Legislator Case Law & Legislation
2148985d-b2d2-4501-8551-6b140d5d74e4 AI generated

2148985d-b2d2-4501-8551-6b140d5d74e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2148985d-b2d2-4501-8551-6b140d5d74e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams V. V. ir advokatei Ingridai Meiduvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB “Nipva” skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

2148985d-b2d2-4501-8551-6b140d5d74e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 43-47) dėsto, kad su skundu nesutinka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                            Â

Adm. byla Nr.I-567-142/10

Proc. Nr. 3-61-3-01691-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.3.5; 9.7

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 20Â d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams V. V. ir advokatei Ingridai Meiduvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB “Nipva” skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Nipva“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti 2009 03 17 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) sprendimÄ Nr. (11.1-11)-SA-12, 2009 06 12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) sprendimÄ Nr. 69-158, 2009 09 16 Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau - MGK) sprendimÄ Nr. S-277-(7-219/2009).

Skunde paaiÅ¡kina, kad papildomas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) pareiÅ¡kėjui priskaičiuotas todėl, kad mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog faktiÅ¡kai Å«kinės operacijos, užfiksuotos UAB „Nipva“ ir R. B. individualios įmonės bei UAB „Ginbraitas“ iÅ¡raÅ¡ytuose dokumentuose, tarp Å¡ių subjektų realiai nevyko, žaliavos realiai nebuvo parduotos, tik buvo įforminti apskaitos dokumentai – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. PaaiÅ¡kina, kad mokesčių administratoriai ir MGK neatsižvelgė į UAB „Nipva“ pateiktus argumentus, jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisingus sprendimus.

Teigia, kad realiai gavo žaliavas iÅ¡ R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“, kurios nurodytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose. Panaudojo žaliavas gamyboje, taigi, sukÅ«rė pridėtinę vertę. Ä®vykusioms Å«kinėms operacijoms patvirtinti turėjo apskaitos dokumentus, kuriuose pirkimo PVM buvo iÅ¡skirta, PVM sÄ skaita faktÅ«ra turėjo norminiuose aktuose nustatytus rekvizitus, atitiko visus įstatymo reikalavimus. MGK sprendime rėmėsi R. B. parodymais, užfiksuotais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) 2007

02 19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Mokestinio ginčo metu pareiškėjas Panevėžio AVMI kartu su pastabomis pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros

2008 08 29 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje, kuriame nurodyta, kad R. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė,

kad jis ne tik iÅ¡raÅ¡inėjo netikrus dokumentus, bet ir realiai pardavinėjo plastmasės žaliavÄ . Tai patvirtina, kad R. B. sakė netiesÄ , jog UAB „Nipva“ prekių nepardavė. Mokesčių administratorius Å¡io įrodymo visai nevertino ir dėl jo nepasisakė savo sprendime, neargumentavo, kodėl atmeta šį įrodymÄ . Kadangi prieÅ¡ UAB „Nipva“ direktorių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pasitvirtina, kad pareiÅ¡kėjo direktorius neprisidėjo prie sutarties partnerio neteisėtų veiksmų, apie juos nieko nežinojo ir dokumentų neklastojo. Nenustatyta, kad savo veiksmais UAB „Nipva“ siektų piktnaudžiauti

teise. Pareiškėjas neįgijo jokio mokestinio pranašumo, įsigydamas prekes iš R. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“, todėl mokesčių

administratorius nepagrįstai riboja pareiÅ¡kėjo teisę į PVM atskaitÄ . R. B. įmonė ir UAB „Ginbraitas“ prievolės mokėti mokesčius

už pareiÅ¡kėjui parduotas prekes iÅ¡vengia, nes teigia, kad jokios žaliavos pareiÅ¡kėjui nepardavė. Akivaizdu, kad Å¡ios įmonės įsteigtos tam, kad slėptų mokesčius, todėl kitaip aiÅ¡kinti jų atstovai ir negalėjo. Â

Teismo posėdyje atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad konstatuota, jog žaliavas realiai teikė pareiÅ¡kėjui R. B. įmonė ir UAB „Ginbraitas“. PaaiÅ¡kino, kad prekės buvo vežamos nedideliais kiekiais dėl to, kad tokie buvo pareiÅ¡kėjo poreikiai. R. B. vežė žaliavÄ nedideliais kiekiais ir savo transportu, todėl neiÅ¡liko dokumentų, patvirtinančių žaliavos transportavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsiskaitymo tvarka tokia pati buvo su visais tiekėjais. Atsiskaitydavo per 15-30 dienų, nes pirmiau patikrindavo, ar žaliava yra kokybiÅ¡ka. Â

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 43-47) dėsto, kad su skundu nesutinka.

PaaiÅ¡kina, kad patikrinimo metu inspekcija nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus pareiÅ¡kėjas laikotarpyje nuo 2002 10 21 iki 2004 11 19 pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras

įformino polietileno (plėvelės) ir polietileno granulių įsigijimÄ iÅ¡ R. B. individualios įmonės. Laikotarpyje nuo 2005 01 28 iki

2006 07 27 pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įformino polietileno (plėvelės) ir polietileno granulių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „Ginbraitas“. Prekių įsigijimas įformintas iÅ¡ viso už 307 366 Lt, Å¡ioje sumoje PVM – 46 886 Lt. Atitinkamos sumos pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo įtrauktos į PVM atskaitÄ . PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pasirašė pareiÅ¡kėjo generalinis direktorius V. V. (iÅ¡skyrus PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ LGA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ pasirašė vyr. buhalterė R. V.), ir R. B. individualios įmonės savininkas, vėliau UAB „Ginbraitas“ direktorius R. B..

PaaiÅ¡kina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. IÄ® ir UAB „Ginbraitas“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įformino realiai neįvykusias operacijas, kuriose bÅ«tų pagrįstas prekių – plastmasės žaliavos įsigijimas iÅ¡ UAB

„Taslima“, UAB „Bidana“, UAB „Kutura“, UAB „Geras savaitgalis“, UAB „Victoriatus

ir UAB „Ginbraitas“, UAB „Jovikorus“, UAB „Adavila“, UAB „Polisidas“. Tokiu būdu nurodytais laikotarpiai žaliava negalėjo būti ir parduota.

R.

B. 2006 08 10 įtariamojo apklausos protokole (baudžiamoji byla Nr. 06-1-02046-05) nurodė, kad maždaug 2005 metais R. B. individualiÄ Ä¯monę reorganizavo į UAB „Polisidas“. UAB „Polisidas“ vardu kurį laikÄ Ä¯formindavo, kad tariamai Å¡i įmonė parduoda plastmasės žaliavÄ UAB „Ginbraitas“. UAB „Ginbraitas“ įsigijo dėl to, kad R. B. įmonę (vėliau reorganizuotÄ Ä¯ UAB „Polisidas“) patikrino mokesčių inspekcija ir

nustatė, kad yra įforminamos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Dėl to R. B. savo veiklos tęsti negalėjo.

Vilniaus AVMI nustatė, kad UAB „Ginbraitas“ gaunamų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registruose nurodė pirkimus iÅ¡ UAB „Adavila“, deklaravo 97 052 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Adavila“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau realiai tai vykti negalėjo, nes UAB „Adavila“ nuo 2005 06 01 iÅ¡kelta bankroto byla, buvo atliktas bendrovės mokestinis tyrimas ir jo metu pardavimų UAB „Ginbraitas“ nenustatyta. Taip pat nustatyta ir dėl kitų bendrovių, kad jokių realių tarpusavio santykių, kurie atvaizduoti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, nebuvo.

PaaiÅ¡kina, kad, norėdama įvertinti visumÄ aplinkybių, tokių kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis, jų tęstinumas, elgsena prieÅ¡ sandorių sudarymÄ , jo sudarymo ir vykdymo metu, FNTT prie VRM apklausė ir surašė R. B. įmonės savininko, vėliau UAB „Ginbraitas“ direktoriaus R. B. ir UAB „Nipva“ direktoriaus V. V. įtariamojo apklausos protokolus. VMI atsiliepime iÅ¡dėsto Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimus ir daro iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas savo teiginių apie žaliavos įsigijimÄ nepagrindė faktiniais įrodymais. Pagal apskaitÄ nustatyta, kad R. B. įmonė ir UAB „Ginbraitas“ buvo neva didžiausi ir ne vienkartiniai tiekėjai. Tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė krovinių gabenimo važtaraščių, PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nenurodyta, kokiu transportu krovinys buvo gabenamas, nenurodytos prekių pakrovimo bei iÅ¡krovimo vietos, krovinio iÅ¡gabenimo data ir laikas, transporto priemonės markė, valstybinis numeris. Nėra jokių įrodymų, kad prekės buvo gabenamos. Remiasi finansų ministro 1997 10 24 įsakymu Nr. 164 patvirtintos Tvarkos

25.6 p. nuostatomis (galiojo iki 2004 01 01). PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas mokestiniam patikrinimui nepateikė prekių gavimÄ , iÅ¡krovimÄ patvirtinančių dokumentų, kurie patvirtintų prekių pristatymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo veiklos vykdymo vietÄ .

Paaiškina, kad tiekėjai neturėjo veiklai vykdyti būtinų pajėgumų. Tuo tarpu pagal dokumentus parduodamų žaliavų kiekis buvo didelis, kiekvienas pardavimas nuo 3 iki beveik 7 tonų, pardavimų skaičius taip pat didelis.

Tai, jog Å«kinės operacijos realiai nevyko patvirtina ir atsiskaitymų tvarka bei vieta. Mokėjimais buvo siekiama iÅ¡vengti Mokesčių administravimo įstatymo (1996 06 13 įstatymo Nr. I-1382 redakcija, toliau - MAÄ®) 26(1) str. nurodyto reikalavimo praneÅ¡ti apie iÅ¡mokėtas per dienÄ vienam Å«kio subjektui sumas, virÅ¡ijančias 10

000 Lt.

PaaiÅ¡kina, kad dėl nurodytų aplinkybių VMI pripažino, kad PVM atskaitos pareiÅ¡kėjas siekia pagal neturinčius juridinės galios apskaitos dokumentus, kas yra draudžiama. Remiasi PVM įstatymo 64 str. 1 ir 9 d. nuostatomis, 58 str. 1 dalies ir 80 straipsnio nuostatomis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalimi, MAÄ® 10 str. Taip pat VMI paaiÅ¡kina, kad bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ . Remiasi 2004 10 27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2007 01 23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-109/2007, 2007 05 04 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4-450/2007 ir daugeliu kitų LVAT nutarčių.

Atsižvelgdamas į

nustatytas faktines aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad Å«kinės operacijos, užfiksuotos R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ vardu

iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose, realiai neįvyko arba neįvyko tomis sÄ lygomis, t. y. minėtos įmonės neteikė prekių pareiÅ¡kėjui, o tik jų vardu buvo įformintos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios laikytinos neturinčiomis juridinės galios, todėl jų pagrindu PVM atskaita negalima.

PaaiÅ¡kina, kad inspekcija, vadovaudamasi PVM įstatymo 123 str. 2 d., pagrįstai pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetÄ 47 295 Lt PVM. Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 1 d., MAÄ® 87 str., 96 str. 1 d. bei 97 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priskaičiuota 21 660 Lt PVM delspinigių. Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 2 dalies ir MAÄ® 139 str. 1 d. nuostatomis ir atsižvelgus į baudÄ didinančias aplinkybes, baudÄ mažinančiÄ aplinkybę, paskirta 14 189 Lt PVM bauda.  Â

Dėl pareiškėjo argumento, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo direktoriaus V.

V. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų nutrauktas, paaiškina, kad baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas apmokestinimo klausimas. Pagal MAĮ 2 str. 23 d. mokestinių prievolių vykdymas nėra nuobauda.

Teismo posėdyje VMI prie FM atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo atstovui.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 40-41) pasisako, kad su skundu nesutinka.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad mokesčių inspekcija rėmėsi tik R. B. parodymais. PaaiÅ¡kina, kad buvo vadovaujamasi visa patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. Remiasi MAÄ® 67 str. 2 dalimi ir teigia, kad mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti, kodėl mano, kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vados yra neteisingos. PareiÅ¡kėjo pozicija yra grindžiama atskirais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. PaaiÅ¡kina, kad mokesčių administratorių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundas netenkinamas.

Bylos ginčo dalykas yra teisė į PVM atskaitÄ .

Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , Å¡alys rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, kai mokesčių administratorius paneigia mokesčio mokėtojo teisę į PVM atskaitÄ dėl Å¡io mokesčio mokėtojo sandorių su paslaugų ar prekių pardavėju, kuris, mokesčio administratoriaus nuomone, negalėjo parduoti tokio pobÅ«džio prekių ir paslaugų, nes tokios veiklos realiai nevykdė.

Nustatyta, kad Panevėžio AVMI atliko mokesčio mokėtojo UAB „Nipva“ mokestinį patikrinimÄ , pridėtinės vertės mokestis tikrintas už laikotarpį nuo 2001 07 01 iki 2006 08 31, tikrinti ir kiti mokesčiai. Nustatyta, kad UAB „Nipva“ laikotarpiu nuo 2002 10 21 iki 2006 07 27 pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įformino polietileno (plėvelės) ir polietileno granulių įsigijimÄ iÅ¡ R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ (kurios direktoriumi taip pat buvo R. B.), iÅ¡ viso už 307 366 Lt (vertė be PVM – 260 480 Lt, PVM suma – 46 886 Lt). Atitinkamas sumas bendrovė pagal Å¡ias sÄ skaitas įtraukė kiekvienais metais į PVM atskaitÄ . Patikrinimo akte atsižvelgiama į surinktus duomenis ir papildomai apskaičiuota pareiÅ¡kėjui 47 295 Lt PVM ir 21 660 Lt delspinigių. Vietos mokesčių administratorius atsižvelgė į aplinkybes, kurios nustatytos remiantis surinktais duomenimis. Patikrinimo akte nurodomi duomenys, kuriais vadovavosi mokesčių administratorius. Visų pirma, remiamasi FNTT specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad pateiktų dokumentų visuma leidžia teigti, kad neįvyko bÅ«tent tokio turinio Å«kinės operacijos, kurios pavaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tirta buvo ne tik pareiÅ¡kėjo ir R. B. įmonės bei UAB „Ginbraitas“ buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir kitų įmonių veikla, kurios pagal dokumentus galėjo tiekti žaliavÄ R. B. įmonei ir UAB „Ginbraitas“. Nustatyta, kad tokia Å¡ių įmonių galima veikla

nepasitvirtino. Taip pat atsižvelgiama į FNTT atliktas apklausas - R. B. ir UAB „Nipva“ direktoriaus V. V. apklausas.

Įvertinami šių asmenų prieštaringi paaiškinimai. Nurodoma, kad V.

V. savo teiginių apie žaliavos įsigijimÄ nepagrindė faktiniais įrodymais. Nėra jokių duomenų apie prekių transportavimÄ . Taip pat nėra duomenų, kad atsiskaityta buvo bÅ«tent su R. B.. Kasos iÅ¡laidų orderiai nebuvo iÅ¡raÅ¡omi jo vardu, nenurodomi pinigų gavėjo asmenį liudijančio dokumento duomenys. Pinigai iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokami V. V. ir R. V. Pagal R. B. IÄ® bei UAB „Ginbraitas“ kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašė V. V. ir

R. V., pinigų mokėjimas buvo atliktas Klaipėdoje, R. B. IĮ ir UAB „Ginbraito“ kasose. Atsižvelgiama ir į tai,

kad mokėjimai buvo atliekami kas kelias dienas, nors kasoje buvo pinigų, bet nebuvo atsiskaitoma žaliavos pristatymo dienÄ (pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras). Padaryta iÅ¡vada, kad realiai Å«kinės operacijos tarp sÄ skaitoje nurodytų asmenų nevyko, teigiama, kad žaliavos realiai nebuvo parduotos, tik įforminti apskaitos dokumentai. Nurodoma, kad pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d.,

12 str. reikalavimai. Patikrinimo akto išvados grindžiamos ir kitais duomenimis.

Pareiškėjas dėl patikrinimo akto teikė pastabas, kurios susijusios tik su PVM apskaičiavimu (MGK byla, t. I, l. 32-34).

Panevėžio AVMI 2009

03 17 sprendimu Nr. (11.1-11)-SA-12 patvirtino 2009 01 14 patikrinimo aktÄ , paskyrė 14 189 PVM baudÄ . IÅ¡ esmės rėmėsi tais pačiais įrodymais, kurie patvirtina, kad R. B. IÄ® ir UAB „Ginbraitas“ neturėjo veiklai vykdyti bÅ«tinų materialinių ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių. Taip pat sprendė ir dėl pelno mokesčio. Patvirtino, kad pagrįstai patikrinimo metu perskaičiuotas 2002 – 2005 metų nuostolis.

UAB „Nipva“ skundė sprendimÄ VMI prie FM. VMI prie FM 2009 06 12 sprendimu Nr. 69-158 patvirtino Panevėžio AVMI sprendimÄ dėl PVM ir dėl pelno mokesčio perskaičiavimo.

PareiÅ¡kėjas sprendimÄ skundė Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės, kuri 2009 rugsėjo

16 d. Â sprendimu Nr. S-277-(7-219/2009)Â patvirtino VMI sprendimÄ .

Teisme ištirti mokestinio ginčo byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina mokesčių administratorių padarytas išvadas, taip pat MGK sprendimo išvadas.

Klaipėdos AVMI 2006

11 20 raÅ¡tu Nr. (8.6.)-D2-14840 (MGK byla, t. I, l. 60-61) praneÅ¡ta, kad atliktas R. B. IÄ® mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad R. B. įmonė turėjo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias Å¡iai įmonei buvo tiekiamos prekės. Patikrinus nustatyta, kad nurodyti tiekėjai prekių netiekė. Dėl prekybinių sandorių tarp UAB „Nipva“ ir UAB „Ginbraitas“ 2006 11 15 atliktas operatyvus patikrinimas ir suraÅ¡yta PrieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad jokių prekių UAB „Ginbraitas“ turėti negalėjo, nes tiekėjai jų tiekti negalėjo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 02 19 suraÅ¡ytoje Specialisto iÅ¡vadoje „Dėl UAB „Nipva“ Å«kinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (ten pat, l. 70-80) konstatuojama, kad nuo 2002 10 01 iki 2006 07 31 UAB „Nipva“ Panevėžio AVMI pateiktose 15 atveju PVM deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip pat Å¡ioje iÅ¡vadoje teigiama, kad R. B. IÄ® ir UAB „Ginbraitas“ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras negalėjo įforminti plastmasės žaliavų pardavimų UAB „Nipva“ (laikotarpiu nuo 2002 10 21 iki 2006 07 27). Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad atsiskaitymų nepatvirtina kasos pajamų orderiai, kasos pajamų orderių kvitai.

Ginčo metu buvo įvertintos ir FNTT atliktos apklausos – V. V. (baudžiamoji byla Nr. 06-1-02046-05, 2006 08 03, 2006 08 29) bei toje pačioje baudžiamojoje byloje atliktos R. B. apklausos 2006 08 02, 2006 08 10 (MGK byla, t. I, b. l. 81- 95).

V.

V. paaiÅ¡kino, kad R. B. pažįsta nuo 2002 m., kad jis pasiÅ«lė pirkti iÅ¡ jo įmonės plastmasės žaliavÄ . Atvežęs žaliavas, R.

B. pristatė ir jo įmonės PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Nurodė, kad už žaliavÄ mokėjo visada Panevėžio mieste, kad žaliavos bÅ«davo pristatomos į pareiÅ¡kėjo

įmonės gamybines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Tokie sandoriai vyko iki 2004 metų, kol

R. B. tapo UAB „Ginbraitas“ direktoriumi. Po to pareiškėjo vadovaujama įmonė tokius pačius sandorius vykdė su UAB „Ginbraitas“. Pirkimo-pardavimo

sutartys nebuvo sudarytos, plastmasės žaliavos visada buvo pristatomos R. B. transportu. Kokie buvo automobiliai, V.

V. neprisiminė, kiek prisiminė, tai buvo sunkvežimiai dengtu kėbulu. Dažniausiai iÅ¡kraunant atvežtÄ produkcijÄ jis nedalyvaudavo, tai darė UAB „Nipva“ darbuotojai. PaaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ydavo R. B. atvežtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, vienÄ egzempliorių paimdavo sau, sumokėjęs pinigus grynais, pasiraÅ¡ydavo ant R. B. pateikto kasos pajamų orderio kvito. IÅ¡ kur R. B. gaudavo žaliavÄ , nežino, žaliava buvo naudojama UAB „Nipva“ gamyboje.

Tuo tarpu apklaustas 2006 08 02 R. B. paaiÅ¡kino (MGK byla, l. 85-89), kad iki 2004 m. jokios plastmasės žaliavos nebuvo įsigijęs iÅ¡ kitų įmonių, tik kito asmens jam pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose vaizdavo Å«kines operacijas, tam asmeniui mokėdavo 10 procentų nuo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose užfiksuotos PVM sumos. 2004 m. R. B. įsigijo UAB „Ginbraitas“ akcijas, o jo personalinė įmonė veiklos nebevykdė. Po to tuo pačiu principu plastmasės

žaliavos įsigijimas buvo atvaizduojamas UAB „Ginbraitas“ apskaitoje. R. B. per pažįstamus iÅ¡platino informacijÄ , kad gali

iÅ¡raÅ¡yti plastmasės žaliavos pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras minėtų Å«kio subjektų vardu, pinigų mokėjimÄ pateisinančius dokumentus realiai nevykdant Å«kinių operacijų, už 15 procentų mokestį nuo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje

užfiksuoto pridėtinės vertės mokesčio sumos. Tokiai informacijai pasklidus, R. B. pradėjo skambinti suinteresuoti asmenys, įmonių

atstovai. R. B. nurodė UAB „Basium“, UAB „Plastivika“, U. firmÄ â€žTenegė“, UAB „Platinėla“, UAB „Nipva“ atstovÄ V. V. ir kt. Visiems, kurie į jį kreipėsi, R. B. pažadėjo iÅ¡raÅ¡yti

R. B., vėliau UAB „Ginbraitas“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei KPO kvitus jiems reikiamiems plastmasės žaliavos kiekiams ir sumoms už 15 procentų mokestį, skaičiuojant nuo PVM mokesčio sumos, nurodytos iÅ¡raÅ¡omuose dokumentuose. R. B. teigė, kad nei R.

B. IÄ®, nei UAB „Ginbraitas“ per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį realiai prekių, t. y. plastmasės žaliavos nepirko ir nepardavė. R. B. apklausiamas baudžiamojoje byloje paaiÅ¡kino, kad pats gamina plastmasės dirbinius nuomojamose patalpose. Žaliavas dirbiniams gaminti gauna iÅ¡ pažįstamo vardu Žydrius, pavardės nežino. PaaiÅ¡kino, kad plastmasės dirbinius gamina tik pabandymui, pradėjo neseniai, todėl gamybos ir parduodamos pagamintos

produkcijos nusprendė neatvaizduoti įmonės apskaitoje. Papildomai apklaustas R. B. 2006 08 10 paaiškino (MGK byla, l. 90-95), kad su V. V. susipažino 2001 ar 2002 metais, V. V. vėliau

jį supažindino dar su vienos įmonės atstovu. Perduodavo V. V. apskaitos dokumentus arba atvykęs į Panevėžį, arba perduodavo dokumentus per autobuso vairuotojÄ . Atsiskaitymas visada vyko grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius, už dokumentų suraÅ¡ymÄ V. V. mokėjo 15 procentų nuo sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos. Paskutinį kartÄ V.

V. UAB „Nipva“ vardu dokumentus padarė 2006 07 27, kai buvo nuvykęs į Panevėžį. Turėjo bÅ«ti įforminta, kad UAB „Ginbraitas“ pardavė 5 tonas žaliavos. Už dokumentus V. V. liko skolingas 2700 Lt, sakė, kad neturi pinigų. PaaiÅ¡kino, kad tariantis su asmenimis, kuriems parÅ«pindavo dokumentus, visada kalbėdavo apie žaliavÄ . Stengėsi nekalbėti atviru tekstu. Nors iÅ¡ tiesų buvo kalbama tik apie dokumentų padarymÄ . PaaiÅ¡kino, kad plastmasės dirbinių gamyba pats užsiėmė maždaug nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio.

Mokestinio ginčo medžiagoje yra surinkti duomenys, kurie patvirtina, kad R. B. IÄ® ir UAB „Ginbraitas“ negalėjo įsigyti plastmasės žaliavos iÅ¡ bendrovių, iÅ¡ kurių neva tokiÄ Å¾aliavÄ pirko. Tai patvirtina Vilniaus AVMI 2005 07 05 raÅ¡tas Nr. (11.3.1-06)-3-2-18344 (MGK byla, t. I, b. l. 98), 2005 05 13 raÅ¡tas Nr. (11.4.1-07)-3-2 (ten pat, t. I, l. 100), 2005 08 04 raÅ¡tas Nr. (11.5.1-08)-3-2-21440 (ten pat, l. 101), 2005 05 11 raÅ¡tas Nr. (11.2.1-05)-3-2-1309 (ten pat, l. 102-103), 2005 07 05 raÅ¡tas Nr. (11.3.1-06)-3-2-18344 (ten pat, l. 111), 2006 11 20 raÅ¡tas Nr. (12.2)-46-33361 (ten pat, l. 118), Klaipėdos AVMI PrieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo 2006 11 15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (ten pat, l. 107-109), Utenos AVMI 2005 04 25 raÅ¡tas Nr. (19.89)-19.1-610 (ten pat, l. 117).Â

Klaipėdos AVMI atliko UAB „Ginbraitas“ operatyvų patikrinimÄ ir surašė 2006 07 31 Operatyvaus patikrinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, kad UAB „Ginbraitas“ plastmasės žaliavos įsigijimo dokumentus pateikti atsisakė. Pagal VMI duomenų bazę nustatyti pagrindiniai prekių tiekėjai – UAB „Victorianus, UAB „Juvikoras“, UAB „Polisidas“. Nustatyta, kad Å¡ie tiekėjai prekių tiekti negalėjo (MGK byla, t. I, l. 119-123). Â

Surinkti duomenys patvirtina, kad R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ aptariamais laikotarpiais plastmasės žaliavos tiekti UAB „Nipva“ negalėjo, nes tokios medžiagos neturėjo.  Tiekėjais nurodytos įmonės neturėjo nei žmogiškųjų, nei gamybinių resursų vykdyti tokius tiekimus UAB „Nipva“. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ buvo pagal dokumentus didžiausi ir ne vienkartiniai tiekėjai. Būtina atsižvelgti ir

į tiekiamos žaliavos kiekius. Pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras R. B. IÄ® neva pardavė UAB „Nipva“ polietileno 2002 10 21 –

2002 10 23 kas dienÄ po tris tonas, 2002 10 24 vienÄ tonÄ , 2002 11 27 – 6,87 tonas, 2003 12 12 – 5,5 tonas, 2003 10 06 – 6,75 tonas, 2003 05 09 – 3,2 tonas, 2003 08 07 -5,5 tonas, 2003 10 06 – 6,75 tonas, 2003 12 12 – 5,5 tonas, 2004 03

04 -6,3 tonas, 2004 05 26 – 6,3 tonas, 2004 09 10 – 4,8 tonas, 2004 11 19 – 5,2 tonas. UAB „Ginbraitas“ pagal dokumentus turėjo parduoti 2005 01 28 – 5,8 tonas, 2005 04 12 – 5 tonas, 2005 08 31 – 4 tonas, 2006 01 31 – 5,5 tonas, 2006

07 27 – 5 tonas. Pareiškėjo atstovas aiškina, kad visa tai R.

B. atsivežė savo automobiliu (nenurodo kokiu), kad tÄ krovinį iÅ¡krovė, bet nežino nei kur, nei kas jį iÅ¡krovė. Tačiau PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kuriomis buvo įforminti sandoriai, nenurodytas transportas, pakrovimo ir iÅ¡krovimo vietos, krovinio iÅ¡gabenimo data, laikas, transporto priemonės markė, valstybinis numeris. Tuo tarpu iki 2004 01 01 galiojo finansų ministro 1997 10

24 įsakymas Nr. 164, kuriuo patvirtintoje Važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos 25.6 punkte nustatyta, kad vežėjas neprivalo turėti važtaraščio, kai nesamdytu transportu kartu su kroviniu vežama PVM sÄ skaita faktÅ«ra, bet tokiu atveju naudojamas mėlynas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros egzempliorius, kuriame papildomai nurodomi važtaraščio rekvizitai. UAB „Nipva“ neteikė važtaraščių ar specialaus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros egzemplioriaus, kurie patvirtintų tokių kiekių žaliavos transportavimÄ .

Dėl visų Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai kaltina mokesčių administratorius ir MGK, kad Å¡iame ginče buvo patikėta R. B. paaiÅ¡kinimais, bet nepatikėta pareiÅ¡kėjo atstovo V. V. paaiÅ¡kinimais. Visų pirma, R. B. paaiÅ¡kinimus patvirtina visos Å¡iame ginče nustatytos faktinės aplinkybės – surinkus faktinius, dokumentais patvirtintus duomenis, nustatyta, kad nei R. B. IÄ®, nei UAB „Ginbraitas“ neturėjo jokių galimybių tiekti plastmasės žaliavÄ , nes jos nebuvo įsigiję. Be to Å¡ios įmonės neturėjo pajėgumų tiekti žaliavÄ . Jeigu bÅ«tų remiamasi V. V. paaiÅ¡kinimais, iÅ¡eitų, kad kažkokiu transportu R. B. jam atveždavo vidutiniÅ¡kai po 4-5 tonas krovinio, tai tęsėsi ilgÄ laikotarpį, o tokių krovinių pervežimo ir iÅ¡krovimo niekas negali patvirtinti. Tokiais UAB „Nipva“ direktoriaus nurodomais faktais

tikėti jokios galimybės nėra. Antra, pareiškėjas be pagrindo aiškina, kad R. B. jį apkalbėjo, nes pats siekia išvengti atsakomybės. R. B. parodymai, tokie, kokiais remtasi mokestinio ginčo

metu, jam negali padėti iÅ¡vengti atsakomybės. PrieÅ¡ingai, Å¡ie parodymai patvirtina galimai nusikalstamas veikas, kartu ir jo galimÄ mokestinę

atsakomybę, nes pradžioje jis veikė per individualiÄ Ä¯monę. Be to, R. B. parodymus patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės –

nei individuali įmonė, nei UAB „Ginbraitas‘ nebuvo įsigiję plastmasės žaliavos, neturėjo galimybių nei jÄ sandėliuoti, nei tiekti. Ir trečia, dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su tuo, kad V. V. atžvilgiu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2008 08 29 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje

byloje Nr. 06-1-02046-05 buvo nutrauktas. Tai, kad UAB „Nipva“ direktorius V. V. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nereiškia,

kad pagal atskirus mokesčius reglamentuojančius įstatymus jo vadovaujama bendrovė taip pat neatsako už Å¡ių įstatymų pažeidimus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o ne dėl to, kad UAB „Nipva“ nepažeidė mokesčius ir buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų. Å iame nutarime, kaip vienas iÅ¡ įrodymų, nurodyta ir 2007 02 23 specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, kad UAB „Nipva“ nesumokėjo mokesčių. Todėl remtis Å¡iuo nutarimu ir teigti, kad nesant baudžiamosios atsakomybės, negali bÅ«ti ir bendrovės mokestinės atsakomybės, nėra teisinio pagrindo. Tai dvi skirtingos atsakomybės rūšys, be to taikomos skirtingiems subjektams. Tai, kad mokestinio ginčo metu

buvo pasiremta įtariamųjų apklausų protokolų duomenimis, nieko nekeičia. V. V. ir dabar laikosi tos pačios pozicijos, o R. B. parodymus, kaip minėta, patvirtina daugelis surinktų

faktinių duomenų.  Kadangi tarp R. B. ir UAB „Nipva“ atsiskaitymai vyko grynais pinigais, nebuvo įrodytas tik R. B. teiginys, kad jis grÄ Å¾indavo pinigus, gautus už neva tiektÄ produkcijÄ , pasilikdamas sau tik 15 procentų nuo PVM sumos. Tačiau mokestine prasme Å¡is teiginys nėra labai reikÅ¡mingas, jis svarbus baudžiamosios atsakomybės prasme.  Â

Tokio pobūdžio ginčuose teismas privalo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, pradedant 2004 10 27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 (pareiškėjas UAB „Tauja“), baigiant naujausiais sprendimais, šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 10 29 sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-1659/2008, tame tarpe daugeliu kitų LVAT 2007 – 2008 metais paskelbtų procesinių sprendimų analogiškose bylose. Teismas vadovaujasi tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, tiek Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 LVAT 2004 10 27 nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad realus Å«kinės operacijos atlikimas ir Å¡ios operacijos turinį leidžiantis nustatyti įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pirkėjas turi teisę į PVM atskaitÄ . Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimÄ , pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali bÅ«ti paneigta remiantis Å«kinės operacijos įforminimo trÅ«kumais.

Tuo pačiu teismas pabrėžė vieÅ¡ojo intereso svarbÄ ir paaiÅ¡kino, kad subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Nurodė, kad jeigu mokesčių mokėtojas žino, kad jo atliekamos Å«kinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokiÄ Å«kinę operacijÄ , jis elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, ar mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitÄ . Taigi tokiame ginče svarbios ir įrodinėtos yra tokios aplinkybės:

1) ūkinės operacijos realumas;

2) ūkinės operacijos turinį leidžiantys nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentai;

3) mokesčio mokėtojo sÄ Å¾iningumas, kuris turi reikÅ¡mę tik tuo atveju, jeigu buvo nustatyta, kad Å«kinė operacija realiai įvyko. SÄ Å¾iningumas vertinamas tik dėl konkrečių Å«kinių operacijų, vertinant, ar pirkėjas žinojo ar galėjo žinoti apie Å«kinės operacijos partnerio veiklos neteisėtumÄ mokestinių įstatymų prasme. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta taip pat apibrėžta minėtoje LVAT nutartyje. Plėtojant Å¡ios LVAT nutarties nuostatas, LVAT 2007 01 23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-109/2007 pažymėta, kad Å«kinės operacijos realumas suponuoja, kad Å¡i Å«kinė operacija buvo atlikta bÅ«tent tarp PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų Å«kio subjektų. Pastebėtina, kad Å¡ioje nutartyje nagrinėjamu klausimu buvo konstatuota, kad Å«kinės operacijos realiai tarp PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų subjektų nevyko, tačiau, nežiÅ«rint į tai, vis vien buvo vertinamas ir mokesčio mokėtojo sÄ Å¾iningumas. Â

Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , teismas vertina ir Å¡ios bylos aplinkybes.

2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant pirkimo ir (arba) importo PVM sumas galima įtraukti į PVM atskaitÄ . Nors 2003 – 2004 metų laikotarpiu Å¡i norma buvo keičiama, tačiau iÅ¡liko tie patys esminiai reikalavimai. Viena iÅ¡ sÄ lygų – PVM mokėtojo pareiga turėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ arba kitÄ Å¡iame Ä®statyme nurodytÄ apskaitos dokumentÄ , kuris nustatyta tvarka gali arba turi bÅ«ti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti. Turimame apskaitos dokumente Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, o Å¡io dokumento blankas turi bÅ«ti prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų reikalavimus, keliamus Å¡iam blankui (64 str. 1 d.). PVM sÄ skaitos faktÅ«ros rekvizitai nustatyti PVM įstatymo 80 straipsnyje. IÅ¡ Å¡ių nuostatų akivaizdu, kad PVM atskaita galima tik tada, kai įstatymų nustatytame apskaitos dokumente nurodyta Å«kinė operacija įvyko, ir įvyko apskaitos dokumente nurodytomis konkrečiomis sÄ lygomis, t. y. įrodymų visuma turi patvirtinti apskaitos dokumente nurodytos atliktos Å«kinės operacijos tikrÄ jį turinį.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje buvo nurodyta:

„Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos pirkimo PVM sumos:

 1) negali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra atitinka visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus;

 2) gali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra atitinka ne visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus“.

PVM įstatymo 80 straipsnyje nurodyti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros rekvizitai.

Nagrinėjamu atveju faktas, kad Å«kinės operacijos nevyko tarp PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų kontrahentų, įrodytas. PareiÅ¡kėjas gavo tik dokumentus, kuriais grindė savo teisę į PVM atskaitÄ . Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įvardintos R. B. IÄ® ir UAB „Ginbraitas“ plastmasės žaliavo netiekė, todėl daroma iÅ¡vada, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti duomenys nėra teisingi, Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra fiktyvios.

LVAT ne kartÄ iki to buvo akcentavęs ir dar kartÄ pažymėjo administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, kad prielaida teisei į PVM atskaitÄ atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už jÄ prekės pardavėjui atitinkamÄ PVM sumÄ (pirkimo PVM). Å iuo atveju nustatyta, kad PVM suma buvo mokama, bet ne už prekių tiekimÄ , o už dokumentų įsigijimÄ . Antra pagal LVAT nutartį bÅ«tina sÄ lyga – sukÅ«ręs su Å¡ia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti, t. y. panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Tokių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neįrodė, nors mokesčių administratoriai surinko įrodymus, patvirtinančius, kad prekių tiekėjai jų tiekti negalėjo. Â

Toliau pagal minėtÄ LVAT nutartį, kai nustatoma, kad yra teisės į PVM atskaitÄ prielaida, svarbu, ar mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamos formos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau formaliuosius rekvizitus turinti PVM sÄ skaita faktÅ«ra dar pati savaime nepagrindžia teisės į PVM atskaitÄ . Čia nesvarbu, ar sÄ skaitos formalieji rekvizitai yra nurodyti tinkamai, o svarbu, ar turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Å iuo atveju mokesčių administratorius teigia, kad Å«kinės operacijos realiai neįvyko ar neįvyko nurodytomis sÄ lygomis sandoriai. Dar viena svarbi aplinkybė, nurodyta LVAT nutartyje, – pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusių prekių ir paslaugų teikimÄ , pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir ji negali bÅ«ti paneigta remiantis Å«kinės operacijos įforminimo trÅ«kumais. Å iuo atveju pirkėjas (pareiÅ¡kėjas) tokios absoliučios teisės neįgijo, nes pardavėjas tokių prekių realiai nepardavė.

Minėtoje LVAT nutartyje, aptarus teisės į PVM atskaitÄ prielaidÄ ir Å«kinės operacijos realumÄ bei dokumento turėjimÄ Å¡iai operacijai pagrįsti, pereinama prie mokesčio mokėtojo sÄ Å¾iningumo – nurodoma, kad subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Dėl tokio pobÅ«džio aplinkybių įrodinėjimo nurodoma, kad įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumÄ , susijusį su konkrečia operacija, turi mokesčių administratorius. Å iuo atveju mokesčių administratorius įrodė, kad apskaitos dokumentuose nurodytas tiekėjas prekių netiekė, kad jo veikla buvo neteisėta.

Vadovaujantis minėta nutartimi, teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta, tik nustačius juridinių faktų visumÄ , t. y. aplinkybę, kad konkrečios Å«kinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymo pažeidimus, susijusius su Å¡ia Å«kine operacija, bei aplinkybę, kad į PVM atskaitÄ pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumÄ Å¾inojo arba turėjo galimybę žinoti. Â

Å iuo atveju nors mokesčių administratorius tiesiogiai nepasisakė dėl aplinkybės -  žinojo ar turėjo galimybę žinoti pareiÅ¡kėjas apie sutarties partnerio veiklos neteisėtumÄ ,

- tačiau visuose mokesčių administratorių sprendimuose iÅ¡ esmės Å¡i aplinkybė aptariama įvertinant sandorius, kurie neva vyko. IÅ¡ Å¡io įvertinimo akivaizdu, kad sandoriams vykstant ilgÄ laikotarpį, dideliais kiekiais, be to, taikant specialiÄ atsiskaitymo tvarkÄ , kad nereikėtų praneÅ¡ti mokesčių inspekcijai, nesidomint, iÅ¡ kur tiekėjas gauna žaliavÄ , kokiÄ konkrečiÄ veiklÄ vykdo tiekėjai, UAB „Nipva“ elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nurodytos aplinkybės nulemia iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas turėjo žinoti apie neteisėtÄ savo parnerių veiklÄ .   Â

Dėl to atsižvelgiant į minėtÄ teismų praktikÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta, todėl ji buvo paneigta teisėtai ir pagrįstai. PareiÅ¡kėjas teismui neskundžia sprendimų dalyje dėl nuostolio perskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad apskaitos dokumentai neturėjo juridinės galios, Pelno mokesčio įstatymo nuostatas mokesčių administratoriai taikė pagrįstai, pagrįstai perskaičiavo 2002 – 2005 metų nuostolį.        Â

Pareiškėjui paskirta 30 procentų dydžio PVM bauda, vietos mokesčių administratorius atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes ir parinko baudos dydžio vidurkį pagrįstai. Delspinigiai nuo papildomai priskaičiuotos PVM sumos priskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, vietos mokesčių administratorius vadovavosi PVM įstatymo 123 str. 1 d., MAĮ (2001 06 26 įstatymo Nr. IX-394 redakcija) 39 str. 6 p., 2004 04 13 MAĮ 87 str., 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d., taip pat Konstitucinio Teismo 2006 09 26 nutarimo nuostatomis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo UAB “Nipva” skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                              Â

                                                Ernestas Spruogis

                                                                              Â

                                 Liudmila Zaborovska

                                                                           Â

                                   Halina Zaikauskaitė

                                                            Â