2023-11-22 Nr. AB-20524-3-62-3-02584-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-696-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02584-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. S. (toliau – pareiškėjas) padavė skundą teismui dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, ir 35 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2023 m. spalio 17 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad skunde turi būti nurodytos proceso šalys, suformuluotas skundo dalykas, aiškiai išdėstytos aplinkybės, išaiškinta pareiga sumokėti žyminį mokestį ir galimybė būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pasiūlyta pasinaudoti advokato arba valstybės garantuojama teisine pagalba.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 2 d. pateiktame patikslintame skunde rusų kalba pateikė paaiškinimus, taip pat su skundu pateikė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023m. liepos 26 d. nuosprendį, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 23S147514 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (toliau – ir Sprendimas), vaikų laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 24 d. nutartimi laikė skundą nepaduotų ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, jog 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas surašytas nevalstybine kalba, patikslintame skunde nenurodytos proceso šalys, skundo dalykas bei pagrindas, kiti ABTĮ numatyti privalomi skundo elementai. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų

Teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė pareigos, nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjo skundą ir 2023 m. spalio 2 d. patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo, nustatant terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas nurodo, jog gavęs MD Sprendimą ir nepraleidęs Sprendime numatyto keturiolikos dienų termino, pirmosios instancijos teismui pateikė skundą su priedais, taigi, buvo aktyvus ir pasinaudojo jam suteikta teise apskusti MD Sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad yra Ukrainos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, nežino Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, neturi teisinio išsilavinimo, nežino ABTĮ imperatyvių nuostatų, nustatančių skundų padavimo tvarką, skundų turinio reikalavimus, žyminio mokesčio mokėjimą. Pareiškėjas, remdamasis savo turimomis žiniomis ir gebėjimais, nepraleidęs nustatyto termino, pateikė skundą (paaiškinimus), su kuriuo susipažinęs pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurią nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau nutartis buvo surašyta lietuvių kalba, kaip tai numato ABTI 9 straipsnio 1dalis. Dėl šios priežasties pareiškėjas nesuprato jam nutartimi nustatytų įpareigojimų, todėl dar kartą pateikė skundą (paaiškinimus) rusų kalba, tikėdamasis, jog pateikus dokumentus rusų kalba, jis gaus procesinius dokumentus taip pat rusų kalba. Tai patvirtina ir pareiškėjo kartu su pakartotiniu skundu (paaiškinimais) pateiktas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendis su vertimu į rusų kalbą.

Pareiškėjas akcentuoja, jog grąžinus skundą, bus suėjęs terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo pateikti, dėl ko pareiškėjui bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Ukrainos Respubliką, kur šiuo metu vyksta karas. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba, gyvena su sugyventine ir vaikais, iš kurių vienas yra nepilnametis ir šiuo metu mokosi mokykloje. Taigi, šiuo atveju taikant ABTĮ nuostatas, kurios formaliai numato pakartotinę skundo padavimo galimybę, būtų esmingai pažeistos pareiškėjo teisės, pareiškėjo padėtis būtų akivaizdžiai neproporcingai ir neteisingai apsunkinta.

Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tarptautinio elemento šioje byloje, t. y., jog skundą teikė ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris neturėjo atstovo, be to, kuriam nėra žinoma Lietuvos Respublikoje galiojanti teisė ir nėra suprantama lietuvių kalba, kuria ABTĮ nustatyta tvarka vyksta teisminis procesas. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų taip pat akivaizdu, jog pareiškėjas neišmano ABTĮ imperatyvių skundo pateikimo teismui tvarkos nuostatų, tačiau siekia ginti savo pažeistas teises, o tokių gynybą numato tiek ABTĮ, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ši pareiškėjo teisė neturėtų būti varžoma labiau, nei to reikalauja įstatymas, ypatingai atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją ir pasekmes, gražinus skundą pareiškėjui ir laikant skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ skundui nustatytų reikalavimų, pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas prašymą skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo grindžia tuo, jog nesupranta lietuvių kalbos, skundą ir patikslintą skundą pateikė nepraleisdamas terminų, tačiau, neturėdamas atstovo ir neišmanydamas ABTĮ reikalavimų, negalėjo tinkamai įvykdyti pirmosios instancijos teismo prašymo patikslinti skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo skundas, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad skunde turi būti nurodytos proceso šalys, suformuluotas skundo dalykas, aiškiai išdėstytos aplinkybės, išaiškinta pareiga sumokėti žyminį mokestį ir galimybė būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pasiūlyta pasinaudoti advokato arba valstybės garantuojama teisine pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje nutartyje skundo trūkumai nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėjas gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nenurodyti jokie skundui ABTĮ nustatyti privalomi skundo elementai – ginčo šalys, ginčo dalykas bei pagrindas, skundžiamas sprendimas, taip pat nesumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, nors čia gyvena jo šeima, žmona bei vyresnysis sūnus dirba, jaunesnysis sūnus lanko mokyklą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog gailisi dėl savo nusikaltimo. Kaip minėta, jokių kitų duomenų, kuriuos būtina nurodyti teikiant skundą, pareiškėjas nenurodė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant neaiškiam pareiškėjo skundo turiniui, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas pateiktų skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, o tokio skundo pareiškėjui nepateikus, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys