213cd2d3-ab4c-499a-8b8e-c6e6dbdff01d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-27-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-61-3-04063-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Z.

Z., L. P., S. K., T. R., M. Å . atstovo advokato J. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių Z. Z., L. P., S. K., T. R., M. Å . ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja LR Generalinė prokuratÅ«ra ir LR Teisingumo ministerija. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: IeÅ¡kovės pateikė byloje patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti po 1 808,50 eurų turtinę ir po 20 000 eurų neturtinę žalÄ kiekvienai (b.l. 38-49).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi (b.l. 80-81) nustatė ieÅ¡kovėms terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje neįvardindamos, kaip įvertina žalÄ dėl kiekvienos nurodomos aplinkybės ir kaip pagrindžia neturtinės žalos dydį; nėra aiÅ¡kiai nurodoma, ar neturtinės žalos praÅ¡oma tik dėl civilinių bylų nagrinėjimo. IeÅ¡kovės turėtų aiÅ¡kiai nurodyti, dėl kurių bylų ilgo nagrinėjimo (ilgo persekiojimo) jos teigia patyrusios neturtinę žalÄ ir kodėl vertina, kad kiekviena iÅ¡ bylų buvo nagrinėjamos pernelyg ilgai, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami/nepagrįstai vilkinami, dėl kokių priežasčių, jų nuomone, bylų nagrinėjimas nepateisinamai ilgai užtruko;

IeÅ¡kovės nenurodė, kaip pasireiÅ¡kė tas žeminimas, ar jis buvo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ar po jos, kiek jis truko, kaip tai paveikė ieÅ¡koves; ieÅ¡kinyje nenurodo, nei kokiu pagrindu (nutartys, antstolio apyraÅ¡ai), nei koks konkretus turtas buvo areÅ¡tuotas, kada ir kas bandė jį realizuoti; IeÅ¡kovės nenurodė, ar prašė areÅ¡tÄ panaikinti, kaip buvo iÅ¡spręsti tokie praÅ¡ymai ir pan. IeÅ¡kovės nenurodo, kokiÄ Ä¯takÄ joms turėjo turto areÅ¡tas; IeÅ¡kinyje nenurodoma, nei kada T.

I. mirė, nei kada ieÅ¡kovė pradėjo dalyvauti teismo procesuose ir pan.; IeÅ¡kovės nenurodo aplinkybių, kokiu pagrindu ir statusu Å¡i ieÅ¡kovė dalyvavo civilinėse bylose, kokiose bylose dalyvavo, kokiuose posėdžiuose ir pan; IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kodėl visoms ieÅ¡kovėms praÅ¡oma priteisti po lygiai turtinės žalos, nors patirtų iÅ¡laidų lygios dalys nėra niekaip pagrįstos ieÅ¡kinyje, o iÅ¡ pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .IeÅ¡kovių atstovas advokatas J.

J. atskiruoju skundu (b.l. 84-86) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad vykdant trÅ«kumų Å¡alinimÄ yra itin didelis ir sudėtingas darbas, o terminas nustatytas tik 7 dienos, o iÅ¡jungiant iÅ¡eigines – tik penkios, kai tuo tarpu reikia mažiausiai 40 dienų. Taip pat nurodo, kad trÅ«kumai neprieÅ¡tarauja reikalavimams. Nurodo, kad CPK 141 kalba tik apie patikslintÄ ieÅ¡kinį, neliesdamas pirminio ieÅ¡kinio.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, LR generalinė prokuratÅ«ra ir Teisingumo ministerija atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ skundÄ nepateikė. Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimų turiniu.

IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 str.), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieÅ¡kinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Ä®statyme neapibrėžta, kokios kliÅ«tys tolesnei proceso eigai yra esminės, t.y. kokie ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo esmę ir ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.Vertinant, ar procesinio dokumento trÅ«kumai sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, ieÅ¡kinio atveju – ieÅ¡kiniui priimti – reikėtų įvertinti keletÄ aspektų.

Pirma, koks yra ieÅ¡kinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobÅ«dis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismÄ besikreipiančio asmens neatidumo (nerÅ«pestingumo) padarinys, ar į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieÅ¡kinyje.

Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apeliančių (ieÅ¡kovių) 2015-10-05 teismui pateiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieÅ¡kinys nevisiÅ¡kai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus.

Teismas ieÅ¡kovui nutarties motyvuojamojoje dalyje įvardijo, kas turėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta ieÅ¡kinyje, t.y. kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku žalos padarymo (atsiradimo aplinkybės) – nėra nurodytas detalus žalos dydis, žalos priežastinis ryÅ¡ys su atsakovų neteisėta veika, neveikimu, kuo pasireiÅ¡kė atsakovų neteisėti veiksmai. Nurodė, kad neatskleista iÅ¡ kur ir kokiu pagrindu ieÅ¡kovui atsiranda teisė reikalauti, kad atsakovai atlygintų ieÅ¡kovui žalÄ . Todėl teismas nustatė terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – nurodyti konkrečiai žalos dydžio paskaičiavimÄ , atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kodėl visoms ieÅ¡kovėms praÅ¡oma priteisti po lygiai turtinės žalos, nors patirtų iÅ¡laidų lygios dalys nėra niekaip pagrįstos ieÅ¡kinyje, o iÅ¡ pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , taip pat kitas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo buvo įvardintos kaip trÅ«kumai skundžiamoje nutartyje.Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2015-10-05 teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje (b.l. 38-49) ieÅ¡kovas įvardijo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (dalykÄ ) – priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovėms po 1808,50 euro turtinės žalos atlyginimo, taip pat po 20 000 eurų kiekvienai ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų; ieÅ¡kovas taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia minėtÄ reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), t.y. kad Å¡ios sumos susidarė neatlyginus patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat kad dėl neteisėtų teismo veiksmų ieÅ¡kovės negalėjo naudotis savo žeme, taip pat kitos ieÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės.Kaip minėta, teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio.

Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismÄ (CPK 5 str. 1 d.). Å ioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Å iÄ aplinkybę savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieÅ¡kinį, prireikus tikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi, pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali paÅ¡alinti neesminius ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus, nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trÅ«kumų buvimas nėra kliÅ«timi civilinę bylÄ iÅ¡kelti.

Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovių Z. Z., L. P., S. K., T. R., M.

Å . atstovo advokato J. J. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka formaliuosius reikalavimus, keliamus Å¡io procesinio dokumento turiniui bei formai. Pirmosios instancijos teismo 2015-10-07 nutartyje įvardinti trÅ«kumai nekliudo iÅ¡kelti civilinę bylÄ ir gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo bylai nagrinėti metu. Nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Å¡ioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieÅ¡kovių reikalavimo teise, nepakankamumÄ ir nustatyti įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikÅ¡mę ateityje, sprendžiant ar pareikÅ¡ti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Duomenų, galinčių akivaizdžiai patvirtinti asmens teisių pažeidimo ar jo teisinio suinteresuotumo iÅ¡keltu klausimu, nebuvimas negali turėti įtakos ieÅ¡kinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimÄ teisme. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismasn u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjas                                                          Alvydas Barkauskas