2022-03-02 Nr. CB-1815-2-68-3-23050-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1114

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23050-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininko) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 22 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties ir 2021 m. gruodžio 2 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Balsių valda“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties ir 2021 m. gruodžio 2 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 26 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo reikalauti pašalinti teisės pažeidimus, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos teigimu, toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnius, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-6664-983/2021 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl šio ginčo teismingumo kreipėsi į Specialiąja teisėjų kolegiją. Taip pat pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. papildoma nutartimi nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pažeisdamas CPK 93 straipsnio 1 dalį ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos dėl CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo, kai byla aukštesnės instancijos teisme nebaigiama nagrinėti iš esmės ir perduodama nagrinėti kitam teismui – bylinėjimosi išlaidų klausimas perduodamas nagrinėti teismui, kuriam perduodama byla.

Atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjos kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė