214d45ad-bbbb-49bb-ab74-d731246e7ae0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1837-601/2011Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01582-2011-2                Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 121.18 (S) Pirmos instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui V.

P., jo atstovui adv. A. Sakalauskui, atsakovei D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-91/2011 pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. S., dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ .n u s t a t ė :

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:

1) nekilnojamÄ turtÄ esantį Vienybės g. 3, Marijampolėje, registruotÄ atsakovės D. S. vardu pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe ir nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi po ½ dalį turto;2) atidalinant nekilnojamÄ jį turtÄ už ieÅ¡kovui V. P. priklausančiÄ Â½ dalį turto, įpareigoti atsakovę D. S. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti 52 392 Lt piniginę kompensacijÄ , jai paliekant turtÄ natÅ«ra, (55/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su 2 Å«kio pastatais ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė yra 69 543 Lt (65455+624+3097+367), žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 25 440 Lt, kilnojamuosius daiktus: 1 700 Lt vertės spintÄ , 1 100 Lt vertės sekcijÄ , 1 200 Lt vertės dvigulį fotelį, 300 Lt vertės komodÄ , 700 Lt vertės svetainės stiklinį staliukÄ , 300 Lt vertės namų kinÄ , 500 Lt vertės neÅ¡iojamÄ kompiuterį, 2 500 Lt vertės virtuvės komplektÄ , 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 500 Lt vertės žoliapjovę ir 600 Lt vertės benzininį pjÅ«klÄ , iÅ¡ viso kilnojamųjų daiktų už 9 800 Lt).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad santuoka tarp ginčo Å¡alių nebuvo sudaryta, tačiau jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. S.. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo (c. b. Nr. 2-4491/301/2008b.l. 4-6). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina ir priteisė iÅ¡ tėvo iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį iki dukros Gabijos pilnametystės. Nustatyta, jog atsakovės Å¡eimos sudėtis yra G.

S. ir G. S.. 2009-09-17 ieškovo prašymu buvo paskirta statinių ekspertizė, kuri užtruko iki 2010-12-27, ekspertas negalėjo pilnai įvykdyti teismo nutarties, nes ieškovas nepateikė reikalaujamos ekspertui papildomos medžiagos, kas patvirtina, kad normalus šeimyninis gyvenimas nebuvo vedamas, tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę normalūs šeimyniniai santykiai, nevedė bendro ūkio ir pilno santuokinio gyvenimo, gimus dukrai Gabijai, nebuvo suteiktas tėvo vardas, prie dukros išlaikymo ieškovas neprisidėjo ir neprisideda, šiuo metu yra skolingas dukros išlaikymui 13 091 Lt.

Atsakovė po sutuoktinio R. S. mirties (duomenys neskelbtini) 1999 m. rugsėjo 3 d. pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir už gautas lėšas nusipirko pusę gyvenamo namo su Å«kio statiniais ir kiemo įrenginiais, esančiais Vienybės g. 3, Marijampolės mieste. Teismas laikė, jog Å¡i aplinkybė įrodo, kad atsakovė už savo lėšas įsigijo ginčo namÄ . Kad nebuvo ir nėra normalių Å¡eimyninių santykių tarp Å¡alių patvirtina ir tai, kad pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo numatyto pagal Lietuvos respublikos BK 164 str. 1 d. (b. l. 121).

Ginčo namas buvo įsigytas asmeniÅ¡kai vienos atsakovės jos poreikiams tenkinti, prie namo įsigijimo ieÅ¡kovas savomis lėšomis neprisidėjo, tačiau įsikėlus gyventi į nusipirktus namus parašė praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti gyvenamÄ ja vietÄ minėtu adresu. Atsakovė gyvena ginčo name ir Å¡iuo metu, kitos gyvenamosios vietos neturi. Teismas nustatė, kad 2000 m. spalio 20 d. atsakovė kreipėsi į UAB „NiÅ¡a“ dėl verandos prie gyvenamo namo projektavimo ir leidimo statybai gavimo.

Teismas laikė, jog aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė prie namo pagerinimo, daug daugiau prisidėjo ir lėšomis ir darbu. Atsakovė be savo tiesioginio darbo statybose, dirbo atsitiktinius darbus Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais bei Å¡venčių dienomis. Pastoviai kai ieÅ¡kovas bÅ«davo namuose gamino maistÄ ir maitino ieÅ¡kovÄ . Teismas laikė, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai paneigia liudytojų R. U., R. M. ir M. P. parodymus, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi Å¡eima ir savo lėšomis, ir nuolatiniu darbu gausino Å¡eimos turtÄ .

Atsakovė neneigia, tos aplinkybės, kad prie namo pagerinimo prisidėjo savo darbu ieÅ¡kovas. Visos statybinės medžiagos ir baldai buvo perkami už atsakovės pinigus, tai rodo byloje esamos sÄ skaitos, iÅ¡perkamosios nuomos sutartys, baldų gamybos sutartys. Byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir faktines bylos aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai J. A., R. S., A. G. ir S. B.. Teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovės sÅ«nÅ«s G. S. ir E. S., parodė, kad prie namo pagerinimo ir remonto darbų prisidėjo ir jie, kadangi tvarkė gerbÅ«vį, padėjo uždengti stogÄ .

SÅ«nus liudytojas G. S., dirbdamas Airijoje, gautus pinigus siuntė atsakovei namo remontui. Teismas sprendė, jog ginčo turtas nepripažintinas bendru turtu, nesusituokusių asmenų bendrÄ ja daline nuosavybe, kadangi į ginčo turto gausinimÄ , jo iÅ¡saugojimÄ , žymiai daugiau lėšų yra investavusi atsakovė, todėl visas turtas įgytas gyvenant bendrai, turėtų atitekti jai, ji viena augino tris vaikus, rÅ«pinosi Å¡eimos gerbÅ«viu, taigi Å¡ioje byloje turtas nedalintinas. IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad jis yra prisidėjęs savo piniginėmis lėšomis įsigyjant ginčijamÄ turtÄ bei siekimÄ turėti turtÄ asmenine nuosavybe kiekvienam.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai, siekiant atsakovės turto, paneigti byloje esamais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, teismo manymu Å¡alims gyvenant kartu trylika metų atsakovei, priklausančiame bute ir name, auginant du sÅ«nus ir dukrÄ , jais rÅ«pinantis ir prižiÅ«rint, tvarkant namus, ruoÅ¡iant maistÄ ir bendrai rÅ«pinantis Å¡eima įnaÅ¡as į bendrÄ turtÄ yra didžiulis ir neįkainuojamas jokiais pinigais. Teismas, remdamasis ginčo Å¡alių pripažintais faktais ir bylos dokumentais, sprendė, kad yra neginčytinai nustatyta, jog namų valda, kurioje yra naujai sukurtas ginčo turtas bei buities daiktai, yra atsakovės vaikų tėviÅ¡kė ir daugiau teisių į Å¡iuos daiktus turi bÅ«tent atsakovė, jau gana ilgÄ laikÄ dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė negalėjo visa apimtimi ir laisvai įgyvendinti savo nuosavybės ir teisėto valdymo į šį ginčo turtÄ , dėl neteisėto Å¡ių teisių ribojimo patyrė negatyvius iÅ¡gyvenimus bei tai kenkė jos sveikatai, kas pagal geros moralės ir teisingumo principus orientuoja ginÄÄ nagrinėjantį teismÄ labiau gintinais pripažinti bÅ«tent atsakovės interesus bei teisingumo lÅ«kesčius Å¡iame ginče, ieÅ¡kovas bÅ«damas sveikas ir fiziÅ¡kai stipresnis, turi daugiau galimybių be didesnės žalos sau „susikurti naujÄ gyvenimÄ â€œ kitoje vietoje savo pasirinkimu.

IÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1 565,73 Lt žyminio mokesčio bei 31,70 LT iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2011-05-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį. Motyvuose nurodo:

1) atsakovė neleido ekspertui apžiÅ«rėti pastatų, todėl statybinės ekspertizės akte nenurodyta kokie pagerinimai buvo atlikti, be to ekspertizė buvo atliekama jau tada, kai tarp Å¡alių bendras Å¡eimyninis gyvenimas buvo nutrÅ«kęs;2) aplinkybė, kad 2011 m. gegužės mėn. atsakovė kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl įsiskolinimo dukros iÅ¡laikymui nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2008 m. tarp Å¡alių nebuvo bendro Å¡eimyninio gyvenimo, kadangi atsirado praėjus trims metams kai Å¡alys jau negyveno kartu;3) pats teismas konstatavo, kad Å¡alys 13 m. gyveno kartu ginčo name, kartu augino 2 sÅ«nus ir dukrÄ , t. y. bendrai rÅ«pinosi Å¡eima, kas patvirtina faktÄ , jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę;4) nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ginčo namÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų viena atsakovė jos poreikiams tenkinti ir prie namo įsigijimo ieÅ¡kovas neprisidėjo, kuriÄ paneigia liudytojos J.

A. parodymai, jog atsakovė neturėjo pinigų jai sumokėti visÄ namo kainÄ , nes butÄ pardavė tik už 16 000 Lt, o namÄ pirko už 27 600 Lt, todėl akivaizdu, jog atsakovė viena, be ieÅ¡kovo pagalbos, negalėjo ir iÅ¡laikyti Å¡eimos ir dar sutaupyti daugiau nei 10 000 Lt sumokėti už namÄ ;5) aplinkybė, jog atsakovė labai daug dirbo byloje nepatvirtinta raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas tÄ konstatuodamas rėmėsi tik atsakovės draugų parodymais, prieÅ¡ingai liudytoja A. G. patvirtino, jog atsakovė gyveno labai skurdžiai, pinigų jai trÅ«kdavo patenkinti net minimalius savo ir vaikų poreikius, todėl akivaizdu, kad be ieÅ¡kovo pagalbos ir pinigų ji viena negalėjo nusipirkti ir perstatyti ginčo namo;6) teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės liudytojų parodymais, o ieÅ¡kovo liudytojų parodymus atmetė;7) kritiÅ¡kai vertintina ir aplinkybė, jog atsakovės vaikai prisidėjo prie namo remonto darbų, kadangi atsižvelgus į vaikų amžių ir darbų sudėtingumÄ , akivaizdu, jog jie to padaryti negalėjo, be to, nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais atsakovės sÅ«naus E. S. parodymai, jog jis dirbdamas Airijoje motinai siuntė pinigus ir taip prisidėjo prie namo pagerinimo;8) nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo sudaryta garažo vartų pirkimo – pardavimo sutartis, nepatvirtina ieÅ¡kovo indelio, kadangi vartai buvo pirkti už atsakovės pinigus už parduotÄ butÄ , nors kaip jau nustatyta, buto kaina buvo 10 000 Lt mažesnė už įsigyto ginčo namo kainÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Motyvuose nurodo:

1) ieÅ¡kovas teikdamas teismui pirminį ieÅ¡kinį, pats pripažino, kad gyv. namo dalis nebuvo įgyta iÅ¡ bendrų lėšų, ir prašė priteisti kompensacijÄ tik už pagerintÄ bei naujai sukurtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei natÅ«roje padalinti kilnojamÄ jį turtÄ , nors pateikęs patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad visas Å¡alių turtas įgytas iÅ¡ bendrų lėšų;2) žemės sklypas ir dalis namo niekada nebuvo bendroji dalinė nuosavybė, šį turtÄ atsakovė įgijo savo lėšomis, parduodama butÄ už 6200 USD ir įsigydama ginčo turtÄ už 7000 USD, kÄ patvirtino ir liudytoja J.

A., viena atsakovė sumokėjo ir 800 USD skirtumÄ pardavėjai, ieÅ¡kovas jokių įrodymų apie prisidėjimÄ prie nekilnojamojo turto įsigijimo teismui nepateikė;3) liudytoja A. G. patvirtino, jog, bÅ«damos statybos apdailos darbų specialistėmis, ji su atsakove kartu atliko gyv. namo dalies apdailos darbus, be to, bÅ«tent ji paskolino atsakovei vandentiekio įvedimui pinigų, kuriuos vėliau atsakovė jai grÄ Å¾ino;4) teismui yra pateiktos pažymos apie atsakovės gautas pajamas, kurios sudarė virÅ¡ 7000 Lt, taip pat sÅ«naus uždirbtos pajamos apie 6000 Lt, kurios buvo investuotos į nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ ;5) ieÅ¡kovas gyvendamas kartu su atsakove į namus pareidavo tik retkarčiais, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neiÅ¡tikimas, Å¡alių santykiai nebuvo oficialiai įregistruoti;6) ieÅ¡kovas prie nekilnojamojo turto pagerinimo prisidėjo tik savo darbu, o visos statybinės medžiagos buvo perkamos iÅ¡ atsakovės lėšų, be to, tuo pačiu metu ieÅ¡kovas atsakovės buvo maitinamas;

7) atsakovė už savo lėšas įsigijo ir kilnojamuosius daiktus, neÅ¡iojamÄ kompiuterį, ieÅ¡kovas už savo lėšas yra nupirkęs tik benzininį pjÅ«klÄ , kurį pasiėmė, žolepjovę Å¡alys buvo įsigiję iÅ¡ bendrų lėšų, tačiau ieÅ¡kovas taip pat pasiėmė;8) tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis, kadangi jokios bendros jungtinės veiklos atsakovė su ieÅ¡kovu nevykdė.        Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundÄ , o atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundÄ .        Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.        Nustatyta, kad nuo 1995 m. iki 2008 m. liepos mėnesio (toliau - ginčo laikotarpis) ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu (tÄ patvirtina visi bylos liudytojai). (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukra Gabija.

Nuo 1995 m. iki 1999 m. rugsėjo mėnesio Å¡alys gyveno atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1999 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pardavus butÄ ir įsigijus dalį žemės sklypo su dalimi gyvenamojo namo ir priklausiniais (1 t., b. l. 123-124), esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), Å¡alys persikėlė gyventi į naujai įsigytÄ bÅ«stÄ . Ä®sigyta gyvenamojo namo dalis ir priklausiniai buvo remontuojami, nuo 2000 m. iki 2007 m. vyko namo rekonstrukcija (pastatytas priestatas – veranda), dėl ko įsigyto namo plotas padidėjo apie 15 kv. m.

Gyvenant Å¡alims kartu buvo suremontuotas namas (atliktas vidaus remontas, pakeisti langai, stogas, namas apkaltas lentelėmis), atlikta rekonstrukcija, įrengta miesto kanalizacija, įvestas į namÄ Å¡altas vanduo, suremontuotas Å«kinis pastatas (įrengti pakeliami vartai, naujas Å¡iferio stogas, apkaltas lentelėmis, nudažytas), sutvarkytas kiemas (apželdinta aplinka, pastatyta pavėsinė, lauko židinys, įrengtas baseinas, pastatyta dekoratyvinė Å¡aka, medinė tvora, paklotos trinkelės, iÅ¡betonuotas kiemas (1 t., b. l. 1-2, 82-83).

Visus darbus dirbo ieÅ¡kovas ir atsakovė. 2008 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovas pirko garažo vartus (1 t., b. l. 115). Per ginčo laikotarpį tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė dirbo nepastoviai, nuo 2003 m. lapkričio mėnesio atsakovė gauna invalidumo pensijÄ (nedarbinga 50 procentų) (1 t., b. l. 125-135, 137).        Ginčo esmė - ar Å¡alys buvo sutarę dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl tarp Å¡alių susidariusių faktinių ir teisinių santykių.        Šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m.

CK (galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.), nes Å¡alys pradėjo kartu gyventi nuo 1995 m., ginčo turtÄ Ä¯sigijo ir pradėjo jį tvarkyti 1999 m. Sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Todėl jungtinės veiklos sutarties formai taikytini 1964 m. CK 41-43 straipsnio reikalavimai, taip pat taikytinas 1964 m. CK 472 straipsnis, pagal kurį jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigojo užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju kilo ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties raÅ¡ytinės formos, įvertinimo, todėl netaikytinas įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimas, nustatytas CK 1.93 str. 6 d., nes toks draudimas, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu Å¡ios kategorijos bylose reiÅ¡kia, kad teismai turi teisę atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrÄ Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, nors Å¡alių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, Å¡alių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ .

        Sprendžiant klausimÄ dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai); sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m.

CK 474 str. l d., 121 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-553/2010).        Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas reglamentuojančias jungtinę veiklÄ . Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, tokias kaip:

1) Å¡alių gyvenimas bendrai ir bendro Å«kio vedimas nuo 1995 m. iki 2008 m. liepos mėnesio (13 metų)(iÅ¡ esmės to neneigia ieÅ¡kovė, tÄ patvirtina liudytojai); 2) (duomenys neskelbtini) bendro vaiko gimimas; 3) 1999 m. rugsėjo 6 d. įsigijimas ginčo turto už 27 600 Lt, (1 t., b. l. 123) kai atsakovė už parduotÄ butÄ gavo tik 16 000 Lt (1 t., b. l. 124), t. y. nėra duomenų, jog tik atsakovės pinigai panaudoti ginčo turto pirkimui (atsakovas teigia, kad buvo panaudoti ir jo pinigai, nes atsakovė neturėjo pinigų daugiau);

4) per visÄ Å¡alių gyvenimÄ kartu ieÅ¡kovas dirbo ir gerino ginčo turtÄ , kurio vertė stipriai padidėjo;

5) atlikus namo rekonstrukcijÄ , namo plotas padidėjo apie 15 kv. m.;

6) abi Å¡alys ginčo laikotarpiu dirbo epizodiÅ¡kai arba dirbo atsitiktinius darbus, o atsakovė nuo 2003 m. lapkričio mėnesio gauna invalidumo pensijÄ (nedarbinga 50 procentų); 6) 2008 m. liepos 12 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovas pirko garažo vartus į ginčo turtÄ (1 t., b. l. 115), - darytina iÅ¡vada, kad yra pakankamai duomenų spęsti, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvendami kartu nesudarę santuokos, vedė bendrÄ Å«kį ir kÅ«rė bendrÄ turtÄ , t. y. siekė bendro tikslo, todėl jie saistomi sutartinių turtinių santykių, kurie atitinka jungtinę veiklÄ .

Tokios aplinkybės kaip: vaikų pagalba (pinigais, darbu), draugų pagalba (paskola, darbu) gerinant turtÄ - nekeičia tarp Å¡alių atsiradusių faktinių jungtinės veiklos santykių ir nesudaro pagrindo paneigti Å¡ių santykių egzistavimo. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadai, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties, kurio pagrindu Å¡alių, per ginčo laikotarpį įgytas, ginčo turtas, pripažintinas bendraja daline jų nuosavybe.

Kaip jau minėta, sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, todėl pripažintina, kad ginčo turtas Å¡alims priklauso po lygiai (po 1/2 dalį).        Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalyti jo dalį, paliekant nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovei, o jam iÅ¡mokant kompensacijÄ . Tam, kad bÅ«tų galima atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausia reikia nustatyti, koks turtas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo vertė.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 8-12) matyti, kad šalims nekilnojamasis ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso toks: 55/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vidutinė rinkos vertė - 65 455 Lt, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 624 Lt, ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 367 Lt, 388/603 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vidutinė rinkos vertė – 25 440 Lt.

Taigi, Å¡alims priklausančio nekilnojamojo ginčo turto vertė yra ne 94 983 Lt (69 543 + 25 440), kaip nurodo ieÅ¡kovas, o 53 177,10 Lt (36 000,25 + 624 + 183,5 + 16 369,35). Ginčo dėl atidalijimo bÅ«do nėra, todėl tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam kompensacijÄ už atsakovei paliekamÄ nekilnojamÄ jį ginčo turtÄ , priteisiant jam 26 588,55 Lt (53 177,10 : 2). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, jog kilnojamÄ jį ginčo turtÄ (1 700 Lt vertės spintÄ , 1 100 Lt vertės sekcijÄ , 1 200 Lt vertės dvigulį fotelį, 300 Lt vertės komodÄ , 700 Lt vertės svetainės stiklinį staliukÄ , 300 Lt vertės namų kinÄ , 500 Lt vertės neÅ¡iojamÄ kompiuterį, 2 500 Lt vertės virtuvės komplektÄ , 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 500 Lt vertės žoliapjovę ir 600 Lt vertės benzininį pjÅ«klÄ , kurių bendra vertė 9 800 Lt) jis sutinka pasiimti natÅ«ra, atsakovė tam neprieÅ¡taravo, todėl kilnojamasis ginčo turtas priteistinas ieÅ¡kovui, o atsakovei priteistina kompensacija už jos dalį Å¡iame turte, t. y. 4 900 Lt.

Padarius priteistinų kompensacijų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui priteistina 21 688,55 Lt (26588,55 – 4 900) kompensacija.         Esant aukščiau nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas (reglamentuojančias jungtinę veiklÄ ), todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

    Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 3 143,46 Lt (1 571,73 x 2) žyminį mokestį, sumokėjo 500 Lt (300 ir 200), nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo teismo atleistas. IeÅ¡kinys yra tenkintinas 50,75 % (26 588,55 x 100 : 52 391), todėl iÅ¡ atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 1 595,31 Lt.

Taip pat iš šalių valstybei priteistinos, proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 17,70 Lt (pirmosios instancijos teisme) ir 13,40 Lt (apeliacinės instancijos teisme), viso 31,10 Lt. Taigi iš ieškovo priteistina – 15,32 Lt, o iš atsakovės – 15,78 Lt. Viso iš atsakovės priteistina valstybei bylinėjimosi išlaidų – 1 611,09 Lt.         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,n u s p r e n d ž i a :

               Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.        Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.        Pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ : 55/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 388/603 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ D.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.        Atidalinti ieÅ¡kovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, turtÄ paskirstant taip:priteisti atsakovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamÄ jį turtÄ : 55/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 388/603 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).priteisti ieÅ¡kovui V.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: 1 700 Lt vertės spintÄ , 1 100 Lt vertės sekcijÄ , 1 200 Lt vertės dvigulį fotelį, 300 Lt vertės komodÄ , 700 Lt vertės svetainės stiklinį staliukÄ , 300 Lt vertės namų kinÄ , 500 Lt vertės neÅ¡iojamÄ kompiuterį, 2 500 Lt vertės virtuvės komplektÄ , 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 500 Lt vertės žoliapjovę ir 600 Lt vertės benzininį pjÅ«klÄ , bei 21 688,55 Lt (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų 55 ct) kompensacijÄ .        Priteisti iÅ¡ atsakovės D.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 611,09 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus vienuolika litų 9 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,32 Lt (penkiolika litų 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.        Kolegijos pirmininkas                                                                                        Evaldas Burzdikas Kolegijos teisėjai                                                                                        Jolita Cirulienė                                                                                                                                                                                                                                                                       Egidijus TamaÅ¡auskas