21435b4e-1f6f-4ab7-be06-d83c0a33ce4f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-921-1035/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35938-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam T. B. (T. B.), jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), vertėjai Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ 2 (dvejus) metus naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos (13 915 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo XII-1871 redakcija) ir 243 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : T. B. 2018 m. liepos 27 d., nuo 16.21 iki 16.32 val., Vilniuje, nuo Pergalės g. iki Karklų g. 35, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio).

Å iais savo veiksmais T. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, T. B., žinodamas, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones, 2018 m. liepos 27 d., nuo 16.21 iki 16.32 val., Vilniuje, nuo Pergalės g. iki Karklų g. 35, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Å iais savo veiksmais T. B. padarė BK 243 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis T. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad dirbo mechaniku, jam paskambino, prašė pakrauti automobilį, todėl ir nuvažiavo. Buvo iÅ¡gėręs, vartojo alų. PrieÅ¡ tai dirbo ekskavatorininku, bet po to, kai jam atėmė teisę vairuoti, pradėjo dirbti mechaniku.

Vairuotojo pažymėjimÄ atėmė, nes buvo iÅ¡gėręs, įvyko eismo įvykis. Reikėjo važiuoti netoli, iÅ¡ Didžiasalio į NaujÄ jÄ VilniÄ , todėl važiavo, vairavo ekskavatorių. Važiavo keliu normaliai, tačiau ekskavatorius buvo netvarkingas. Atvyko krauti automobilio ir tada privažiavo policija. Privažiavę policijos pareigÅ«nai paprašė dokumentų ir liepė pÅ«sti. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Pirmas įvykis padarė jam įtakÄ , bet šį kartÄ nepagalvojo.

Pirmas teismas atėmė vairuotojo pažymėjimÄ ir paskyrė baudÄ , konfiskavimÄ . Supranta, kad teismas atėmė teisę vairuoti, o jei važinės, jam bus skirta bauda. Dėl pirmo atvejo vyko į probacijÄ , ten jam reikėjo žymėtis. Jam paaiÅ¡kino visas pasekmes. Nežino, kam priklauso ekskavatorius. Važiavo krauti automobilio, nes norėjo papildomai užsidirbti. Tai galėjo bÅ«ti 2018 m. liepos 27 d. ir tuo laiku, kuris nurodytas kaltinamajame akte. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, neturi priklausomybės. Dėl automobilio pakrovimo jam paskambino vadovas, vykdė pastarojo reikalavimus.

Å iuo metu jam nustatytas 55 proc. darbingumas (rodo pažymėjimÄ teismui). Darbo užmokestį gauna oficialiai. Lygtais darbo užmokestis, kuomet dirbo vairuotoju, buvo toks pats kaip dabar. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 16.20 val., važiavo automobiliu BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) link Naujosios Vilnios ir Pergalės g. pamatė prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiuojantį traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai vingiavo po keliÄ . Jam sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus. Paskambino pagalbos telefono Nr. 112 ir operatorei aiÅ¡kino, kur važiuoja traktorius. Jie važiavo Pergalės g., privažiavus Pergalės – Gerovės gatvių sankryÅ¾Ä traktorius pasuko į deÅ¡inę ir toliau važiavo tiesiai, privažiavus sankryÅ¾Ä su Džiaugsmo g. traktorius, parodęs kairiojo posÅ«kio signalÄ , pasuko į kairę ir tuomet jis pamatė, kad traktoriaus vairuotojas dėvi tamsios spalvos marÅ¡kinėlius ir yra su Å«sais, tamsių plaukų, apie 40–50 metų amžiaus.

Jis vėl važiavo Å¡iam iÅ¡ paskos. Pamatęs, kad traktorius įvažiuoja į stadiono teritorijÄ , jis sustojo ir pamatė, kad už jo visÄ keliÄ iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta nuo Pergalės g. važiavęs krovininis automobilis pasuko į teritorijÄ , kur ir prieÅ¡ tai įvažiavo traktorius. Tuomet matė, kaip traktorius ir krovininio automobilio vairuotojai abu iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonių. KÄ Å¡ie darė toliau, jis nematė, nes pasitiko pareigÅ«nus ir nurodė Å¡iems, kur yra traktoriaus vairuotojas (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 16.25 val., patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. ir iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo paneÅ¡imÄ , kad nuo Galgių km., Pergalės g., link Naujosios Vilnios važiuoja traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietÄ Karklų g. 35, prie stadiono, į juos kreipėsi pranešėjas A. S., kuris paaiÅ¡kino, kad važiavo iÅ¡ paskos geltonos spalvos traktoriaus (vairuotojas buvo su Å«sais ir tamsios spalvos marÅ¡kinėliais), kuris dabar nuvažiavo į stadiono teritorijÄ .

Jiems įvažiuojant į stadiono teritorijÄ , pastebėjo važiuojantį geltonos spalvos traktorių (jį Å¡iek tiek užstojo sunkvežimis), kuris, juos pamatęs, sustojo. Privažiuojant prie traktoriaus pastebėjo iÅ¡ jo iÅ¡lipančio vairuotojo kojas (tamsios spalvos kelnės ir rudos spalvos batai). Privažiavus prie traktoriaus pamatė stovinčius prie jo du vyriÅ¡kius, vienas iÅ¡ Å¡ių atitiko pranešėjo bei jų pastebėtus požymius, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo T. B.. Paklausus, ar T.

B. vairavo traktorių, Å¡is prisipažino, kad važiavo nuo Didžiasalio pro Grigaičių km. link Karklų g. esančio stadiono. Paklausus T. B., ar vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡is atsakė, kad taip. PasiÅ«lius Å¡iam pasitikrinti girtumÄ su alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, Å¡iam buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas. Prie traktoriaus taip pat buvo L. D., kuris jiems paaiÅ¡kino, kad stadiono teritorijoje traktorių vairavo (krovė žemes į krovininį automobilį) traktorininkas T. B.. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykęs V1735 ekipažas, kuris liko prie traktoriaus.

Apie 17.40 val. T. B. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrÄ , kur iÅ¡ Å¡io buvo paimtas kraujo mėginys. Tolesniam aiÅ¡kinimuisi su įtariamuoju T. B. nuvyko į Vilniaus miesto 2-Ä jį policijos komisariatÄ (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininio automobilio vairuotoju ir jam apie 16.10 val. paskambino įmonės, kurioje dirba, virÅ¡ininkas ir pasakė, kad nuvažiuotų netoliese prie Karklų g. 35 esančio stadiono, kad jam į transporto priemonę pakrautų smėlį.

Atvažiavęs į stadionÄ pamatė stovintį traktorių ir bendradarbį T. B. ir tuomet iÅ¡ karto atvyko policijos pareigÅ«nai su tarnybiniu automobiliu ir paklausė, ar jis matė, kaip T. B. vairavo traktorių, jis Å¡iems atsakė, kad matė, kaip traktorius važiuoja, bet kas už jo vairo sėdi, pasakyti negalėjo. Jis nematė, kaip T. B. vairavo traktorių, matė, kad Å¡is tik stovėjo prie jo (b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 16.00 val., paskambino T.

B. ir paklausė Å¡io, ar Å¡is gali užkrauti juodžemį Naujojoje Vilnioje esančiame stadione. T. pasakė, kad užkraus. Apie 16.10 val. T. B. atvažiavo į Vilniaus raj., Didžiasalio km., Filaretų g. (tiksliai neprisimena adreso), ir paėmė paliktÄ traktorių ir iÅ¡važiavo. Kuomet Å¡is iÅ¡važiavo, jo prie traktoriaus nebuvo. Paskambino L. D. ir paprašė, kad Å¡is su krovininiu automobiliu atvažiuotų į stadionÄ padėti pakrauti juodžemį. T. B. ir L. D. iÅ¡ jo turimų žinių yra pažįstami.

Apie 18.30 val. jis, atvažiavęs į stadionÄ , pamatė policijos pareigÅ«nus, kurie paaiÅ¡kino, kad traktoriaus vairuotojas yra neblaivus ir vairavo transporto priemonę. Traktorių jis iÅ¡sinuomavo iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutarties tuo metu pasirašę nebuvo. Kad T. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo, ir ar Å¡is yra blaivus, taip pat nežinojo (b. l. 22). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. 16.23 val. užregistruotas įvykis, jog galimai neblaivus vairuotojas važiuoja traktoriumi, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), link Naujosios Vilnios (b. l. 6). Iš registracijos liudijimo matyti, kad ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 25 000 Eur (b. l. 9). Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. 16.48 val. T. B. nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis (b. l. 55).

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 7447/2018(01) matyti, kad T. B. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 27 d. 17.40 val., mažiausia koncentracija 2,02 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 58). IÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad T. B., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones (b. l. 71–72).

Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o pagal BK 243 straipsnį – kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Teismo vertinimu, T. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., D. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. B. kraujyje nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija, teismo baudžiamasis įsakymas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog T.

B., žinodamas apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ 2 (dvejus) metus naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemonės, vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 59), iÅ¡ dalies darbingas, teistas, taip pat už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ (b. l. 60–61), baustas administracine tvarka, taip pat už pažeidimÄ , susijusį su alkoholio vartojimu (b. l. 62–63).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. B. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies ir 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areÅ¡tas, nustatant jo dydį, mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamojo gynėjas prašė vietoj areÅ¡to bausmės paskirti kitÄ bausmės rūšį, kadangi jo ginamasis T. B. prižiÅ«ri sergančiÄ motinÄ , kuriai reikalinga nuolatinė slauga, paskyrus areÅ¡to bausmę T. B. gali netekti darbo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie kaltinamojo motinos nuolatinės slaugos bÅ«tinumÄ , be to, visos Å¡ios aplinkybės buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nesutrukdė T. B. vairuoti neblaiviam, jos jam nebuvo svarbios, tačiau tapo labai svarbios padarius nusikalstamÄ veikÄ .

PrieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ T. B. žinojo apie savo darbo pobÅ«dį, motinos ligas, taip pat žinojo galimas vairavimo esant neblaiviam pasekmes, tačiau vis tiek vairavo neblaivus. Pažymėtina, kad kaltinamajam paskyrus areÅ¡to bausmę, prieÅ¡ingai nei teigė kaltinamojo gynėjas, kaltinamasis nepraras savo darbo bei galimybės vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, kadangi, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba (b. l. 59), vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi, teismas nustato areÅ¡to bausmę atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, tačiau yra teistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , baustas administracine tvarka, susijusiÄ su alkoholio vartojimu, į nustatytÄ neblaivumo laipsnį (2,02 promilės), jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytÄ Å¡ios priemonės taikymo terminÄ .

Teismas neturi pagrindo nustatyti trumpesnio už maksimalų Å¡ios priemonės termino, nes visgi T. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – net 2,02 promilės. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į aiÅ¡kiÄ ir kryptingÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivÅ«s vairuotojai. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.).

Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.).

Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam T.

B. nustatyta, kad jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nustatyta iÅ¡ byloje esančio registracijos liudijimo (b. l. 8). Kaltinamojo gynyba akcentavo, kad veiksmingiau bÅ«tų konfiskuoti ekskavatorių, kadangi vadovas davė kaltinamajam neteisėtÄ nurodymÄ , kurio jo ginamasis negalėjo atsisakyti, ir prisiėmė atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ . Teismas nesutinka su Å¡iais gynybos argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų, kuomet juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Å iame kontekste pabrėžtina, kad vienas iÅ¡ juridinio asmens požymių yra atskiras juridinio asmens turtas. Turto atskirumas reiÅ¡kia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių ar steigėjų turto, t. y. negali bÅ«ti tapatinamas su jų (dalyvių ar steigėjų) turtu.

Taigi teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju minėto automobilio savininkas, turint omeny minėtÄ turto atskirumo principÄ , galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas darant nusikalstamÄ veikÄ . Todėl, siekiant apsaugoti trečiojo asmens teisėtus interesus, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ne automobilio konfiskavimo. Minėta, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡ esmės yra imperatyvus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas.

Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, yra formavimosi stadijoje (ypač kalbant apie apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), todėl nėra pakankamai nuosekli. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-468/2018, iÅ¡ieÅ¡kojo visÄ konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (40 090 Eur), tačiau kitose bylose (Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018) tas pats teismas priėjo iÅ¡vados, kad konfiskuotino automobilio visos vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė, todėl sumos buvo pamažintos.

Kasacinis teismas vienoje ir paskutiniųjų savo nutarčių dar kartÄ atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , kurį taikant turi bÅ«ti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinė aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, 2007 m. gamybos, vertę, t. y. 25 000 Eur (pažymėtina, kad kaltinamasis ir jo gynėjas byloje pateiktų duomenų apie automobilio vidutinę vertę neginčijo ir nepateikė duomenų apie kitokiÄ automobilio vertę), taip pat į tai, kad kaltinamasis teisme pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos (13 915 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kitoje baudžiamojoje byloje, į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis iÅ¡ dalies darbingas (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), paties T.

B. gaunamas mėnesines pajamas (186,90 – 217,00 Eur), sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje užtikrintų ½ minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 12 500 Eur.

Å i suma nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ir padarytÄ veikÄ , be to, atsižvelgtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis tuo pačiu metu padarė kitÄ veikÄ (vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę). Dėl kitų klausimų Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l.

52) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : T. B. (T. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija), ir skirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir T. B. skirti subendrintÄ bausmę – 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ , nustatant areÅ¡to bausmę atlikti areÅ¡tinėje poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemones: – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. – ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ vertės atitinkančios pinigų sumos – 12 500 Eur (dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) Eur konfiskavimÄ .

T. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti T. B., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“; Å¡iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡