2019-01-31 Nr. AB-3013-3-61-3-03429-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1041-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03429-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kybartų pataisos namų, (tretieji suinteresuoti asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) ir Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 1–11).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. spalio 21 d. rytinio patikrinimo metu Kybartų PN pareigūnai nurodė eiti į Kybartų PN sporto salę, uždraudė grįžti į gyvenamuosius kambarius. Pareiškėjas teigė sporto salėje sušalęs. Po 20 minučių į salę įėjo kaukėti VST pareigūnai, pareikalavo sustoti prie sienų. Po 20 minučių stovėjimo laikant iškėlus rankas jos nutirpo, ėmė skaudėti, tačiau VST pareigūnai neleido nuleisti rankų, spardė pareiškėjui ir kitiems asmenims į kojas, reikalavo išsižergti plačiau, nei leidžia fizinės galimybės, baksnojo guminėmis lazdomis į nugarą.

Pareigūnai nemandagiai rėkė, demonstravo gumines lazdas, ašarinių dujų purkštuvus, įžeidinėjo, pjudė šunimi. Rankas nuleisti buvo leista tik po trijų valandų. Grįžęs į kambarį po kratos pareiškėjas savo daiktus, patalynę ir rūbus rado suverstus į krūvą ir apibarstytus maisto produktais. Pareiškėjo teigimu, kratos buvo atliktos neteisėtai, nedalyvaujant gyvenamuosiuose kambariuose gyvenantiems asmenims. Pareiškėjui 2015 m. spalio 20 d. – 2015 m. lapkričio 20 d. būnant kitose laisvės atėmimo įstaigose, 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d.

VST pareigūnai atlikinėjo veiksmus Kybartų PN. Prisidengiant kratų darymu pareiškėjo asmeniniai daiktai iš spintelės buvo išmesti ant grindų, juos surinko kambaryje gyvenantys nuteistieji, tačiau dalis daiktų buvo sulaužyti. 2016 m. liepos 22 d. į Kybartų PN atvykus VST pareigūnams, apie 20.10 val. laiptinėje VST pareigūnas, kurio šalmo Nr. 15, smogė pareiškėjui alkūne į veidą, bet pataikė į petį, kitas pareigūnas smogė delnu į veidą, pareigūnas, kurio šalmo Nr. 2 smogė pareiškėjui gumine lazda į šlaunį. Pareiškėjui leidžiantis laiptais, įėjo kita kaukėtų VST pareigūnų grupė, kuri daužė visus nuteistuosius rankomis ir guminėmis lazdomis.

Pareiškėjui buvo smogta delnu į pakaušį, veidą, gumine lazda į nugarą. Pataisos namų kieme buvo apie 100 kaukėtų pareigūnų, kurie pareikalavo išsirikiuoti prie sienos, laikyti rankas virš galvos, jų nuleisti neleido, nemandagiai rėkė, grasino, demonstravo gumines lazdas, ašarinių dujų purkštuvus, baksnojo gumine lazda į nugarą. Apie 21.50 val. buvo leista grįžti į kambarius. Pareiškėjui grįžus į savo kambarį Nr. 419, jis matė, kaip kiti nuteistieji kieme buvo mušami. Vėliau į pareiškėjo kambarį įėjo pareigūnai, liepė atsigulti ant grindų ir nejudėti, tuomet pareiškėjas buvo apipiltas cheminėmis medžiagomis.

Pareiškėjui buvo liepta išeiti į kiemą, tačiau jis nepajėgė to padaryti, nes nieko nematė, dėl to buvo spardomas pareigūnų. Prie pirmojo aukšto durų VST pareigūnai vėl ėmė pareiškėją daužyti rankomis, kieme spardė, reikalavo šliaužti per gulinčius žmones ir gultis ant kitų suguldytų į krūvą nuteistųjų. Gulėdamas žmonių krūvoje pareiškėjas dar kartą buvo sulietas cheminėmis medžiagomis, juto pareigūnų smūgius kojomis. Krūvoje teko pragulėti maždaug valandą, vėliau buvo liepta atsistoti prie sienos, girdėjo kaip kiti asmenys buvo mušami, pjudomi šunimis.

Tokie pareigūnų veiksmai truko iki 2 valandos nakties. Per tą laiką nuteistiesiems nebuvo leidžiama nueiti į tualetą. Į kambarį pareiškėjas grįžo apie 3.55 val., bendrabučio laiptinės, koridoriaus sienos buvo kruvinos, kambaryje telkšojo cheminių medžiagų bala, jomis buvo aptaškyti kambaryje esantys daiktai, drabužiai. Po tokių pareigūnų veiksmų sužaloti kaliniai dingo iš Kybartų PN, o likusiems buvo padarytas psichologinis poveikis, kuris turėtų būti vertinamas kaip psichologinis smurtas. Pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau ja buvo siekiama nuslėpti pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekmes.

Pareiškėjas buvo fiziškai sužalotas. Kybartų PN neatliko ikiteisminio tyrimo, nesiėmė priemonių patalpoms išvalyti nuo cheminių medžiagų, bendrininkavo su VST, slėpdami padarytus nusikaltimus. Dėl neteisėtų Kybartų PN ir VST pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė ilgalaikį stiprų fizinį skausmą, buvo sąmoningai žeminamas jo orumas, patirti išgyvenimai buvo ilgalaikiai, pareiškėjui atsirado baimės ir bejėgiškumo jausmas, panikos priepuoliai ir miego sutrikimai.

3. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į skundą (I t., b. l. 29–33) prašė skundą atmesti.

4. Nurodė, kad 2015 m. spalio 22 d. nuo 17.00 iki 23.00 val. VST pareigūnai vykdė specialiąją užduotį Kybartų PN, tačiau prievartos ir specialiųjų priemonių nenaudojo. 2015 m. lapkričio 9 d. VST pareigūnai taip pat vykdė specialiąją užduotį Kybartų PN, savo įgaliojimų neviršijo. 2015 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kad VST pareigūnai specialiųjų priemonių bei fizinės prievartos nuteistųjų atžvilgiu nenaudojo, tiesioginio kontakto su nuteistaisiais neturėjo, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nurodė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2015 m. lapkričio 9 d. VST ir laisvės atėmimo įstaigų pareigūnų veiksmų prieš nuteistuosius. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad prieš nuteistuosius pareigūnai būtų vartoję prievartą ar kitus neteisėtus veiksmus. 2016 m. liepos 22 d. nuo 19.30 val. VST pareigūnai vykdė prevencines priemones. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau kilo konfliktas, kurio metu, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką, VST pareigūnų buvo panaudotos specialiosios priemonės – aerozoliniai dujų purkštuvai ir dujų generatoriai. Atstačius tvarką, 15 nuteistųjų (galimų organizatorių) VST konvojavimo automobiliu buvo pristatyti į Kauno tardymo izoliatorių. 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN VST pajėgos veikė ypatingos situacijos sąlygomis. Prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudotos tik po įspėjimo. VST pareigūnų apsauginiai šalmai ženklinami ne taip, kaip nurodė pareiškėjas. 2016 m. liepos 23 d. VST 01.15 val. paskelbė aliarmą „Skydas“ ir įsakymu Nr. 1V-642 nurodė VST pareigūnams 2016 m. liepos 23 d. 2.30 val. vykti į Kybartų PN atstatyti vidaus tvarkos laisvės atėmimo vietoje. Pareigūnai, vykdydami specialiąją užduotį, specialiųjų priemonių bei fizinės prievartos nenaudojo, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. VST pareigūnai asmeninių vaizdo registratorių neturi, apie specialiųjų priemonių panaudojimą informuoja tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių į VST nesikreipė. VST pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų.

5. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą (I t., b. l. 171–173) prašė skundą atmesti.

6. Nurodė, kad 2014 m. spalio 21 d. vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir KPB) pareigūnai atliko kratą Kybartų PN. Atliekant kratą 3-iojo ir 4-ojo būrių nuteistieji buvo išvesti į salę. Salėje nuteistuosius saugojo ir tvarką palaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai salėje nuteistųjų nesaugojo ir viešosios tvarkos nepalaikė, taip pat neatlikinėjo kratų ir apžiūrų jų gyvenamosiose patalpose.

Duomenų apie galimus incidentus tarp nuteistųjų ir pareigūnų užtikrinant tvarką salėje Kybartų PN neturi. 2015 m. spalio 22 d. nuo 19.00 val. iki 22.00 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bendrą kratą atliko, prieš kratą šių būrių nuteistuosius į lokalinio sektoriaus kiemą išvedinėjo ir lokalinio sektoriaus kieme tvarką palaikė Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-391. Kybartų PN pareigūnai į minėtas kratas buvo iškviesti ir atvyko nuo 20.00 val. 2015 m. lapkričio 9 d. nuo 19.30 val. iki 21.00 val.

Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kybartų PN 2015 m. lapkričio 9 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-4077. Kybartų PN pareigūnai į nuteistųjų lokalinio sektoriaus kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Kybartų PN pareigūnai atlikinėjo kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, atlikinėjo asmens kratas į gyvenamąsias patalpas grįžtantiems nuteistiesiems. Duomenų apie galimus incidentus tarp nuteistųjų ir VST pareigūnų užtikrinant tvarką lokalinio sektoriaus kieme Kybartų PN neturi. 2016 m. liepos 22 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val.

Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268. Kybartų PN pareigūnai į nuteistųjų lokalinio sektoriaus kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Kybartų PN pareigūnai atlikinėjo kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, atlikinėjo asmens kratas į gyvenamąsias patalpas grįžtantiems nuteistiesiems. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje dėl 2016 m. liepos 22 d.

įvykių atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kurį pradėjo Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, bei ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kurį pradėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo KPB atsiliepime į skundą (II t., b. l. 142–145) prašė skundą atmesti.

8. Nurodė, kad 2014 m. spalio 21 d. Kybartų PN krata buvo daroma vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi išnagrinėjus prokuroro prašymą priimti nutartį dėl kratos darymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 38-1-00005-14. Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 13 d. pateiktoje pažymoje Nr. 1/8-2737 nurodyta, kad A. G. 2014 m. spalio 21–27 dienomis gyveno 321 kambaryje, nuo 2014 m. spalio 27 d. perkeltas į 419 kambarį. KPB pareigūnai 2014 m. spalio 21 d. kratas Kybartų PN atliko 102, 103, 106, 223, 319, 420, 422 gyvenamuose kambariuose. Kratos buvo fiksuojamos techninėmis priemonėmis (buvo fotografuojama), surašomi kiekvieno kambario kratos protokolai. Kratų ir apžiūrų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos, kad atliekant kratą dalyvautų patalpose gyvenantys asmenys. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareigūnai nepažeidė teisės aktų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (III t., b. l. 128–138).

10. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271. 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalies, 112 straipsnio 1 ir 3 dalių, 113 straipsnio, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 straipsnio 2 ir 5 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 5 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija) 148, 149, 150, 158, 162, 165. 182, 183, 184 punktų nuostatomis.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Kybartų PN atvyko 2014 m. spalio 16 d., nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2014 m. spalio 27 d. gyveno kambaryje Nr. 321, nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. gyveno kambaryje Nr. 419.

12. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 21 d. Kybartų PN kratą atliko KPB pareigūnai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį. Atliekant kratą 3-iojo ir 4-ojo būrių nuteistieji buvo išvesti į salę, kurioje nuteistuosius saugojo ir tvarką palaikė Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pateikti duomenys patvirtino, kad iš nuteistųjų nusiskundimų dėl 2014 m. spalio 21 d. atliktos kratos negauta. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Kybartų PN ir VST pareigūnų veiksmų, tačiau nustatyta, kad šių institucijų pareigūnai kratų neatliko, sporto salėje nuteistųjų nesaugojo. Nors pareiškėjas dėl 2014 m. spalio 24 d. kratos skundu kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, pateikti pasiūlymą dėl žalos atlyginimo neteismine tvarka, vėliau skundo atsisakė, pareiškė, kad pretenzijų neturi, raštiško atsakymo nepageidavo. Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 13 d. pažyma apie Kybartų PN vykdytas kratas Nr. 48-2735 patvirtino, kad duomenų apie galimus incidentus tarp nuteistųjų ir pareigūnų užtikrinant tvarką salėje Kybartų PN neturi. Instrukcijos 165 punkto nuostatos leidžia laisvės atėmimo vietose atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą ją atlikti nedalyvaujant patalpoje gyvenantiems asmenims. 2014 m. spalio 21 d. kratos protokolai patvirtino, kad kratos metu dalyvavę asmenys ir kviestiniai pastabų nereiškė. Taigi teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad Kybartų PN ir VST pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu galėjo atlikti neteisėtus veiksmus. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai šiuo aspektu atmesti kaip neįrodyti. Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų nustatė, kad pareiškėjas po 2014 m. spalio 21 d. kratos dėl sveikatos nusiskundimų nereiškė, 2014 m. lapkričio 10 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. įrašai patvirtino, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų, nustatyta, kad jis konvojumi vykti gali, sveikatos sutrikimų neužfiksuota. Pareiškėjas į medikus kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 3 d. dėl skausmo širdies plote. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl peršalimo sporto salėje atmesti kaip neįrodyti.

13. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad dėl 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. VST ir Kybartų PN pareigūnų atliktų kratų neturtinė žala jam kilo dėl to, kad pareiškėjo asmeniniai daiktai iš spintelės buvo išmesti ant grindų, dalis jų buvo sulaužyti, o 4 GB talpos kortelė pavogta, teismas vadovavosi BVK 112 straipsnio 4 ir 6 dalių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 57 punkto nuostatomis.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. buvo išvykęs iš Kybartų PN. Pareiškėjo teigimu, jis 2015 m. spalio mėnesį gyveno kambaryje Nr. 319, nors Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. 1/8-2737 patvirtino, kad nuo 2014 m. spalio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kambarį Nr. 419. 2015 m. spalio 22 d. nuo 19.00 val. iki 22.00 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame būriuose kratą atliko Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. V-391, o Kybartų PN pareigūnai į kratą atvyko nuo 20 val. Kybartų PN bendrosios kratos 2015 m. spalio 23 d. suvestinis protokolas Nr. LV-3504 patvirtino, kad krata kambariuose Nr. 319 ir Nr. 419 nebuvo atliekama. 2015 m. lapkričio 9 d. bendrosios planinės kratos suvestinis protokolas Nr. 4/49-3683 patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 9 d. Kybartų PN gyvenamosios zonos 3 ir 4 būriuose bendrąją planinę kratą atliko Kybartų PN pareigūnai, VST pareigūnai užtikrino Kybartų PN saugumą kratos metu. Įrašai individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje patvirtino, kad pareiškėjas, išvykdamas iš pataisos namų savo asmeninius daiktus pasiimdavo.

Pareiškėjas dėl galimai dingusių daiktų 2015 m. lapkričio 10 d. su skundu kreipėsi į Kybartų PN direktorių. Kybartų PN direktorius pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 74-1595 skundo netenkino. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas minėtą Kybartų PN sprendimą būtų skundęs BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad pareiškėjo nurodyti daiktai dingo dėl kratas atlikusių pareigūnų veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad atliekant kratą laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ar kitose patalpose galima tam tikra netvarka, tačiau šiuo atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjo skundo teiginiai dėl kratos metu sugadintų ir pavogtų daiktų atmesti kaip neįrodyti.

14. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268 atliko bendrąją planinę kratą, o VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai bendrosios kratos metu užtikrino tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą. Iš VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro 2016 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 22 d.

Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, apie 21.35 val. nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, vienas nuteistasis buvo sulaikytas įtarus vartojus ar turint narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau tikrintis atsisakė. Nuteistajam buvo nurodyta nueiti į šalį, tačiau tuomet tarp nuteistųjų kilo neramumai, dalis nuteistųjų ėmė kurstyti kitus priešintis pareigūnams, naudojo necenzūrinius žodžius. 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų išsiveržė pro duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai, vėliau prie minėtų nuteistųjų prisijungė likusi dalis lokalinio sektoriaus nuteistųjų bandė jėga prasiveržti, buvo panaudotos ašarinės dujos.

Nuteistieji atsitraukė, įbėgo į gyvenamąjį korpusą ir jame užsidarė, neleido patekti į jį pareigūnams. Kalėjimų departamento atstovas davė žodinį nurodymą išvesti nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų. VST pareigūnams pakilus į trečią gyvenamojo korpuso aukštą, jame stovėjo agresyviai nusiteikę nuteistieji, kurie vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti. Nuteistiesiems buvo nurodyta grįžti į miegamąsias patalpas, panaudotos dujos ir dujų generatoriai. Nuteistieji užsidarė gyvenamosiose patalpose, neleido pareigūnams įeiti, pareigūnams patekus į gyvenamąsias patalpas, jų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo panaudotos ašarinės dujos ir dujų generatoriai.

Nuraminus nuteistuosius ir jiems įvykdžius reikalavimus atsigulti ant grindų, nuteistieji buvo išvesdinti į kiemą, kai kurie aktyviais veiksmais priešinosi, jų atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir guminės lazdos. Išvedus visus nuteistuosius į kiemą jie buvo suguldyti ant žemės. Atstačius viešąją tvarką nuteistiesiems liepta sustoti prie sienos. Kalėjimų departamento Prevencinės grupės ir Kybartų PN pareigūnai atrinko 15 įtariamų organizatorių, kurie buvo atskirti ir konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių. VST pareigūnai užduotį vykdė nuo 2016 m. liepos 22 d. 17 val. iki 2016 m. liepos 23 d. 8 val.

15. Teismas nustatė, kad pagal Kybartų PN nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, skundus dėl minėtų įvykių Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas). Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, nustatytų požymių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nors nuteistieji patyrė sužalojimų, kurie vertinami nežymiais sveikatos sutrikdymais, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kita bylos medžiaga patvirtino, kad VST pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, užtikrindami viešąją tvarką, asmenų ir turto saugumą, ypatingos situacijos metu Kybartų PN 2016 m. liepos 22–23 d. panaudoti specialiąsias priemones – ašarines dujas, gumines lazdas, kovinius veiksmus, tarnybinius šunis. Įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00453-16 paneigė pareiškėjo skundo teiginius, kad dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo imtasi nustatytų veiksmų.

16. Kybartų PN budėjimo perdavimo žurnalo įrašai patvirtino, kad 2017 m. liepos 23 d. 3.50 val. pareiškėjas A. G. kreipėsi į bendrosios praktikos slaugytoją dėl akių junginių paraudimo. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo duomenis, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, kitą bylos medžiagą teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotos nuodingosios ar kitos cheminės medžiagos. Bylos duomenys patvirtino, kad prieš nuteistuosius, įskaitant pareiškėją, buvo naudojamos ašarinės dujos, koviniai veiksmai, guminės lazdos, kurių panaudojimas, atsižvelgiant į Kybartų PN 2017 m. liepos 23 d. susidariusią ypatingą situaciją dėl nuteistųjų pasipriešinimo pareigūnams, buvo teisėtas.

17. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia pareigūnų veiksmų teisėtumo atliekant kratas Kybartų PN 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 22 d. ir lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22–23 d. Nenustatyta Kybartų PN ir VST pareigūnų neteisėtų veiksmų pagal pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo patirti nežymūs sveikatos sutrikimai, patirti išgyvenimai, negali būti pagrindu priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba tenkinti skundą (III t., b. l. 145–155).

19. Pareiškėjo teigimu, tik įstatymas, t. y. Baudžiamojo proceso kodeksas, apibrėžia kratos procedūros sąvoką, atlikimo tvarką ir sąlygas. Jokie norminiai aktai įstatymo nuostatų pakeisti negali, kaip ir negali joms prieštarauti. Todėl pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-362 neturi ryšio su nagrinėjama byla. Kadangi byloje nagrinėjamais atvejais nutarimai atlikti kratas, kratos protokolai nei pareiškėjui, nei kitiems kalinamiems asmenims įteikti nebuvo, pareiškėjas teigia, kad atsakovo pareigūnų atlikti veiksmai nevertintini kaip kratos.

20. Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. spalio 21 d. jis buvo smurtu ir grasinimais verčiamas 3 valandas stovėti iškeltomis virš galvos rankomis, t. y. buvo kankinamas. Tačiau šio delikto teismas nenagrinėjo. Pareiškėjo teigimu, papildomos aplinkybės yra gretutinės atsakovo pareigūnų nusikalstamos veikos, t. y. pjudymas šunimi, spardymas į kojas, baksnojimas gumine lazda į nugarą, kitoks nepagarbus elgesys ir grasinimai. Taip pat nėra bylos esmė tai, ar dėl šalčio sporto salėje pareiškėjas peršalo. Pirmosios instancijos teismas nutylėjo vieną iš esminių pareiškėjo skundo prašymų kviesti liudyti E. K., kitus nukentėjusius asmenis. Pareiškėjo tvirtinimu, teismo teiginys, kad iš nuteistųjų nusiskundimų dėl 2014 m. spalio 21 d. atliktos kratos negauta, yra melagingas.

21. Dėl pareigūnų veiksmų 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas teigia, kad bendroji krata buvo atliekama visuose be išimties gyvenamuosiuose kambariuose. Teismas nutylėjo pareiškėjo prašymą kviesti liudyti D. Š.. Teismo apklausti liudytojai, kurie gyveno kitame aukšte ar kitame būryje arba atvyko į įkalinimo įstaigą tik 2016 m., negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nuosavybės pagrobimu bei sulaužymu.

22. Dėl pareigūnų veiksmų 2016 m. liepos 22–23 d. pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pateiktais Kybartų PN apsaugos ir priežiūros kamerų vaizdo įrašais, nepateikdamas jokių paaiškinimų, kodėl.

23. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame būriuose buvo atlikta krata, kad VST ir Kalėjimų departamento pareigūnai užtikrino tvarką ir turto saugumą, yra melas.

24. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 166–168).

25. Kybartų PN nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

26. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 169–170) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą.

27. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir, priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, materialiosios teisės ir proceso normų nepažeidė.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo KPB atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 173–177) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. KPB nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo surinktą byloje medžiagą, įvertino visų byloje dalyvaujančių šalių argumentus, liudytojų parodymus ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo A. G. kildinamos iš neteisėtų VST ir Kybartų PN pareigūnų veiksmų, atliekant nuteistųjų patikrinimus ir kratas Kybartų PN 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22–23 d.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje apklaustų byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimus, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad nenustačius Kybartų PN ir VST pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo patirti nežymūs sveikatos sutrikimai, patirti išgyvenimai, negali būti pagrindu priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su įvykiais 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22–23 d.

36. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų 2014 m. spalio 24 d. buvo pateikęs skundą Kybartų PN direktoriui, tačiau vėliau skundo atsisakė, pareiškė, kad pretenzijų neturi, raštiško atsakymo nepageidavo (I t., b. l. 176–178). Kybartų PN 2016 m. rugsėjo 13 d. pažymoje apie Kybartų PN vykdytas kratas Nr. 48-2735 (1 t., b. l. 180–181) nurodyta, kad duomenų apie galimus incidentus tarp nuteistųjų ir pareigūnų užtikrinant tvarką salėje 2014 m. spalio 21 d. kratos metu Kybartų PN neturi. Dėl pareigūnų veiksmų 2016 m. liepos 22–23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00453-16 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį. Tačiau įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu (III t., b. l. 57–74) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarius išvadą, jog nors prieš nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, nors nustatyti nuteistieji patyrė sužalojimus, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Be to, nors pareiškėjas teigė, kad, kol buvo išvykęs iš Kybartų PN, 2015 m. spalio 22 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. atliktų kratų metu buvo sulaužyti, pavogti jo asmeniniai daiktai, nustatyta, kad 2015 m. spalio 20 d. išvykdamas konvojumi iš Kybartų PN pareiškėjas pasirašė, jog savo visus asmeninius daiktus, esančius būryje, ir turimą vaizdo bei garso aparatūrą pasiima su savimi (II t., b. l. 115). Pareiškėjo skundą dėl galimai dingusių daiktų išnagrinėjo Kybartų PN direktorius, kuris 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 74-1595 skundo netenkino (I t., b. l. 175). Pareiškėjui nenurodžius konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo atveju Kybartų PN ar VST pareigūnų padarytus neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

37. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo atveju pareigūnų atliekami veiksmai nebuvo kratomis, yra niekuo nepagrįstos pareiškėjo prielaidos. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad nebuvo pagrindo vadovautis Instrukcija. Pažymėtina, jog Instrukcija nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką. Organizuojant laisvės atėmimo vietų apsaugą ir jose laikomų asmenų priežiūrą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, teisingumo ministro įsakymais, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, šia instrukcija ir kitais teisės aktais (Instrukcijos 1, 2 punktai). Instrukcijos VIII skyrius reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ginčo atveju aktualiomis Instrukcijos nuostatomis.

38. Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis ir Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną iš svarbiausių vertybių demokratinėje visuomenėje. Šios nuostatos absoliučiai draudžia kankinimus ar kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba baudimą, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusiojo elgesio (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Labita prieš Italiją (pareiškimo Nr. 26772/95) 119 p.). Tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų sunkumų lygį. Šio minimalaus sunkumų lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui, elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08), 1978 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71) 162 p.).

39. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir spręsdamas dėl teiginių apie jo kankinimą pagrįstumo, vertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą ir atitinkamai sprendė, kad šiuo atveju nenustatyta Kybartų PN ir VST pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju buvo kankinamas, todėl nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog teismas nevertino pareiškėjo prašymų kviesti liudyti E. K., D. Š., pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojais A. S., A. K., D. P. (D. P.), L. L., R. V. (R. V.) (II t, b. l. 167). Nors pareiškėjas prašė liudytojais apklausti ir papildomus asmenis, pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą įvertino 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje ir jo netenkino (III t., b. l. 121). Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokią papildomą su pareiškėju susijusią informaciją, nepateiktą kitų apklaustų liudytojų, būtų galėję pateikti būtent pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti asmenys.

41. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kybartų PN vaizdo įrašais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino visus bylai aktualius įrodymus.

42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.) ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė