2015-11-25 Nr. AB-22958-3-65-3-00413-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1382-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00413-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. Č. skundą atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. M. Č. 2015 m. spalio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr.6-S-25243 ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą išnagrinėti jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatyta tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad ji Panevėžio apygardos prokuratūrai 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. K., M. K. ir S. K. nužudymo, siekiant nustatyti kaltus asmenis. Prokuratūros prokurorė V. C., vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70 punktu, pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 8 d. pateikė informacinio pobūdžio atsakymą, kuriuo nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pagal analogišką A. B. pareiškimą prokuroro nutarimu 2015 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėja prokurorės V. C. 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą apskundė Prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kuris 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu konstatavo, kad prokurorė V. C. pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą pagal Aprašo 70 punkto nuostatas. Pareiškėja mano, kad jos pareiškimas nepagrįstai išnagrinėtas pagal Aprašo nuostatas, nes dėl jos pareiškimo turėjo būti priimtas nutarimas BPK numatyta tvarka.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Teismas vertino, kad pareiškėja, su skundu kreipdamasi į teismą, iš esmės siekia, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas pagal jos Prokuratūrai 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą pareiškimą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-785-624/2015 pažymėta, jog toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai; be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo.

Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau, kaip minėta, administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-388/2013). Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.

Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3, 70 punkte nustatyta, jog jei prašymas, pareiškimas ar skundas yra baudžiamosios teisinės prigimties, t. y. yra susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu ar proceso veiksmų atlikimu, tačiau nėra pagrindo šį skundą nagrinėti tvarka, numatyta BPK ar Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (pavyzdžiui, iš esmės analogiško turinio prašymas, pareiškimas ar skundas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui arba yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, pasibaigę apskundimo terminai ar pan.), pareiškėjui pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas šio Aprašo tvarka.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas sprendė, kad nors pareiškėjos skundžiamu Prokuratūros raštu buvo pateikta informacija dėl pareiškėjos prašymo nenagrinėjimo priežasčių ir nebuvo atliekami BPK reglamentuoti veiksmai, šis raštas buvo priimtas dėl pareiškėjos baudžiamosios teisinės prigimties prašymo: pareiškėja tiek į Prokuratūrą, tiek ir į teismą kreipėsi siekdama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. siekdama, kad būtų atlikti baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmai, argumentai, kuriais grindžiami tiek jos skundo reikalavimai, tiek skundžiamas raštas, nėra susiję su viešuoju administravimu. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Prokuratūros raštas bei skundo reikalavimas įpareigoti Prokuratūrą nagrinėti jos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK numatyta tvarka yra susiję su prokurorų procesinės veiklos ikiteisminiame tyrime vykdymu, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl skundą atsisakyta priimti. Teismo vertinimu, pareiškėja, manydama, jog atsakovas neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal baudžiamojo proceso įstatymus, turi teisę tokį neveikimą skųsti baudžiamojo proceso tvarka.

III. Pareiškėja R. M. Č. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja tvirtina, kad atsižvelgdama į tai, jog prokurorės V. C. 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas buvo išnagrinėtas remiantis Aprašo nuostatomis, pareiškėja remdamasi šio Aprašo 66 punktu turėjo teisę tokį sprendimą apskųsti teismui. Pareiškėja pažymi, kad šioje byloje ginčijamą prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr.6-S-25243 buvo apskundusi BPK nustatyta tvarka, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos D. V. 2015 m. spalio 8 d. nutartimi skundas paliktas nenagrinėtu nurodžius, kad ginčijamas nutarimas turėjo būti skundžiamas aukštesniam prokurorui arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėja ir kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama išnagrinėti skundą iš esmės arba kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1546-739/2015 atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad teisme yra byla dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, o teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1539-320/2015 yra priėmęs nutartį atsisakyti priimti skundą, kuri dar nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgdama į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja D. V. 2015 m. spalio 8 d. nutartyje nurodė, jog skundas nagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėja mano, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 6-S-25243 ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą išnagrinėti jos 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Panevėžio apygardos prokuratūrai 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. K., M. K. ir S. K. nužudymo, siekiant nustatyti kaltus asmenis. Prokuratūros prokurorė V. C., vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70 punktu, pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 8 d. pateikė informacinio pobūdžio atsakymą, kuriuo nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pagal analogišką A. B. pareiškimą prokuroro nutarimu 2015 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėja prokurorės V. C. 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą apskundė Prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kuris 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu konstatavo, kad prokurorė V. C. pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą pagal Aprašo 70 punkto nuostatas. Pareiškėja mano, kad jos pareiškimas nepagrįstai išnagrinėtas pagal Aprašo nuostatas, nes dėl jos pareiškimo turėjo būti priimtas nutarimas BPK numatyta tvarka.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja tiek į Prokuratūrą, tiek ir į teismą kreipėsi siekdama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. siekdama, kad būtų atlikti baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmai, argumentai, kuriais grindžiami tiek jos skundo reikalavimai, tiek skundžiamas raštas, nėra susiję su viešuoju administravimu.

Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., 16 str. 2 d.), todėl pareiškėjos paduotas skundas administraciniame teisme negali būti priimtas nagrinėti.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė