2021-04-21 Nr. AB-8402-3-63-3-01671-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-634-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01671-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, ir V. V. dėl nuosavybės teisių atkūrimo termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. Ž. su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti įstatymu nustatytą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Plungės ir Rietavo Žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. V. turėtą 10 ha žemės sklypo negrąžintą 1,25 ha ploto dalį, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį (duomenys neskelbtini), bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jos senelis P. V. (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą — (duomenys neskelbtini)) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą. Jis mirė 1947 m. gegužės 17 d., o pareiškėjos tėvas L. V., P. V. sūnus, gimė 1933 m. birželio 27 d., mirė (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja iki 2001 m. gruodžio 31 d. nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. V. iki žemės nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, taip pat iki 2003 m. gruodžio 31 d nepateikė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja neteisingai suvokė teisinę situaciją.

4. Pareiškėjos teigimu, 1992 m. gruodžio 30 d. V. V., buvusio žemės savininko sūnus (pareiškėjos dėdė), Nausodžio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą Nr. 469 grąžinti savininkui P. V. priklausiusią 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme įpėdiniais nurodė V. V., L. V. (pareiškėjos tėvą), A. V. ir I. K., o po L. V. mirties įpėdiniais buvo nurodyti jo vaikai, t. y. pareiškėja ir V. V. Pareiškėja tėvo prašymu buvo nuvykusi į Nausodžio agrarinės reformos tarnybą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau žinodama, jog tėvo brolis V. V. yra pateikęs prašymą, pakartotinio prašymo neteikė, pateikė tik tėvo gimimo liudijimą. Pareiškėja nurodė, jog ji tik vėliau sužinojo, kad kiekvienas įpėdinis asmeniškai turi teikti prašymą, kokiu būdu jis nori susigrąžinti žemę. Prašymą atkurti nuosavybės teises Plungės rajono žemėtvarkos skyriui ji padavė 2004 m. kovo 3 d., kartu pateikė savo gimimo ir santuokos liudijimus. Pareiškėjos įsitikinimu, ji atliko visus būtinus veiksmus atkurti nuosavybės teises. Negavusi informacijos, kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, kuris išaiškino, jog ji yra išbraukta iš pretendentų sąrašo netenkinus jos 2004 m. kovo 3 d. prašymo. Nurodo, kad negavo Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašto, kuriame buvo pateikta informacija, jog prašymas netenkinamas, ir nurodyta galimybė kreiptis į teismą. Prašymą atnaujinti terminus pareiškėja grindė liga, ilgu jos gydymu, netektu darbingumu bei neteisingu teisinės situacijos suvokimu. Remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsniu, pareiškėja prašė atnaujinti terminus.

5. Pareiškėja pažymėjo, jog jos broliui V. V. Telšių apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 68-16084 atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį (1,25 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į likusią jos tėvui priklausiusią žemės dalį (1,25 ha) nėra atkurtos.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jį atmesti.

7. NŽT nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka kreipėsi į NŽT su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. V. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (10 ha). NŽT nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji tik po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) sužinojo prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikimo tvarką, negali būti vertinamos kaip svarbios, sudariusios objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. NŽT teigimu, pareiškėjos teiginiai, jog ji dėl įvairių priežasčių galėjo negauti 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriame buvo nurodyta, kad yra praleisti prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminai, turėtų būti vertinami kritiškai. Taip pat atmestini pareiškėjos teiginiai apie jos sveikatos būklę, nes pateikti medicininiai dokumentai apibūdina jos sveikatos būklę tik nuo 2014 m. spalio 13 d. NŽT vertinimu, pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, turėjo galimybę po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki pasibaigiant Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams pateikti reikiamus dokumentus dėl senelio žemės grąžinimo. Informacijos stoka, neišprusimas, neteisingas teisinės situacijos suvokimas, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nėra aktyvus, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis.

8. NŽT pažymi, jog, pagal archyvinius duomenis, 1992 m. gruodžio 30 d. V. V. buvo pateikęs prašymą grąžinti V. P. turėtą 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme įpėdiniais nurodė save (V. V.), L. V. (pareiškėjos tėvą), A. V., I. K. ir V. V.. 1995 m. sausio 3 d. ir 1995 m. sausio 4 d. Nausodžio agrarinės reformos tarnyboje buvo gauti V. V. ir I. K. prašymai atkurti jiems nuosavybės teises (kiekvienam po 1/4 dalį) į P. V. žemes, o 1998 m. gruodžio 22 d. V. V. prašymas atstatyti jam nuosavybės teises į 1,25 ha P. V. žemes. Atsižvelgus į šiuos prašymus, minėtiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės. Iki šiol yra neatkurta nuosavybės teisė į 3,75 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė P. V., nes dėl jos grąžinimo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo gauti pretendentų prašymai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

10. V. V. nurodė, jog jis negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos nurodomų aplinkybių, susijusių su jos asmeniu, ligomis ir sprendimais teikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat negali vertinti priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas dokumentams pateikti, nes su ja nebendrauja. Pažymi, kad Telšių apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 68-16084 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,25 ha žemės.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos V. Ž. prašymą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos senelis P. V., miręs 1947 m. gegužės 17 d., (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą, 1992 m. gruodžio 30 d. V. V. Nausodžio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą Nr. 469 atkurti nuosavybės teises į P. V. nuosavybės teise valdytą 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), įpėdiniais nurodydamas V. V., L. V. (pareiškėjos tėvą), A. V., I. K.. Minėtame prašyme nurodyta, jog L. V. miręs, paveldėtojai nurodyti V. V. ir V. Ž., kurios vardas ir pavardė prašyme nubraukti. Nausodžio agrarinės reformos tarnyboje 1995 m. sausio 3 d. ir 1995 m. sausio 4 d. gauti V. V. ir I. K. prašymai atkurti jiems nuosavybės teises į P. V. valdytą žemę, 1998 m. gruodžio 22 d. gautas V. V. prašymas atkurti jam nuosavybės teises į 1,25 ha senelio valdytą žemę. Telšių apskrities viršininko sprendimais 1995 m. gegužės 31 d. Nr. 68-3613, Nr. 68-3640 ir 2002 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 68-16084 nuosavybės teisės atkurtos V. V., I. K. ir V. V.. Nuosavybės teisės neatkurtos į likusią P. V. turėtą 3,75 ha žemę.

13. Pareiškėja V. Ž. iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, taip pat iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikė dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su savininku. Pareiškėjos tėvas L. V. mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 2004 m. kovo 3 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Plungės rajono žemėtvarkos skyrius), kuris 2004 m. kovo 3 d. raštu Nr. 97 pranešė pareiškėjai, jog nuosavybės teisės nebus atkurtos, nes iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d. – nepateikti dokumentai: gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis, gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas buvo pateikti kartu su 2004 m. kovo 3 d. prašymu, praleidus Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytas priežastis (klaidingą faktinės, teisinės situacijos suvokimą, teisinių žinių stoką), nurodė, jog jos yra subjektyvaus pobūdžio, todėl jos negali būti pripažintos svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę, jos nurodytos aplinkybės apie sutuoktinio ligą patvirtina, jog šios aplinkybės atsirado pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams, todėl jos taip pat negali būti pripažintos sukliudžiusiomis pareiškėjai pačiai ar per atstovą laiku paduoti prašymą, dokumentus. Šiuo atveju šeimos narių, pačios pareiškėjos sveikatos būklė negali būti vertinama kaip apribojusi pareiškėjos galimybes žinoti apie visuomenėje vykstančius nuosavybės teisių atkūrimo procesus, domėtis savo individualiomis teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą ir kreiptis į kompetentingas institucijas, domėtis kitų pretendentų V. V., I. K. (dėdės ir tetos), V. V. (brolio) prašymų nagrinėjimo eiga. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja su 2015 m. kovo 23 d. ir 2016 m. birželio 7 d. prašymais kreipėsi į NŽT dėl namų valdos suprojektavimo ir žemės nuomos, paneigia teiginius, jog dėl sveikatos būklės ji negalėjo realizuoti teisės atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie sveikatos būklę iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų, todėl jos sveikatos būklė negali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja pripažino, jog po tėvo mirties sužinojo, kad prašymus privalo paduoti kiekvienas pretendentas atskirai, tačiau ji prašymą pateikė tik 2004 m. kovo 3 d., praėjus beveik 10 metų nuo sužinojimo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja galėjo negauti NŽT 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises, nelaikytina reikšminga aplinkybe sprendžiant pareiškėjos prašymą atnaujinti terminus.

III. 15. Pareiškėja V. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos prašymą tenkinti.

16. Pareiškėja teigia, jog ji kartu su dėde V. V. 1992 m. gruodžio 30 d. nuvyko į Nausodžio agrarinės reformos tarnybą, kuriai V. V. pateikė prašymą grąžinti P. V. turėtą 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme įpėdiniais nurodė save (V. V.), L. V. (pareiškėjos tėvą), A. V. ir I. K.. Jiems buvo nurodyta, kad naujo prašymo L. V. vardu pateikti nereikia. (duomenys neskelbtini) mirus L. V., pareiškėja manė, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos jos tėvo vardu. Po L. V. mirties V. V. 1992 m. gruodžio 30 d. prašyme L. V. įpėdiniais buvo nurodyti V. Ž. ir V. V.. Tik po tėvo mirties pareiškėja sužinojo, jog prašyme nurodyti įpėdiniai kiekvienas asmeniškai turėjo pateikti prašymus, kokiu būdu jie pageidauja susigrąžinti žemę. 2004 m. kovo 3 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į P. V. valdytos žemės jai priklausančią dalį. Kartu su prašymu pateikė savo gimimo ir santuokos liudijimus. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad, priėmus jos prašymą, nėra kliūčių atkurti nuosavybės teises.

17. Pareiškėja pažymi, kad ji negavo Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriame buvo nurodyta, jog ji praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį įrodančius dokumentus ir nuosavybės teisės į P. V. turėtą žemės dalį (duomenys neskelbtini) kaime nebus atkuriamos. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo galima kreiptis į teismą. Nuo 2000 m. ji persikėlė gyventi ten, kur privažiavimas prie namų yra galimas tik vasarą, kai nėra šlapia. Dėl nesutvarkyto kelio pašto dėžutės yra perkeltos apie 3 km nuo gyvenamųjų namų, visų pašto dėžučių raktai yra vienodi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

18. Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teisės į seneliui priklausiusią žemę atkurtos ne visa apimtimi. Pareiškėjos manymu, prašymo ir giminystės ryšių su savininku patvirtinančių dokumentų per nustatytus terminus nepateikimas dėl objektyvių priežasčių negali atimti iš asmens teisės ginti nuosavybę. Be to, pareiškėja turėjo traumą ir sunkiai sirgo. Teismas nevertino jos neįgalumo kaip svarbios priežasties.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. NŽT pažymi, jog teismas aiškiai nurodė, kad pareiškėja iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, taip pat iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikė dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su savininku. Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytas priežastis, pagrįstai nusprendė, jog jos yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintomis svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis priežastimis. Teismas aiškiai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie sveikatos būklę iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo, todėl jos sveikatos būklė negali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi.

21. Aplinkybės, jog pareiškėja galėjo negauti 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriuo buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises, teismas nelaikė reikšminga aplinkybe sprendžiant pareiškėjos prašymą atnaujinti terminus. Teismas motyvuotai nurodė, kad svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindą įstatymų nustatytiems terminams atnaujinti, teismų praktikoje suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais siekia realizuoti šias teises. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

22. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko nuosavybės teise valdyto žemės ploto dalį ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė nurodydamas, kad terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti.

25. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad ji praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Pažymi, kad ji negavo Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės nebus atkuriamos ir kad dėl praleisto termino atnaujinimo galima kreiptis į teismą. Taip pat nurodo, kad jos dėdei V. V. 1992 m. gruodžio 30 d. pateikus prašymą Nausodžio agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į P. V. turėtą 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, jog naujo prašymo pareiškėjos tėvo L. V. vardu pateikti nereikia. Pareiškėja nurodo, kad turėjo traumą, sunkiai sirgo, turi neįgalumą. Teigia, kad kitiems pretendentams yra atkurtos nuosavybės teisės ne į visą jos seneliui priklausiusią žemę.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant teisinį ir faktinį pagrindus atnaujinti terminus pareiškėjai pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių prašymo ir dokumentų pateikti iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismui jau išdėstytais pareiškėjos argumentais ir subjektyvia jos nuomone, kad teismas šiuos argumentus įvertino neteisingai. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, sutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta tikslinga papildyti kai kuriuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

28. Pareiškėja, vadovaudamasi 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašė atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybes teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės sklypo savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Sprendžiant dėl pareiškėjos pateikto prašymo, aktuali Atkūrimo įstatymo redakcija, galiojusi jos kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.).

29. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, galinčių pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ratas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pačių prielaidų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą egzistavimas pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas, be kita ko, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1403/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1437-2012). Taigi, šiai subjektinei teisei atsirasti yra būtina Atkūrimo įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų) nebuvimas yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

30. Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytus prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

31. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 7 d.).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti teikiami laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 18 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tokiems prašymams paduoti pabaigos – 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Taigi aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui laiku pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pirmiausia turi būti siejamos būtent su šiuo laikotarpiu.

33. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos dėdė V. V. 1992 m. gruodžio 30 d. buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į P. V. (pareiškėjos seneliui) nuosavybės teise priklausiusį 10 ha ploto žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini). Jos tėvas L. V. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja teigia, kad, sužinojusi, kad kiekvienas įpėdinis asmeniškai turi pateikti prašymą, 2004 m. kovo 3 d. pateikė prašymą, gimimo ir santuokos liudijimus Plungės rajono žemėtvarkos skyriui. Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašte, adresuotame pareiškėjai, nurodyta, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko P. V. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjos 2004 m. kovo 3 d. prašymą Nr. 4, pareiškėjai nebus atkuriamos, nes iki 2003 m. gruodžio 31 d. ji nepristatė gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijų. Pareiškėja teigia, kad šio rašto ji nėra gavusi.

34. Kaip matyti iš pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktų argumentų ir byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia pateikti savarankišką prašymą atkurti nuosavybės teises į jos seneliui P. V. priklausiusios žemės dalį ir giminystės ryšį su juo patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja nurodo, kad, jos dėdei V. V. 1992 m. gruodžio 30 d. pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į P. V. turėtą žemę, ji buvo informuota, kad nereikia pateikti naujo prašymo jos tėvo L. V. (V. V. brolio) vardu ir kad nebus kliūčių nuosavybes teises atkurti jos tėvo vardu. Pareiškėja teigia, kad, (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, ji sužinojo, kad reikia pateikti atskirą prašymą, ir jį pateikė 2004 m. kovo 3 d. Pareiškėja nenurodo, kokie asmenys ją informavo apie tai, kad nereikia pateikti naujo prašymo jos tėvo vardu, ir kokiu būdu ji sužinojo, kad turi pateikti atskirą prašymą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjos argumentai, kad ji praleido terminą savarankiškam prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėja prašymą Plungės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2004 m. kovo 3 d., t. y. praėjus beveik 8 metams po tėvo mirties. Pareiškėja nesidomėjo 2004 m. kovo 3 d. prašymo nagrinėjimo eiga. Nurodydama, kad ji negavo Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji, pateikusi prašymą ir negavusi atsakymo, kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių, domėjosi jos prašymo nagrinėjimo eiga, dėl to kreipėsi į Plungės rajono žemėtvarkos skyrių ir pan. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėja galėjo negauti Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, nelaikytina reikšminga aplinkybe sprendžiant pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę 2014–2017 metais nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji, siekdama realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, negalėjo imtis aktyvių veiksmų dėl sveikatos būklės.

35. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėto žemės sklypo dalį bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

36. Kartu pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kelia klausimą tik dėl savo, kaip senelio P. V. įpėdinės, teisės pateikti savarankišką prašymą atkurti nuosavybės teises į P. V. turėto 10 ha žemės ploto, buvusio (duomenys neskelbtini), dalį ir pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, prašydama atnaujinti terminus prašymui ir dokumentams pateikti.

37. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1992 m. gruodžio 30 d. V. V. (pareiškėjos dėdė, pareiškėjos tėvo L. V. brolis) pateikė prašymą Nausodžio agrarinės reformos tarnybai grąžinti P. V. turėtą 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kuriame įpėdiniu buvo nurodytas ir pareiškėjos tėvas L. V. 1994 m. rugpjūčio 18 d. Nausodžio agrarinės reformos tarnybai buvo pateiktas L. V. gimimo liudijimo nuorašas. Šioje byloje nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusio pareiškėjos tėvo L. V. vardu.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjos tėvas L. V. mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su 1992 m. gruodžio 30 d. prašymo padavimu ir jo teisiniu vertinimu, nesprendė klausimo, ar pareiškėjos tėvas L. V., esant paduotam 1992 m. gruodžio 30 d. prašymui ir jo gimimo liudijimui, turėjo pateikti savarankišką prašymą atkurti nuosavybes teises į jo tėvui nuosavybės teise priklausiusį žemės plotą. Atsižvelgdama į tai, kad šie klausimai nebuvo keliami pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, jie nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atitinkamai koreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinant motyvą – „Pareiškėjos tėvas L. V. <..> nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises“.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko nuosavybės teise valdyto žemės ploto dalį ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė