2023-06-21 Nr. AB-12501-3-61-3-00474-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-06-21 Nr. AB-12501-3-61-3-00474-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. ATK2-04/20 taikyti pareiškėjui 2 172 eurų ekonominę sankciją už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas, Įstatymas) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eP-29-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00474-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. ATK2-04/20 taikyti pareiškėjui 2 172 eurų ekonominę sankciją už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas, Įstatymas) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Nutarimu pareiškėjas kaltinamas padaręs tris Įstatymo pažeidimus, kurie pasireiškia šiais epizodais: (i) pareiškėjas organizavo žaidimą, kurio metu asmenys galėjo laimėti elektroninį įrenginį „IQOS“ (toliau – ir Prietaisas, IQOS) ir jo priedus (toliau – ir Žaidimas), kurių Įstatymas nereguliuoja (Įstatymo 18 str. 1 d. 7 p. pažeidimas); (ii) pareiškėjas naudojo elektroninio įrenginio prekių ženklą „IQOS“ (toliau – ir Prekių ženklas), kuris nelaikytinas tabako prekių ženklu, viešose renginiuose ir ant kortelių (Įstatymo 17 str. 1 d. pažeidimas); (iii) pareiškėjas pripažintas pažeidusiu ir tabako reklamos draudimą, kadangi ant kaitinamojo tabako gaminių „HEETS“ jis pateikė informaciją apie tai, kaip šie gaminiai turi būti naudojami.
2.2. Pareiškėjas platina naujovišką elektroninį įrenginį, skirtą tabaką kaitinti, o ne jį deginti, jam neturėjo būti taikomos Įstatymo nuostatos. Žaidime dalyvaujantys asmenys neturėjo pirkti tabako gaminių, jie nebuvo duodami kaip prizai, jiems nebuvo suteikiamos nuolaidos, Žaidimo komunikacijoje tabako gaminiai nebuvo minimi. Žaidime dalyvavo tik esami vartotojai, kurie neketino mesti rūkyti. Departamentas nepagrįstai Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto normą aiškino plečiamai, kadangi ši norma nedraudžia organizuoti žaidimų, susijusių su Prietaisu, nes šis įrenginys nėra tabako gaminys. Pareiškėjas neatliko veiksmų, skatinančių tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą. Prietaisas sukelia mažesnę žalą rūkančiojo sveikatai, nei rūkant įprastiniu būdu.
2.3. Pareiškėjo poziciją patvirtino Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto (toliau – ir Teisės Fakultetas) 2019 m. spalio 30 d. teisinė išvada dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir administracinės teisės bei administracinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo (toliau – ir Teisinė išvada).
2.4. Informacijos pateikimas apie „HEETS“ ir jų naudojimą ant kaitinamojo tabako gaminių pakuočių, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, negali būti traktuojamas kaip tabako gaminių reklama.
2.5. Nutarime pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, t. y. paskleidęs paslėptą tabako gaminių reklamą, tačiau reklamuojamo produkto paskirtis neturi teisinės reikšmės, kai vertinama, ar informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama. Įstatyme nustatyti reikalavimai keliami ne produkto savybėms ar paskirčiai, bet informacijos turiniui ir pateikimo formai. Be to, taikant atsakomybę už paslėptos tabako reklamos skleidimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: (i) informacija yra apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą; ir (ii) informacijos pateikimo forma gali suklaidinti vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo.
2.6. Nutarime neįvertinta aplinkybė, kad Įstatyme įtvirtintas reklamos draudimas taikomas tik tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms, elektroninių cigarečių pildyklėms ir rūkomiesiems žoliniams gaminiams. Prietaisas nepatenka į šias kategorijas, jam netaikomas tabako reklamos draudimas.
2.7. Nutarimas pažeidžia ūkinės veiklos laisvės ir laisvo prekių judėjimo principus, nes prilygsta draudimui parduoti. Teisės aktai, susiję su tabako kontrole, nereglamentuoja Prietaiso ir neriboja jo prekybos Lietuvos Respublikoje. Departamentas siekė uždrausti bet kokios informacijos apie Prietaisą sklaidą, nors tai yra naujas ir vartotojams menkai žinomas įrenginys.
2.8. Departamentas Nutarime pripažino, kad IQOS nepriskirtinas produktų kategorijoms, nurodytoms Įstatyme, todėl Departamentas nepagrįstai taikė Įstatymo nuostatas. Departamentas nepagrįstai plečiamai aiškino reklamos draudimus, numatytus Įstatymo 17 straipsnyje, ir taikė sankcijas už veiksmus, susijusius su produktu, kurio Įstatymas nereguliuoja. Tokiais veiksmais Departamentas pažeidė nullum crimen, nulla poena sine lege principą bei įstatymo viršenybės principą, veikė viršydamas savo kompetenciją.
2.9. Pareiškėjas nesutiko su Nutarime nustatytu sankcijos dydžiu ir akcentavo, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovę neigiamai charakterizuoja aplinkybės, jog pareiškėjas praeityje buvo baustas už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi ši informacija gali būti aktuali tik jei per metus pakartotinai padaromas analogiškas pažeidimas.
3. Pareiškėjas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad yra priimti teismų sprendimai panašaus pobūdžio bylose, prašė atsižvelgti į teismo išaiškinimus minėtose bylose, taip pat pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, galiojusios iki 2021 m. lapkričio 1 d., nenustatė, jog tokie veiksmai, kaip žaidimai, naudotojų klubai, loterijos ir pan., kuriais yra skatinamas elektroninių įrenginių, įsigijimas, yra draudžiami.
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepime į skundą rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo nurodytus IQOS privalumus, nes byloje ginčas kilo dėl tabako gaminių reklamos, paslėptos reklamos ir Žaidinimo organizavimo, o ne dėl tabako gaminių kokybės reikalavimų pažeidimų. Taip pat nesutiko su argumentais, kad atsakovas, neleisdamas viešinti informacijos apie mažiau kenksmingą produktą, pažeidė principą mažinti rūkymo sukeliamą žalą, kadangi tai subjektyvus teisės aktų interpretavimas, siekiant pateisinti Įstatymo pažeidimą. Pareiškėjas neneigė, kad Prietaiso paskirtis sietina išskirtinai su tabako gaminių kaitinimu. Įstatymų leidėjas nenustatė išimties iš tabako gaminių reklamos ir paslėptos reklamos draudimo mažiau kenksmingiems tabako gaminiams, todėl reklamos draudimo režimas taikomas tiek įprastiems tabako gaminiams, tiek naujoviškiems.
5.2. Pareiškėjo pateikiama informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama, nes pareiškėjas neginčijo, jog Prietaiso funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą tabako gaminį, o tabako gaminio kaitinimas yra vienintelė prietaiso IQOS funkcija. Vartotojas, įsigydamas IQOS, neišvengiamai turi įsigyti ir pareiškėjo platinamą tabako gaminį, kitaip IQOS įsigijimas neturėtų tikslo ir neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos.
5.3. Pareiškėjo organizuotas Žaidimas skatino įsigyti ir (ar) vartoti būtent tabako gaminius. Įstatymų leidėjas uždraudė bet kokius veiksmus (tiesioginius ir netiesioginius), atitinkančius žaidimo sąvoką, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Pareiškėjo organizuoto ir vykdyto Žaidimo prizai yra Prietaisai, naudojami tik tabako gaminiams vartoti, ir Prietaisų atsarginės dalys, kurios naudojamos tik Prietaisams. Žaidimo dalyviai, už dalyvavimą Žaidime gavę prizą Prietaisą ar jo atsargines dalis, bus skatinami vėliau įsigyti ir tabako gaminius. Tarp pareiškėjo organizuoto Žaidimo ir tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo yra priežastinis ryšys, kurį pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, ignoravo.
5.4. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Prietaisui Įstatymo draudimai netaikomi, nes pareiškėjo nuomonė prieštarauja Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 straipsnio 42 punkto, 3 straipsnio 6 punkto normų sisteminei analizei. Šioje byloje nebuvo vertintos aplinkybės, ar Žaidimas skatina įsigyti Prietaisus, o vertinta, ar jis skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.
5.5. Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo pateiktą Teisinę išvadą, kadangi ji nėra oficialus teisės aiškinimo dokumentas, joje nenagrinėjamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, o išvada, kad Prietaisui netaikytinas Įstatymas, yra subjektyvi teisininkų nuomonė, prieštaraujanti Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 straipsnio 42 punkto, 3 straipsnio 6 punkto normų sisteminei analizei. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Žaidimo, kuris netiesiogiai skatina įsigyti tabako gaminius, traktavimas kaip Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas, yra plečiamas Įstatymo aiškinimas, nes įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio skatinančių priemonių sąrašo, be to, gramatinis, teleologinis, sisteminis Įstatymo normos aiškinimas patvirtina, kad skatinimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis.
5.6. Ant Tabako gaminių esantys ginčo užrašai „Atraskite kaitinamąjį tabaką“, „Visapusiškai patirčiai naudokite tik „HEETS“ tabako lazdeles su kontroliuojama kaitinimo technologija“, „NEDEGINKITE, O KAITINKITE!“ nėra vien tik informacinio pobūdžio. Visa papildomai pateikta informacija apie tabako gaminį pritraukia vartotojo dėmesį, o žodžių vertimas patvirtina, kad teksto visumą vartotojas suprastų kaip pozityvaus požiūrio formavimą apie tabako gaminį. Minėtais ginčo užrašais vartotojui pateikiama informacija formuoja palankesnį tabako gaminių įvaizdį, lyginant su kitais tabako gaminiais. Nurodant šių tabako gaminių privalumus tiek esamam, tiek potencialiam vartotojui sukeliamos teigiamos emocijos, įspūdis, kad šie tabako gaminiai yra patrauklesni nei kiti tabako gaminiai, kas skatina juos įsigyti ir vartoti.
5.7. Pareiškėjas skleidė paslėptą tabako gaminių reklamą, nes Įstatymo 2 straipsnio 38 punktas tabako gaminį apibrėžė kaip „vartoti skirtą gaminį, kuris gaminamas tik iš tabako (tiek genetiškai modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriame yra tabako“, ir į šios sąvokos apibrėžimą pateko ir pareiškėjo platinami kaitinamojo tabako gaminiai. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Įstatyme įtvirtintas reklamos draudimas nėra taikomas neapibrėžtam ratui produktų, kurie nėra specifiškai nurodyti Įstatyme, nes toks aiškinimas būtų plečiamas Įstatymo aiškinimas ir prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
5.8. Paslėptos tabako reklamos draudimo aiškinimas paremtas lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodu. Licencijos turėtojas privalo elgtis sąžiningai ir atsakingai, pasirinkti veiklos modelį, kuris nepažeistų Įstatyme įtvirtintų draudimų. Pareiškėjas baudžiamas už draudžiamos paslėptos tabako gaminių reklamos skleidimą, o ne už prekybą Prietaisais, todėl pareiškėjo laisvė prekiauti Prietaisais, vadovaujantis Įstatymo reikalavimais, nebuvo suvaržyta.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Departamentas atliko Bendrovės patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje platina tabako gaminius „HEETS“, kurie, vadovaujantis Muitinės laboratorijos 2017 m. spalio 6 d. tyrimo protokolu, yra „kaitinamojo tabako produktai, skirti vartoti specialiame įrenginyje“ (toliau – ir Tabako gaminiai). Taip pat pareiškėjas platina įvairių modelių Prietaisus, kurie naudojami tik su kaitinamojo tabako gaminiais. Pareiškėjas asmenims, įsigijusiems Prietaisus ir užsiregistravusiems iki 2019 m. birželio 3 d. jo interneto svetainėje, 2019 m. birželio mėnesį elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis siuntė informaciją apie pareiškėjo organizuotą Žaidimą, t. y. nurodytu būdu užsiregistravę Prietaisų pirkėjai ir (ar) vartotojai buvo informuojami apie internetinį puslapį, kuriame skelbiama apie Žaidimą ir galimybę laimėti dovanas – Prietaisus „IQOS 3“, „IQOS 3 Multi“, antgalius Prietaisui „IQOS 2.4 Plūs“ ir valymo lazdeles; elektroniniuose laiškuose ir SMS žinutėse pareiškėjas nurodydavo „Mano IQOS puslapyje – viskas, ko reikia leidžiant vasarą su IQOS. Pramogos, paslaugos, specialūs pasiūlymai renginiuose ir atmintinė kelyje su IQOS. Visas veiksmo pulsas ir vasaros starto žaidimas be pralaimėjimų – (duomenys neskelbtini). Atsisakyti naujienų galite savo paskyroje (duomenys neskelbtini)“. Taip pat interneto svetainės skiltyje „Pasiūlymai“ atidarius punktą „Vasaros starto dovanos“, patenkama į svetainės puslapį „Vasaros starto dovanos“, kuriame pateikta informacija apie pareiškėjo organizuotą ir vykdomą „IQOS vasaros žaidimą“.
7.2. Pareiškėjo interneto svetainės puslapyje „Dovanos vasaros startui“ yra laukelis IQOS klubo kodui įvesti ir patikrinti, ar laimėta dovana. Paspaudus ant minėtame puslapyje pateiktos nuorodos „Žaidimo taisyklės“, atidaromas Žaidimo taisyklių puslapis, kuriame nurodoma, kad asmuo, norintis dalyvauti Žaidime, turi būti užsiregistravęs interneto svetainėje iki 2019 m. birželio 3 d. 10.00 val. ir turėti IQOS Klubo kodą (toliau – ir Dalyvis). Dalyvis turi aplankyti IQOS VASAROS puslapį nuo 2019 m. birželio 3 d. 10 val. iki birželio 5 d. 22 val. imtinai ir skiltyje „Pasiūlymai” esančiame įvedimo laukelyje įvesti savo IQOS klubo kodą. Žaidime vienas asmuo gali dalyvauti tik vieną kartą ir pretenduoti tik į vieną dovaną, t. y. Žaidimo dovanos – 90 Prietaisų „IQOS 3 Multi“ už 1 centą, 90 Prietaisų „IQOS 3 White“ už 1 centą. 500 Prietaiso „IQOS 2.4“ antgalių už 1 centą ir dešimties valymo lazdelių rinkiniai „IQOS“ už 1 centą; Žaidimas prasidėjo 2019 m. birželio 3 d. 10 val. ir baigėsi 2019 m. birželio 5 d. 22 val. (imtinai). Dovanų laimėtojai buvo atrinkti iš visų Dalyvių atsitiktiniu būdu ir paskelbti 2019 m. birželio 7 d. Dalyvis, norintis sužinoti kokią dovaną laimėjo, turi aplankyti IQOS VASAROS puslapį ir skiltyje „Pasiūlymai” esančiame įvedimo laukelyje įvesti savo IQOS Klubo kodą. Laimėtojai įsigyti dovanas gali bet kuriame IQOS salone iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; dovanų atsiėmimas vykdomas atvykstant į bet kurį IQOS saloną iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. imtinai ir pateikiant galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę.
7.3. Pareiškėjo Departamentui pateiktais duomenimis, 2019 m. liepos 5 d. buvo laimėti ir išdalinti 52 Prietaisai „IQOS 3“, 48 Prietaisai „IQOS Multi“, 85 antgaliai ir 1 576 valymo lazdelių rinkiniai. Įvertinęs šias aplinkybes, Departamentas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą, kuriuo draudžiama organizuoti žaidimą, skatinantį įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.
7.4. Pareiškėjas skleidė informaciją, skatinančią įsigyti ir naudoti Prietaisus, t. y. pareiškėjo užsakymu, naudai ir interesais 2019 m. liepos 3–4 d. festivalyje „Bliuzo naktys“ prie vienos iš scenų, 2019 m. liepos 12–14 d. festivalyje „Devilstone“, 2019 m. liepos 26–27 d. vykusiame festivalyje „Galapagai“ ir 2019 m. rugsėjo 2–4 d. vykusiame festivalyje „Granatos Live“ (toliau – ir Festivaliai) buvo įrengtos poilsio zonos, skirtos rūkantiems (tabako gaminius vartojantiems) asmenims. Ant minėtose poilsio zonose pastatytų laikinų statinių stogų šoninių pusių buvo teikiamas prekių ženklas „IQOS“. Be to, pareiškėjo užsakymu, naudai ir interesais tabako gaminių mažmeninės prekybos vietose pareiškėjo platinamų Tabako gaminių pirkėjams buvo dalinamos popierinės kortelės „IQOS Simply Amazing“: vienoje kortelės pusėje pateikta „Nebeveikia jūsų IQOS? / Norite sužinoti apie nemokamą IQOS draudimą? / Nežinote, kaip užregistruoti savo įrenginį? / Turite kitų klausimų apie IQOS?, kitoje kortelės pusėje pateikta „Visais klausimais padės / IQOS klientų aptarnavimo centras / (duomenys neskelbtini) / Dirba ir savaitgaliais! I-V 9-21 VI- VII 10-18 / IQOS skirtas tik suaugusiems tabako vartotojams“ (toliau – ir Kortelės). Paspaudus ant nuorodos (duomenys neskelbtini), atidaromas interneto puslapis (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktas minėtas prekių ženklas IQOS, informacija apie pareiškėjo platinamą naują Prietaisą „IQOS 3 DUO“, galimybę laimėti „IQOS 3 DUO“ ir galimybę nemokamai išbandyti Prietaisą. Ant pareiškėjo Lietuvos Respublikoje platinamų tabako gaminių „Heets Amber Selection“, „Heets Sienna Selection“ pakelių pateikti užrašai – „Discover Heated Tobacco“ ir „For the full experience, only use HEETS with Heat Control Technology“, „Stop Burning – Heet“ (išvertus į lietuvių kalbą –„Atraskite kaitinamąjį tabaką“, „Visapusiškai patirčiai naudokite tik „HEETS“ tabako lazdeles su kontroliuojama kaitinimo technologija“, „NEDEGINKITE, O KAITINKITE!“). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, Departamentas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, draudžiantį tabako gaminių reklamą.
7.5. Departamentas 2019 m. lapkričio 5 d. surašė pareiškėjui protokolą Nr. ATK2-146, kuriame konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 Departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose jam inkriminuojamų Įstatymo pažeidimų nepripažino, tačiau faktinių aplinkybių neneigė, argumentuodamas, kad Prietaisas nepatenka į Įstatymo reguliavimo sritį.
7.6. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo daromus pažeidimus, 2020 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-04/20 skyrė pareiškėjui 2 172 eurų ekonominę sankciją už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytus pažeidimus.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šią administracinę bylą buvo sustabdęs iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 priims galutinį sprendimą dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paslėptos tabako gaminių reklamos draudimo, susijusio su IQOS. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minimoje byloje priimtame 2021 m. kovo 24 d. sprendime pažymėjo, kad Departamentas Nutarime Prietaiso nelaikė tabako gaminiu ar su tabako gaminiu susijusiu gaminiu pagal Įstatymą, tačiau vertino, kad skleidžiant Nutarime nurodytą informaciją apie Prietaisą, buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama.
9. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 46 punkto, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 26 straipsnio 9 dalies, Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio c punkto nuostatomis, taip pat aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bei padarė išvadą, kad yra draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, kuri skatina (nors ir netiesiogiai) įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, taip pat draudžiama skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius prisidengiant ne tabako gaminių reklama.
10. Teismas nustatė, kad Festivaliuose pareiškėjas pateikė Prekių ženklą, be to, pareiškėjo užsakymu, naudai ir interesais tabako gaminių mažmeninės prekybos vietose pareiškėjo platinamų Tabako gaminių pirkėjams buvo dalinamos popierinės Kortelės „IQOS Simply Amazing“. Teismas padarė išvadą, kad tokios informacijos pateikimas apie Prekių ženklą ir apie Prietaisą sudaro vieną tabako reklamos visumą, ir tai vertino kaip tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir vartojimo skatinimą, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti naują rūkymo būdą, bet pritraukti potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus, išbandyti prietaisą IQOS, kas atitinka Įstatyme įtvirtintos tabako gaminių reklamos apibrėžimą, šį išskirtinumo iš kitų tabako gaminių įspūdį sustiprina ir pats tabako gaminio pateikimo būdas – sukurtas atskiras prietaisui IQOS interneto tinklalapis, kuriame pateikiama informaciją apie prietaisą, sudaro vieną tabako reklamos visumą.
11. Teismas akcentavo, kad Prietaiso funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, o Tabako gaminio kaitinimas yra vienintelė IQOS funkcija, todėl eilinis vartotojas, įsigydamas IQOS, neišvengiamai turi įsigyti ir pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, kitaip IQOS įsigijimas neturėtų tikslo ir neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos. Pareiškėjas, patraukliai pateikdamas informaciją apie IQOS, paslėptai reklamavo Tabako gaminius. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 2 straipsnio 46 dalies, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Draudžiamos tabako gaminių reklamos pateikimas priklausė nuo pareiškėjo valios ir buvo pareiškėjo diskrecija.
12. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikiama komercinė informacija skatino įsigyti ne tik Prietaisą, bet ir jį naudoti pagal paskirtį (vartoti Bendrovės platinamus kaitinamojo tabako gaminius). Tokiu būdu buvo netiesiogiai pateikiama informacija apie Tabako gaminius. Taip pat tiesiogiai pateikiama informacija apie tabako gamintojo Prekių ženklą (IQOS), tokiu būdu įgyvendinama pirmoji paslėptos tabako gaminių reklamos sąlyga. Prietaiso įsigijimas yra tiesiogiai susijęs su Tabako gaminių įsigijimu. Tokiu būdu Bendrovė, skatindama įsigyti ir (ar) vartoti Prietaisus, neišvengiamai skatina įsigyti ir (ar) vartoti jos platinamus Tabako gaminius. Kadangi teikdamas informaciją apie Prietaisus pareiškėjas neatskleidė pateikiamos informacijos tikrojo tikslo, t. y. platinti ne tik Prietaisus, bet ir Tabako gaminius, tokiu būdu pareiškėjas pateikė paslėptą tabako gaminių reklamą.
13. Teismas sprendė, kad ant tabako gaminių „Heets Amber Selection“, „Heets Sienna Selection“ esantys ginčo užrašai nėra vien tik informacinio pobūdžio, jais minimus gaminius stengiamasi išskirti iš kitų tabako gaminių (pvz. cigarečių), be to, vartotojui siunčiama žinutė, kad vartojant tabako gaminius su kontroliuojama kaitinimo technologija jis patirs teigiamus potyrius – visapusišką patirtį, siūlo rinktis, kaip buvo teigiama, geresnę alternatyvą nedeginant, o kaitinant, taip nurodant tabako gaminį kaip pranašesnį ir išskirtinesnį už kitus tabako gaminius. Ginčo užrašais vartotojui pateikiama informacija formuoja palankesnį Tabako gaminių įvaizdį, lyginant su kitais tabako gaminiais (išskirtinumo požymis). Tokie užrašai vidutiniam vartotojui turėtų būti suprantami kaip produkto reklama, minimo produkto laikymas priimtinesniu už kitus, nepaisant jo žalingo poveikio žmogaus bei visuomenės sveikatai. Tai atitinka tabako gaminių reklamos sąvoką.
14. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad ant Tabako gaminių pakelių pateikti tik informacinio pobūdžio užrašai, kuriais siekiama paaiškinti naujoviško Tabako gaminio naudojimą, kitu atveju bus suklaidinti vartotojai, kadangi šie užrašai pateikti vertinamuoju kriterijumi („atraskite“, „Visapusiškai patirčiai“, „NEDEGINKITE, O KAITINKITE“), kuris vartotojui turi sudaryti teigiamą įspūdį, lyginant ginčo santykių tabako gaminius su kitais tabako gaminiais (pvz. cigaretėmis).
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Festivaliuose daugiausia lankosi jauno amžiaus asmenys, įskaitant ir nepilnamečius, todėl pasirinkdama rinkodaros komunikacija Prietaiso Prekių ženklo demonstravimą, Bendrovė yra orientuota į ypatingai saugomą asmenų grupę.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas informaciją apie Prietaisus, neatskleidė vartotojams, kad skatina įsigyti ne tik Prietaisus, bet ir Tabako gaminius, todėl neatskleistas tikrasis pateikiamos informacijos tikslas. Pareiškėjas platina Tabako gaminius, todėl jis yra suinteresuotas, kad jo Tabako gaminius pirkėjai įsigytų ir vartotų. Be to, Prietaiso funkcionalumas pirkėjui nepalieka kitų galimybių, nes vartotojui įsigijus Prietaisą jis „pririšamas“ prie konkretaus pareiškėjo platinamo Tabako gaminio įsigijimo ir vartojimo. Teismas sprendė, kad vidutinis vartotojas yra klaidinamas dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo – vartotojas gauna informaciją apie Prietaiso naudojimo privalumus, tačiau vartotojui nepateikiama tokios pačios apimties ir aiškumo informacija, kad vienintelė Prietaiso paskirtis – šiuo Prietaisu vartoti Tabako gaminius. Todėl pareiškėjas, būdamas patyręs tabako gaminių rinkos dalyvis, suvokia, kad tokios tiesioginės informacijos apie tabako gaminius teikti jis net ir negalėtų, nes pažeistų tabako gaminių reklamos draudimą, todėl bando naujus Tabako gaminius reklamuoti paslėptos reklamos būdu, tokiu būdu suklaidindamas vartotojus dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo.
17. Teismas nesutiko, kad prekių ženklas „IQOS“ nėra Tabako gaminio prekių ženklas, todėl jam netaikomi Įstatymo apribojimai, ir pažymėjo, kad negalima atsieti Prekių ženklo „IQOS“ nuo pareiškėjo platinamų Tabako gaminių, siekiant išvengti atsakomybės dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Įstatymas neišskiria sąvokos „tabako gaminių prekių ženklai“, todėl pareiškėjo teiginiai dėl tabako gaminiams skirtų prekių ženklų nėra pagrįsti. Prekių ženklas „IQOS“ yra tabako gaminių gamintojo „Philip Morris Products S.A.“ prekių ženklas, tai atitinka Įstatymo 2 straipsnio 24 punkto nuostatas.
18. Prekių ženklas „IQOS“ yra ne tik registruotas tabako gaminių klasėje, tačiau ir tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su tabako gaminių vartojimu, t. y. juo ženklinamas Prietaisas, kuris skirtas vien tik vartoti Įmonės platinamus Tabako gaminius. Be to, ant pareiškėjo platinamų Tabako gaminių pateikiama informacija, kad Tabako gaminiai vartojami su kontroliuojama kaitinimo technologija, o ši technologija yra pareiškėjo viešinamas ir platinamas Prietaisas. Todėl vertinant pateikiamos komunikacijos visumą, vidutinis vartotojas informaciją apie Prietaisą bei prekių ženklą „IQOS“ susies su pareiškėjo platinamais Tabako gaminiais ir šių gaminių vartojimu.
19. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pareigą įvertinti, kad tabako gaminiams taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, šių produktų reklama draudžiama, taip pat ir paslėpta reklama, todėl Prietaisų, kurių paskirtis kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, reklamai taip pat taikomas ypatingas režimas. Pareiškėjas yra licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Pasirinkdamas veiklos modelį pareiškėjas, kaip ilgametis tabako rinkos dalyvis, turėjo galimybę ir privalėjo atsižvelgti į imperatyvų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies draudimą, todėl šio draudimo nepaisymas negali būti pateisinamas kitų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo organizuotą Žaidimą, vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, ir, įvertinęs Žaidimo sąlygas Įstatymo 2 straipsnio 42 punkto, 3 straipsnio 6 punkto ir 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto kontekste, pažymėjo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai būdingi žaidimui, nes žaidimo dalyviai skatinami atlikti tam tikrus veiksmus už kuriuos atrinkti dalyviai gauna prizus, o įstatymų leidėjas draudžia bet kokius veiksmus (tiesioginius ir netiesioginius), atitinkančius žaidimo sąvoką, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Teismo vertinimu, pareiškėjo organizuoto ir vykdyto Žaidimo prizai yra Prietaisai, naudojami tik Tabako gaminiams vartoti, ir Prietaisų atsarginės dalys, kurios naudojamos tik Prietaisams. Žaidimo dalyviai, už dalyvavimą Žaidime gavę prizą Prietaisą ar jo atsargines dalis, bus skatinami vėliau įsigyti ir Tabako gaminius, nes Prietaisas be pareiškėjo platinamų Tabako gaminių negali įgyvendinti savo vienintelės funkcijos – kaitinti Tabako gaminį. Kitu atveju Žaidimo prizai netektų prasmės, būtų nereikalingi. Žaidimas, teismo vertinimu, netiesiogiai skatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
21. Teismas, vertindamas Teisinę išvadą, pažymėjo, kad ši išvada nėra oficialus teisės aiškinimo dokumentas, be to, joje nenagrinėjamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, todėl išvada nėra susijusi su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, ji prieštarauja Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 straipsnio 42 punkto, 3 straipsnio 6 punkto normų sisteminei analizei.
22. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip ir tabako reklamos atveju, žaidimai, skatinantys įsigyti ir vartoti tabako gaminius, visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tokius žaidimus naudai, skatinančius įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.
23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas platina IQOS, organizuoja žaidimus. Prietaisas naudojamas su naujoviškais kaitinamojo Tabako gaminiais, kurie yra platinami Lietuvoje naudojant „HEETS“ prekių ženklą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo administruojamoje interneto svetainėje pateikė informaciją apie IQOS ir jam skirtus kaitinamojo tabako produktus, taigi, reklamuojant IQOS skatinama įsigyti ir vartoti tabako gaminius, o tai atitinka Įstatymo 2 straipsnio 46 punkte įtvirtintą tabako reklamos apibrėžimą, kuri, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, yra draudžiama. Teismo vertinimu, pareiškėjas pateikiamoje komercinėje informacijoje neatskleidė pateikiamos reklamos tikrojo tikslo, t. y. platinti IQOS prietaisus įsigyjant Tabako gaminius. Taigi, pareiškėjas, reklamuodamas IQOS, organizuodamas Žaidimus, netiesiogiai skatino vartotojus įsigyti Tabako gaminius. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas siekė atkreipti vartotojo dėmesį į naują Prietaisą, kuris dar nėra gerai žinomas, ir prisidengiant šių Prietaisų reklama, skatina Prietaisus įsigijusius vartotojus įsigyti Tabako gaminius. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimus.
24. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad Departamento sprendimas pažeidžia ūkinės veiklos laisvės ir laisvo prekių judėjimo principus ir pažymėjo, kad Departamentas Nutarimu neuždraudė prekiauti Prietaisais. Pareiškėjas, norėdamas platinti IQOS, Lietuvos Respublikos rinkoje turi konkuruoti nepažeisdamas Įstatyme įtvirtintų draudimų.
25. Teismas, vertindamas argumentą, kad Departamentas peržengė kompetencijos ribas, Įstatymo nuostatos aiškino plečiamai, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bei Departamento Nutarime konstatuotomis aplinkybėmis, kad ant Tabako gaminių esantys ginčo užrašai nėra vien tik informacinio pobūdžio. Teismas pareiškėjo pateikiamą informaciją vartotojui apie IQOS vertino kaip pareiškėjo platinamų Tabako gaminių produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą, siūlant ne tik esamiems tabako gaminių vartotojams išbandyti IQOS, bet ir pritraukti naujus vartotojus. Teismo vertinimu, informacijos skleidimas internetinėje svetainėje, Festivaliuose, organizuotame Žaidime ir pan., netiesiogiai yra nukreiptas į Tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą, naujų vartotojų pritraukimą, todėl patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą paslėptą tabako gaminių reklamos draudimą. Teismo vertinimu, toks informacijos paskleidimas internetinėje svetainėje laikytinas reklamos priemone, kuri tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai skatina įsigyti bei vartoti būtent pareiškėjo platinamus kaitinamojo tabako gaminius ir kuri yra draudžiama Įstatymo.
26. Teismas pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Bendrovė ne pirmą kartą padarė Įstatymo pažeidimus, neužtikrino Įstatymo reikalavimų laikymosi, pažeidimo nepripažino, nesigailėjo, ignoravo licencijuojamą veiklą kontroliuojančių institucijų bei teismų taikomas poveikio priemones, todėl vertino, kad Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra teisėta ir pagrįsta, jos dydis atitinka įstatyme nustatytą baudą, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo Nutarimo skunde išdėstytais argumentais. Atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – Nutarimą bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas padarė daug procedūrinių klaidų. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose pareiškėjas pristatė svarbiausius savo pozicijos aspektus ir pokyčius, kurie įvyko po to, kai pareiškėjas pateikė skundą. Teismo sprendimo argumentai yra supainioti, nenuoseklūs, teismo sprendime tuo pačiu metu analizuojama ir paslėpta reklama, ir tabako reklamos pažeidimas. Teismas neanalizavo pareiškėjo argumentų dėl SMS žinučių siuntimo IQOS turėtojams kaip paslėptos reklamos epizodo. Į skundžiamą teismo sprendimą perkelti ankstesnių teismo priimtų sprendimų panašaus pobūdžio bylose argumentai, paliekant neatitikimus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo pašalinęs. Todėl pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško bylos nagrinėjimo.
28.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų sprendimais, priimtais panašaus pobūdžio bylose ir ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad paslėpta tabako gaminių reklama egzistuoja tik tuo atveju, jei, pateikiant informaciją apie IQOS, kartu yra referuojama į tabaką.
28.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymą, kadangi turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos tam, kad būtų konstatuota paslėpta tabako gaminių reklama, tačiau to nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą dėl paslėptos tabako gaminių reklamos sampratos ir nepagrįstai pritarė atsakovo nuomonei. Pirmosios instancijos teismo išvados visiškai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje padarytų išvadų. Nei Departamentas, nei teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų skatinęs Tabako gaminių pardavimus Festivaliuose, o teismai ankstesniuose sprendimuose jau konstatavo, jog vien „IQOS“ prekių ženklo naudojimas be nuorodos į tabaką nėra paslėpta reklama.
28.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė (ir nevertino) to, jog, rodant „IQOS“ prekių ženklą, kartu būtų minimas tabakas, tabako gaminiai ar rūkymas. Nėra ginčo, kad pareiškėjas naudojo tik Prekių ženklą ant Festivalių poilsio zonos stogo šonų, o Tabako gaminiai nebuvo nei demonstruojami, nei minimi, todėl pirmoji paslėptos reklamos taikymo sąlyga šiuo atveju neegzistuoja, ir Departamentas neturėjo pagrindo šiuo aspektu konstatuoti pažeidimo. Tai, kad IQOS vienintelė paskirtis yra kaitinti tabaką, savaime nereiškia, jog skleidžiant informaciją apie IQOS, reklamuojami ir Tabako gaminiai. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šios sąlygos turinio ir neatskleidė bylos esmės.
28.5. Informacija, pateikta ant informacinių Kortelių, neatitinka paslėptos tabako reklamos kriterijų. Teismas šį epizodą vertino kartu su epizodu dėl „IQOS“ prekių ženklo naudojimo Festivalių poilsio zonose, dėl to teismo analizė yra neaiški ir joje bet kuriuo atveju nėra vertinamos paslėptos reklamos taikymo sąlygos. Paslėpta tabako gaminių reklama negalėjo būti konstatuota, kadangi Kortelės nepateikė jokios nuorodos į tabako gaminius, išskyrus bendro pobūdžio įspėjimą, jog IQOS yra skirtas tik suaugusiems rūkantiesiems, Kortelės neskatina nei IQOS, nei tabako gaminių įsigijimo. Jos tik informuoja vartotojus, kurie jau įsigijo IQOS, ką daryti tuo atveju, jei Prietaisas sugenda, ir kaip gauti reikiamą aptarnavimą. Prekių ženklo naudojimas be nuorodos į tabaką negali būti laikomas paslėpta reklama.
28.6. Informacija, pateikta SMS žinutėse, nėra paslėpta tabako gaminių reklama, ir jų siuntimas nebuvo draudžiamas. Kad būtų galima konstatuoti, kad buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama, turi būti nustatyta, jog siunčiant SMS žinutes pareiškėjas taip pat platino informaciją apie tabako gaminius, ir ši informacija galėjo klaidinti dėl jos pateikimo tikrojo tikslo. SMS žinutės buvo susijusios tik su Prietaisu ir jose nebuvo nuorodų į tabaką.
28.7. Teismas, vertindamas pareiškėjo surengto Žaidimo, skirto esamiems IQOS elektroninio prietaiso savininkams, atitiktį Įstatymui, rėmėsi sąlygomis, kurios nėra įtvirtintos Įstatyme. Teismas nenurodė, kodėl Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata turi būti aiškinama plečiamai, arba kodėl teismų praktika, suformuota taikant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, turėtų būti taikoma šiuo atveju. Kai vyko Žaidimas, Tabako kontrolės įstatymas nenustatė, kad veiksmai, kuriais yra skatinamas elektroninių įrenginių, tokių kaip IQOS, įsigijimas, yra draudžiami, toks draudimas atsirado tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d., pakeitus Įstatymo 18 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad vienintelis IQOS prietaiso tikslas yra Tabako gaminių kaitinimas, nebuvo laikomas pakankama priežastimi konstatuoti Įstatymo pažeidimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
28.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad aiškinamieji užrašai ant Tabako gaminių apie jų specifinį naudojimą yra tabako reklama, remdamasis kriterijais, nenustatytais Tabako kontrolės įstatyme. Teismas nevertino Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatytų tabako gaminių reklamos sąlygų, bet rėmėsi produktų išskirtinumo kriterijumi, kuris minimoje nuostatoje nenustatytas. Be to, teismas nepagrįstai teigė, kad aptariami užrašai skirti vartotojui sudaryti teigiamą įspūdį, lyginant Tabako gaminius su kitais tabako gaminiais, ir vadovavosi klaidingu minimų užrašų vertimu ir prasmės neatitinkančia angliško teksto interpretacija. Visi minimi užrašai yra aiškinamieji, o ne reklaminiai. Pateikiama informacija tik patvirtina, kad Tabako gaminių vartojimas skiriasi nuo įprastų tabako gaminių ir dar reikalauja papildomų investicijų, ši informacija negali kelti teigiamų emocijų ar įspūdžio, kad gaminiai yra geresni, patrauklesni.
28.9. Išvada, kad bet kokia informacija apie IQOS yra paslėpta reklama, lemia tai, kad pareiškėjui praktiškai uždraudžiama teikti bet kokią informaciją apie IQOS, net ir informaciją, kuri nėra susijusi su tabaku. Tai netiesiogiai reiškia, kad pareiškėjo teisė į ūkinės veiklos laisvę yra ribota, ir toks ribojimas nustatomas teismo sprendimu, o ne įstatymu. Tik praėjus ketveriems metams po to, kai IQOS buvo pristatytas Lietuvos rinkai, Lietuvos įstatymų leidėjas priėmė tam tikras ribotas Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias IQOS. Tai reiškia, kad teismas atlieka įstatymų leidėjo vaidmenį, o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Pareiškėjas nesutiko, kad Nutarimas nepažeidžia ūkinės veiklos laisvės ir laisvo prekių judėjimo principų, kadangi apriboja pareiškėjo praktines galimybes prekiauti elektroniniais prietaisais, kai nėra galimybės teikti apie juos jokios informacijos ar rodyti „IQOS“ prekių ženklo. Dvejose ankstesnėse bylose jas nagrinėję teismai pateikė išaiškinimus, leidžiančius pareiškėjui toliau teikti bent jau tam tikrą informaciją apie IQOS, bet skundžiamame teismo sprendime ignoruojami ankstesni teismų išaiškinimai.
28.10. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi savo iniciatyva pareiškėjo veiksmuose nustatė sunkinančias aplinkybes, nors jos nebuvo nustatytos Departamento, nebuvo aptartos procesiniuose dokumentuose ir nebuvo analizuojamos posėdžio metu. Departamentas Nutarime paminėjo tik „neigiamai charakterizuojančias“ aplinkybes, nes pareiškėjas anksčiau buvo baustas už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau kitos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos sunkinančios aplinkybės nebuvo analizuojamos, dėl šių aplinkybių pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atsiskirsti ir pasisakyti, be to, teismo nurodytos sunkinančios aplinkybės neatitinka Įstatymo nuostatų.
29. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Pareiškėjas klaidingai aiškino ir interpretavo įsiteisėjusius teismo sprendimus. Pareiškėjo nurodytose bylose faktinės aplinkybės buvo iš esmės panašios, t. y. pareiškėjui Departamentas taikė ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad vadovavosi teismų praktika, tame tarpe ir pareiškėjo minima ir konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas informaciją apie Prietaisą, neatskleidė vartotojams, kad skatina įsigyti ne tik prietaisus, bet ir Tabako gaminius, todėl vartotojui neatskleistas tikrasis pateikiamos informacijos tikslas.
30.2. Bendrovė neįvardijo, į kuriuos konkrečiai jos paaiškinimus ir argumentus skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta. Departamento nuomone, teismas priėmė ir vertino visus pareiškėjo pateiktus rašytinius bei žodinius paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
30.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-470-983/2021, nurodė, kad šią bylą nagrinėjęs teismas, pašalindamas iš šioje byloje ginčyto Departamento nutarimo 3.2.1 punkte nurodytą kaltinimą, nepakankamai aiškiai išdėstė motyvus dėl padarytos išvados, kad „vien tik Prietaiso ir prekės ženklo IQOS išstatymas prekybos vietoje, kurioje prekiaujama tabako gaminiais, nepateikiant jokios papildomos informacijos, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje numatyto paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimo“. Teismas šiuo atveju nevertino vidutinio vartotojo kriterijaus reikšmės. Prietaiso ir Prekių ženklo eksponavimas, naudojant papildomas dėmesio atkreipimo priemones prekybos vietose, kuriose prekiaujama tabako gaminiais, yra paslėpta tabako gaminių reklama, skatinanti naudoti Prietaisą pagal jo paskirtį. Prietaiso vienintelė naudojimo paskirtis yra kaitinamojo tabako gaminių vartojimas. Atsakovas pažymėjo, kad net ir pašalinus iš minimoje byloje ginčyto Departamento nutarimo 3.2.1 punkte nurodytą kaltinimą, galutinis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai.
30.4. Pareiškėjas sutiko su vertinimu, kad negalima atsieti prekių ženklo „IQOS“ nuo pareiškėjo platinamų gaminių. Kaip pripažino pareiškėjas, Kortelėse (taip pat ir SMS žinutėse), kurios buvo dalinamos žmonėms, įsigijusiems IQOS prietaisą, be kitos informacijos, buvo ir „bendro pobūdžio įspėjimas, jog IQOS skirtas tik rūkantiems suaugusiems“.
30.5. Teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo organizuoto ir vykdyto Žaidimo prizai yra Prietaisai, naudojami tik Tabako gaminiams vartoti, o Žaidimo dalyviai, už dalyvavimą Žaidime gavę Prietaisą, bus skatinami įsigyti ir Tabako gaminius, nes Prietaisas be Tabako gaminių negali įgyvendinti vienintelės funkcijos – kaitinti Tabako gaminį.
30.6. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad teismo sprendimas pažeidžia ūkinės laisvės ir laisvo prekių judėjimo principą, kadangi ir pirmosios instancijos teismas, ir Departamentas Nutarime nagrinėjo tik tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos aspektą, o ne prekybos Prietaisu ar Tabako gaminiais draudimo aspektą. Informacijos apie Prietaisą pateikimas turi nepažeisti draudimo paslėptai reklamuoti tabako gaminius. Bendrovės platinamiems Prietaisams taikomas reguliavimas informacijos pateikimo būdas ir turinys panašus kaip ir Tabako gaminiams, kadangi platesnis komercinės informacijos apie Prietaisus skleidimas tiesiogiai skatins įsigyti Tabako gaminius ir tuo paslėptai bus reklamuojami Tabako gaminiai.
30.7. Departamentas, skirdamas sankciją už Įstatymo pažeidimus, aptarė tik pareiškėjo atsakomybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Net jeigu jos nebūtų nurodytos, pareiškėjui būtų skirta tokio pat dydžio bauda, t. y. vidurkiui artima bauda (kadangi konkrečiu atveju nenustatytos nei atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės). Neigiamai charakterizuojančios aplinkybės priskirtinos prie pažeidimo pobūdžio, kuris aptartas Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje. Šios aplinkybės patvirtino pareiškėjo neteisėtų veiksmų sistemiškumą.
30.8. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
31. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovo atsiliepimo nurodė, kad atsakovas neginčijo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-470-983/2021, todėl Departamento argumentai, susiję su minėta byla, peržengia apeliacinio skundo ribas. Taip pat atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė naujus argumentus, kurie nebuvo paminėti Nutarime ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui (kad vien nuorodos į „suaugusius rūkančiuosius“ pakanka padaryti išvadai, jog buvo pažeistas Įstatymas). Pareiškėjo teigimu, informacija, kad Prietaisas skiriamas tik suaugusiems tabako vartotojams, negali būti vertinamas kaip paslėpta reklama.
IV. 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
33. Apeliacinės instancijos teismas, pakartojęs Nutarime nustatytas ir konstatuotas aplinkybes, taip pat įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 2 straipsnio 23, 46 dalių, 17 straipsnio nuostatas, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad paslėpta tabako gaminių reklama egzistuoja tik tuo atveju, jei pateikus informaciją apie IQOS, kartu yra referuojama į tabaką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog yra draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, kuri aiškiai išreikštų skatinimą ar tai darytų netiesiogiai dėl tabako gaminių vartojimo.
Tokio įstatymo leidėjo teisiškai įtvirtinto draudimo tikslas – konkretaus žmogaus ir visos visuomenės sveikata, kaip viena svarbiausių visuomenės vertybių. Įstatymų leidėjas, siekdamas paminėto tikslo, nukreipto į sveikos visuomenės puoselėjimą, draudžia ne tik tiesioginį ar netiesioginį skatinimą įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, bet ir paslėptą tabako gaminių reklamą. Tai reiškia, kad reglamentuojamas ir toks draudimas, kai potencialus reklamos vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrojo reklamos pateikimo tikslo, t. y., jei skleidžiama informacija iš esmės yra nukreipta ne į skatinimą įsigyti atitinkamų prekių ar naudotis atitinkamomis paslaugomis, visiškai neturinčių ryšio su tabako gaminiais, o į skatinimą naudoti tabako gaminius, kas ir yra tikrasis paslėptosios reklamos tikslas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjo nurodomoje 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 taip pat nurodė, kad vertinant, ar konkreti informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama pagal Tabako kontrolės įstatymą, atsižvelgtina į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą paslėptos tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos apibrėžimą. Išplėstinė teisėjų kolegija minimoje nutartyje pažymėjo, kad šiame apibrėžime nurodyta sąlyga, jog informacija „pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo“ apima ir tuos atvejus, kai informacija apie tabako gaminius gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, nes yra pateikiama kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje, taip sudarant įspūdį, kad yra reklamuojamas tik kitas produktas, nors iš tikrųjų yra reklamuojamas ir tabako gaminys.
34. Atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, skleisdamas informaciją apie IQOS (jo naudojimą, priežiūrą, taip pat skatindamas siūlyti IQOS išbandyti draugui ir kt.), skatino ne tik įsigyti Prietaisus, jų dalis, kt., bet ir naudoti juos pagal jų vienintelę paskirtį – kaitinti kaitinamąjį tabaką, taigi, netiesiogiai skatino įsigyti ir vartoti kaitinamojo tabako gaminius, prisidengiant Prietaisų reklama (informacija apie juos). Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, jog Kortelės apie IQOS priežiūrą, tvarkymą, taip pat SMS žinutės, skatinančios registruotus IQOS vartotojus rekomenduoti Prietaisą rūkančiam draugui, informacija apie Žaidimą buvo siunčiama jau esamiems IQOS prietaisų turėtojams, t. y. asmenims, kuriems neaktualus paties Prietaiso įsigijimas, bet kuriems aktualus tolesnis Prietaiso naudojimas jo tiesioginei funkcijai – t. y. Tabako gaminių kaitinimui, taigi, IQOS vartotojams pateikiama informacija buvo siekiama ne skatinti naujų Prietaisų įsigijimą, suteikiant informaciją apie jų priežiūrą ir kt., tačiau skatinti įsigyti ir Prietaiso pagalba naudoti (kaitinti) kaitinamojo tabako gaminius. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo padarytas išvadas. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-470-983/2021 nustatytų aplinkybių vertinimo, pažymėjo, jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teisme priimtu sprendimu, kuris, be kita ko, tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.
35. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 nepalaikė Departamento argumento, jog vienintelė Prietaiso naudojimo paskirtis yra tik Bendrovės platinamų Tabako gaminių kaitinimas (vartojimas), todėl Prietaiso įsigijimas be Tabako gaminių arba neketinant naudotis Prietaisu pagal jo vienintelę paskirtį iš viso nebūtų tikslingas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2977-331/2018 padarė išvadą, kad „IQOS funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, o jo kaitinimas yra vienintelė IQOS funkcija, todėl eilinis vartotojas, įsigydamas IQOS, neišvengiamai turi įsigyti ir pareiškėjos platinamą Tabako gaminį, kitaip IQOS įsigijimas neturėtų tikslo ir neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos. Taigi, pareiškėjas, patraukliai pateikdamas informaciją apie IQOS, kurio vienintelė naudojimo paskirtis – vartoti tik pareiškėjos platinamus tabako gaminius, paslėptai reklamuoja Tabako gaminius“. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, šių išvadų nepaneigė.
36. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju, skirtingai nei administracinėje byloje Nr. eI-2977-331/2018 (apeliacinėje instancijoje bylos Nr. eA-664-261/2021), pareiškėjas, teikdamas informaciją apie IQOS, nepateikė tiesioginės nuorodos į tabako gaminius, tačiau, atsižvelgiant į vienintelę IQOS paskirtį – vartoti tik pareiškėjo platinamus Tabako gaminius, Nutarime nurodyta apie IQOS teikiama informacija galėjo suklaidinti reklamos (informacijos) vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. informaciją, skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti Tabako gaminius, pateikė reklamoje, sudarančioje įspūdį, kad yra reklamuojamas ne tabako gaminys, o Prietaisas), tokiu būdu pažeisdamas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą.
37. Pasisakydamas dėl Festivaliuose Bendrovės užsakymu įrengtose poilsio zonose, skirtose rūkantiems (tabako gaminius vartojantiems) asmenims, pastatytų laikinų statinių stogų šoninių pusių teikiamo prekių ženklo „IQOS“, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 23 punkto nuostatos pateikia paslėptos tabako gaminių reklamos sąvoką, t. y. draudžiama pateikti informaciją apie 1) tabako gaminius ir (ar) 2) su tabako gaminiais susijusius gaminius, 3) tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, 4) importuotojus ar 5) pardavėjus, 6) jų firmos vardą (pavadinimą), 7) prekių ženklą ar 8) veiklą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekių ženklas „IQOS“ yra ne tik registruotas tabako gaminių klasėje, tačiau jis tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Tabako gaminių vartojimu, t. y. juo ženklinamas Prietaisas, kuris skirtas vien tik vartoti Bendrovės platinamus Tabako gaminius. Nors nagrinėjamu atveju buvo teikiamas tik Prekių ženklas, nepateikiant jokios kitos papildomos informacijos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vienintelė IQOS paskirtis – kaitinti Tabako gaminius, šio Prekių ženklo išskyrimas, jo ypatingas matomumas gali būti vertinamas kaip šio Prekių ženklo produkto reklama, o tuo pačiu – ir paslėpta Tabako gaminių, vartojamų išskirtinai tik su IQOS, reklama.
38. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė Nutarime konstatuoto pažeidimo, kai į registruotų IQOS vartotojų telefonus buvo siunčiamos SMS žinutės, siūlant rekomenduoti IQOS išbandyti suaugusiam draugui ir laimėti prizus. Teismas nurodė, kad nors šis pažeidimo epizodas nebuvo konkrečiai įvardintas, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog informacijos pateikimas apie prekių ženklą, apie Prietaisą sudaro vieną tabako reklamos visumą, ir teismas tai vertino kaip tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir vartojimo skatinimą, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti naują rūkymo būdą, bet pritraukti potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus, išbandyti prietaisą IQOS (taigi, įvertino pažeidimą dėl minėtų SMS žinučių, siūlančių rekomenduoti IQOS išbandyti draugui, taip pritraukiant naujus vartotojus). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neišskyrė minimo pažeidimo dėl SMS žinučių siuntimo, nepatvirtina, jog šis pažeidimas iš viso nebuvo nagrinėtas.
39. Teismas, pasisakydamas dėl argumentų, jog ir Departamentas, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad informacija apie IQOS naudojimą, priežiūrą, registravimą, pateikta ant Kortelių, taip pat informacija SMS žinutėse, skatinanti paraginti rūkantį draugą išbandyti IQOS, neatitinka paslėptos tabako reklamos kriterijų, pažymėjo, jog atsižvelgiant į padarytas išvadas, taip pat į vienintelę aptartą IQOS paskirtį, minėtomis priemonėmis vartotojams pateikiama informacija apie IQOS galėjo suklaidinti reklamos (informacijos) gavėjus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. informacija buvo teikiama apie Prietaisą, jo naudojimą, jo rekomendavimą draugui, tačiau tokiu būdu buvo siekiama skatinti jau esamus IQOS vartotojus ir naujus potencialius vartotojus naudoti Prietaisą pagal vienintelę jo paskirtį – vartoti (kaitinti) Tabako gaminius, taigi, ir įsigyti Tabako gaminius), todėl minėti pažeidimai pagrįstai buvo vertinami kaip paslėptos tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimas.
40. Dėl draudžiamos tabako reklamos teismas sutiko su Departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Bendrovė, ant Lietuvos Respublikoje platinamų Tabako gaminių (išvertus į lietuvių kalbą) nurodžiusi: „Atraskite kaitinamąjį tabaką“, „Visapusiškai patirčiai naudokite tik „HEETS“ tabako lazdeles su kontroliuojama kaitinimo technologija“, „NEDEGINKITE, O KAITINKITE!“, Nutarime buvo pagrįstai pripažinta pateikusi draudžiamą tabako gaminių reklamą.
41. Teismui nekilo abejonių, kad ant Tabako gaminių pakelių pateiktais užrašais yra skleidžiama informacija apie tabako gaminius, ir šie užrašai, priešingai, nei teigė pareiškėjas, negali būti vertinami tik kaip informacinio pobūdžio. Minimi užrašai pateikti ne kaip informaciniai, o kaip kviečiantys atrasti, nedeginti, o kaitinti, taip pat pajusti visapusišką poveikį, t. y. skatinantys įsigyti, išbandyti ir įvertinti Tabako gaminius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį Nutarime konstatuotą pažeidimą, pagrįstai sprendė, kad jis atitinka draudžiamą tabako gaminių reklamos sąvoką. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų dėl galbūt netinkamai išversto užrašo, kuris, anot pareiškėjo, turėtų būti verčiamas kaip „HEETS geriausia [tinkamiausia] naudoti su HeatControl technologija“, pažymi, jog net ir įvertinus galbūt netinkamą užrašų vertimą, užrašų visuma nepaneigia Departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad minimuose užrašuose akcentuojamas kaitinamojo tabako išskirtinumas ir naujoviškumas, skatinantis šio produkto įsigijimą ir vartojimą, o ne tik pateikiama informacija apie naujo produkto vartojimą.
42. Vertindamas argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Prekių ženklo pateikimas Festivaliuose ir Kortelių su informacija apie Prietaisą platinimas atitinka Įstatyme įtvirtintos tabako gaminių reklamos apibrėžimą, teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad informacijos skleidimas internetinėje svetainėje, Festivaliuose, organizuotame Žaidime ir pan., netiesiogiai yra nukreiptas į tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą, naujų vartotojų pritraukimą, todėl patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą paslėptą tabako gaminių reklamos draudimą. Pareiškėjo nurodytame teismo sprendimo 10 punkte, vertinant pareiškėjo pažeidimą teikiant informaciją apie Prekių ženklą Festivaliuose bei informaciją apie Prietaisą Kortelėse, jis įvardintas kaip Įstatyme įtvirtinta tabako gaminių reklama. Paslėpta tabako gaminių reklama iš esmės yra viena iš formų ir priemonių informacijai apie tabako gaminius skleisti, kuri paprastai netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl tabako gaminių reklamos sąvoka yra bendra ir apima visas informacijos, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančios įsigyti tabako gaminius ir (ar) juos vartoti, sklaidos formas bei priemones, įskaitant tas, kurios konkrečiai įstatymų leidėjo priskiriamos paslėptai tabako gaminių reklamai. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjas paskleidė paslėptą tabako gaminių reklamą bei vertino, kad informacija klaidina vartotojus dėl jos pateikimo tikrojo tikslo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Tabako kontrolės įstatymo nuostatas.
43. Vertindamas argumentus dėl žaidimo organizavimo teismas pažymėjo, kad Žaidimas buvo organizuojamas jau esantiems IQOS naudotojams, t. y. informacija apie Žaidimo sąlygas buvo siunčiama asmenims, įsigijusiems Prietaisus ir užsiregistravusiems iki 2019 m. birželio 3 d. interneto svetainėje, informacija buvo siunčiama asmenims, naudojantiems Prietaisus pagal jų vienintelę paskirtį – vartoti kaitinamojo tabako gaminius, todėl Žaidimo prizai skatino ne pakartotinai įsigyti Prietaisus, bet naudoti juos pagal tiesioginę paskirtį. Todėl pareiškėjas, organizuodamas Žaidimą, siekė skatinti Žaidimo dalyvius įsigyti Tabako gaminių, ir juos naudoti su jau turimais Prietaisais, ar su Žaidimo metu dovanotais Prietaisais ir jų priedais. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, vertino ne pareiškėjo teisę ir galimybes reklamuoti Prietaisą, organizuojant Žaidimą, bet Žaidimo sąsajas su paslėpta tabako reklama, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę dėl Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos pasikeitimo, nėra aktualūs.
44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Įstatymo neaiškumų ar dviprasmiškumų aiškinimo pareiškėjo naudai, pažymėjo, kad tabako gaminių reklamos sąvoka siejama ne su atitinkamos informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, jog skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis objektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamu yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, norint įrodyti aptariamą poveikį, nebūtina pateikti tiesioginius įrodymus, kad tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1204/2013, atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminių reklamos draudimas Tabako kontrolės įstatymo nustatytas imperatyvo būdu, šio Įstatymo pagrindinį tikslą, teismas sutiko su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tabako gaminių reklamą naudai. Dėl moksliškai patvirtintos rūkymo žalos, įstatymų leidėjas uždraudė Lietuvos Respublikoje bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą tabako gaminių ir paslėptą tabako gaminių reklamą, šis draudimas taikomas vienodai, todėl nagrinėjamu atveju Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo organizuotas Žaidimas skatino įsigyti ir vartoti Tabako gaminius, pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimą.
45. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad Įstatymas netaikomas elektroniniams prietaisams, tokiems kaip IQOS, todėl Nutarime nurodyta informacija apie IQOS nėra apie tabako gaminius ar su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, o taip pat šiuo atveju nėra tenkinama sąlyga, kad informacija gali suklaidinti dėl tikrojo jos pateikimo tikslo. Teismas pažymėjo, kad Departamentas Nutarime Prietaiso nelaikė tabako gaminiu ar su tabako gaminiu susijusiu gaminiu pagal Tabako kontrolės įstatymą, tačiau vertino, kad skleidžiant Nutarime nurodytą informaciją apie Prietaisą buvo paskleista paslėpta Tabako gaminių reklama. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie Prietaisą vertintina kaip paslėptos reklamos apie Tabako gaminius skleidimas, skatinantis įsigyti Tabako gaminius, ir juos kaitinti naudojantis Prietaisu, konstatuota, jog Departamentas pagrįstai konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
46. Teismas pažymėjo, kad Įstatyme įtvirtintas specialusis teisinis reguliavimas, draudžiantis tabako gaminių reklamą, taip pat ir paslėptą šių gaminių reklamą. Pareiškėjo nurodytuose teisės aktuose (be kita ko, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 str., Civilinio kodekso 6.2286, 6.2287 str., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 ir 5 str.) įtvirtintos pareigos suteikti vartotojams nurodytą informaciją negali būti aiškinamos kaip paneigiančios Įstatyme įtvirtintą tabako gaminių reklamos bei šių gaminių paslėptos reklamos draudimą, todėl pareiškėjo vartotojams teikiama informacija apie Prietaisą negali pažeisti šio imperatyvaus draudimo. Pareiškėjo teiginiai, kad tokiu būdu yra de facto uždraudžiama prekyba Prietaisu, yra nepagrįsti, nes pareiškėjui Nutarime skirta bauda ne dėl Prietaiso platinimo, o dėl tabako gaminių reklamos pažeidimo, Nutarime nenurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės platinti Prietaiso.
47. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo argumentai yra supainioti, skundžiamame sprendime taip pat yra padaryta rašymo apsirikimų, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytos su nagrinėjama byla nesusijusios aplinkybės, tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvų visumos matyti, kad, sprendžiant dėl paslėptos tabako gaminių reklamos, buvo vertinama būtent skundžiamame Nutarime konstatuoti pažeidimai, t. y. vertinama, ar pareiškėjo pateikta informacija apie Prietaisą skatina įsigyti Tabako gaminius. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylos nenagrinėjo kaip naujos ir savarankiškos, bet modifikavo teismo sprendimą, priimtą kitoje byloje, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo argumentų ir motyvų matyti, jog byloje buvo vertinamas būtent ginčijamas Nutarimas ir jame nurodytos aplinkybės, o minėtos pareiškėjo nurodytos teismo sprendime padarytos klaidos, taip pat painiai išdėstyti argumentai skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nesudaro pagrindo šį teismo sprendimą naikinti.
48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo papildomai teiktų rašytinių paaiškinimų, nepasisakė dėl visų jų nurodytų skundo aplinkybių ir kt., pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, atsakė į ginčo šalių argumentus.
49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas buvo padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, nors ginčijamame Nutarime nurodyta, jog „atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Teisėjų kolegija sutiko, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, todėl šie, su sunkinančių aplinkybių nustatymu susiję, pirmosios instancijos teismo motyvai buvo pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo, tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti, kadangi, spręsdamas dėl byloje ginčijamo Nutarimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą.
50. Apibendrindamas išdėstytus argumentus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Nutarime nurodytais veiksmais (Festivalių metu ant laikinų statinių pateiktas prekių ženklas „IQOS“, IQOS prietaisus įsigijusiems asmenims dalintose Kortelės ir registruotiems IQOS vartotojams siųstose SMS žinutėse pateikiama informacija apie IQOS) buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama, o pateikiant informaciją (užrašus) ant kaitinamojo tabako gaminių pakelių buvo paskleista draudžiama tabako gaminių reklama, bei konstatuota, kad pareiškėjas organizavo Žaidimą, skatinantį įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
V. 51. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 (toliau – ir IQOS III byla); atnaujinus procesą, pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-538-331/2021 ir išspręsti bylą iš esmės – panaikinti Nutarimą. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) įtvirtintais pagrindais.
52. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindais argumentais:
52.1. Tabako kontrolės įstatymas numato dvi kumuliatyvias sąlygas, kurios turi būti įrodytos, siekiant konstatuoti paslėptą tabako gaminių reklamą: 1) informacija yra apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą, prekių ženklą ar veiklą (t. y. turi būti referuojama į tabako gaminius); 2) informacijos pateikimo būdas gali klaidinti vartotojus dėl tokios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. produktas, kurio reklama nėra draudžiama, yra reklamuojamas taip, kad paslėptai pareklamuojamas tabako gaminys taip suklaidinant vartotoją dėl tikrojo reklamos tikslo). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 (toliau – ir IQOS I byla), referuodamas į paslėptos reklamos sampratą, pabrėžė, kad paslėptai reklamai nustatyti yra būtinos dvi pirmiau nurodytos sąlygos. Teikiant informaciją apie prietaisą nuoroda į tabaką buvo esminis ir lemiamas faktorius, kuriuo remdamasis teismas konstatavo Įstatymo pažeidimą. IQOS I byloje pateiktą išaiškinimą iš dalies palaikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-470-983/2021 (toliau – ir IQOS II byla), kuri prašymo pateikimo metu buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-14-629/2023), nustatęs, kad IQOS ir jo prekių ženklo demonstravimas prekybos vietoje (net jei toje pačioje vietoje parduodami ir tabako gaminiai), neteikiant nuorodų į tabako gaminius, nepažeidžia paslėptos reklamos draudimo ir negali būti laikomas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimu. Nors pareiškėjas dėl kitų priežasčių pateikė apeliacinį skundą dėl šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, Departamentas šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu. Šiai bylos daliai įsiteisėjus, teismo išaiškinimas IQOS II byloje bus aktualus ir nagrinėjamoje byloje.
52.2. Pareiškėjo veiksmai atitiko Įstatymo nuostatas ir IQOS I byloje pateiktus išaiškinimus.
52.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė Įstatymą. Teismas referavo tik į du iš trijų paslėptos reklamos epizodų, nagrinėjamų šioje byloje. Teismas netaikė paslėptos reklamos dviejų elementų testo, nustatytų Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje ir išplėtotų teismų praktikoje. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bet kokios informacijos apie IQOS pateikimas nėra galimas dėl vienintelės priežasties – tokio prietaiso paskirties. Dėl abiejų epizodų teismas padarė išvadą, kad nebuvo jokios nuorodos į tabaką. Tačiau užuot konstatavęs, kad paslėptos reklamos taikymo sąlygos neegzistavo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą vien dėl to, jog vienintelė Prietaiso paskirtis yra kaitinti tabaką.
52.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas pažeidžia materialiosios teisės normas, kadangi: 1) Tabako kontrolės įstatymas nenustato, jog Prietaiso paskirtis būtų teisiškas reikšmingas paslėptos reklamos instituto taikymo kriterijus; 2) tokia interpretacija reiškia bet kokios informacijos apie elektroninį prietaisą draudimą, nors tai ir nenustatyta Tabako kontrolės įstatyme. Teismas išaiškino ribojimą plečiamai; 3) toks teisės aiškinimas neleistinai ir neproporcingai suvaržo galimybes naudoti prekių ženklą „IQOS“ (kaip nuosavybės teisės objektą).
52.4.1. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo remiantis Įstatyme nenumatytomis aplinkybėmis. Teismas nenurodė, kaip konkrečiai ginčui aktualūs du epizodai „išpildo“ paslėptos tabako gaminių reklamos sąlygas. Be to, kiekvienam epizodui teismas specifiškai nurodė, kad juose nėra pateikta nuorodų į tabaką. Tačiau nepaisant to, teismas referavo į sąlygą – įrenginio paskirtį – kuri ne tik neįtraukta į paslėptos reklamos apibrėžimą, bet nėra minima ir Įstatyme, kiek tai susiję su informacijos ar reklamos ribojimu. Taigi teismas: 1) nenustatė visų būtinų administracinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų Tabako kontrolės įstatyme; 2) savo išvadą grindė išskirtinai tik viena sąlyga, kuri nėra nustatyta Įstatyme.
52.4.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suklydo aiškindamas, kodėl Prietaiso paskirtis yra teisiškai reikšminga. Teismas nurodė, kad tikrasis informacijos (kuri yra informacija apie Prietaiso garantines sąlygas ir pan.) apie Prietaisą teikimo tikslas yra reklamuoti tabako gaminius vien dėl to, jog vienintelė IQOS paskirtis yra kaitinti tabako gaminius. Tačiau tokia argumentacija neatitinka formuojamos teismų praktikos, kad „<...> nusistovėjusi taisyklė yra tai, kad reklamuojamos prekės pardavimas yra reklamos tikslas, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, jei yra priešingai – šį faktą reikėtų įrodyti“. Su tokia išvada sutiko ir Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto teisės mokslininkai 2023 m. vasario 28 d. teisinėje išvadoje. Tačiau šioje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad tikroji informacijos apie IQOS ir jam taikomas garantines sąlygas paskirtis nėra informacija apie patį Prietaisą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo aiškinimas paneigia paslėptos reklamos reguliavimą ir pačią Įstatymo nuostatą. Remiantis IQOS III bylos nutarties 41–49 paragrafuose pateiktais argumentais, vien IQOS prekių ženklo naudojimas yra draudžiamas išimtinai tik dėl Prietaiso paskirties. Tai reiškia, kad nėra teisėto būdo kalbėti apie IQOS: remiantis ydinga teismo logika, kiekvieną kartą, kai informacijoje naudojamas prekių ženklas IQOS arba kalbama apie IQOS įrenginį, tokia informacija bus kvalifikuojama kaip draudžiama paslėpta tabako gaminių reklama, net jei tabako gaminiai joje neminimi. Informacija apie IQOS, kuri neatitinka abiejų paslėptos reklamos sąlygų, Tabako kontrolės įstatymu šiuo metu yra nedraudžiama. Todėl draudimo, kurį sukūrė teismas savo pateiktu teisės aiškinimu IQOS III byloje, palikimas galioti reikštų Įstatymo ribų plėtimą, kuris nėra galimas.
52.4.3. Teismas išplėtė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą. Minėtoje nuostatoje nurodytas tik tabako gaminių reklamos draudimas. Nepaisant to, teismas teigia, kad draudžiama ne tik tabako vartojimui naudojamų prietaisų reklama vien dėl jų paskirties kaitinti tabaką, bet ir bet kokios (ne reklaminio pobūdžio) informacijos apie IQOS teikimas arba vien IQOS prekių ženklo naudojimas. Tačiau tokio tiesioginio draudimo Tabako kontrolės įstatymas expressis verbis nenustato. Tuo metu, kai Nutarime buvo užfiksuoti pažeidimai, Įstatymas nereguliavo tabako gaminių vartojimui skirtų prietaisų.
Tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Įstatymas buvo papildytas, numatant ribotą reguliavimą įrenginiams, skirtiems vartoti tabako gaminius. Tačiau naujos pataisos taip pat nenumatė įrenginio reklamos draudimo. Todėl nesant teisinių nuostatų, reglamentuojančių tokių prietaisų reklamos draudimą ar draudimą naudoti prekių ženklą, tai pripažintina legislatyvine omisija. Tačiau tokios teisės spragos negalima užpildyti jos ribas plečiančiu teisės normų aiškinimu, implicitiniu reguliavimu ar teisės analogijos taikymu. Reklamos draudimas (ar net draudimas naudoti registruotą prekių ženklą), kuris sustiprinamas taikant ekonominę sankciją, laikytinas administracine atsakomybe.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pateikęs aptariamą išaiškinimą, pažeidė teisėtumo ir teisinio aiškumo principus. Be to, pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad atitiktų Įstatymą ir užtikrino, jog jo komunikacija apie įrenginiui taikomą garantiją, kuri labai abstrakčiai buvo pateikta Kortelėse, atitiktų Įstatymo taisykles bei teismo pateiktas gaires IQOS I byloje. Taip pat pareiškėjas užtikrino, kad pateikiant IQOS prekių ženklą ant Festivalių palapinių jokia kita informacija, išskyrus patį prekių ženklą, nebūtų teikiama, o tai rodo, kad buvo pilnai įgyvendintos IQOS I ir net IQOS II bylose suformuotos Įstatymo taikymo gairės. Įstatymų leidžiamoji valdžia tiesiogiai nenumatė administracinės atsakomybės už informacijos apie įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti, skleidimą.
Kadangi toks Tabako kontrolės įstatymo taikymas turi įtakos tam tikroms pagrindinėms žmogaus teisėms (tokioms kaip nuosavybės apsauga, teisė į ekonominę laisvę), todėl būtina užtikrinti, kad tabako vartojimui naudojamų įrenginių gamintojams, importuotojams ir platintojams keliamos pareigos ne tik garantuotų aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų apsaugos lygį, bet ir būtų suderinamos su kitomis pagrindinėmis teisėmis, o ribojančios priemonės būtų proporcingos laisvei užsiimti ekonomine veikla. Pareiškėjo įsitikinimu, IQOS III byla ir joje pateiktas išaiškinimas taip pat apriboja konstitucinę teisę į nuosavybę.
52.4.4. IQOS III byla apriboja intelektinės nuosavybės teises. Pareiškėjas naudoja tarptautinį prekių ženklą su simboliu IQOS, kuris registruotas įvairioms ir skirtingoms prekių ir paslaugų klasėms. Tačiau Lietuvoje prekių ženklas IQOS (tiek žodinis, tiek grafinis) naudojamas tik Prietaisui ir jo priedams žymėti. IQOS prekių ženklas nenaudojamas tabakui, tabako gaminiams ar susijusiems gaminiams ženklinti (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra). Pareiškėjas pažymi, kad:
1) IQOS prekių ženklo naudojimo apribojimas neatitinka konstitucinio reikalavimo, kad apribojimas išplauktų tiesiogiai iš Įstatymo. Įstatymas nenumato jokių apribojimų registruoto prekių ženklo naudojimui tik dėl to, jog jis priklauso tabako gamintojui ar kad jis naudojamas įrenginiui, skirtam tabakui vartoti; 2) Įstatymo 86 , 94 ar 18 straipsnio 1 dalies 9 punktai nustato apribojimą naudoti tabako prekių ženklą ar su tabaku susijusio gaminio prekių ženklą prekėms, kurios nėra susijusios su tabaku. Tačiau IQOS prekių ženklas nėra tabako ar su tabako gaminiais susijusio gaminio prekių ženklas, nors jis buvo įregistruotas Nicos klasifikacijos susijusiems 9 klasės gaminiams ir 34 klasės tabako gaminiams.
Šioje byloje nėra ginčo, kad IQOS nenaudojamas tabako gaminiams ar susijusiems gaminiams ženklinti. Prekių ženklo registracija konkrečiam produktui pagal Nicos klasifikaciją automatiškai nereiškia, jog šis prekių ženklas naudojamas tam konkrečiam produktui arba gali būti vadinamas tos konkrečios prekės prekių ženklu. Būtina atskirti „registraciją“ ir „naudojimą“. Be to, Tabako kontrolės įstatymas reglamentuoja elektroninius prietaisus, tokius kaip IQOS, kaip įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti, ir tik Įstatymo 16 ir 18 straipsniuose, kurie įsigaliojo po Departamento Nutarimo priėmimo, t. y. tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d.
Tačiau šios nuostatos nedraudžia naudoti IQOS prekių ženklo. Įstatymas nenustato jokių apribojimų naudoti prekių ženklus, kuriais žymimi tabako vartojimui naudojami prietaisai;
3) IQOS III nutartis nustato prekių ženklo IQOS naudojimo apribojimą, kuris tiesiogiai veikia pagrindinę žymens funkciją, kadangi būtent naudojimo klausimas yra esminis, sprendžiant dėl prekių ženklo (kaip nuosavybės teisės objekto) savininko teisių apimties;
4) teismui nusprendus, kad bet koks IQOS prekių ženklo naudojimas neišvengiamai yra ir paslėpta tabako gaminių reklama, taip pat buvo nuspręsta, kad bet koks IQOS prekių ženklo naudojimas yra draudžiamas. Prekių ženklo naudojimo apribojimas galėtų būti pakankamu pagrindu prarasti registraciją. Kadangi IQOS III nutartimi standartinis ir tipinis IQOS prekių ženklo naudojimas buvo traktuojamas kaip draudžiama paslėpta tabako gaminių reklama, neaptarus jokių kitų sąlygų, visi prekių ženklo naudojimo veiksmai prekėms, kurioms jis registruotas, per se yra draudžiami;
5) teismo nustatytas draudimas yra neterminuotas ir iš esmės nėra galimybės pašalinti priežasčių, dėl kurių IQOS prekių ženklo naudojimas pripažintas paslėpta tabako gaminių reklama, nes tokią kvalifikaciją nulemia pati elektroninio įrenginio, kuriam žymėti naudojamas šis prekių ženklas, paskirtis. Aptariamas Įstatymo aiškinimas neleidžia nustatyti prekių ženklo, kaip nuosavybės teisių objekto, naudojimo apribojimo ribų, yra nebūtinas ir neproporcingas. Nepaisant to, teismas neatliko jokio tyrimo ir nepateikė motyvų dėl nuosavybės teisių ribojimo apimties būtinumo ir proporcingumo.
52.5. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo sąlygos, įtvirtintos ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
52.5.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 2 straipsnio 23 dalį ir 17 straipsnio 1 dalį, tačiau šios nuostatos yra blanketinės, jos draudžia paslėptą tabako gaminių reklamą. IQOS I byloje išaiškinta, kad minėta nuostata leidžia informaciją apie IQOS elektroninį prietaisą (ar bet kokį kitą prietaisą), jei kartu nėra skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tačiau nagrinėjamoje byloje šis aiškinimas buvo paneigtas.
52.5.2. Pažeidimas yra akivaizdus – IQOS įrenginys nėra tabako gaminys. Nėra ginčo, kad jo paskirtis yra kaitinti tabaką, tačiau Įstatymas nėra pakeistas, elektroniniai prietaisai negali būti prilyginti tabako gaminiams, nurodant, kad bet kokia informacija apie elektroninį prietaisą yra ir informacija apie tabaką.
52.5.3. Įstatymo 2 straipsnio 23 dalies pažeidimas yra esminis. Teismas turėjo konstatuoti, kad pareiškėjas nepažeidė Įstatymo, kadangi informacija apie tabako gaminius nebuvo paskleista. Minėtos nuostatos išaiškinimas prieštarauja tiek jos lingvistinei formuluotei, tiek ir ankstesnei teismų praktikai.
52.6. Administracinių teismų praktika yra skirtinga (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), nagrinėjamoje byloje teismas nukrypo nuo išaiškinimo, suformuluoto IQOS I ir IQOS II bylose bei priėjo prie nepagrįstų išvadų. Susiklosčiusi situacija negali būti toleruojama.
53. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.
54. Atsakovas atsiliepime remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
54.1. Nagrinėjamu atveju nenustatyta proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Pareiškėjas iš esmės siekia peržiūrėti ir vertinti IQOS III bylos faktines aplinkybes ir jų vertinimą. Skundžiamoje nutartyje teismas pažeidimą dėl paslėptos tabako gaminių reklamos pagrįstai vertino pagal pareiškėjo padarytų Įstatymo pažeidimo veiksmų visumą, nurodytą Nutarime. Teismas konstatavo, kad informacijos pateikimas apie prekių ženklą ir apie Prietaisą sudaro vieną tabako reklamos visumą bei tai vertino kaip tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir vartojimo skatinimą. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad paslėpta tabako gaminių reklama egzistuoja tik tuo atveju, jei pateikus informaciją apie IQOS, kartu yra referuojama į tabaką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundžiamoje nutartyje įvertino pareiškėjo nurodytų bylų išvadas, tačiau atkreipė dėmesį, kad kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.
54.2. Dėl argumentų apie Įstatymo plečiamą aiškinimą dėl Prietaiso paskirties ir Prekių ženklų reklamos pažymi, kad IQOS III byloje jau buvo pateikta Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto 2019 m. spalio 30 d. teisinė išvada ir apeliacinės instancijos teismas ją pakartotinai jau įvertino. Departamento nuomone, 2023 m. vasario 19 d. teisinė išvada, 2023 m. vasario 28 teisinė nuomonė nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo žinomi anksčiau, todėl neturėtų būti teismo vertinami. Šie prašymo priedai nėra oficialus teisės aiškinimo dokumentas, juos užsakė pats pareiškėjas. Prekės ženklo IQOS reklama (eksponavimas) didina Prietaiso žinomumą, skatindama jį įsigyti. Tarp Prietaiso reklamos ir Tabako gaminių įsigijimo ir vartojimo skatinimo yra tiesioginis ryšys. Prietaiso ir prekės ženklo eksponavimas, naudojant papildomas dėmesio atkreipimo priemones prekybos vietose, kuriose prekiaujama tabako gaminiais, yra paslėpta tabako gaminių reklama, skatinanti Prietaisą naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Prietaiso vienintelė naudojimo paskirtis yra kaitinamojo tabako gaminių (t. y. Bendrovės platinamų tabako gaminių) vartojimas. Tokiu būdu netiesiogiai pateikiama informacija apie pareiškėjo platinamus tabako gaminius. Taip pat tiesiogiai pateikiama informacija apie tabako gamintojo prekių ženklą IQOS, tokiu būdu įgyvendinama pirmoji paslėptos tabako gaminių reklamos sąlyga.
54.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti proceso vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Proceso atnaujinimo metu teisminio nagrinėjimo dalyku yra tik ABTĮ nurodytų aplinkybių, kurioms esant bylą reikia vėl nagrinėti, buvimas arba nebuvimas, o ne kitos pareiškėjo teisės, be kita ko, pareiškėjo teisė į prekės ženklo neribotą naudojimą arba pareiškėjo siekis priversti teismą dar kartą vertinti IQOS bylų medžiagą ir galbūt šališkas teisės specialistų išvadas. Departamento nuomone, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo iš esmės yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių ir Tabako kontrolės įstatymo teisės normų aiškinimo bei taikymo vertinimo. Pareiškėjas nepateikė nei vienos nuorodos į teismų praktiką, kuri būtų tapati ar labai panaši į skundžiamos nutarties bylos faktines aplinkybes ir kurioje būtų priimtas skirtingas nei IQOS I, IQOS II, IQOS III bylose procesinis sprendimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI. 55. Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi baigtoje administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytus pagrindus.
56. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą daugeliu atvejų nurodo administracinės bylos numerį eA-681-261/2022, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą nutarties datą ir turinį, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu.
57. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tris Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus: (i) 18 straipsnio – dėl žaidimo organizavimo; (ii) 17 straipsnio 1 dalies – dėl tabako gaminių reklamos skleidimo ir (iii) 17 straipsnio 1 dalies – dėl paslėptos tabako gaminių reklamos skleidimo. Būtent pastarasis pažeidimas – paslėptos tabako gaminių reklamos skleidimas – yra pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą dalykas. Pareiškėjo vertinimu, iš trijų paslėptos tabako gaminių reklamos pažeidimo epizodų, kurie aprašyti IQOS III nutarties 35.3 punkte, dėl dviejų pažeidimų yra pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje: (i) prekių ženklo IQOS naudojimas ant palapinių muzikos festivaliuose Bliuzo naktys, Devilstone, Galapagai ir Granatos Live (IQOS III nutarties 35.3.1 p.); (ii) kortelių platinimas su informacija apie tai, kur galima gauti daugiau informacijos apie IQOS įrenginių priežiūrą, garantines sąlygas ir kitus klausimus (IQOS III nutarties 35.3.2 p.).
58. Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).
Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą
59. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019).
60. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymas nustato dvi sąlygas, kurios turi būti įrodytos, siekiant konstatuoti paslėptą tabako gaminių reklamą: 1) informacija yra apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą, prekių ženklą ar veiklą (t. y. turi būti referuojama į tabako gaminius); 2) informacijos pateikimo būdas gali klaidinti vartotojus dėl tokios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. produktas, kurio reklama nėra draudžiama, yra reklamuojamas taip, kad paslėptai pareklamuojamas tabako gaminys taip suklaidinant vartotoją dėl tikrojo reklamos tikslo).
61. Pasak pareiškėjo, IQOS III byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesiaiškino, ar egzistavo abi paslėptos reklamos taikymo sąlygos; teismas dėl abiejų epizodų konstatavo, kad nebuvo jokios nuorodos į tabaką, tačiau sprendė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą vien dėl to, jog vienintelė prietaiso paskirtis yra kaitinti tabaką.
62. Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje yra nurodyta, jog paslėpta tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. Pagal to paties straipsnio 46 dalį tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius.
63. Teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje IQOS III byloje (41 p.) pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad yra draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, kuri aiškiai išreikštų skatinimą ar tai darytų netiesiogiai dėl tabako gaminių vartojimo. Tokio įstatymo leidėjo teisiškai įtvirtinto draudimo tikslas – konkretaus žmogaus ir visos visuomenės sveikata, kaip viena svarbiausių visuomenės vertybių. Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas paminėto tikslo, nukreipto į sveikos visuomenės puoselėjimą, draudžia ne tik tiesioginį ar netiesioginį skatinimą įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, bet ir paslėptą tabako gaminių reklamą. Tai reiškia, kad reglamentuojamas ir toks draudimas, kai potencialus reklamos vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrojo reklamos pateikimo tikslo, t. y., jei skleidžiama informacija iš esmės yra nukreipta ne į skatinimą įsigyti atitinkamų prekių ar naudotis atitinkamomis paslaugomis, visiškai neturinčių ryšio su tabako gaminiais, o į skatinimą naudoti tabako gaminius, kas ir yra tikrasis paslėptosios reklamos tikslas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1451/2011).
64. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties IQOS III byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pareiškėjas netiesiogiai skatino įsigyti ir vartoti kaitinamojo tabako gaminius (43 p.); pareiškėjas, teikdamas informaciją apie IQOS, nepateikė tiesioginės nuorodos į tabako gaminius, tačiau, atsižvelgiant į vienintelę IQOS paskirtį – vartoti tik pareiškėjo platinamus Tabako gaminius, Nutarime nurodyta apie IQOS teikta informacija galėjo suklaidinti reklamos (informacijos) vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. informaciją, skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti Tabako gaminius, pateikė reklamoje, sudarančioje įspūdį, kad yra reklamuojamas ne tabako gaminys, o Prietaisas), tokiu būdu pažeisdamas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą (46 p.); nagrinėtu atveju informacija apie Prietaisą vertinta kaip paslėptos reklamos apie Tabako gaminius skleidimas, skatinantis įsigyti Tabako gaminius, ir juos kaitinti naudojantis Prietaisu (60 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados atitinka Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimą, kuriame nurodyta, jog paslėpta tabako gaminių reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius <...> pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos išvados taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje, remiantis atitinkamomis Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis, be kita ko, pažymėta, kad draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, kuri aiškiai išreikštų skatinimą ar tai darytų netiesiogiai dėl tabako gaminių vartojimo.
65. Pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą iš esmės teigia, kad informacija gali būti laikoma paslėpta tabako gaminių reklama tik tuo atveju, jei joje yra tiesioginės nuorodos į tabako gaminius, o Prietaiso paskirtis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo nurodytas alternatyvus jam palankus įstatymo aiškinimas nepagrindžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas IQOS III byloje padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, kadangi, kaip minėta, nutartyje pateikta teismo išvada, kad nagrinėtu atveju pareiškėjas skleidė paslėptą tabako gaminių reklamą, atitinka Tabako kontrolės įstatyme nurodytą paslėptos tabako gaminių reklamos sąvoką, į kurios apimtį patenka informacija apie tabako gaminius, skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis, pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo.
66. Pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi IQOS I byloje, teigdamas, kad šioje byloje nuoroda į tabaką buvo esminis ir lemiamas faktorius, kuriuo remdamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą.
67. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties IQOS I byloje, joje nebuvo nagrinėjama situacija, kai, kaip IQOS III byloje, atitinkama paskleista informacija buvo tik apie IQOS Prietaisą ar prekių ženklą, joje tiesiogiai neminint tabako gaminių. IQOS I byloje buvo nagrinėjama situacija, kai pareiškėjas skleidė informaciją, kurioje buvo minimas ir teigiamai apibūdinamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas. Kitaip tariant, IQOS I byloje ir IQOS III byloje buvo nagrinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės, ir vien pareiškėjo nesutikimas su Tabako kontrolės įstatymo aiškinimu ir taikymu naujai susiklosčiusioms, skirtingoms faktinėms aplinkybėms IQOS III byloje nėra pagrindas daryti išvadą, kad IQOS III byloje buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant.
68. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą taip pat teigia, kad IQOS III nutartis antikonstituciškai riboja intelektinės nuosavybės teises. Pasak pareiškėjo, Įstatymas nenumato jokių apribojimų naudoti prekių ženklus, kuriais žymimi tabako vartojimui naudojami prietaisai. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, kad bet koks IQOS prekių ženklo naudojimas neišvengiamai yra ir paslėpta tabako gaminių reklama, taip pat buvo nuspręsta, kad bet koks IQOS prekių ženklo naudojimas yra draudžiamas.
69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje IQOS III byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekių ženklas „IQOS“ yra ne tik registruotas tabako gaminių klasėje, tačiau jis tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Tabako gaminių vartojimu, t. y. juo ženklinamas Prietaisas, kuris skirtas vien tik vartoti Bendrovės platinamus Tabako gaminius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors nagrinėtu atveju buvo teikiamas tik Prekių ženklas, nepateikiant jokios kitos papildomos informacijos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vienintelė IQOS paskirtis – kaitinti Tabako gaminius, šio Prekių ženklo išskyrimas, jo ypatingas matomumas gali būti vertinamas kaip šio Prekių ženklo produkto – prietaiso IQOS – reklama, o tuo pačiu – ir paslėpta Tabako gaminių, vartojamų išskirtinai tik su IQOS, reklama, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo minėtą pažeidimą (47 p.).
70. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą pateiktais argumentais, kad 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje IQOS III byloje buvo nuspręsta, kad bet koks IQOS prekių ženklo naudojimas yra draudžiamas, kadangi minėtoje nutartyje buvo nagrinėjamos konkrečios faktinės aplinkybės, dėl kurių traktavimo kaip pažeidžiančių Tabako kontrolės įstatymą tarp proceso šalių buvo kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad IQOS Prekių ženklo išskyrimas, jo ypatingas matomumas gali būti vertinamas kaip šio Prekių ženklo produkto – prietaiso IQOS – reklama, o tuo pačiu – ir paslėpta Tabako gaminių, vartojamų išskirtinai tik su IQOS, reklama. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš minėtos nutarties turinio, konkreti informacija, dėl kurios nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Departamento kilo ginčas, buvo vertinama atsižvelgiant į Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, įtvirtinančias, be kita ko, paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nepagrįstai teigia, kad IQOS prekių ženklo naudojimo apribojimas neatitinka konstitucinio reikalavimo, kad apribojimas kiltų tiesiogiai iš įstatymo.
71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą
72. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
73. Sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-66-662/2017 ir kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant tam tikras teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
74. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad egzistuoja dvi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kurios pateikia skirtingas teisines išvadas, nors bylų faktinės aplinkybės yra ypač panašios: išplėstinė teisėjų kolegija IQOS I byloje leido pareiškėjui teikti informaciją apie IQOS elektroninį prietaisą, o teisėjų kolegija IQOS III byloje – ne.
75. Šiuo atžvilgiu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, IQOS I byloje buvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kai atitinkamoje pareiškėjo skleistoje informacijoje buvo tiesiogiai minimas ir teigiamai apibūdinamas tabako gaminių vartojimas, ir tai buvo pripažinta Tabako kontrolės įstatymo pažeidimu, t. y. IQOS I byloje nebuvo nagrinėjama ir nebuvo pasisakyta dėl situacijos, kai pareiškėjas skleidė informaciją apie IQOS Prietaisą ar prekių ženklą, joje nepateikdamas tiesioginės nuorodos į tabako gaminių vartojimą. Kaip nurodyta 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje IQOS III byloje, šioje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, kai pareiškėjas, teikdamas informaciją apie IQOS, nepateikė tiesioginės nuorodos į tabako gaminius, t. y. paskleista informacija buvo tik apie IQOS Prietaisą ar prekių ženklą, joje tiesiogiai neminint tabako gaminių. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad IQOS I byloje buvo pateiktas Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas tokioms aplinkybėms, kai skleidžiama informacija apie IQOS Prietaisą ar prekių ženklą, joje nepateikiant tiesioginės nuorodos į tabako gaminius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo IQOS III byloje pateiktas Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas ir taikymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo IQOS I byloje pateiktam Tabako kontrolės įstatymo aiškinimui ir taikymui.
76. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą taip pat teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas IQOS II byloje patvirtino IQOS I byloje pateiktų išaiškinimų vertinimo pagrįstumą.
77. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje IQOS III byloje, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartyje IQOS II byloje sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog informacija apie Prietaisą yra laikoma paslėpta tabako gaminių reklama tik tada, kai tokioje informacijoje yra pateikiamos nuorodos į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą, yra nepagrįsti. Minėtoje nutartyje IQOS II byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad IQOS I byloje nagrinėtoje situacijoje kaitinamojo tabako gaminiai skleistoje informacijoje buvo minimi tiesiogiai, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje IQOS I byloje nebuvo nagrinėjama ir nebuvo pasisakyta dėl situacijos, kai, kaip IQOS II byloje, buvo pateikta įvairaus pobūdžio informacija apie Prietaisą, skatinanti Prietaisą įsigyti, tiesiogiai neminint tabako gaminių.
78. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse IQOS III byloje ir IQOS II byloje buvo įvertintos IQOS I bylos aplinkybės ir nurodytas jų skirtumas su atitinkamose bylose nagrinėtomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad IQOS II byloje (apeliacine tvarka) buvo prieita prie iš esmės analogiškų išvadų kaip ir IQOS III byloje.
79. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje, esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų pateiktas skirtingas ginčo teisės normų aiškinimas. Taigi nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
80. Pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą pridėjo 2023 m. vasario 19 d. ir 2023 m. vasario 28 d. teisines išvadas, kuriose nurodytus argumentus cituoja ir savo prašyme atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija minėtose išvadose pateiktus argumentus įvertino kartu su byloje esančių įrodymų visuma ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą pateiktais argumentais, todėl atskirai dėl jų turinio nepasisako.
81. Apibendrinant konstatuotina, kad įvertinus pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus, nenustatyti pagrindai atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą ar 12 punktą, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-621-821/2022 netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Egidijus Šileikis
Milda Vainienė