodžiusius objektus, todėl Sienos kontrolės nuostatų 62.1 papunkčio inkriminavimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra klaidingas.

PareiÅ¡kėja pažymi, jog Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.4 papunkčių nuostatos yra abstrakčios, numatančios bendro pobÅ«džio VSAT pareigÅ«no pareigas, todėl jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tiriamojo įvykio metu, jai nustatytų vykdyti pasienio sargybos funkcijų atlikimo apimtimi, t. y. Sienos kontrolės nuostatų, reglamentuojančių atitinkamos pasienio sargybos funkcijas, kontekste. Akcentuoja, kad ta aplinkybė, jog stebimoje teritorijoje buvo užfiksuoti objektai, įvertintas Å¡ių objektų pavojingumas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja savo pareigas vykdė tinkamai.

Be to, iÅ¡ stebėjimo poste tarnybÄ vykdančių pareigÅ«nų nėra reikalaujama praneÅ¡ti apie kiekvienÄ objektÄ , jo judėjimÄ , o praneÅ¡imo funkcija atliekama tuomet, kai įvertinus visas aplinkybes, pastebėtas objektas kelia įtarimÄ . Atsižvelgus į tai, bei nenustačius įtartinos veiklos požymių, sargybos vyresnysis D. B. priėmė sprendimÄ apie pastebėtus objektus nepraneÅ¡ti. Pasienio sargybos tikrintojai buvo nepastebėti, kadangi atėjo nuo Lietuvos Respublikos pusės, iÅ¡ kurios stebėjimo galimybių nebuvo dėl gulinčių žolės rulonų, už kurių buvo iÅ¡sidėstę maskuotės sumetimais, be to, stebėjimo sektorius buvo nukreiptas į Baltarusijos Respublikos pusę, o ne Lietuvos Respublikos.

Ginčijamame Ä®sakyme nurodyti Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimai nebuvo analizuojami nei IÅ¡vadoje, nei Ä®sakyme. Be to, pareiÅ¡kėja neturėjo teisės dėl jų pasiaiÅ¡kinti, nes jie nebuvo įtraukti į 2019 m. gegužės 7 d. PraneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo. PareiÅ¡kėja pažymi, kad pasienio sargybos vyresniojo pareigas vykdė D. B., tačiau ne pareiÅ¡kėja, todėl Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunktis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kurį tiksliai Pareigybės apraÅ¡ymo punktÄ pareiÅ¡kėja pažeidė, nes atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunktį, tačiau tokių funkcijų apraÅ¡ymas yra numatytas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.7 punkte. PareiÅ¡kėja sutinka, kad nors Sienos kontrolės nuostatų 71.9 papunktyje pareiga praneÅ¡ti apie neteisėtus pasienio sargybos pareigÅ«nų veiksmus numatyta tik pasienio sargybos vyresniajam, pareiÅ¡kėja turėjo neleisti D.

B. nutraukti stebėjimo vykdymo ir imtis priemonių tokiems jo veiksmams nutraukti, todėl apgailestauja dėl tokių savo veiksmų (neveikimo). Be to, pareiÅ¡kėja kaip pasienio sargybos pareigÅ«nė jaučia kaltę dėl nepraneÅ¡imo apie pastebėtus objektus (automobilius) ir apie tai nurodė savo paaiÅ¡kinime, todėl pareiÅ¡kėja mano, jog jai skiriant tarnybinę nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus.

Nebuvo įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėja pripažino savo kaltę, dėjo visas pastangas, kad bÅ«tų atskleistas tarnybinis nusižengimas, bei gailėjosi, tačiau IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareigÅ«nų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡vadoje nenurodyti jokie argumentai, dėl kurių pareiÅ¡kėjai siÅ«loma skirti griežtÄ papeikimÄ . Ä®sakyme taip pat nenurodyti tokio pobÅ«džio argumentai. Å iuo atveju neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjos ilgÄ tarnybÄ iki nusižengimo (Vidaus tarnybos stažas – 16 m. 3 mėn.), į tai, kad ji neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, už nepriekaiÅ¡tingÄ ir pavyzdingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ daug kartų skatinta vienkartinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis, papildomomis atostogomis, Ignalinos pasienio rinktinės vado padėkomis, (duomenys neskelbtini) apdovanota trečiojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu ,,(duomenys neskelbtini)“.

PareiÅ¡kėjos teigimu, IÅ¡vadoje bei Ä®sakyme nėra nurodoma jokių faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiÅ¡kėjai bus paskirta Å¡velnesnė tarnybinė nuobauda. Atsakovė VSAT atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 59–68). Nurodo, kad ginčo dėl nusižengimo fakto nėra, ginčas iÅ¡ esmės keliamas dėl to, kad pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir yra naikintina.

Pasienio sargyba vykdydama tarnybÄ pagal 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo stebėti bÅ«tent keliÄ (duomenys neskelbtini) ir jų stebėjimo sektorius turėjo bÅ«ti nukreiptas bÅ«tent Å¡ia kryptimi. PareiÅ¡kėjos teiginys, kad ji matė pravažiuojantį tikrintojų automobilį, tačiau jis nesukėlė jai įtarimų yra paneigtinas, nes minimas automobilis pravažiavo pro pasienio sargybÄ ne vienÄ kartÄ , be to, netoli pareigÅ«nų buvo sustojęs, todėl pareiÅ¡kėjai jis turėjo sukelti įtarimų ir ji privalėjo informuoti pasienio sargybos vyresnįjį arba užkardos pamainos vyresnįjį, tačiau jokių praneÅ¡imų per radijo stotį nebuvo tai suponuoja, kad pareigÅ«nė tikrintojų automobilio nematė t.y. aplaidžiai vykdė tarnybÄ ir nestebėjo jai priskirto ruožo.

Be to, traktuotina, kad pareiÅ¡kėja tarnybos metu nestebėjo nustatytos teritorijos bei nevertinojoje pasirodžiusių objektų, nes tikrintojai prie pasienio sargybos iÅ¡ deÅ¡inės pusės priėjo nesimaskuodami, darė vaizdo ir garso įraÅ¡Ä stovėdami vos už kelių metrų, atviroje vietoje, pareigÅ«nų stebėjimo zonoje, o pareiÅ¡kėja į tikrintojus t.y. objektus pasirodžiusius jos stebėjimo sektoriuje net nesureagavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Kodekso 12 punktu pareiga netoleruoti, imtis priemonių užkirsti keliÄ kolegų daromiems teisės pažeidimams bei praneÅ¡ti apie juos tiesioginiam vadovui, nustatyta ne pasienio sargybos vyresniajam, kaip teigia pareiÅ¡kėja, bet visiems Tarnybos pareigÅ«nams.

Iš tarnybinio patikrinimo metu pateikto vaizdo įrašo aiškiai matosi, kaip tikrintojai taku iš už šieno ritinių (kur gulėjo pareigūnai) prieina prie pasienio sargybos. Tikrintojai sustoja pareigūnų dešinėje pusėje. Pasienio sargybos pareigūnai guli įsisukę į miegmaišius, tikrintojų nepastebi. Apie minutę laiko pastovėję, tikrintojai prieina dar arčiau tikrinamos pasienio sargybos. Vaizdo įrašo 3.40 min. aiškiai nufilmuota, kaip pareiškėja naudojasi mobiliuoju telefonu, pareigūnas D.

B. pilnai užsiklojęs miegmaiÅ¡iu. Abu pareigÅ«nai tikrintojų nepastebi. Vaizdo įraÅ¡o 4.12 min. pareiÅ¡kėja keisdama kÅ«no padėtį (besirÄ Å¾ydama) atsitiktinai pastebi tikrintojus. IÅ¡girdęs, V. R. pasisveikinimÄ , miegmaišį nusikloja ir į tikrintojus atsisuka pareigÅ«nas D. B.. PareiÅ¡kėja pati patvirtino, jog tarnybos vykdymo laikotarpiu į asmeninį mobilųjį telefonÄ gavo kelis SMS praneÅ¡imus su sveikinimais gimtadienio proga, kol buvo tamsus paros metas, kad nedemaskuotų sargybos buvimo vietos, minėtų praneÅ¡imų neskaitė, o tik pažiÅ«rėdavo, ar jie nėra susiję su informacijos perdavimu tarnybos tikslais.

Kai praÅ¡vito ir mobilaus telefono skleidžiama Å¡viesa nebedemaskavo minimos pasienio sargybos - gavusi dar vienÄ SMS praneÅ¡imÄ , D. S. ketino perskaityti jį ir kitus, kurie buvo gauti iki to. Be to, pareiÅ¡kėja sutinka, kad, ji turėjo neleisti D. B. nutraukti stebėjimo vykdymo ir imtis priemonių tokiems jo veiksmams nutraukti. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra konstatuota, kad savavaliÅ¡kai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymÄ ir pareiga tinkamai ir laiku vykdyti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bÅ«ti pavyzdingu pareigÅ«nu ir kt. buvo labai aiÅ¡kiai įvardinta pareiÅ¡kėjos tarnybinę veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Be to, pareigÅ«nės charakteristikoje patvirtinta, jog pareiÅ¡kėja turi 16 metų darbo Tarnyboje patirties, todėl akivaizdu, kad tarnybinę veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus iÅ¡mano ne tik pakankamai gerai, bet ir turi žinių pagal kompetencijÄ juos taikyti. PareiÅ¡kėjai tikrai turėjo bÅ«ti žinoma Tarnybos vadovybės pozicija dėl analogiÅ¡kų pažeidimų, kadangi Å¡i informacija ne kartÄ buvo perduota susirinkimų metu, skelbta Tarnybos uždaroje intemetinėje erdvėje (intranete), nuolat akcentuota, kad besaikis naudojimasis iÅ¡maniaisiais telefonais atitraukia pareigÅ«nus nuo tarnybos vykdymo, pareigÅ«nai praranda budrumÄ ir pan.

Kaip nurodoma IÅ¡vadoje, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiÅ¡kėja neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jos neveikimas Å¡iuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiÅ¡kėjos elgesys rodo aplaidų ir neatsakingÄ asmens požiÅ«rį į tarnybinę veiklÄ ir yra netoleruotinas. Pateisinamomis priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios.

IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja dėl savo gyvenimiÅ¡kos ir tarnybos patirties bei užimamų pareigų turėdama galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad tarnybos metu toleruodama sargybos vyresniojo neteisėtÄ elgesį, nepraneÅ¡dama apie jį užkardos pamainos vyresniajam ir leisdama jam nevykdyti tarnybos, taip pat, pati naudodamasi mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais bei nestebėdama priskirto ruožo nevykdo tarnybos funkcijų bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, tyčia, sÄ moningai nesilaikė jos tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų, ignoravo tiek tiesioginių vadovų, tiek Tarnybos vado nurodymus, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti.

Pažymi, kad toks neatsakingas elgesys, kai tarnybos metu sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai nutraukiamas tarnybinės užduoties vykdymas ir nestebimas priskirtas ruožas, galėjo sukelti nepataisomas pasekmes. Dėl tokio lengvabÅ«diÅ¡kumo pareiÅ¡kėja ar jos kolega galėjo tapti nusikaltimų objektais, galėjo bÅ«ti pasikėsinta į pareigÅ«nų sveikatÄ ir gyvybę. BÅ«tent dėl tokio neatsakingo pareiÅ¡kėjos elgesio galėjo kilti kritiÅ¡kai svarbios, neatitaisomas pasekmės. Nors pareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog buvo jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad ji gailisi dėl įvykio bei padėjo iÅ¡tirti tarnybinį nusižengimÄ , tačiau tokios aplinkybės nenumatytos Statuto 40 straipsnio 1 dalyje ir pabrėžtina, jog daromo tarnybinio pažeidimo faktas paaiÅ¡kėjo ne dėl pareiÅ¡kėjos pastangų, o kitų Tarnybos pareigÅ«nų, tikrinusių pasienio sargybų tarnybos vykdymÄ , dėka.

Todėl atsakovas nepripažino Å¡ių aplinkybių atsakomybe lengvinančiomis. Be to, pareiÅ¡kėjos teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, tačiau ne visi procedÅ«rinių reikalavimų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ administracinį aktÄ . IÅ¡vada, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, nes IÅ¡vadoje detaliai ir iÅ¡samiai yra iÅ¡dėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiÅ¡kėjos nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamos pareigÅ«nės veikos įvertinimas, nurodyti tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiÅ¡kėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai.

Tarnyba priimdama sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo ir jos skyrimo atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama statutinė valstybės tarnautoja, kuriai Statutas nustato aukÅ¡tesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jos teisiniam statusui bÅ«dinga ypatinga drausmė, padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ ir jos pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su Tarnybos pareigÅ«nų veiklos principais. PareiÅ¡kėjos tarnybinis nusižengimas buvo padarytas jai vykdant pasienio sargybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėja, bÅ«dama statutine valstybės tarnautoja atsakinga už tikslų tarnybinės užduoties vykdymÄ , pati nesilaikydama tarnybos drausmės padarė tarnybinį nusižengimÄ . Å i aplinkybė indikuoja vieno iÅ¡ esminių etikos principų - pavyzdingumo principo - sÄ moningÄ nepaisymÄ , o toks pareiÅ¡kėjos elgesys įtakoja neigiamÄ kitų pareigÅ«nų požiÅ«rį į drausmę tarnybos metu. Å i aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja tarnybos metu, sÄ moningai nepaisydama teisės aktų reikalavimų ir ignoruodama Tarnybos vadovybės nurodymus, padarė tarnybinį nusižengimÄ , turėjo įtakos priimant sprendimÄ dėl pačios drausminės nuobaudos skyrimo ir jos rÅ«Å¡ies parinkimo.

Atsakovė paaiškina, jog pareiškėjos tiesioginis vadovas Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado pavaduotojas pareigūnės charakteristikoje aptaria ne tik pareiškėjos asmenines savybes, bet ir jos, kaip pareigūnės elgesį, pasiekimus, esminius tarnybos vykdymo aspektus. Pažymi, kad pareigūno tarnybinė veikla yra vertinama kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo metu vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus ministro 2019 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, o ne atliekant tarnybinį patikrinimÄ . Rengiant Ä®sakymÄ buvo padaryta spausdinimo klaida ir buvo įraÅ¡ytas Tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto tarnybos vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių apraÅ¡ymų patvirtinimo“, 6.8 papunktis. Atkreipia dėmesį į tai, kad IÅ¡vadoje, kaip motyvuojamoje Ä®sakymo dalyje, aiÅ¡kiai suformuluota kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinama pareiÅ¡kėja ir kokie jos veiksmai traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas.

Skiriant tarnybinę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengimo pasekmes, pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui, klaida neturėjo esminės įtakos sprendimo priėmimui. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja suprato, kokie jos padaryti veikimai buvo siejami su tarnybiniu nusižengimu, todėl tai nesukliudė pareiÅ¡kėjai tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iÅ¡samiai ir nuodugniai, nepažeidžiant procedÅ«ros reikalavimų, pareiÅ¡kėjos veiksmuose yra nustatyti visi bÅ«tini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, jai paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda, todėl nėra pagrindo panaikinti VSAT vado Ä®sakymÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje kilo ginčas dėl VSAT vado Ä®sakymo 1.2 papunkčio teisėtumo ir pagrįstumo, bei pagrįndo VSAT vado Ä®sakymo 1.2 papunkčiu pareiÅ¡kėjai paskirtÄ nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ pakeisti Å¡velnesne nuobauda.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja PraneÅ¡imu buvo informuota apie tai, jog pagal 2019 m. balandžio 30 d. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės vado pavaduotojo A. J. žodinį pavedimÄ buvo atliekamas pasienio sargybų patikrinimas ir yra duomenų, jog galbÅ«t pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , t. y. 2019 m. balandžio 30 d. nuo 4.30 val. VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado pavaduotojas V. R. ir vyriausioji specialistė R.

R. atliko VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pasienio sargybų tarnybos tikrinimus. Apie 4.45 val. tikrintojai atvyko į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomÄ ruoÅ¾Ä patikrinti pėsčiÄ jÄ sargybÄ pagal marÅ¡rutÄ (duomenys neskelbtini). Tikrintojai asmenine transporto priemone pravažiavo keliu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atraminio punkto. Tikrintojai pasienio sargybos nepastebėjo, praneÅ¡imo radijo ryÅ¡iu iÅ¡ pasienio sargybos apie pravažiuojančiÄ transporto priemonę nebuvo, nors kelias buvo pasienio sargybos stebėjimo sektoriuje.

Grįžtant tuo pačiu keliu tikrintojai pastebėjo pasienio sargybÄ , ties susuktais žolės rulonais, gulinčiÄ miegmaiÅ¡iuose ant žemės. Tikrintojai palikę transporto priemonę už pusės kilometro pėsčiomis nuėjo iki pasienio sargybos, likus 100 m iki pasienio sargybos V. R. įjungė filmavimo funkcijÄ mobiliame telefone. Tikrintojai filmuodami priėjo prie pasienio sargybos maždaug 5 m atstumu, tačiau pasienio sargyba nesureagavo. Patikrinimo metu pareiÅ¡kėja įsisukusi į miegmaišį naudojosi mobiliuoju telefonu ir nepastebėjo priartėjusių tikrintojų, neinformavo radijo ryÅ¡iu apie pravažiuojančiÄ transporto priemonę.

Mobilųjį telefonÄ naudojo ne pagal paskirtį, nevykdė stebėjimo. Å iuo savo elgesiu pareiÅ¡kėja galimai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1, 62.6 papunkčius ir Pareigybės apraÅ¡ymo 3 dalies reikalavimÄ , 6.1, 6.3, 6.4 papunkčių reikalavimus. PareiÅ¡kėjos buvo praÅ¡oma pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo) iki 2019 m. gegužės 14 d. (b. l. 29–30). PareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 23 d. pateiktame paaiÅ¡kinime dėl tarnybos vykdymo nurodė, kad 2019 m. balandžio 29–30 d. naktį tarnybÄ vykdė kartu su VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (toliau – ir Rinktinė) (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) D.

B. (sargybos vyresnysis). Nuo 4.00 val. vykdė pasienio sargybos rūšį „(duomenys neskelbtini)“ kvadrate (duomenys neskelbtini). Vykdant stebėjimÄ , stebėjimo sektoriuje buvo pastebėti keli automobiliai, važiuojantys keliu, dalis iÅ¡ jų buvo vietinių gyventojų, kiti Kelių tarnybos darbuotojų, jokių įtartinų objektų užfiksuota (pastebėta) nebuvo. Apie 4.40 val. D. B. pareiÅ¡kėjai pasakė, kad jaučiasi labai iÅ¡sekęs (pavargęs) ir nori Å¡iek tiek pailsėti, todėl paprašė manęs akyliau stebėti vietovę ir pastebėjus įtartinus objektus - informuoti jį apie tai.

Apie 4.45 val. pareiÅ¡kėja pastebėjo automobilį, važiuojantį nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), o po kurio laiko grįžtantį atgal. Kadangi automobilis nesukėlė įtarimo, apie jį neinformavo sargybos vyresniojo ir nepranešė užkardos budėtojui. Tarnybos vykdymo laikotarpiu į asmeninį mobilųjį telefonÄ gavo kelis SMS praneÅ¡imus su sveikinimais gimtadienio proga, kol buvo tamsus paros metas, siekiant nedemaskuoti buvimo vietos, minėtų praneÅ¡imų neskaitė, o tik pažiÅ«rėdavo ar jie nėra susiję su informacijos perdavimu tarnybos tikslais.

Kai praÅ¡vito ir mobilaus telefono skleidžiama Å¡viesa nebedemaskavo pasienio sargybos - gavusi dar vienÄ SMS praneÅ¡imÄ , ketino perskaityti jį ir kitus, kurie buvo gauti iki to, nespėjus to padaryti, apie 5.04 val. pastebėjo VSAT Rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado pavaduotojÄ , kuris priėjęs iÅ¡ už nugaros filmavo mobiliuoju telefonu. Taip pat pareiÅ¡kėja pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2019 m. balandžio 29–30 d., prieÅ¡ tarnybos vykdymÄ bei vykdant jÄ , remdamasi turima informacija bei užfiksuotais pastebėjimais nuolat vertino padėtį tarnybos vykdymo vietoje.

Apie pasirengimÄ stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus asmenis rodo tai, kad stebimoje teritorijoje buvo pastebėti objektai (automobiliai) ir įvertinta jų buvimo tam tikroje teritorijoje rizika. Kiti 59.1 papunktyje pasienio sargybos pareigÅ«nams reikalavimai keliami toms pasienio sargybos rÅ«Å¡ims, kurių tarnybos vykdymo bÅ«das (specifika) numato tokias galimybes. Å ios bei kitos PraneÅ¡ime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad minėto papunkčio nuostatos buvo pažeistos.

Vykdydama tarnybÄ pareiÅ¡kėja nebuvo nutraukusi jos vykdymo ar pakeitusi tarnybinės užduoties vykdymo tvarkos. Pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraÅ¡tyje nustatytu laiku ir jame nurodytoje vietoje buvo vykdydama nurodyta pasienio sargybos rÅ«Å¡is „(duomenys neskelbtini)“. Jokių nukrypimų nuo tarnybinės užduoties nebuvo, asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėja vykdė visus sargybos vyresniojo nurodymus, o konkrečiu atveju stebėjo nustatytÄ teritorijÄ bei vertino joje pasirodžiusius objektus, todėl mano, kad 62.1 papunkčio inkriminavimas jos atžvilgiu yra klaidingas.

PareiÅ¡kėja dėl Sienų kontrolės nuostatų 62.6 papunkčio pažeidimo pažymėjo, kad jos asmeninis mobilusis telefonas nėra tarnybai skirta priemonė, kuri bÅ«tų iÅ¡duota tarnybinėms funkcijoms atlikti, todėl minėtas daiktas nėra nurodytas tarnybinio žiniaraščio skiltyje „(duomenys neskelbtini)“, o tik užfiksuojamas skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ kaip tarnyboje turimas daiktas (prietaisas), kurio turėjimas gali bÅ«ti ribotas. Taip pat pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad vykdant tarnybÄ telefono garsas buvo iÅ¡jungtas, o ekrano apÅ¡vietimas maksimaliai sumažintas, be to lauke jau buvo praÅ¡vitę, todėl pasinaudojimas turimu telefonu negalėjo ir nedemaskavo pasienio sargybos.

Be to, telefonu neretai bÅ«na gaunama ir su tarnybos vykdymu susijusi informacija, todėl perskaitė gautus SMS praneÅ¡imus, be to teisės aktai nenumato tokio draudimo, todėl šį daiktÄ (priemonė) leidžiama turėti ir naudoti vykdant tarnybÄ . Tokiu leidimu minėtu atveju nebuvo piktnaudžiaujama, kadangi telefonas buvo panaudotas vos kelias minutes. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinime akcentavo, jog Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.4 papunkčių nuostatos yra abstrakčios, numatančios bendro pobÅ«džio VSAT pareigÅ«no pareigas, todėl mano, kad pastarosios nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tiriamojo įvykio metu pareiÅ¡kėjai nustatytų vykdyti pasienio sargybos funkcijų atlikimo apimtimi.

Kadangi pareiÅ¡kėja analizuojamu laiku atliko sargybos rūšį „(duomenys neskelbtini)“, jos pareigų atlikimas arba neatlikimas turi bÅ«ti vertinamas Sienos kontrolės nuostatų, reglamentuojančių atitinkamos pasienio sargybos funkcijas, kontekste. Pažymėjo, kad Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3 ir 6.4 papunkčiai siejami kartu su Sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunkčio pareigomis. Ta aplinkybė, jog stebimoje teritorijoje buvo užfiksuoti objektai, įvertintas Å¡ių objektų pavojingumas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja savo pareigas vykdė tinkamai.

Be to, iÅ¡ Stebėjimo poste tarnybÄ vykdančių pareigÅ«nų nėra reikalaujama praneÅ¡ti apie kiekvienÄ objektÄ , jo judėjimÄ , jeigu pastebėtas objektas nekelia įtarimų, todėl apie pastebėtus objektus, kurie nebuvo įtartini, nebuvo praneÅ¡ta. Pasienio sargybos tikrintojai buvo nepastebėti, kadangi atėjo nuo Lietuvos Respublikos pusės, iÅ¡ kurios stebėjimo galimybių nebuvo dėl gulinčių žolės rulonų, už kurių iÅ¡sidėstė maskuotės sumetimais, be to, stebėjimo sektorius buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę, o ne (duomenys neskelbtini), Sienos kontrolės nuostatų 191 punktas numato pareigÄ pastebėti visus vietovės pasikeitimus tik savo stebėjimo sektoriuje.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji turėjo neleisti D. B. nutraukti stebėjimo vykdymo ir imtis priemonių tokiems jo veiksmams nutraukti, todėl apgailestauja dėl tokių savo veiksmų (neveikimo). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji kaip pasienio sargybos pareigÅ«nė jaučia kaltę dėl nepraneÅ¡imo apie pastebėtus objektus (automobilius) ir praÅ¡o vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktais, atsižvelgti į nurodytas aplinkybes sprendžiant klausimÄ dėl drausminės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu (b. l. 31–33).

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo priimta IÅ¡vada, kuria siÅ«loma tarnybinį patikrinimÄ baigti bei pareiÅ¡kėjai už tarnybinį nusižengimÄ , pažeidus Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių, Kodekso 12 punkto reikalavimų pažeidimus, skirti tarnybinę nuobaudÄ (b. l. 34–44). Isakymo 1.2 papunkčiu pareiÅ¡kėjai skirtas griežtas papeikimas už Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių reikalavimų pažeidimus, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimų pažeidimus, Kodekso 12 punkto reikalavimų pažeidimus (b. l. 52–53).

Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Statuto 9 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautÄ informacijÄ .

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ gauta informacija gali bÅ«ti panaudota skiriant pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ tik tuo atveju, kai Å¡i informacija iÅ¡slaptinama. Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimÄ pareigÅ«nams gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as pateikiamas Statuto 40 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra Å¡ios:

1) pareigÅ«nas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimÄ ;

2) pareigÅ«nas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimÄ ;

3) tarnybinį nusižengimÄ padaręs pareigÅ«nas užkirto keliÄ neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams;

4) tarnybinį nusižengimÄ padaręs pareigÅ«nas savo noru atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

6) tarnybinį nusižengimÄ padarė nėščia pareigÅ«nė;

7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai;

8) kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudÄ asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta veikla, kuria siekiama iÅ¡vengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų; užtikrinti, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės bei juridinio asmens statuso neturintys asmenys laikytųsi valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo; užtikrinti asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas.

Pagal 21 straipsnio 5 dalį, VSAT funkcijas VSAT vado priskirtoje teritorijoje įgyvendina rinktinės struktÅ«rinis padalinys – pasienio užkarda, kuriai vadovauja užkardos vadas. Pasienio užkardos funkcijas nustato ir veikimo teritorijÄ jai priskiria tarnybos vadas. Pagal VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintus Sienos kontrolės nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) pamainos darbas yra užkardos vado suplanuota ir vykdoma užkardos veikimo teritorijoje pareigÅ«nų veikla, pasienio sargyba jais apibÅ«dinama kaip vienas ar daugiau pareigÅ«nų, vykdančių jiems paskirtÄ tarnybinę užduotį, o tarnybinė užduotis yra nustatytÄ darbo laikÄ pasienio sargybai paskirta užduotis, kurioje nurodoma pasienio sargybos rÅ«Å¡is (rÅ«Å¡ys), vykdymo vietos, marÅ¡rutai, laikas, pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir kiti su tuo susiję duomenys (2 punktas).

Užkardos veikimo teritorijÄ priskiria tarnybos vadas (3 punktas). Vykdant sienos stebėjimÄ tamsiuoju paros metu į pasienio sargybÄ â€žPatrulis“ turi bÅ«ti skiriami ne mažiau kaip du pareigÅ«nai (54 punktas). Pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas pasienio sargybas – tos pasienio sargybos vyresniajam (56 punktas). Tarnybinei užduočiai įvykdyti pasienio sargybos vyresnysis gali skirti pareigÅ«nams atskiras užduotis (57 punktas). Vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigÅ«nai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieÅ¡koti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jÅ«roje, bÅ«ti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis (59.1 papunktis).

Pasienio sargybos pareigÅ«nams draudžiama savavaliÅ¡kai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarkÄ , iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte (62.1 papunktis), ilsėtis ir valgyti nenustatytu laiku (62.11 papunktis). Sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymÄ , tarnybos metu jam pavaldžių pareigÅ«nų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiÅ«rÄ , apsaugÄ , tinkamÄ panaudojimÄ (66 punktas).

Sargybos vyresnysis papunktį privalo reikalauti iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis (68.2 papunktis). Statuto 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams.

Statuto 3 straipsnyje nustatyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, vienas iÅ¡ jų – bendrųjų pareigÅ«no pareigų nuolatinio vykdymo principas. PareigÅ«nas privalo atlikti bendrÄ sias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas privalo vykdyti vadovų reikalavimus ar nurodymus. Byloje ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja padarė jai inkriminuojamÄ pažeidimÄ , nėra.

PareiÅ¡kėjos teigimu, jai paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ji nepažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.4, 6.8 papunkčių ir Kodekso 12 punkto reikalavimų. Be to, skiriant nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes. Teismas pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). IÅ¡vadoje, kuri yra sudedamoji Ä®sakymo dalis, konstatuota, kad pareiÅ¡kėja, nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.00 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 9.00 val., turėdama vykdyti tarnybÄ pagal 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraÅ¡tį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 30 d. 5.00 val., kuomet buvo atliekamas pasienio sargybos tikrinimas, naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, atsainiai ir nerÅ«pestingai vykdė tarnybÄ , netinkamai stebėjo jai priskirtÄ teritorijÄ , todėl nepastebėjo ir negirdėjo kaip priartėjo tikrintojai, nepaisė sargybos vyresniojo praÅ¡ymo akyliau stebėti priskirtÄ ruoÅ¾Ä , nenutraukė sargybos vyresniojo D.

B. veikos, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių, Kodekso 12 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareigūnai D. B. ir D. S. neturėjo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, jų neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jų valios priklausančiomis aplinkybėmis.

Padaryta iÅ¡vada, kad pareigÅ«nai D. B. ir D. S. dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nerÅ«pestingai vykdė tarnybines funkcijas bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, tyčia, sÄ moningai nesilaikė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, nors pagal savo elgesio aplinkybes turėjo tai numatyti ir vykdyti. PareigÅ«nų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 34–44).

Teismas pažymi, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Sienos kontrolės nuostatų 59.1 papunktyje nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigÅ«nai privalo vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieÅ¡koti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jÅ«roje, bÅ«ti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis. Sienos kontrolės nuostatų 62.1 papunktyje nustatyta, kad pasienio sargybos pareigÅ«nams draudžiama savavaliÅ¡kai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarkÄ , iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2019 m. balandžio 29 d. nuo 20.00 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 9.00 val. vykdė tarnybÄ kartu su sargybos vyresniuoju D. B.. PareiÅ¡kėjos teigimu, iki tarnybinio patikrinimo, stebimoje teritorijoje, nebuvo pastebėta įtartinų objektų, nebuvo atlikti jokie nukrypimai nuo tarnybinės užduoties vykdymo, todėl nebuvo pažeisti Sienos kontrolės nuostatų 59.1 ir 62.1 papunkčių reikalavimai. Nors pareiÅ¡kėja nesutinka su Sienos kontrolės nuostatų 59.1 ir 62.1 papunkčiais nustatytais pažeidimais, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ matyti, jog minėti nuostatų pažeidimai buvo nustatyti teisėtai ir pagrįstai.

Nors pareiÅ¡kėja iki tarnybinio patikrinimo stebimoje teritorijoje vertino objektus (automobilius) ir jų buvimo stebimoje teritorijoje rizikÄ , tačiau atliekant tarnybinį patikrinimÄ 2019 m. balandžio 30 d. 5.00 val., pareiÅ¡kėja naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, t. y. tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėja nevykdė valstybės sienos stebėjimo, nevertino padėties priskirtoje stebėti teritorijoje, sargybos vyresniÄ jam sÄ moningai leido nevykdyti stebėjimo priskirtoje teritorijoje bei tokių veiksmų nenutraukė ir apie tai neinformavo užkardos pamainos vyresniojo.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiais jog iÅ¡ stebėjimo poste tarnybÄ vykdančių pareigÅ«nų nėra reikalaujama praneÅ¡ti apie kiekvienÄ objektÄ , jo judėjimÄ , o praneÅ¡imo funkcija atliekama tuomet, kai įvertinus visas aplinkybes, pastebėtas objektas kelia įtarimÄ . Tačiau, įvertinus tÄ aplinkybę, jog tikrintojų automobilis buvo pravažiavęs ne kartÄ pareiÅ¡kėjos ir sargybos vyresniojo turima stebėti teritorija, taip pat tai, jog tikrintojų automobilis buvo sustojęs netoli pareiÅ¡kėjos ir sargybos vyresniojo, bei tai, jog nei pareiÅ¡kėja, nei sargybos vyresnysis apie tai neinformavo atsakingų asmenų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas.

Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad kad pasienio sargybos tikrintojai nebuvo pastebėti, nes stebėjimas buvo vykdomas (duomenys neskelbtini) pusėje, o tikrintojai atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėja naudojosi mobiliuoju telefonu ir ganėtinai ilgÄ laikÄ nepastebėjo tikrintojų. Taigi, vaizdo įraÅ¡o medžiaga patvirtina, jog pareiÅ¡kėja naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu, bei dėl to neatsakingai vykdė valstybės sienos stebėjimÄ , nepranešė apie tikrintojų automobilį, todėl nevykdė pagal Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3 ir 6.4 papunkčius priskirtų funkcijų.

Nurodytų aplinkybių visetas vertintinas kaip Sienos kontrolės nuostatų 59.1 ir 62.1 papunkčių ir Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3 ir 6.4 papunkčių pažeidimas. Pagal Pareigybės apraÅ¡ymo 6.7 papunktį, pareigÅ«nas, vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo pareigas, užtikrina tinkamÄ gautos tarnybinės užduoties vykdymÄ bei pavaldžių pareigÅ«nų tarnybos vykdymo kontrolę. Pagal Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunktį, pareigÅ«nas sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialines vertybes be galiojančių dokumentų arba kitaip pažeidusius valstybės sienos teisinį režimÄ , prireikus pristato asmenis į pasienio užkardos, pasienio kontrolės punkto arba muitinės, policijos įstaigų patalpas (b. l. 54–55).

Kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad VSAT pareigÅ«nas privalo netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų, imtis priemonių užkirsti keliÄ daromiems pažeidimams, apie kolegos netinkamÄ elgesį informuoti tiesioginį vadovÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Ä®sakyme nurodyti Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimai nebuvo analizuojami nei IÅ¡vadoje, nei Ä®sakyme. Be to, pareiÅ¡kėja neturėjo teisės dėl jų pasiaiÅ¡kinti, nes jie nebuvo įtraukti į 2019 m. gegužės 7 d.

PraneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog PraneÅ¡imu pareiÅ¡kėja buvo įpareigota pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ bei nurodyta, jog savo elgesiu ji galimai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1, 62.6 papunkčius, Pareigybės apraÅ¡ymo 3 dalies reikalavimÄ , 6.1, 6.3, 6.4 papunkčių reikalavimus (b. l. 29–30). IÅ¡vadoje bei Ä®sakyme nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie nustatyti atsižvelgus į padarytus pažeidimus (b. l. 34–44, 52–53).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PraneÅ¡imu pareiÅ¡kėja buvo informuota apie galimai padarytus pažeidimus bei nurodytos teisės aktų nuosatatos, kurios galimai buvo pažeistos. Vertinant pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų pobÅ«dį buvo konstatuoti Sienos kontrolės nuostatų 59.1, 62.1 papunkčių, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.4, 6.8 papunkčių ir Kodekso 12 punkto pažeidimai. Vien ta aplinkybė, jog Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimai nebuvo analizuojami nei IÅ¡vadoje, nei Ä®sakyme, bei apie tai pareiÅ¡kėja nebuvo informuota PraneÅ¡imu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai nebuvo užtikrinta teisė pateikti iÅ¡samų pasiaiÅ¡kinimÄ dėl padaryto pažeidimo.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, VSAT vadas nėra saistomas pareigos nustatyti tuos pačius teisės aktų pažeidimus, apie kuriuos pareiÅ¡kėja informuota PraneÅ¡imu. Taip pat pareiÅ¡kėjai papildomai nustatant Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 12 punkto pažeidimus, tačiau jų neanalizuojant IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pažeidimai nustatyti netinkamai. Dėl pareiÅ¡kėjos skundo teiginio, kad Ä®sakyme nurodyta, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunktį, tačiau tokių funkcijų apraÅ¡ymas yra numatytas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.7 punkte, pažymėtina, jog VSAT atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad rengiant Ä®sakymÄ buvo padaryta spausdinimo klaida bei nurodytas Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunktis, tačiau IÅ¡vadoje, kaip motyvuojamoje Ä®sakymo dalyje, aiÅ¡kiai suformuluota kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinama pareiÅ¡kėja ir, kokie jos veiksmai traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas (b. l. 59–68).

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog IÅ¡vadoje nurodyti tiek pareiÅ¡kėjos veiksmai, kurie vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, tiek nurodyta, kokiu tarnybiniu nusižengimu pareiÅ¡kėja yra kaltinama. Palyginęs IÅ¡vadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjos tarnybiniu nusižengimu, ir IÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjos nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iÅ¡ IÅ¡vados turinio, joje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos neteisėtas elgesys (naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, atsainiai ir nerÅ«pestingai vykdė tarnybÄ , netinkamai stebėjo jai priskirtÄ teritorijÄ , nepaisė sargybos vyresniojo praÅ¡ymo akyliau stebėti priskirtÄ ruoÅ¾Ä , nenutraukė sargybos vyresniojo D.

B. veikos), atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiÅ¡kėjos veiksmai (kÄ ji turėjo atlikti bÅ«dama statutine valstybės tarnautoja pagal Pareigybės apraÅ¡ymÄ ), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas. IÅ¡vadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimÄ padariusios pareigÅ«nės kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tyčinė kaltės forma, sÄ moningai nevykdė pavestos funkcijos). PareiÅ¡kėja, bÅ«dama susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiÅ¡kėja nenurodė.

Be to, pareiÅ¡kėjai atsainiai vykdant pareigas, sÄ moningai naudojantis mobiliuoju telefonu, leidžiant sargybos vyresniÄ jam nevykdyti tarnybinių funkcijų, buvo prarastas valstybinę sienÄ saugančios pareigÅ«nės budrumas, dėl ko buvo pažeistos įstatymu saugomos svarbios vertybės – valstybinė siena nebuvo tinkamai saugoma. Teismas pažymi, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ .

Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalį, tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra Å¡ios:

1) pareigÅ«nas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimÄ ;

2) pareigÅ«nas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimÄ ;

3) tarnybinį nusižengimÄ padaręs pareigÅ«nas užkirto keliÄ neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams;

4) tarnybinį nusižengimÄ padaręs pareigÅ«nas savo noru atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

6) tarnybinį nusižengimÄ padarė nėščia pareigÅ«nė;

7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai;

8) kitos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudÄ asmuo pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pagal Statuto 40 straipsnio 2 dalį, tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra Å¡ios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį);

2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliÄ ja situacija ar jos aplinkybėmis;

3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigÅ«nas padarė kitÄ tarnybinį nusižengimÄ ;

4) tarnybinį nusižengimÄ padarė neblaivus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų apsvaigęs pareigÅ«nas;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog skiriant tarnybinę nuobaudÄ nebuvo įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėja pripažino savo kaltę, dėjo visas pastangas, kad bÅ«tų atskleistas tarnybinis nusižengimas, bei gailėjosi, tačiau IÅ¡vadoje tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nei IÅ¡vadoje, nei Ä®sakyme nenurodyti argumentai, dėl kurių, pareiÅ¡kėjai siÅ«loma skirti griežtÄ papeikimÄ bei juose neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjos ilgametę tarnybÄ , į tai, kad ji neturi galiojančių nuobaudų, už nepriekaiÅ¡tingÄ ir pavyzdingÄ tarnybÄ daug kartų skatinta ir apdovanota.

Kaip minėta, tarnybinio nusižengimo turinys leidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėja tyčia, sÄ moningai nevykdė valstybės sienos apsaugos funkcijos, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. 5.00 val. buvo nutraukusi valstybės sienos stebėjimÄ , naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu ne tarnybos tikslais, nenutraukė sargybos vyresniojo veikos ir apie tai neinformavo atsakingų asmenų, nors turėjo pareigÄ Å¾inoti ir jai buvo žinoma, kad savo veiksmais pažeidžia aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus ir daro tarnybinį nusižengimÄ .

Skiriant pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , atsakovė IÅ¡vadoje nurodė, jog pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 34–44). IÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjos charakteristikos matyti, jog pareiÅ¡kėja tarnauja Lietuvos valstybei 16 m. 3 mėn., per tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo, už nepriekaiÅ¡tingÄ ir pavyzdingÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ daug kartų skatinta vienkartinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis, papildomomis atostogomis, Ignalinos pasienio rinktinės vado padėkomis, (duomenys neskelbtini) apdovanota trečiojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 47).

Nors IÅ¡vadoje, kaip Ä®sakymo motyvuojamoje dalyje, atsakovė nenurodė pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 8 punktu, pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turėjo bÅ«ti laikomos kaip ilgametė tarnyba Lietuvos valstybei, taip pat tai, jog pareiÅ¡kėja per visÄ tarnybos laikotarpį tarnybinių nuobaudų neturėjo. PareiÅ¡kėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog pareiÅ¡kėja tiesiogine tyčia, sÄ moningai nevykdė jai, kaip statutinei valstybės tarnautojai, pavestų funkcijų tarnybos metu.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, jog nei IÅ¡vadoje, nei Ä®sakyme nenurodyti argumentai, dėl kurių, pareiÅ¡kėjai siÅ«loma skirti griežtÄ papeikimÄ . IÅ¡vadoje, kaip Ä®sakymo motyvuojamoje dalyje, analizuojamas bei vertintinas pareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas padarytÄ veikÄ reglamentuojančių teisės aktų kontekste, tačiau nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių, pareiÅ¡kėjai skirtinas griežtas papeikimas, taip pat nenustatytos pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjai skirti tarnybinę nuobaudÄ , tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad padarytas nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius-žalÄ .

Be to, iki padaryto nusižengimo pareiÅ¡kėjos veikla vertinta teigiamai. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjai paskirta nuobauda – griežtas papeikimas – yra per griežta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl keistina į papeikimÄ . Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nustatė pagrindÄ keisti skundžiamÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. TE-907 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 papunktį, todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas: skundžiamo Ä®sakymo 1.2 papunktis, kuriuo pareiÅ¡kėjai parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, naikintinas, skundžiamo Ä®sakymo 1.2 papunktis, kuriuo pareiÅ¡kėjai parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, keistinas laikant, kad yra skiriamas papeikimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a PareiÅ¡kėjos D. S. skundÄ tenkinti. Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. TE-907 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 papunktį, kuriuo pareiÅ¡kėjai parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikyti, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė