21471237-c78f-4e14-9410-9c389a714ca0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr.e2-446-272/2021 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01539-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.1.2.4.2.8 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. gegužės 27 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič, sekretoriaujant Laurai Jacinavičienei, dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovui advokatui Valentinui Račiui, atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovui I. T., jo atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui, vertėjai K.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. T. ieÅ¡kinį atsakovams V. P., I. T. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas M. T. praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restitucijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ir jo atstovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas M. T. nuo 2017-11-10 dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), todėl 2018-01-11 sudarė įgaliojimÄ reg.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ä®galiojimas), kuriuo pagrindu įgaliojo V. P.: tvarkyti ir valdyti M. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(pažymėtina, kad bylos duomenimis, Å¡io žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas); parengti, atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti M. T. nuosavybės teise priklausančio Turto detalųjį planÄ , pakeisti Turto tikslinę naudojimo paskirtį; parduoti už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas M.

T. nuosavybės teise priklausantį TurtÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir V. P. susitarė, kad pakeitus Turto tikslinę paskirtį, t. y. iÅ¡ tikslinės žemės Å«kio paskirties į tikslinės komercinės paskirties sklypÄ , TurtÄ bus galima parduoti už 99 000 Eur sumÄ , kadangi Turtas yra strategiÅ¡kai patogioje vietoje ir gali bÅ«ti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti. Todėl 2018-02-26 praėjus mažiau nei mėnesiui po Ä®galiojimo sudarymo, internetinėje svetainėje www.aruodas.lt buvo patalpintas iÅ¡samus skelbimas, kad yra parduodamas komercinės paskirties Turtas už 99 000 Eur sumÄ .

Ä®galiojimas galiojo ilgÄ laikÄ , net iki 2028-01-11, kadangi pakeisti Turto tikslinę paskirtį yra sudėtinga ir taip pat gali užtrukti, kol bus rasti potencialÅ«s Turto pirkėjai. M. T. 2019-06-28 pareiÅ¡kimu Ä®galiojimÄ panaikino dėl žemiau nurodomų neteisėtų atsakovų veiksmų. Nurodė, kad praėjus maždaug vieneriems metams po Ä®galiojimo iÅ¡davimo, 2019-01-08 V. P. ieÅ¡kovo vardu su pirkėju I. T. sudarė Turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartis sudaryta visiÅ¡kai prieÅ¡ingomis sÄ lygomis, negu M.

T. buvo aptaręs su V. P. O bÅ«tent, Sutarties 2.2. p. nurodoma, kad Turto tikslinė paskirtis - žemės Å«kio paskirtis, bei Sutarties 3.1. p. nurodoma, kad Turto kaina 2 500 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad V. P., veikdamas M. T. vardu, pardavė TurtÄ , nepakeitus jo tikslinės paskirties iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį bei pardavė TurtÄ Å¾enkliai mažesne kaina - tik už 2 500 Eur sumÄ . Taigi, Ä®galiojimu buvo apibrėžti tam tikri veiksmai, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu, todėl virÅ¡ijant Ä®galiojimu suteiktas teises, Sutartis yra negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad V. P. ir I. T. sieja artimi ryÅ¡iai, kadangi V. P. dukra daugiau negu penkis metus draugauja su I. T. Atsakovai, susieti tiesioginiais ryÅ¡iais, iÅ¡ anksto suderino veiksmų planÄ , ko pasekoje buvo sudaryta Sutartis, siekiant mažesniais kaÅ¡tais įgyti TurtÄ (I. T. TurtÄ Ä¯gijo tik už 2 500 Eur), o įgijus TurtÄ jį parduoti brangiau ir taip pasipelnyti iÅ¡ neteisėtų veiksmų. Tai, kad iÅ¡ tiesų atsakovų tikslas įgijus TurtÄ jį parduoti didesniais kaÅ¡tais, patvirtina po mėnesio po Sutarties sudarymo, t. y. 2019-02-07 internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas Turtas yra komercinės paskirties ir pardavimo kaina – 99 000 Eur.

Nėra abejonių, kad Turto įgijėjas I. T. buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi jam buvo žinoma, kad V. P. veikė virÅ¡ydamas įgaliojimus, ir kartu savo veiksmais prisidėjo, siekdamas įgyti TurtÄ , o įgaliotinis V. P. veikė prieÅ¡ įgaliotojo M. T. interesus, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir siekė sau asmeninės naudos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.92 straipsnis nustato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (Å¡io kodekso 2.133 straipsnis).

CK 2.136 straipsnyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Ieškovo įsitikinimu, buvo sudaryta Sutartis, kurios įgaliotinis V. P. neturėjo teisės sudaryti, kadangi:

1) įgaliotinis V. P. virÅ¡ijo Ä®galiojimu suteiktas teises, kadangi M. T. įgaliojo V. P. parduoti TurtÄ , pakeitus jo tikslinę paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį. M. T. ir V. P. apsitarė, kad pakeitus Turto paskirtį, TurtÄ bus galima parduoti daug brangiau. Tačiau, V. P. M. T. vardu TurtÄ pardavė nepakeitus Turto paskirties ir mažesne kaina negu buvo aptarta. Sudaryti Sutartį buvo naudinga atsakovams V. P. ir I. T., bet jokiu bÅ«du ne M. T.;

2) nėra pagrindo I. T. laikyti sÄ Å¾iningu įgijėju, kadangi V. P. ir I. T. yra tiesiogiai susiję asmenys, Sutarties sudarymo metu, I. T. buvo žinoma, kokiu tikslu yra sudaroma Sutartis. Kadangi ginc?ijama Sutartis yra negaliojanti ab initio, tode?l restitucijos institutas turi bu?ti panaudotas grÄ Å¾inti visu? Å¡aliu? padėtį i? tokia?, kokia ji buvo iki Sutarties sudarymo, t. y. Turtas natÅ«ra grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o CK 1.92 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restitucijÄ .

Atsakovas V. P. ir jo atstovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad 2018-01-11 įgaliojimu jam buvo suteikta teisė įgaliotinio vardu tvarkyti ir valdyti M. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parengti, suderinti, įregistruoti sklypo detalųjį planÄ , pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, parduoti sklypÄ už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas. 2018-01-11 iÅ¡duotu M.

T. įgaliojimu, Ieškovo vidinė valia buvo nukreipta sklypo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti. Įgaliojimo viršijimu galima laikyti veiksmus, kuomet atstovo veiksmai yra atlikti be įgaliojimo arba peržengus suteikto įgaliojimo ribas. Šiuo atveju atsakovas V. P. atliko tokius veiksmus: atstovaujamojo vardu sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl sklypo pardavimo, atstovaujamojo vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šie atsakovo veiksmai apima, tačiau neviršija įgaliojime suteiktų įgalinimų. 2018-01-11 įgaliojime buvo aiškiai apibrėžtos atsakovo veikimo ribos, suteikiamos teisės, tačiau lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant įgaliojimo turinį įgaliojimas imperatyviai atsakovo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y.

Å¡iuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur. Skelbimai apie parduodamÄ turtÄ už 99 000 Eur yra su visiÅ¡kai identiÅ¡ku apraÅ¡ymu, kurie buvo patalpinti tiek 2019-02-07, tiek 2018-02-26. Pastarasis skelbimas buvo patalpintas iÅ¡kart po įgaliojimo suteikimo ir buvo publikuojamas dar po ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Todėl nėra pagrindo teigti apie planÄ ir siekį mažesne kaina įgyti TurtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir vėliau jį parduoti brangiau, kadangi visu laikotarpiu po Ä®galiojimo suteikimo skelbimai buvo publikuojami apie Turto pardavimÄ didele kaina, kas reiÅ¡kia, jog atsakovas veikė IeÅ¡kovo interesais ir stengėsi rasti pirkėjÄ .

Atsakovas V. P. pažymėjo, kad jis bandė pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, tačiau jam Trakų rajono savivaldybės atstovo buvo praneÅ¡ta, jog minimas Turtas patenka į saugomų teritorijų sritį (Trakų istorinis nacionalinis parkas), kurioje draudžiama keisti pagrindinę žemės paskirtį, kadangi saugomose teritorijose yra taikomas griežtesnis žemės apsaugos ir naudojimo režimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, ginčo sklypas patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijÄ , todėl tikslinės paskirties keitimas nėra galimas, ko pasekoje ir turto pardavimas esant sklypo žemės Å«kio paskirčiai už minimÄ 99 000 Eur sumÄ tampa nerealus.

IeÅ¡kovas buvo informuotas apie Å¡ias aplinkybes, jas žinojo ir ginčo nekilo, jog paskirtis nebus pakeista. Tai, kad nekilnojamojo turto skelbimų portale kaina buvo publikuojama už 99 000 Eur, ir tai, kad ieÅ¡kovas norėtų už tokiÄ sumÄ parduoti TurtÄ , jokiu bÅ«du negarantuoja, jog bÅ«tent už tokiÄ kainÄ yra realu rasti pirkėjÄ . Su ieÅ¡kovu buvo nusistovėjusi praktika bendrauti telefonu, todėl su visa informacija apie turto paskirties keitimo galimybes ir apie Turto pardavimÄ , jo kainÄ ieÅ¡kovas buvo supažindintas ir informuotas telefoniniais pokalbiais ir galiausiai susitikimo metu su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta už parduotÄ TurtÄ iÅ¡ atsakovo I.

T. gautomis lėšomis. Atsakovui V. P. iki ieÅ¡kinio teikimo dienos nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos dėl Turto pardavimo ar paskirties keitimo, todėl V. P. jautėsi tinkamai įvykdęs ieÅ¡kovo pavestÄ Ä¯galiojimÄ . Vien ta aplinkybė, jog nuo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu I. T. iki ieÅ¡kinio padavimo buvo praėję daugiau nei 6 mėn., parodo, jog visos aplinkybės, susijusios su Turto pardavimu, ieÅ¡kovÄ tenkino. Atsakovui sužinojus, kad sklypo tikslinės paskirties keitimas nebuvo įmanomas, kas reiÅ¡kia, jog ir jo pardavimas už 99 000 Eur tampa nerealus, sklypas buvo parduotas už sklypo vidutinei rinkos kainai (kaina nustatyta 2018-12-21) artimÄ kainÄ .

Atsakovas V. P. nurodė, kad atsakovai nėra giminaičiai ar susieti kitais itin artimais ryÅ¡iais. V. P. žiniomis, jo dukra su atsakovu I. T. niekada nedraugavo, todėl jokių artimų ryÅ¡ių Å¡ioje situacijoje net negali bÅ«ti. Atsakovai nėra artimi giminaičiai ar kitaip saistomi artimų ryÅ¡ių, todėl tai neužkerta kelio sudaryti sandorį kaip su bet kuriuo kitu žmogumi. Praėjus 1 metams po bandymo parduoti sklypÄ už didelę kainÄ , Å¡alys įvertino, jog reali sklypo kaina yra ženkliai mažesnė, už kuriÄ yra galimybė rasti pirkėjÄ .

Aplinkybių, dėl kurių pirkėjas I. T. turėjo žinoti, kad V. P. virÅ¡ija savo įgaliojimus, nebuvo, nes atsakovas nevirÅ¡ijo įgaliojime numatytų įgaliotinio teisių. Ä®galiojimas atsakovo neribojo rasti pirkėjÄ ir jam parduoti sklypÄ už kainÄ , kuriÄ numato savo nuožiÅ«ra. Žinant, jog nekilnojamojo turto brokeriui, savo srities specialistui, nepavyko parduoti Turto už skelbime nurodytÄ kainÄ , bei tai, jog buvo sužinota, kad sklypo paskirties keitimas tai dienai nebuvo galimas, V. P. pardavė sklypÄ už kainÄ , kuri buvo reali, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes.

RyÅ¡ium su tuo atsakovas I. T. neturėjo pagrindo manyti, jog įsigyja TurtÄ atstovaujant žmogui, virÅ¡ijančiam įgaliojimus. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo taikyti restitucijÄ atsakovas V. P. nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste restitucijos taikymui bÅ«tina identifikuoti atsakovo V. P. įgaliojimo virÅ¡ijimo faktÄ , t. y. veiksmus, kurie sÄ lygojo įgaliojimo virÅ¡ijimÄ bei nesÄ Å¾iningus atsakovų veiksmus, o bÅ«tent, atsakovų siekį mažesne kaina parduoti TurtÄ . Nurodė, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovo iÅ¡duotas įgaliojimas atsakovui V.

P. buvo patvirtintas notaro, nenuginčytas ir galiojantis. Ä®galiojime numatyta, jog „tekstas balsiai perskaitytas, mano suprastas, teisinės pasekmės iÅ¡aiÅ¡kintos“, todėl preziumuojama, jog notaras, bÅ«damas valstybės tarnautoju, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui sudaromo notarinio įgaliojimo esmę ir jo padarinius, todėl jį sudarydamas ieÅ¡kovas turėjo galimybę ir pareigÄ iÅ¡analizuoti bei suprasti įgaliojimo turinį, tame tarpe įgalioto asmens veikimo ribas. IeÅ¡kovas, suteikdamas galimybę disponuoti teisėmis iÅ¡imtinai paties atsakovo nuožiÅ«ra, neabejotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atsakovui suteikti visiÅ¡kÄ laisvę disponuoti teisėmis sudarant sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, nenumatant jokių ribojimų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi nebuvo tokių aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu sudarytų atsakovui I. T. pagrindÄ abejoti atsakovo V. P. įgaliojimų tinkamumu. Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pripažinta situacija, kad atsakovas kaip ieÅ¡kovo įgaliotinis, sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį, veikė virÅ¡ydamas savo teises. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo taikyti CK 1.92 straipsnio, kadangi nėra numatytų sÄ lygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, iÅ¡einančių už įgaliojime numatytų veiksmų ribų.

Atsakovas I. T. ir jo atstovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad atsakovas I. T. nedalyvavo santykiuose, vykusiuose tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, kaip ir nedalyvavo ir nežino aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytas įgaliojimas. Nurodė, kad sisteminis, loginis ir gramatinis Ä®galiojimo turinio aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. P. turėjo pavedimÄ savo nuožiÅ«ra ir už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ Å¾emės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žodžių junginys „savo nuožiÅ«ra“ suteikia ne tik paprastÄ , bet ir teisinę reikÅ¡mę, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo tokiais atvejais yra laisvas apsispręsti, pasirinkti ir veikti.

BÅ«tent žodžių junginys „savo nuožiÅ«ra“ suteikia teisę asmeniui priimti sprendimus tokius, kurie jam atrodo teisingi bei atitinkantys jo valiÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ ir už kokiÄ kainÄ Å¡Ä¯ turtÄ parduoti. Taip pat įgaliojo atsakovÄ V. P. ne tik sudaryti preliminariÄ Å¡io turto pirkimo pardavimo sutartį, bet ir sudaryti notarinę Å¡io turto pardavimo sutartį bei gauti už turtÄ sumokėtÄ kainÄ .

BÅ«tent Å¡io įgaliojimo suteikiamų teisių, kurios apibrėžtos žodžių junginiu – „savo nuožiÅ«ra“, pagrindu buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Tarp ieÅ¡kovo, veikiančio per atsakovÄ V. P., ir atsakovo I. T. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka. Notaras, susipažinęs su jam pateiktais pirminiais dokumentais, t. y. ieÅ¡kovo iÅ¡duotu įgaliojimu, vertino, kad toks sandoris gali bÅ«ti sudaromas, ir kad atsakovas V.

P. turi visas ieÅ¡kovo suteiktas teises tokį sandorį sudaryti. Tai, kad atstovavimo pagrindas buvo atkleistas notarui, patvirtina ir 2019-01-08 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties turinys, kuriame expressis verbis nurodoma, kad pardavėjas yra M. T., o jo atstovas V. P.. Visos Å¡ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad sandoris yra teisėtas, nes jo legitimumÄ patikrino ir patvirtino valstybės pareigÅ«nas – notaras. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas I. T. buvo nesÄ Å¾iningas, pareiÅ¡kė, kad apie tai, kokios apimties įgaliojimus turi V.

P., jis (I. T.) žinojo tik tiek, kiek jam buvo nurodyta – žinojo, kad V. P. turi teisę parduoti turtÄ . Ä®galiotinio V. P. įgaliojimų turinys ir ribos buvo patikrintos valstybės pareigÅ«no – notaro, kuris taip pat nematė priežasčių netvirtinti Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I. T. nebuvo pagrindo abejoti Å¡io sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu. Apie jokį planÄ ar planus su atsakovu V.

P. I. T. nesitarė ir neturėjo tikslo tartis, nes prieÅ¡ingai – jei jam bÅ«tų pateiktas pasiÅ«lymas, kaip apgauti vienÄ ar kitÄ asmenį, jis su tokiu pasiÅ«lymu nesutiktų ir jo nepriimtų. Å iuo atveju buvo sudaryta notarinė turto pirkimo sutartis, notaras įvertino visas aplinkybes, todėl I. T. buvo tikras ir Å¡iuo metu yra tikras, kad jis turtÄ Ä¯sigijo teisėtai ir sÄ Å¾iningai. Nurodė, kad atsakovas I. T. neigia ir tas aplinkybes, kad neva jis su V. P. yra artimuose santykiuose. Pažymėjo, kad „artimųjų santykių“ aspektas jau buvo vertintas ir notaro, kuris, prieÅ¡ tvirtindamas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ssutartį, inter alia vertino įgaliojime, kuris buvo iÅ¡duotas M.

T. įgaliotiniui V. P., atliktus įraÅ¡us, kad atstovas negali sudaryti sandorio su pačiu savimi, su asmeniu, kurio atstovas jis yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ar kitais artimais giminaičiais. Artimų giminaičiui sÄ voka yra atkleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad tai: tėvai, jų vaikai, įtėviai ir įvaikiai, seneliai ir vaikaičiai, tikri ir netikri broliai su seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir dukterėčios, tetos su sÅ«nėnai.

Atitinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsakovas nėra V. P. artimas giminaitis ir atsakovo, kaip, kad nurodo ieÅ¡kovas, nesieja artimi ryÅ¡iai su V. P. dukra. Teismui paskyrus pasirengimÄ nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du (CPK 227 straipsnis), ieÅ¡kovas M.

T. ir jo atstovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad atsakovui V. P. buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas siekė, kad Žemės sklypas bÅ«tų parduotas kuo didesne kaina. Todėl ieÅ¡kovas su V. P. susitarė, kad pakeitus Žemės sklypo paskirtį, t. y. iÅ¡ tikslinės žemės Å«kio paskirties į tikslinės komercinės paskirties sklypÄ , Žemės sklypÄ bus galima parduoti už 99 000 Eur sumÄ , kadangi Turtas yra strategiÅ¡kai patogioje vietoje ir gali bÅ«ti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti.

V. P. iÅ¡ karto nepavykus pakeisti Žemės sklypo tikslinės paskirties, gavus neigiamÄ atsakymÄ iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės, jis skubotai, t. y nepraėjus nė metams po Ä®galiojimo iÅ¡davimo, sudarė Sutartį su I. T. V. P. Žemės sklypÄ I. T. pardavė tik už 2 500 Eur sumÄ . Å i suma yra ženkliai, net keturiasdeÅ¡imt kartų mažesnė už sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas tikėjosi gauti, pardavus Žemės sklypÄ . PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas V. P., atsakovas V. P. neinformavo ieÅ¡kovo apie atsakymÄ , gautÄ iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės, tuo labiau neperspėjo, kad ketina sudaryti Sutartį, ir melagingai nurodo, kad neva perdavė pinigus.

IeÅ¡kovo nuomone, negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad Ä®galiojime nurodyta sÄ lyga parduoti už savo nuožiÅ«rÄ aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypÄ , galima interpretuoti, kad Žemės sklypas galėjo bÅ«ti parduotas už bet kokiÄ kainÄ , visai neatsižvelgiant į IeÅ¡kovo nurodymus. V. P. privalėjo atidžiai ir protingai, sÄ Å¾iningai vykdyti įgaliotojo pavedimÄ taip, kaip įprastomis sÄ lygomis bÅ«tų pasielgęs pats ieÅ¡kovas.

Tačiau V. P. neveikė pagal ieÅ¡kovo nurodymus ir ieÅ¡kovo interesais, kadangi jis už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ nebÅ«tų pardavęs Turto. Ä®galiojimu buvo apibrėžti tam tikri veiksmai, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu, todėl virÅ¡ijant Ä®galiojimu suteiktas teises, Sutartis yra negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento). Nurodė, kad prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovai, juos sieja artimi ir glaudÅ«s santykiai. Vienas kitam gerai pažįstami atsakovai, pasiraÅ¡ydami Sutartį, iÅ¡ anksto buvo apsvarstę, kad Sutarties sudarymas atsakovams bus naudingas, kadangi I.

T. įgijus Žemės sklypÄ už labai maÅ¾Ä kainÄ , jį vėliau bus galima perparduoti brangiau kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du pasipelnyti. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad Žemės sklypo įgijėjas buvo sÄ Å¾iningas, kadangi I. T. tikrai buvo žinomos Sutarties sudarymo aplinkybės bei akivaizdi nauda dėl Sutarties sudarymo. V. P. ne tik, kad pažeidė ieÅ¡kovo interesus, parduodamas Žemės sklypÄ už daug mažesnę kainÄ , negu ieÅ¡kovas tikėjosi gauti, bet net neatidavė ieÅ¡kovui pinigų už parduotÄ Å½emės sklypÄ .

Tokie atsakovų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip sÄ Å¾iningi, todėl Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris negali bÅ«ti pripažintas kaip teisėtas ir galiojantis. IeÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su atsakovu V. P. 15 metų iki Å¡io ginčo pradžios buvo draugai. I. T. pažinojo, nes kai jis draugavo su V. P., I. T. draugavo su jo dukra D. P. ir apie 5 metus gyveno kartu kaip faktinė Å¡eima atsakovo V.

P. name, Å¡ias aplinkybes žino iÅ¡ paties atsakovo V. P. Atsakovas V. P. nuo jo gyveno apie 3 km atstumu. S. J. taip pat yra jo pažįstamas apie 15 metų, gyvena tame pačiame kaime. 2017-11-09 jam (M. T.) mama padovanojo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 0.51 ha, dovanojimo sandoris buvo įformintas pas notarę V. Z., kuriÄ rekomendavo V. P. Jis (M. T.) turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ . V. P. tuo metu vertėsi automobiliu prekyba. V. P. pasiÅ«lė pakeisti žemės sklypo paskirtį ir parduoti šį sklypÄ , sakė, kad turi pažįstamÄ matininkÄ ir daug pažįstamų, todėl ieÅ¡kovas sutiko.

Su atsakovu V. P. buvo sutarta, kad jis pakeis žemės sklypo paskirtį ir tada jį parduos už sutartÄ 99 000 Eur sumÄ . TokiÄ kainÄ pasiÅ«lė V. P. Jis (M. T.) V. P. ir notare visiÅ¡kai pasitikėjo. Susitarė, kad sklypÄ atsakovas parduos už 99 000 Eur, bet Å¡ito į įgaliojimÄ neįrašė, susitarė žodžiu. Notarė kalbėjo lietuviÅ¡kai, vertėjas nedalyvavo, pati notarė įgaliojimo nevertė, bet jis (ieÅ¡kovas) suprato esmę. Tokį įgaliojimo turinį pasiÅ«lė atsakovas V.

P. 2019 m. po Naujųjų Metų jis (ieÅ¡kovas) buvo Lietuvoje, nes susilaužė kojÄ , gulėjo ligoninėje, 2019-01-05 išėjo iÅ¡ ligoninės, po to vaikščiojo su ramentais ir jam buvo ne iki žemės sklypo pardavimo. Dėl to jis neskambino V. P., jis jam irgi neskambino. V. P. jam neatidavė pinigų už žemės sklypÄ bei nepasakė, už kiek jį pardavė. Žemę jis (M. T.) pardavinėjo pirmÄ kartÄ , anksčiau nei sandorių, nei įgaliojimų niekada nesudarinėjo. Tuo metu jis uždirbdavo po 2 500 Eur per mėnesį, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. 2018-01-11, kai jis iÅ¡davė įgaliojimÄ , jis dirbo užsienyje, kas 3 mėnesius bÅ«davo komandiruotėse, pabÅ«davo Lietuvoje 10 dienų ir vėl iÅ¡važiuodavo.

Jis visai neklausinėjo V. P. apie žemės sklypÄ ir labai retai su juo bendravo. Jų santykiai su V. P. paÅ¡lijo, kai 2019 m. pavasarį jis (M. T.) surado savo žemės sklypui pirkėjÄ , kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena, taip pat neprisimena, už kokiÄ kainÄ siÅ«lė pirkti. Patikslino, kad ne 2019 m. pavasarį, o birželio mėnesį jis pasakė V. P., kad Å¡is grÄ Å¾intų jam žemės sklypo dokumentus, o jis atsisakė ir pasakė, kad jie yra atiduoti kitam žmogui, kuris pažadėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį.

IeÅ¡kovas suprato, kad kažkas yra ne taip, todėl kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ ir sužinojo, kad sklypas parduotas. V. P. galėjo parduoti sklypÄ bet kuriam asmeniui, t. y. savo nuožiÅ«ra. Paprašė atsakovo, kad Å¡is atiduotų nors kažkokiÄ dalį pinigų, o Å¡is pasakė, kad nieko neatiduos ir nieko daugiau neaiÅ¡kino. Jokių pinigų už parduotÄ TurtÄ negavo. Iki ieÅ¡kinio pateikimo net nežinojo, už kiek V. P. pardavė žemės sklypÄ . Notarė neperskaitė jam įgaliojimo, jis pats perskaitė, notarė paklausė, ar jis viskÄ suprato, jis atsakė, kad suprato.

V. P. turėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir tik po to jį parduoti. V. P. jam nesakė, kad negalima pakeisti paskirties, jis (ieÅ¡kovas) tuomet nebÅ«tų pardavinėjęs žemės sklypo. Jo nuomone, abu atsakovai susitarė dėl nesÄ Å¾iningo sandorio. V. P. pasitiki I. T., todėl sudarė sandorį su juo. Jis (M. T.) su I. T. nieko bendro neturėjo, tik pasisveikindavo, kai bendravo su V. P. PrieÅ¡iÅ¡kų santykių su I. T. nebuvo. Su V. P. už tarpininkavimÄ dėl jokio užmokesčio nesitarė, tik tarėsi, kad jis (M.

T.) sumokės V. P. nuo 2 000 Eur iki 3 000 Eur už žemės paskirties pakeitimÄ . Jokios skolos V. P. jis neturėjo ir neturi, jo buvusi įmonė taip pat jokių skolų ir problemų neturi, su visais yra atsiskaičiusi. S. V. yra jo pažįstamas 15 metų, gyvena tame pačiame, kaip ir jis (M. T.), name, santykiai su juo geri. Atsakovas V. P. ir jo atstovas triplike nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis ieÅ¡kovas nusprendė, jog sklypÄ galima parduoti už 99 000 Eur sumÄ ir kaip pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo veiksmai parduoti sklypÄ kuo didesne kaina.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas „norėtų“ gauti didelę sumÄ už turtÄ , dar nereiÅ¡kia, jog tuo metu buvo realu gauti tokiÄ sumÄ , kokiÄ dabar ieÅ¡kovas nurodo tikėjęsis gauti. Aplinkybė, jog per metus neatsirado nė vienas potencialus pirkėjas įsigyti TurtÄ už 99 000 Eur, bei tai, jog atsakovas negalėjo pakeisti žemės sklypo paskirties, liudija, jog tik ieÅ¡kinio pateikimo dienai atsiradęs ieÅ¡kovo lÅ«kestis gauti 99 000 Eur nėra pagrįstas. Apie metus paskelbtas skelbimas apie sklypo pardavimÄ už 99 000 Eur kainÄ nesudomino nei vieno pirkėjo, kas reiÅ¡kia, jog toks ieÅ¡kovo lÅ«kestis ir tikėjimasis neatitinka realios kainos už žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas nenurodo, kokiais duomenimis remiantis jam yra žinoma, jog Å¡is sklypas gali bÅ«ti tinkamas komercinės paskirties objektams statyti, kuomet sklypo lokacija draudžia bet kokiÄ objektų statybÄ nacionaliniame parke. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovas imperatyviai nurodė parduoti turtÄ už konkrečiÄ kainÄ . Jokiu pavedimu ar įgaliojimu atsakovas nebuvo įpareigotas turtÄ parduoti už konkrečiÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kovÄ informavus apie atsiradusį pirkėjÄ Ä¯sigyti sklypÄ už 2 500 Eurų, ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo, atsižvelgdamas į tai, jog jis jau žinojo faktÄ , kad sklypo paskirtis nebus pakeista.

IeÅ¡kovas net po sklypo pardavimo nereiÅ¡kė pretenzijų iki pat ieÅ¡kinio pateikimo dienos, kuomet buvo praėję 7 mėnesiai, ginčo dėl kainos po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nebuvo, atsakovui Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, jog turto pardavimas jį pilnai tenkino ir priekaiÅ¡tų nei dėl kainos, nei dėl rasto pirkėjo nebuvo. Atsakovas I. T. ir jo atstovas triplike nurodė, kad palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime, ir papildomai jos nebekartoja. Nurodė, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek dublike nurodo deklaratyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais.

Pažymėjo, kad ieškovas pats nėra tikras savo teiginiuose, o būtent, ieškinyje ieškovas nurodo, kad neva I. T. draugauja su V. P. dukra, tuo tarpu dublike nurodo, kad draugauja arba draugavo su V. P. dukra. Nurodė, kad I. T. nebuvo ikisutartinių santykių, vykusių iki ieškovo įgaliojimo atsakovui V. P. suteikimo, nebuvo santykių, atsiradusių po šio įgaliojimo išdavimo, dalyviu, taip pat nežino aplinkybių dėl 2 500 Eur perdavimo/neperdavimo, todėl nieko apie šias faktines aplinkybes paaiškinti negali.

Atsakovas V. P. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nesutikimo su ieÅ¡kiniu, kurį prašė atmesti, argumentus. Atsakovas V. P. papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo 1991 m. iki 2015-2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas gyveno kaimynystėje, ir jie su M. T. buvo kaip broliai. Apie 15 metų jie buvo draugai. Draugystė nutrÅ«ko, kai jis (V. P.) atidavė ieÅ¡kovui 2 500 Eur už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , o vėliau pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo atiduoti jam (V.

P.) skolÄ . Nuo 2016-2017 m. ieÅ¡kovas jam yra skolingas 8 000 Eur, kuriuos jam ne per vienÄ kartÄ paskolino be jokių dokumentų, nes juo pasitikėjo. IeÅ¡kovas turėjo skolų, kurias mokėjo antstoliams, ir jis ieÅ¡kovui per kelis kartus po 200, 500 Eur, įvairiomis sumomis, paskolino iÅ¡ viso 8 000 Eur. Nurodė, kad apie 30 metų turi automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini), o I. T. jam priklausančioje aikÅ¡telėje stato automobilį. Daugiau jokie ryÅ¡iai jo su I. T. nesieja.

Jis (V. P.) turi dukrÄ D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nų E., gim. (duomenys neskelbtini) Vaikai savo Å¡eimų neturi, gyvena visi kartu. Dukra niekada negyveno ir negyvena su I. T., niekada kartu į kelionę nevažiavo, jie buvo tik klasiokai. D. P. turi draugÄ . D. 2019 m. sausio mėnesį gyveno atsakovo V. P. namuose, tačiau tuo metu turėjo draugÄ ir su I. T. negalėjo kartu gyventi. I. T. niekada nėra buvęs jo namuose. Jis (V. P.) pažįsta I. T. tėvÄ , kuris yra jo amžiaus ir 1991-1992 m. gyveno prieÅ¡ais jo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

I. T. tėvas apie 5 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su ieÅ¡kovu paÅ¡lijo po to, kai jis (V. P.) 2019-01-08 pardavė ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , nuėmė nuo kortelės pinigus ir nuvežė ieÅ¡kovui, o papraÅ¡ius grÄ Å¾inti dalį skolos, ieÅ¡kovas nustojo su juo bendrauti. S. J. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas 2015-2016 m. turėjo autotransporto įmonę, o S. J. pas jį dirbo. Jis (V. P.) yra baigęs Vilniaus aukÅ¡tesniÄ jÄ Å¾emės Å«kio mokyklÄ . Jokių reikalų anksčiau su nekilnojamuoju turtu jis nėra turėjęs. IeÅ¡kovas į jį kreipėsi kaip į draugÄ , nes jis (M.

T.) dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai bÅ«davo užsienyje ir pats negalėjo tvarkyti žemės sklypo pardavimo reikalų. Jis (V. P.) apsiėmė padėti jam parduoti jo žemės sklypÄ , tikėdamasis, kad ieÅ¡kovas jam grÄ Å¾ins nors dalį skolos. IeÅ¡kovas pasakė notarei, kÄ bÅ«tent nori įgalioti jį (atsakovÄ ) daryti, notarė surašė įgaliojimÄ pagal ieÅ¡kovo pageidavimus. Jis (V. P.) per internetÄ rado brokerį E. K., su juo anksčiau neturėjo jokių reikalų, pažįstamų matininkų taip pat neturėjo. 2018-02-26 brokeris įdėjo skelbimÄ , kuriame sklypo kaina, kaip paaiÅ¡kėjo, buvo nurodyta 99 000 Eur, nors jie susitarę buvo su ieÅ¡kovu, kad nurodys kainÄ 9 900 Eur.

IeÅ¡kovas norėjo nurodyti kainÄ 10 000 Eur, bet jis (V. P.) pasiÅ«lė nurodyti 9 900 Eur sumÄ , kad bÅ«tų patraukliau pirkėjams. Per metus laiko niekas nesidomėjo tuo žemės sklypu. Tada jis (V. P.) pranešė ieÅ¡kovui, kad yra klientas I. T., kuriam jis kaip savo klientui, kuris jo aikÅ¡telėje statydavo automobilius, pasiÅ«lė pirkti žemės sklypÄ . 2019-01-07 I. T. į jo sÄ skaitÄ pervedė 2 500 Eur, o jis iki 2019-01-15 tuos pinigus atidavė ieÅ¡kovui, tačiau jokio dokumento, kad perdavė ieÅ¡kovui pinigus, iÅ¡ jo nepaėmė.

Patikslina, jog suklydo, kad pinigus ieÅ¡kovui atidavė 2019 m. sausio mėnesį, apie 19 dienÄ , prisiminė, kad tai galėjo bÅ«ti 2019 m. vasario mėnesį, nes ieÅ¡kovas jau tuo metu buvo po ligoninės namuose, su ramentais. Tuo metu namuose, kai jis jam atidavė 2 500 Eur, daugiau nieko nebuvo, jie buvo dviese. Jis nieko už tarpininkavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, jis jam kaip draugas padėjo, nes tikėjosi atgauti skolÄ , tik buvo susitarę su ieÅ¡kovu, kad, jeigu V. P. pavyks pakeisti žemės sklypo paskirtį, ieÅ¡kovas jam už tai sumokės 10 000 Eur.

Gavęs įgaliojimÄ jis (V. P.) dėl žemės sklypo paskirties keitimo kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę žemės Å«kio skyrių, po to - į NŽT, ten jam pasakė, kad negalima pakeisti žemės paskirties, ir patarė kreiptis patarimo į matininkÄ , vardu P., pavardės nežino. Minėtas matininkas irgi pasakė, kad pagal kažkokį planÄ (negalėjo atsakovas patikslinti, pagal kokį planÄ ) negalima pakeisti žemės sklypo paskirties. Jis (V. P.) visur kreipėsi žodžiu ir atsakymus irgi gavo žodžiu.

Apie visus savo veiksmus informuodavo M. T., skambindavo iÅ¡ savo mobilaus telefono. Gal po savaitės ar 10 dienų po įgaliojimo iÅ¡davimo skelbimÄ Ä¯dėti patarė brokeris, kuriam jis parodė sklypo dokumentus ir pasakė, kad gal pavyks pakeisti paskirtį, o brokeris jam pasakė, kad gali patalpinti skelbimÄ su neva jau pakeista sklypo paskirtimi. Žemės sklypo geodezija buvo atlikta, jokių krÅ«mų prieÅ¡ pardavimÄ nekirto žemės sklype, pirkėjui I. T. viskas tiko. Pirkėjui parodė žemės sklypo dokumentus, o paskui - ir patį žemės sklypÄ , kuris buvo apleistas.

Pirkėjas nesutiko jo pirkti už 9 900 Eur ir pasakė, kad nupirks už 2 500 Eur Jis (V. P.) viskÄ perdavė ieÅ¡kovui, kuris pasakė: „Mažoka, pagalvosiu.“, o paskui pasakė: „Gerai, parduok.“. Nebuvo tokios sÄ lygos, kad gali parduoti žemės sklypÄ tik pakeitus jo paskirtį. Jis (V. P.) brokerio neinformavo, kad žemės sklypas jau parduotas, todėl ir buvo pratęstas skelbimas su neteisingai nurodyta 99 000 Eur kaina. Brokeriui jis turėjo sumokėti 2 proc. nuo pardavimo kainos, tačiau nieko nemokėjo, nes pats rado pirkėjÄ , taip pat nemokėjo ir už skelbimus, nes brokeris nereikalavo sumokėti.

Atsakovas I. T. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nesutikimo su ieÅ¡kiniu, kurį prašė atmesti, argumentus. Atsakovas I. T. papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o iki tol, kol tėvai įsigijo namÄ 2014 – 2015 m., gyveno (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ pažįsta iÅ¡ matymo, kaip (duomenys neskelbtini) gyventojÄ . AtsakovÄ V. P. pažinojo, nes jo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje stato automobilį.

Su atsakovo dukra buvo klasiokai ir draugai. 2018-2019 m. apie metus jis (I. T.) gyveno su drauge (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo pora su D. P. Jis (I. T.) 2013 m. baigė mokyklÄ , tik mokyklos laikais teko su D. bÅ«ti kelionėse. VienÄ iÅ¡ liudytojų pažįsta iÅ¡ matymo, o kito visai nepažįsta. Jis (I. T.) turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo jokių pretenzijų jis nėra gavęs dėl žemės pirkimo – pardavimo. Užsiima automobilių prekyba, remontu, krovinių pervežimu, tai yra jo verslas, o Å¡io žemės sklypo pirkimas, tai yra tiesiog investicija, Jis turėjo pinigų, kuriuos norėjo investuoti, todėl įsigijo minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

Notarė nesakė, kad žemės sklypas yra parduodamas už mažesnę nei rinkos kaina. Tai pirmas žemės sklypas, kurį jis įsigijo. Ä® jokį specialistÄ nesikreipė. Ä®sigijo žemės sklypÄ kaip investicija, iÅ¡ kurios galimai ateityje galės užsidirbti jį pardavęs. PaaiÅ¡kino, kad įgaliojimo jis nematė ir neskaitė, nes notaras tvirtino sandorį ir jis turi patikrinti, ar visi dokumentai tvarkoje. Jam nekilo noras kalbėtis su ieÅ¡kovu apie žemės sklypo pirkimÄ â€“ pardavimÄ .

Su tėvais nesitarė dėl Å¡io žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Jokiose V. P. Å¡eimos Å¡ventėse su D. nedalyvavo. Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1980 m. gyvena (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄ M. T. pažįsta, apie 2014 m. dirbo apie 3 metus jo autotransporto įmonėje, jie gyvena tame pačiame name, santykiai su juo geri. Taip pat pažįsta ir V. P., nes anksčiau jo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje statydavo automobilį. Gal prieÅ¡ mėnesį jis (S. V.) matė I.

T. su V. P. dukra, jie ėjo iÅ¡ automobilio į parduotuvę, kitÄ kartÄ mačiau, kaip jie automobilių saugojimo aikÅ¡telėje jie kalbėjosi. Jis ir anksčiau matydavo I. T. ir V. P. dukrÄ kartu. Tarp savų, tarp draugų jie kalbėjosi, juokavo, kad I. T. „ženysis“ su V. P. dukra, o V. P. vaiÅ¡ins visus. PrieÅ¡ 2019 m. Naujuosius Metus, kai ieÅ¡kovas grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jis (S. V.) sužinojo iÅ¡ M. T., kad jis parduoda žemės sklypÄ su V. P. pagalba, ir jis M. T. pasakė, kad Å¡is liks be žemės. 2018 m. pabaigoje prieÅ¡ 2019 m.

Naujuosius Metus jis vėl paklausė ieÅ¡kovo, kaip jo žemės sklypas, ar jau parduotas, ir patarė ieÅ¡kovui pasiteirauti pas V. P.. IeÅ¡kovas pasiteiravo pas V. P. apie savo žemės sklypÄ ir sužinojo, kad žemės sklypas jau parduotas. Apie tai, kad parduotas žemės sklypas, jis (S. V.) sužinojo po Naujųjų Metų. Jis neklausė, o ieÅ¡kovas nesakė, kokomis aplinkybėmis ir už kiek buvo parduotas žemės sklypas. Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, kad jis apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena (duomenys neskelbtini).

Pažįsta M., tačiau pavardės jo nežino, jie draugauja apie 10 metų. Taip pat pažįsta ir V. P., pas jį dirbo ir dabar kartais padeda Å«kio darbuose. V. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis (S. J.) dažnai dirbo pas V. P., viskÄ matydavo, pažįsta visÄ jo Å¡eimÄ â€“ dukrÄ D., sÅ«nų E. ir žmona G.. PrieÅ¡ dvi savaites jis vėl dirbo pas V. P. ir matė, kaip jo dukra D. atvažiavo, persirengė ir vėl iÅ¡važiavo, ji ne nuolat gyvena su tėvais. Parodė, kad D. P. gyvena su I. T. (duomenys neskelbtini).

BÅ«na ir dabar jie kartu atvažiuoja. Netoli V. P. gyvena I. T. Gal prieÅ¡ 2 metus jis (S. J.) ėmė priekabÄ iÅ¡ jo, nežino ar jis (I. T.) nuolat ten gyvena. Per V. P. motinos 60-metį dalyvavo I. T. su V. P. dukra D., jie dažnai V. P. Å¡eimos Å¡ventėse dalyvavo kartu. I. T. pas V. P. lankosi dažnai. V. P. dukra ir I. T. buvo iÅ¡vykę kartu į užsienį, tai jam sakė V. P. žmona. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas M. T. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V.

Z. 2018-01-11 patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ä®galiojimas), įgaliojo atsakovÄ V. P.: tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, Turtas), tuo tikslu atstovauti jo interesams atitinkamose įstaigose <...>, tvarkant visus dokumentus ir reikalus, susijusius su minėto žemės sklypo iÅ¡saugojimu bei priežiÅ«ra, mokėti priklausančius mokesčius, tvarkyti minėto žemės sklypo eksploatavimo reikalaus, gauti ir pateikti visus tuo tikslu reikalingus dokumentus, raÅ¡yti jo vardu praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus, už jį pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu;

įgaliojimu atsakovui pavesta parengti atitinkamose institucijose suderinti ir įregistruoti M. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamose institucijose, gauti nuosavybės dokumentus, atlikti kadastrinius, geodezinius topografinius ir kitokius matavimus, paruoÅ¡ti žemės sklypo planus, bÅ«ti ieÅ¡kovo atstovu visose valstybinėse ir/ar privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, žemėtvarkos skyriuje, savivaldybės institucijose, savo nuožiÅ«ra priimti visus reikiamus sprendimus, tvirtinant ieÅ¡kovo žemės sklypo detaliuosius planus <...>, savo nuožiÅ«ra priimti visus reikiamus sprendimus, susijusius su detaliųjų planų rengimu, dalyvauti rengiant žemės sklypo matavimo darbus (<...>), detaliojo plano sudaryme, derinant žemė sklypo ribas, tuo tikslu daryti ieÅ¡kovo vardu pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus, gauti ir mokėti pinigus, už ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu; parduoti už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemė sklypÄ <...>, tuo tikslu užsakyti ir gauti visas pažymas ir kitus reikiamus dokumentus dėl Å¡io turto pardavimo <...>, pasiraÅ¡yti Å¡io turto pirkimo – pardavimo sutartį <...>, gauti pinigus už parduotÄ turtÄ <...>, sumokėti reikiamus mokesčius, už ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu; atstovauti ieÅ¡kovui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, deklaruojant turtÄ ir pajamas <...>.

Ä®galiojime nurodyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ . Ä®galiojimas iÅ¡duotas deÅ¡imties metų terminui iki 2028-01-11. 2019-01-08 atsakovas V. P., atstovaujamojo M. T. vardu, sudarė su I. T. ginčo Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria Žemės sklypas perleistas atsakovo I. T. nuosavybėn už 2 500 Eur.

IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) notarų biurui 2019-06-28 pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė, kad naikina pirmiau paminėtÄ Ä®galiojimÄ . Byloje kilo ginčas dėl sandorio, sudaryto per atstovÄ , galiojimo. IeÅ¡kovas M. T. CK 1.92 straipsnio praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restitucijÄ . Nurodė, kad atsakovai V. P. ir I. T. bÅ«dami nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo atžvilgiu sudarė ieÅ¡kovui priklausančio Žemės sklypo 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutartį jam nenaudingomis sÄ lygomis, o bÅ«tent, atsakovas (įgaliotinis) V.

P. virÅ¡ijo jam 2018-01-11 Ä®galiojimu suteiktas teises, parduodamas ieÅ¡kovui priklausantį Žemės sklypÄ už ženkliai (beveik 40 kartų) mažesnę kainÄ , nei ieÅ¡kovo ir V. P. buvo sutarta, nepakeitęs sklypo paskirties iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį, nors pagal Ä®galiojimÄ , V. P. turėjo, pirma, pakeisti paskirtį ir tik jÄ pakeitus parduoti Žemės sklypÄ . Nurodė, kad atsakovas V. P. netgi neperdavė ieÅ¡kovui pinigų už Žemės sklypÄ . Be to, atsakovas V.

P. netinkamai vykdė ieÅ¡kovo kaip įgaliotojo pavedimÄ , neinformavo ieÅ¡kovo apie jokius savo veiksmus, apie atsakymÄ , gautÄ iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės dėl negalimumo pakeisti sklypo paskirtį, tuo labiau neperspėjo, kad ketina sudaryti Sutartį, neveikė pagal ieÅ¡kovo nurodymus ir ieÅ¡kovo interesais, kadangi ieÅ¡kovas už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ nebÅ«tų pardavęs Turto. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovus sieja artimi ryÅ¡iai, kadangi V. P. dukra daugiau negu penkis metus (terminÄ skaičiuojant iki ieÅ¡kinio parengimo) draugavo su I.

T., jie gyveno kartu kaip faktinė Å¡eima atsakovo V. P. name, paaiÅ¡kino, kad Å¡ias aplinkybes žino iÅ¡ paties atsakovo V. P.; be to, V. P. gerai pažįsta ir I. T. tėvÄ , su kuriuo bendrauja, tai patvirtino ir pats atsakovas V. P. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovai, susieti tiesioginiais artimais ryÅ¡iais, iÅ¡ anksto suderino veiksmų planÄ , ko pasekoje buvo sudaryta Sutartis, siekiant mažesniais kaÅ¡tais įgyti TurtÄ , o įgijus TurtÄ jį parduoti brangiau ir taip pasipelnyti iÅ¡ neteisėtų veiksmų.

Tai patvirtina po mėnesio po Sutarties sudarymo, t. y. 2019-02-07, internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad parduodamas Turtas yra komercinės paskirties ir nurodyta pardavimo kaina – 99 000 Eur. IeÅ¡kovo įsitikinimu, Turto įgijėjas I. T. buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi jam buvo žinoma, kad V. P. veikė virÅ¡ydamas įgaliojimus, ir kartu savo veiksmais prisidėjo, siekdamas įgyti TurtÄ , o įgaliotinis V. P. veikė prieÅ¡ įgaliotojo M. T. interesus, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir siekė sau asmeninės naudos.

IeÅ¡kovo nuomone, sudaryti Sutartį buvo naudinga atsakovams V. P. ir I. T., bet jokiu bÅ«du ne M. T.. Atsakovas V. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir savo nesutikimÄ argumentavo tuo, kad jis atliko tokius veiksmus: atstovaujamojo vardu sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl sklypo pardavimo, atstovaujamojo vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Å ie atsakovo veiksmai apima, tačiau nevirÅ¡ija įgaliojime suteiktų įgalinimų. 2018-01-11 įgaliojime buvo aiÅ¡kiai apibrėžtos atsakovo veikimo ribos, suteikiamos teisės, tačiau lingvistiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įgaliojimo turinį įgaliojimas imperatyviai atsakovo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y.

Å¡iuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur. Taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kovu tarėsi dėl Žemės sklypo pardavimo už 9 900 Eur, o 99 000 Eur kainÄ skelbimuose nekilnojamojo turto pardavimo brokeris nurodė per klaidÄ . Pažymėjo, kad jis (V. P.) bandė pakeisti sklypo tikslinę paskirtį, kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę žemės Å«kio skyrių, po to - į NŽT, ten jam pasakė, kad negalima pakeisti žemės paskirties, nes sklypas patenka į saugomų teritorijų sritį ((duomenys neskelbtini)), ir patarė kreiptis patarimo į matininkÄ , vardu P., pavardės nežino.

Minėtas matininkas irgi pasakė, kad pagal kažkokį planÄ (negalėjo atsakovas patikslinti, pagal kokį planÄ ) negalima pakeisti žemės sklypo paskirties. Todėl Turto pardavimas esant sklypo žemės Å«kio paskirčiai už minimÄ 99 000 Eur sumÄ tampa nerealus. Jis (V. P.) visur kreipėsi žodžiu ir atsakymus irgi gavo žodžiu. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie Å¡ias aplinkybes, jas žinojo ir ginčo nekilo, jog paskirtis nebus pakeista. Su ieÅ¡kovu buvo nusistovėjusi praktika bendrauti telefonu, todėl su visa informacija apie turto paskirties keitimo galimybes ir apie Turto pardavimÄ , jo kainÄ ieÅ¡kovas buvo supažindintas ir informuotas telefoniniais pokalbiais ir galiausiai susitikimo metu su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta už parduotÄ TurtÄ iÅ¡ atsakovo I.

T. gautomis lėšomis. Atsakovui V. P. iki ieÅ¡kinio teikimo dienos nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos dėl Turto pardavimo ar paskirties keitimo, todėl V. P. jautėsi tinkamai įvykdęs ieÅ¡kovo pavestÄ Ä¯galiojimÄ . Vien ta aplinkybė, jog nuo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo su atsakovu I. T. iki ieÅ¡kinio padavimo buvo praėję daugiau nei 6 mėn., parodo, jog visos aplinkybės, susijusios su Turto pardavimu, ieÅ¡kovÄ tenkino. Atsakovui sužinojus, kad sklypo tikslinės paskirties keitimas nebuvo įmanomas, kas reiÅ¡kia, jog ir jo pardavimas už 99 000 Eur tampa nerealus, sklypas buvo parduotas už sklypo vidutinei rinkos kainai (kaina nustatyta 2018-12-21) artimÄ kainÄ .

Atsakovas V. P. taip pat nurodė, kad atsakovai nėra giminaičiai ar susieti kitais itin artimais ryÅ¡iais. V. P. žiniomis, jo dukra su atsakovu I. T. niekada nedraugavo ir negyveno kartu, jie buvo tik klasiokai, jo dukra tuo metu turėjo ir turi draugÄ . Aplinkybių, dėl kurių pirkėjas I. T. turėjo žinoti, kad V. P. virÅ¡ija savo įgaliojimus, nebuvo, nes atsakovas nevirÅ¡ijo įgaliojime numatytų įgaliotinio teisių. Ä®galiojimas atsakovo neribojo rasti pirkėjÄ ir jam parduoti sklypÄ už kainÄ , kuriÄ numato savo nuožiÅ«ra.

Žinant, jog nekilnojamojo turto brokeriui, savo srities specialistui, nepavyko parduoti Turto už skelbime nurodytÄ kainÄ , bei tai, jog buvo sužinota, kad sklypo paskirties keitimas tai dienai nebuvo galimas, V. P. pardavė sklypÄ už kainÄ , kuri buvo reali, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes. RyÅ¡ium su tuo atsakovas I. T. neturėjo pagrindo manyti, jog įsigyja TurtÄ atstovaujant žmogui, virÅ¡ijančiam įgaliojimus. Atsakovo V. P. nuomone, ieÅ¡kovas, suteikdamas galimybę disponuoti teisėmis iÅ¡imtinai paties atsakovo nuožiÅ«ra, neabejotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atsakovui suteikti visiÅ¡kÄ laisvę disponuoti teisėmis sudarant sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, nenumatant jokių ribojimų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi nebuvo tokių aplinkybių, kurios sandorio sudarymo metu sudarytų atsakovui I. T. pagrindÄ abejoti atsakovo V. P. įgaliojimų tinkamumu. Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo taikyti CK 1.92 straipsnio, kadangi nėra numatytų sÄ lygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, iÅ¡einančių už įgaliojime numatytų veiksmų ribų. Atsakovas I. T., taip pat nesutikdamas su ieÅ¡kiniu nurodė, kad jis nedalyvavo santykiuose, vykusiuose tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, kaip ir nedalyvavo ir nežino aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytas įgaliojimas.

Nurodė, kad sisteminis, loginis ir gramatinis Ä®galiojimo turinio aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. P. turėjo pavedimÄ savo nuožiÅ«ra ir už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ parduoti Žemės sklypÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ ir už kokiÄ kainÄ Å¡Ä¯ turtÄ parduoti. Taip pat ieÅ¡kovas įgaliojo atsakovÄ V. P. ne tik sudaryti preliminariÄ Å¡io turto pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir sudaryti notarinę Å¡io turto pardavimo sutartį bei gauti už turtÄ sumokėtÄ kainÄ .

BÅ«tent Å¡io įgaliojimo suteikiamų teisių, kurios apibrėžtos žodžių junginiu – „savo nuožiÅ«ra“, pagrindu tarp ieÅ¡kovo, veikiančio per atsakovÄ V. P., ir atsakovo I. T. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Notaras, susipažinęs su jam pateiktais pirminiais dokumentais, t. y. ieÅ¡kovo iÅ¡duotu įgaliojimu, vertino, kad toks sandoris gali bÅ«ti sudaromas, ir kad atsakovas V. P. turi visas ieÅ¡kovo suteiktas teises tokį sandorį sudaryti.

Apie tai, kokios apimties įgaliojimus turi V. P., jis (I. T.) žinojo tik tiek, kiek jam buvo nurodyta – žinojo, kad V. P. turi teisę parduoti turtÄ . Ä®galiotinio V. P. įgaliojimų turinys ir ribos buvo patikrintos valstybės pareigÅ«no – notaro, kuris taip pat nematė priežasčių netvirtinti Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I. T. nebuvo pagrindo abejoti Å¡io sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu.

Apie jokį planÄ ar planus su atsakovu V. P. I. T. nesitarė ir neturėjo tikslo tartis. Atsakovas I. T. neigia ir tas aplinkybes, kad neva jis su V. P. yra artimuose santykiuose. Pažymėjo, kad „artimųjų santykių“ aspektas jau buvo vertintas ir notaro, kuris, prieÅ¡ tvirtindamas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ssutartį, inter alia vertino įgaliojime, kuris buvo iÅ¡duotas M. T. įgaliotiniui V. P., atliktus įraÅ¡us, kad atstovas negali sudaryti sandorio su pačiu savimi, su asmeniu, kurio atstovas jis yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ar kitais artimais giminaičiais.

Atsakovas I. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis nėra V. P. artimas giminaitis ir jo nesieja artimi ryÅ¡iai su V. P. dukra D. P., su kuria jie buvo tik klasiokai ir draugai, jis (I. T.) 2013 m. baigė mokyklÄ , tik mokyklos laikais teko su D. bÅ«ti kelionėse, jie niekada nebuvo pora, jis (I. T.) 2018-2019 m. apie metus gyveno su drauge Vilniuje, jokiose V. P. Å¡eimos Å¡ventėse su D. nedalyvavo, atsakovÄ V. P. jis pažinojo, nes jo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje stato automobilį. PaaiÅ¡kino, kad jis (I.

T.) užsiima automobilių prekyba, remontu, krovinių pervežimu, tai yra jo verslas. Jis turėjo pinigų, kuriuos norėjo investuoti, todėl įsigijo minėtÄ Å¾emės sklypÄ , įsigijo jį kaip investicija, iÅ¡ kurios galimai ateityje galės užsidirbti jį pardavęs. Tai pirmas žemės sklypas, kurį jis įsigijo. Ä® jokį specialistÄ nesikreipė. Su tėvais nesitarė dėl Å¡io žemės sklypo pirkimo – pardavimo. PaaiÅ¡kino, kad įgaliojimo jis nematė ir neskaitė, nes notaras tvirtino sandorį ir jis turi patikrinti, ar visi dokumentai tvarkoje.

Notarė nesakė, kad žemės sklypas yra parduodamas už mažesnę nei rinkos kaina. Kaip minėta, ieškovas ginčija Sutartį CK 1.92 straipsnio pagrindu. CK 2.132 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai; paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Ä®galiojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuris nustato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (Å¡io kodekso 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovÄ sudaryto sandorio pasekmių yra aiÅ¡kinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę.

Pasisakydamas dėl CK 1.92 ir 2.133 straipsnių aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 yra nurodęs, jog „25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai elgtis viena kitos atžvilgiu, atstovas privalo bÅ«ti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieÅ¡ atstovaujamÄ jį, vengti interesų konflikto ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002).

Å ios iÅ¡ pasitikėjimo principo iÅ¡plaukiančios sÄ Å¾iningumo ir lojalumo pareigos svarbios ir kaip vienas iÅ¡ atstovo ir atstovaujamo elgesio teisėtumo vertinimo kriterijų.

27. Ä®galiojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.

Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2012).”. Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais. Šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008).

Reikalavimas vykdant pavedimÄ nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra įraÅ¡yta į įgaliojimo tekstÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovo M. T., atsakovo V. P. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ M. T. ir atsakovÄ V. P. iki ginčo siejo pasitikėjimo santykiai (kaip jie abu paaiÅ¡kino, iki Å¡io ginčo jie apie 15 metų buvo draugai), todėl ieÅ¡kovas 2018-01-11 Ä®galiojimu įgaliojo atsakovÄ V. P. tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį TurtÄ .

Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Paprastai įgaliojime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Ä®galiotinis privalo įvykdyti jam duotÄ pavedimÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis).

Å i nuostata yra ypatingai reikÅ¡minga, nes atstovo sudarytas sandoris kito asmens - atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, virÅ¡ydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam Å¡iam sandoriui arba virÅ¡ijančiai teises jo daliai.

Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sprendžiant, ar sudarydamas ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovo vardu, atsakovas V. P. neperžengė jam suteikto Ä®galiojimo ribų ir ar veikė atstovaujamojo interesais, pirmiausia svarbu įvertinti Ä®galiojimo turinį. Å iuo atveju yra reikÅ¡mingos ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje, t. y., kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai; turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas sudarytos sutarties tikslas.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl sutarčių rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, padarinių, sÄ lygų tikrosios prasmės. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, formuoja praktikÄ , kad, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi Å¡alys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Ä®galiojimo tekstas ir atsakovui V. P. suteiktų įgalinimų pobÅ«dis yra iÅ¡skirstytas į keturias grupes: tvarkyti ir valdyti ginčo žemės sklypÄ ; atlikti bÅ«tinus veiksmus žemės sklypo tikslinei naudojimo paskirčiai pakeisti; parduoti už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas ginčo sklypÄ ; atstovauti ieÅ¡kovui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruojant turtÄ ir pajamas ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu. Kaip minėta anksčiau, Ä®galiojimas buvo iÅ¡duotas 10 metų terminui.

IeÅ¡kovas patvirtino, kad jis suprato Ä®galiojimo turinį ir esmę, tačiau, kaip jis nurodė teismo posėdyje, jis turi tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , yra vairuotojas, taigi, neturi specialių žinių – nei teisinių, nei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, todėl suprantama, kad sudarydamas vienaÅ¡alį sandorį, t. y. iÅ¡duodamas Ä®galiojimÄ atsakovui V. P., jis, kaip jis paaiÅ¡kino ir teismo posėdyje, visiÅ¡kai pasitikėjo V. P., kuris, beje, ne pirmÄ kartÄ padėjo ieÅ¡kovui su nekilnojamuoju turtu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, bÅ«tent V.

P. surado notarę, pas kuriÄ buvo sudarytas ginčo sklypo dovanojimo sandoris ieÅ¡kovui M. T.), ir Ä®galiojimÄ parengusia ir patvirtinusia notare. IeÅ¡kovas ir savo procesiniuose dokumentuose, ir teismo posėdyje nuosekliai teigė, kad atsakovas V. P. buvo įgaliotas pakeisti ginčo Žemės sklypo tikslinę paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį ir tik tuomet parduoti jį už ieÅ¡kovo ir atsakovo V. P. aptartÄ 99 000 Eur sumÄ . PaaiÅ¡kino, jog suprasdamas, kad žemės paskirties pakeitimas yra pakankamai ilgas procesas ir neturėdamas tikslo kuo greičiau parduoti Žemės sklypÄ už bet kokiÄ kainÄ jis ir iÅ¡davė įgaliojimÄ atsakovui V.

P. ilgam terminui – 10 metų, tačiau V. P., veikdamas prieÅ¡ ieÅ¡kovo interesus ir siekdamas kartu su atsakovu I. T. asmeninės naudos skubotai, nepraėjus nė 1 metams, pardavė Žemės sklypÄ už ženkliai mažesnę kainÄ nei buvo sutarta, neatlikęs ir net nepabandęs atlikti jokių veiksmų Žemės sklypo paskirčiai pakeisti ir neinformavęs ieÅ¡kovo apie savo ketinimus parduoti pastarojo TurtÄ , nepakeitus jo paskirties, už tokiÄ Å¾emÄ kainÄ . Nurodė, jog negana to, atsakovas V.

P. net neperdavė ieÅ¡kovui V. P. už Žemės sklypÄ iÅ¡ I. T. gautos 2 500 Eur sumos. Atsakovo V. P. argumentai, kad Ä®galiojimas imperatyviai jo neįpareigojo įvykdyti visų įgaliojime numatytų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju neįpareigojo tik pakeitus sklypo paskirtį jį parduoti už 99 000 Eur, Ä®galiojimas atsakovo neribojo rasti pirkėjÄ ir jam parduoti sklypÄ už kainÄ , kuriÄ numato savo nuožiÅ«ra, ieÅ¡kovas, suteikdamas galimybę disponuoti teisėmis iÅ¡imtinai paties atsakovo nuožiÅ«ra, neabejotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atsakovui suteikti visiÅ¡kÄ laisvę disponuoti teisėmis sudarant sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, nenumatant jokių ribojimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo I. T. analogiÅ¡ki argumentai, kad sisteminis, loginis ir gramatinis Ä®galiojimo turinio aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. P. turėjo pavedimÄ savo nuožiÅ«ra ir už savo nuožiÅ«ra aptartÄ kainÄ parduoti Žemės sklypÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovui V. P. suteikė laisvę apsispręsti, kam parduoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ ir už kokiÄ kainÄ Å¡Ä¯ turtÄ parduoti. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nuomone, jog negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad Ä®galiojime nurodyta sÄ lyga parduoti už savo nuožiÅ«rÄ aptartÄ kainÄ ir sÄ lygas IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypÄ , galima interpretuoti, kad Žemės sklypas galėjo bÅ«ti parduotas už bet kokiÄ kainÄ , visai neatsižvelgiant į IeÅ¡kovo nurodymus;

V. P. privalėjo atidžiai ir protingai, sÄ Å¾iningai vykdyti įgaliotojo pavedimÄ taip, kaip įprastomis sÄ lygomis bÅ«tų pasielgęs pats ieÅ¡kovas; tačiau V. P. neveikė pagal ieÅ¡kovo nurodymus ir ieÅ¡kovo interesais, kadangi ieÅ¡kovas už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ nebÅ«tų pardavęs Turto. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, jis tuo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju (dėl tos priežasties ir negalėjo pats tvarkyti Žemės sklypo pardavimo reikalų, todėl ir patikėjo juos tvarkyti savo geram pažįstamui ir draugui V.

P., pastarojo pasiÅ«lymu), jo gaunamas mėnesio darbo užmokestis siekė 2 500 Eur, todėl parduoti Žemės sklypÄ kuo skubiau ir už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ - 2 500 Eur - visiÅ¡kai neatitiko jo interesų. Atsakovai nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu argumentavo tuo, kad aplinkybė, jog per metus neatsirado nė vienas potencialus pirkėjas įsigyti TurtÄ už 99 000 Eur, bei tai, jog atsakovas negalėjo pakeisti žemės sklypo paskirties, liudija, jog ieÅ¡kovo lÅ«kestis gauti už Žemės sklypÄ 99 000 Eur nėra pagrįstas.

Nurodė, kad apie metus paskelbtas skelbimas apie sklypo pardavimÄ už 99 000 Eur kainÄ nesudomino nė vieno pirkėjo, kas reiÅ¡kia, jog toks ieÅ¡kovo lÅ«kestis ir tikėjimasis neatitinka realios kainos už žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Taip pat nurodė, kad Žemės sklypo realiÄ kainÄ patvirtina 2017-11-09 dovanojimo sutartis, kuria ieÅ¡kovo motina padovanojo jam šį Žemės sklypÄ , ir kurioje nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 2 620 Eur, VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 2 910 Eur, o taip pat 2018-11-22 – 2018-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos skelbime dėl siÅ«lymo pateikti sutikimÄ pirkti ginčo sklypÄ nurodyta 2 500 Eur kaina, už kuriÄ pirkti šį Žemės sklypÄ iki atsakovo I.

T. taip pat neatsirado norinčių. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus tokius atsakovų argumentus, kaip ir atsakovo V. P. argumenta, kad jis su ieÅ¡kovu tarėsi dėl Žemės sklypo pardavimo už 9 900 Eur, o 99 000 Eur kainÄ skelbimuose nekilnojamojo turto pardavimo brokeris nurodė per klaidÄ . Pažymėtina, kad atsakovo V. P. pozicija dėl ginčo sklypo aptartos su įgaliotoju kainos prieÅ¡taringa. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas atsikirtinėjo, kad jis ne tik bandė keisti sklypo tikslinę paskirtį, bet ir padedant nekilnojamojo turto brokeriams daugiau nei metus pardavinėjo sklypÄ .

Neigdamas ieÅ¡kovo argumentus dėl jo (V. P.) siekio mažesne kaina įgyti ieÅ¡kovo turtÄ ir vėliau jį parduoti brangiau, atsakovas V. P. nurodė, kad jis dėjo visas įmanomas pastangas rasti pirkėjÄ už kuo didesnę kainÄ , nes prieÅ¡ingu atveju ne tik, kad nebÅ«tų ieÅ¡kojęs pirkėjų, tačiau ir nebÅ«tų bandęs parduoti sklypÄ už 99 000 Eur. Taigi, pats V. P. patvirtino buvus jo ir ieÅ¡kovo susitarimui dėl Žemės sklypo pardavimo už 99 000 Eur, prieÅ¡ tai pakeitus Žemės sklypo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį.

Teisminio proceso metu atsakovas V. P. pakeitė savo pozicijÄ dėl aptartos kainos ir teikdamas paaiÅ¡kinimus jau nurodė, kad buvo susitarta ne dėl 99 000 Eur, o dėl 9 900 Eur pardavimo kainos, tokius savo argumentus grindė klaida nurodant skelbime kainÄ , ir 2018-02-20 (duomenys neskelbtini) ir V. P. sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartimi. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta atsakovo V. P. paaiÅ¡kinimus dėl neva jo ir ieÅ¡kovo susitarimo parduoti Žemės sklypÄ už 9 900 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-02-26, t. y. praėjus daugiau nė mėnesiui po Ä®galiojimo iÅ¡davimo, atsakovo V.

P. iniciatyva per nekilnojamojo turto brokerį internetinėje svetainėje buvo patalpintas ginčo sklypo, kaip komercinės paskirties sklypo, pardavimo skelbimas, nurodant, bÅ«tent 99 000 Eur kainÄ , be kita ko, nurodant ir 1 aro kainÄ â€“ 1 941 Eur. Atsakovas V. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad gal po savaitės ar 10 dienų po Ä®galiojimo iÅ¡davimo skelbimÄ Ä¯dėti patarė brokeris, kuriam jis parodė sklypo dokumentus ir pasakė, kad gal pavyks pakeisti paskirtį, o brokeris jam pasakė, kad gali patalpinti skelbimÄ su neva jau pakeista sklypo paskirtimi.

Teismo nuomone, įvertinus netgi pačių atsakovų argumentus dėl Žemės sklypo realios, jų nuomone, vertės, o taip pat įvertinus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus - 2019-06-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad ginčo Žemės sklypo, žemės Å«kio paskirties, vidutinė rinkos vertė 2 910 Eur (2018-12-21 masinis vertinimas), atsakovo V. P. pateiktÄ 2018-11-22 – 2018-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos skelbimÄ dėl siÅ«lymo pateikti sutikimÄ pirkti ginčo sklypÄ , kuriame nurodyta 2 500 Eur sklypo kaina, taip pat, 2017-11-09 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje, kuria šį sklypÄ ieÅ¡kovui padovanojo jo motina, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje ieÅ¡kovas, nurodytÄ 2 620 Eur sklypo vertę, taip pat įvertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ 2021-04-28 konsultacinę pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimÄ turto kainÄ rinkoje, kurioje nurodyta, kad Turto (žemės Å«kio paskirties 0,51 ha ploto Žemės sklypo) kaina rinkoje 2019-01-01 galėtų siekti 16 000 Eur, akivaizdu, kad 0,51 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypas, kaip buvo paskelbta brokerio patalpintame skelbime, tokioje strategiÅ¡kai patogioje vietoje, besiribojantis su kitu sklypu, kuriame yra veikianti degalinė, niekaip negalėtų kainuoti tik 9 900 Eur, t. y. 194,11 Eur už 1 arÄ .

Todėl teismas atsakovo V. P. paaiÅ¡kinimus, kad jo su ieÅ¡kovu buvo sutarta Žemės sklypÄ parduoti ne už 99 000 Eur, kaip teigia ieÅ¡kovas, o už 9 900 Eur, o 99 000 Eur sklypo kaina skelbime brokerio buvo nurodyta per klaidÄ , vertina kritiÅ¡kai ir atmeta. Atsakovas V. P. tik su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (ne su atsiliepimu, ne su tripliku) 2020-01-15 pateikė jo su (duomenys neskelbtini) neva sudarytÄ 2018-02-20 tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria jis grindžia 9 900 Eur Žemės sklypo pardavimo kainÄ ir jo nurodomÄ aplinkybę apie skelbime brokerio padarytÄ klaidÄ , nurodant 99 000 Eur sklypo kainÄ vietoje ieÅ¡kovo ir V.

P. neva sutartos 9 900 Eur kainos. Teismo nuomone, profesionalus brokeris, neteisingai – net 10 kartų didesnę nei sutartyje aptarta, nurodytÄ skelbime Žemės sklypo kainÄ , bÅ«tų netrukus pastebėjęs, juolab, kad tai prieÅ¡tarautų tiek brokerio, tiek užsakovo interesui surasti pirkėjÄ . Aptartų aplinkybių kontekste 2018-02-20 tarpininkavimo paslaugų sutarties autentiÅ¡kumas kelia teismui pagrįstų abejonių, todėl ji vertinama kritiÅ¡kai ir nelaikytina pakankamu įrodymu byloje. Teismas pažymi ir tai, kad tas pats brokeris nepraėjus nė mėnesiui po Žemės sklypo pardavimo atsakovui I.

T., patalpindamas 2019-02-07 ir 2019-05-14 redaguodamas analogiÅ¡ko turinio skelbimÄ , Žemės sklypÄ pardavinėjo bÅ«tent už 99 000 Eur, pakartodamas ir 1 aro kainÄ â€“ 1 941 Eur. Atsakovas V. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog jis brokerio neinformavo, kad Žemės sklypas jau parduotas, todėl brokerio ir buvo pratęstas skelbimas su neteisingai nurodyta 99 000 Eur kaina. Teismo nuomone, brokeris, bÅ«damas specialistas nekilnojamojo turto pardavimo srityje, negalėjo net du kartus suklysti, nurodydamas skelbimuose neteisingÄ kainÄ , juo labiau, kad nuo pardavimo kainos priklausė ir jo atlyginimas už šį darbÄ , todėl Å¡i aplinkybė buvo svarbi ir klientui, ir brokeriui, todėl kritiÅ¡kai vertintini ir atmestini atsakovo V.

P. paaiÅ¡kinimai apie klaidÄ skelbimuose dėl Žemės sklypo nurodomos pardavimo kainos bei apie jo su ieÅ¡kovu neva sutartÄ 9 900 Eur Žemės sklypo pardavimo kainÄ . Vertinant atsakovų veiksmų sÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamÄ Sutartį bei perkant-parduodant Žemės sklypÄ už itin maÅ¾Ä kainÄ teismas laiko įrodytu, kad atsakovus siejo gana artimi santykiai: ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovų paaiÅ¡kinimai, teisme apklaustų lidutojų S. V. ir S. J. parodymai patvirtina ne tik aplinkybę, kad atsakovas I.

T. su atsakovo V. P. dukra D. P. buvo klasiokai, bet ir tai, kad jie ir ginčijamos Sutarties sudarymo momentui gan glaudžiai bendraudavo, susitikinėjo, kartu leido laikÄ , kas neabejotinai negalėjo likti nepastebėta Pagirių kaimo gyventojų. Kaip parodė teismo posėdyje liudytojas S. V., jie su draugais kalbėjosi, juokavo, kad I. T. „ženysis“ su V. P. dukra, o V. P. ta proga vaiÅ¡ins visus. Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, kad jis dažnai dirbo pas V. P. ir dabar kartais padeda jam Å«kio darbuose, pažįsta visÄ jo Å¡eimÄ â€“ dukrÄ D., sÅ«nų E. ir žmona G., Jis (S. J.) matydavo, kas vyksta V.

P. namuose, matydavo, kad I. T. pas V. P. lankosi dažnai, per V. P. motinos 60-metį dalyvavo I. T. su V. P. dukra D., jie dažnai V. P. šeimos šventėse dalyvavo kartu, V. P. dukra ir I. T. buvo išvykę kartu į užsienį, tai jam sakė V. P. žmona. Teismo nuomone, aplinkybė, ar I. T. ir V. P. dukra tuo metu gyveno kartu, ar ne, nėra teisiškai reikšminga, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Kaip paaiškino ieškovas ir tai patvirtino atsakovas V. P., jis gerai pažįsta ir atsakovo I.

T. tėvÄ , kuris yra jo (V. P.) amžiaus, jie bendrauja. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovus siejo pakankamai artimi ryÅ¡iai. Tai, kad ne tik atsakovas V. P., bet ir atsakovas I. T. suvokė, kad pigiai – už 2 500 Eur - įsigijus ieÅ¡kovo Žemės sklypÄ , jį ateityje, galimai atsiradus galimybei pakeisti jo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį, bus galima parduoti už ženkliai didesnę kainÄ ir taip užsidirbti, iÅ¡ esmės patvirtina paties atsakovo I.

T. teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai, kuomet jis paaiÅ¡kino, kad jis užsiima automobilių prekyba, remontu, krovinių pervežimu, tai yra jo verslas, jis turėjo pinigų, kuriuos norėjo investuoti, todėl įsigijo minėtÄ Å¾emės sklypÄ , įsigijo jį kaip investicija, iÅ¡ kurios galimai ateityje galės užsidirbti jį pardavęs. Tai, jog bÅ«tent to siekė atsakovai, patvirtina ir aplinkybė, kad, nors atsakovas V. P. nurodė, jog 99 000 Eur Žemės sklypo kaina skelbime, jam parduodant dar tuo metu buvusį ieÅ¡kovo Žemės sklypÄ , buvo brokerio nurodyta per klaidÄ , tačiau tik (2019-01-08) perėjus Žemės sklypo nuosavybės teisei atsakovui I.

T., sklypo kaina pakartotiniame to paties brokerio 2019-02-07 patalpintame skelbime apie Žemės sklypo, komercinės paskirties, pardavimÄ , redaguotame 2019-05-14, vėl buvo nurodyta 99 000 Eur. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovo argumentus, jog V. P., netinkamai vykdydamas ieÅ¡kovo pavedimÄ , faktiÅ¡kai neatliko jokių veiksmų dėl Žemės sklypo paskirties keitimo ir galiausiai be ieÅ¡kovo žinios ir pritarimo pardavė Žemės sklypÄ atsakovui I. T. už itin maÅ¾Ä kainÄ , taip veikdamas prieÅ¡ įgaliotojo, ieÅ¡kovo, interesus, ir kartu su atsakovu I.

T. siekdamas asmeninės naudos, atsakovas V. P. nurodė, kad jis dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo kreipėsi į įvairias institucijas – Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyrių, į Nacionalinę žemės tarnybÄ (NŽT), kur jam pasakė, kad negalima pakeisti žemės paskirties, nes sklypas patenka į saugomų teritorijų sritį ((duomenys neskelbtini)), jų patarimu jis dar kreipėsi į matininkÄ , vardu P., kurio pavardės nežino, kuris taip pat patvirtino, kad negalima pakeisti Žemės sklypo paskirties.

V. P. paaiÅ¡kino teismo posėdyje, kad jis visur kreipėsi žodžiu ir atsakymus irgi gavo žodžiu. Pažymėtina, kad atsakovas V. P., duodamas teisme paaiÅ¡kinimus, negalėjo nurodyti nė vieno asmens, į kurį jis neva kreipėsi dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo, pavardės, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, V. P. taip pat nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo V. P. nurodomų aplinkybių nepatvirtina ir jo į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019-09-19 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis nustatytais urbanistiniais reglamentais Trakų rajono savivaldybės administracija negali pakeisti žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties iÅ¡ žemės Å«kio į kitos paskirties teritorijas;

Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto P. M. 2020-12 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad:

1) ginčo žemės sklypas nepatenka į Trakų miesto teritorijÄ , 2) Trakų miesto bendrojo plano keitimo terminas nenumatytas, 3) žemės sklypas gali bÅ«ti tvarkomas vadovaujantis Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo schemos sprendimais. PrieÅ¡ingai, Trakų rajono savivaldybės administracija 2019-09-19 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį kad dėl Žemės sklypo paskirties keitimo nebuvo kreiptasi į Trakų rajono savivaldybę. Teismo vertinimu, minėti raÅ¡ytiniai įrodymai kaip tik patvirtina, kad rÅ«pintis Žemės sklypo paskirties keitimu atsakovas V.

P. pradėjo tik po Žemės sklypo įsigijimo atsakovu I. T. (2019-01-08), kadangi Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019-09-19 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) duotas į atsakovo V. P. atstovo 2019-08-14 paklausimÄ , kaip ir Trakų rajono savivaldybės vyriausiojo architekto P. M. 2020-12 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) duotas į atsakovo V. P. atstovo 2020-11-25 praÅ¡ymÄ , t. y. jau po ginčo iÅ¡kėlimo teisme (2019-07-25) ir po Žemės sklypo perleidimo atsakovui I. T.. Ta aplinkybė, kad Žemės sklypo situacija dėl jo tikslinės paskirties keitimo nepakito ir po jo pirkimo – pardavimo sutarties 2019-01-08 sudarymo praėjus beveik 2 metams, teismo nuomone, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad Å¡i situacija nepasikeis ir ateityje, juo labiau, kad, kaip minėta, ieÅ¡kovo Ä®galiojimas atsakovui V.

P. buvo iÅ¡duotas 10 metų terminui, per kurį ir saugomoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto situacija gali iÅ¡ esmės pasikeisti, o taip pat ne mažiau svarbi Å¡iuo aspektu yra ir ta aplinkybė, kad Žemės sklypas yra gretimybėje su kitu sklypu, kuriame yra veikianti degalinė. Tuo pačiu minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovai turėjo bendrÄ tikslÄ , t. y. atsakovui I. T., tarpininkaujant atsakovui V. P., pigiai įsigijus ieÅ¡kovo Žemės sklypÄ , vėliau jį parduoti daug brangiau ir taip ieÅ¡kovo sÄ skaita pasipelnyti.

Atsakovas V. P. teigė, kad apie visus savo veiksmus vykdant Ä®galiojimÄ jis pagal nusistovėjusiÄ jų tarpusavio bendravimo praktikÄ , kadangi ieÅ¡kovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, informuodavo ieÅ¡kovÄ telefonu, taip pat jis informavo ieÅ¡kovÄ ir apie jo (V. P.) surastÄ klientÄ Å½emės sklypui pirkti – I. T., informavo apie tai, kad Å¡is sutinka pirkti Žemės sklypÄ tik už 2 500 Eur, tai savo paiÅ¡kinimais teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas I. T., kuris, kaip paaiÅ¡kino abu atsakovai, buvo Å¡alia, kuomet V.

P. apie minėtas aplinkybes telefonu informavo ieÅ¡kovÄ , vėliau ieÅ¡kovas informavo V. P., jog sutinka, kad Žemės sklypas bÅ«tų parduotas už 2 500 Eur. IeÅ¡kovas Å¡ias atsakovų nurodomas aplinkybes kategoriÅ¡kai neigia. Teismo posėdyje apklausto liudytojo S. V. parodymai patvirtina, kad V. P. nebuvo informavęs ieÅ¡kovo apie savo veiksmus vykdant Ä®galiojimÄ , ir ieÅ¡kovas, tik gavęs iÅ¡ S. V. užuominÄ , kad patikėjęs savo Žemės sklypo pardavimÄ V. P. ieÅ¡kovas gali netekti savo žemės, ieÅ¡kovas susirÅ«pino ir pasikreipęs į VÄ® Registrų centrÄ sužinojo, kad jo Žemės sklypas jau yra parduotas ir parduotas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, už ženkliai mažesnę kainÄ (2 500 Eur), nei ta, kuri buvo aptarta (99 000 Eur) su jo įgaliotiniu V.

P., ir kuriÄ ieÅ¡kovas tikėjosi gauti už Žemės sklypÄ . Atsakovams nepateikus kitų patikimų objektyvių įrodymų jų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, V. P. paaiÅ¡kinimai apie jo informavimÄ ieÅ¡kovo apie visus V. P. veiksmus vykdant Ä®galiojimÄ bei apie ieÅ¡kovo sutikimÄ parduoti Žemės sklypÄ už 2 500 Eur, kaip ir atsakovo I. T. paaiÅ¡kinimai, kad jis girdėjo pastarųjų pokalbį telefonu, kuomet ieÅ¡kovas sutiko, kad Žemės sklypas bÅ«tų parduotas už 2 500 Eur, vertinami kritiÅ¡kai ir atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

IeÅ¡kovas M. T. nurodė, kad atsakovas V. P. netgi neperdavė jam už Žemės sklypÄ iÅ¡ I. T. gautos 2 500 Eur sumos. Atsakovas V. P. neigia Å¡iÄ aplinkybę. Jis teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas I. T. 2019-01-07 pervedė jam į sÄ skaitÄ 2 500 Eur už Žemės sklypÄ o jis tuos pinigus, gal, 2019 m. vasario mėnesį, atidavė ieÅ¡kovui, tuo metu jau buvusiam po ligoninės namuose, su ramentais, tačiau jokio dokumento, kad perdavė ieÅ¡kovui pinigus, iÅ¡ jo nepaėmė; nurodė, kad tuo metu namuose, kai jis atidavė ieÅ¡kovui 2 500 Eur, daugiau nieko nebuvo, jie buvo dviese.

Pinigų perdavimo ieÅ¡kovui aplinkybei pagrįsti atsakovas V. P. pateikė savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už 2019-01-01 – 2019-01-31 laikotarpį, iÅ¡ kurio matyti, kad I. T. V. P. 2019-01-07 pervedė 2 500 Eur, taip pat matyti, kad V. P. nusiėmė nuo savo sÄ skaitos: 2019-01-07 – 700 Eur, 2019-01-08 – 700 Eur, 2019-01-09 – 700 Eur, 2019-01-12 – 400 Eur, t. y. iÅ¡ viso 2 500 Eur. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo V. P. pateiktas jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina aplinkybę, kad atsakovas I.

T. pervedė V. P. 2 500 Eur už, kaip paaiÅ¡kino atsakovai, atsakovo V. P. atsakovui I. T. parduotÄ Å½emės sklypÄ , bei patvirtina atsakovo V. P. minėtų pinigų sumų nuėmimo nuo jo banko sÄ skaitos faktÄ , bet nepatvirtina, kad V. P. 2 500 Eur sumÄ perdavė ieÅ¡kovui už atsakovo V. P. atsakovui I. T. parduotÄ Å½emės sklypÄ , todėl, ieÅ¡kovui neigiant Å¡iÄ aplinkybę, o atsakovui V. P. nepateikus kitų įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas V. P. Å¡ios aplinkybės neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovas I. T., atsikirsdamas į ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas I. T. buvo nesÄ Å¾iningas, pareiÅ¡kė, jog apie tai, kokios apimties įgaliojimus turi V. P., jis (I. T.) žinojo tik tiek, kiek jam buvo nurodyta – žinojo, kad V. P. turi teisę parduoti turtÄ . Ä®galiotinio V. P. įgaliojimų turinys ir ribos buvo patikrintos valstybės pareigÅ«no – notaro, kuris taip pat nematė priežasčių netvirtinti Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio. Notarui parengus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, I.

T. nebuvo pagrindo abejoti Å¡io sandorio teisingumu, legitimumu ir V. P. įgaliojimų tokiam sandoriui sudaryti turėjimu. Apie jokį planÄ ar planus su atsakovu V. P. I. T. nesitarė ir neturėjo tikslo tartis. Å iuo atveju buvo sudaryta notarinė turto pirkimo sutartis, notaras įvertino visas aplinkybes, todėl I. T. buvo tikras ir Å¡iuo metu yra tikras, kad jis turtÄ Ä¯sigijo teisėtai ir sÄ Å¾iningai. Teismo posėdyje I. T. paaiÅ¡kino, kad įgaliojimo jis nematė ir neskaitė, nes notaras tvirtino sandorį ir jis turi patikrinti, ar visi dokumentai tvarkoje.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kritiÅ¡kai vertina ir atmeta tokius atsakovo I. T. argumentus bei jais nesivadovauja priimdamas sprendimÄ . Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimai ir argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimÄ jų neanalizuoja ir nevertina. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, jog atsakovas V.

P., ieÅ¡kovo M. T. vardu sudarydamas su atsakovu I. T. ginčijamÄ Sutartį, virÅ¡ijo jam ieÅ¡kovo iÅ¡duotu Ä®galiojimu suteiktas teises, o bÅ«tent, nepakeitus Žemės sklypo tikslinės paskirties iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę paskirtį, veikdamas nesÄ Å¾iningai kartu su atsakovu I. T., Žemės sklypo įgijėju, pardavė Žemės sklypÄ Å¾enkliai mažesne kaina (tik už 2 500 Eur), nei buvo aptarta ieÅ¡kovo su atsakovu V. P., o tai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikrajai valiai ir visiÅ¡kai neatitiko jo interesų.

Taigi, konstatuotina, kad V. P., veikdamas jam M. T. iÅ¡duoto Ä®galiojimo pagrindu, virÅ¡ijo jam ieÅ¡kovo iÅ¡duotu Ä®galiojimu suteiktas teises ir tuo pažeidė CK 1.92 ir 2.136 straipsnių nuostatas, kadangi ieÅ¡kovas tokio sandorio nepatvirtino, jam nepritarė ir jį ginčija (CK 2.133 straipsnis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, sprendžia, kad ieÅ¡kovo M. T. reikalavimas dėl 2019-01-08 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.92 straipsnio pagrindu yra pagrįstas, įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl tenkintinas.

Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, priteisiant ieÅ¡kovui Žemės sklypÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant atsakovui I. T. pagal Sutartį sumokėtÄ 2 500 Eur kainÄ už Žemės sklypÄ (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6. 146 straipsnis). Ta aplinkybė, kad įgaliotojas (ieÅ¡kovas) negavo iÅ¡ jo įgaliotinio (atsakovo V. P.) Žemės sklypo pirkėjo, t. y. atsakovo I. T., už Žemės sklypÄ sumokėtos 2 500 Eur sumos, nepanaikina ieÅ¡kovo kaip Žemės sklypo pardavėjo, veikusio per atstovÄ V.

P., pareigos, taikant restitucijÄ , grÄ Å¾inti Žemės sklypo pirkėjui pagal Sutartį sumokėtÄ 2 500 Eur Žemės sklypo kainÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ jo įgaliotinio (atsakovo V. P.) Žemės sklypo pirkėjo, t. y. atsakovo I. T., už Žemės sklypÄ sumokėtos 2 500 Eur sumos, neužkerta ieÅ¡kovui kelio reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl minėtos sumos priteisimo iÅ¡ jo įgaliotinio, t. y. iÅ¡ atsakovo V. P. Pažymėtina, kaip pagrisįtai pastebėjo ieÅ¡kovas, atsakovų sÄ Å¾iningumo klausimas restitucijos taikymo kontekste nėra aktualus (kaip minėta anksčiau, teismo vertintas atsakovų veiksmų sÄ Å¾iningumas sudarant ginčijamÄ Sutartį bei perkant-parduodant Žemės sklypÄ už itin maÅ¾Ä kainÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – „Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad asociacija „Sahadža joga Lietuva“ buvo ginčo sandorio Å¡alis, todėl sprendžiant dėl restitucijos po sandorio nuginčijimo jai netaikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl draudimo iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančias iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, taikytinos, kai daikto savininkas nėra sandorio Å¡alis, o sandorį dėl jo daikto sudarė kitas asmuo savo vardu (neteisėtai save nurodęs kaip daikto savininkÄ ir pardavėjÄ ); kai sandoris neteisėtai buvo sudarytas daikto savininko vardu, o daiktÄ Ä¯sigijęs pirkėjas kito sandorio pagrindu jį perleido trečiajam asmeniui, kurio su pirmuoju daikto savininku nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. , kuris veikė kasatoriaus vardu, ir atsakovÄ asociacijÄ (duomenys neskelbtini) siejo sutartiniai teisiniai santykiai. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sÄ Å¾iningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grÄ Å¾intinÄ turtÄ , gali panaudoti šį sandorį prieÅ¡ asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Byloje nebuvo pagrindo remtis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo asociacijos (duomenys neskelbtini) kaip sÄ Å¾iningo žemės sklypo įgijėjo klausimo, nes restitucija taikoma pagal CK 6.145–153 straipsnius ir gynyba nustatyta ne sandorio Å¡aliai, o trečiajam asmeniui (CK 6.153 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-695/2015).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 103 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir 3 950 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), iÅ¡ viso 4 053 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 2 026,50 Eur.

IeÅ¡kovas apmokėjo ieÅ¡kinį 263 Eur žyminiu mokesčiu, nors turėjo jį apmokėti 103 Eur žyminiu mokesčiu, o bÅ«tent, 75 Eur – už reikalavimÄ sandorį pripažti negaliojančiu, 38 Eur – už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. ieÅ¡kovas permokėjo už ieÅ¡kinį 160 Eur. Žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo klausimas nebuvo teismo iÅ¡spręstas priimant 2020-02-05 teismo sprendimÄ ; ieÅ¡kovui pateikus apeliacinį akundÄ ir pareiÅ¡kus Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ negrÄ Å¾into žyminio mokesčio, sumokėto teikiant ieÅ¡kinį, dalį (65 Eur) įskaityti kaip žyminio mokesčio įmokÄ už apeliacinį skundÄ , bei Vilniaus apygardos teismui įskaičius 65 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina likusi jo už ieÅ¡kinį permokėto žyminio mokesčio dalis – 95 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovui, kad Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi (Å¡iuo atveju – teismo sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Patenkinus ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 28,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, patenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis t. y. po 14,10 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-29 nutartimi (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas: 2019042828) (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V.

Z. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria M. T., atstovaujamas V. P., už 2 500 Eur pardavė I. T. 0,5100 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Taikyti restitucijÄ : Priteisti M. T. 0,5100 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Priteisti I. T. iÅ¡ M. T. 2 500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų). Priteisti M. T. iÅ¡ V. P. 2 026,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti M. T. iÅ¡ I.

T. 2 026,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti valstybei iÅ¡ V. P. 14,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti valstybei iÅ¡ I. T. 14,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. GrÄ Å¾inti M. T. 2019-07-23 mokėjimo dokumentu Nr. 347369 per AB Å iaulių bankas Vilniaus filialÄ sumokėto 263 Eur žyminio mokesčio permokėtÄ dalį – 95 Eur. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d.nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ nekilnojamajam daiktui - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Teisėja Irena Stefanovič