213a8501-5b0c-486d-93f1-e617e85366d6 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-360/2013Teisėjas G. Stonkus                                               Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00622-2011-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:   (S)                                                                               1.2.25.4.4.; 2.1.15.1.2.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2013 m. sausio 14 d.    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Stasio Valužio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 4 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.Vadovaujantis BK 67 ir 68 str., nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.Nukentėjusiosios A.

G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nuteistojo A. J. nukentėjusiajai A. G. priteista 53094 Lt 40 ct ir iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ 6905 Lt 60 ct neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios E. G. atstovės pagal įstatymÄ I. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ nuteistojo A. J. E. G. priteista 5273 Lt 60 ct ir iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ 1726 Lt 40 ct neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ A.

J. I. G. priteista 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistajam A. J. pratęstas iki civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo įvykdymo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                         n u s t a t ė: A. J. nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

J             is 2011-09-26, apie 20.45 val., kelyje Slengiai-Å atriai-Kretingalė-Smilgynai, 11 km 400 m, Smilgynų k., Klaipėdos r., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,71 ‰ (promilės) etilo alkoholio), vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, t.y. elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, tamsiu paros metu važiuodamas žvyro dangos keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sÄ lygas, sankryžoje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į pakelės akmenį, prispausdamas prie akmens stovėjusiÄ A.

G. ir ant akmens sėdėjusiÄ E. G. Eismo įvykio metu sužalotos: E. G., kuriai buvo padarytas kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimas apatiniame trečdalyje, kairės pėdos 2-3 padikaulių lūžiai, plėštinė kairio kulno žaizda, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir A. G., kuriai padaryti odos nubrozdinimai pilve, stiprus abiejų kojų ir dubens sumuÅ¡imas-suspaudimas, trys plėštinės žaizdos deÅ¡inės Å¡launies srityje, masyvi plėštinė žaizda deÅ¡inės blauzdos srityje, masyvios poodinės kraujosruvos abiejose kojose, pilvo ir stuburo sumuÅ¡imas, kairio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžis, deÅ¡inio Å¡launikaulio pogÅ«brinis lūžis, abiejų blauzdikaulių virÅ¡utinių galų lūžiai, sunkus trauminis hemoraginis Å¡okas, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis A.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ dalyje nutraukti BK 38 str. pagrindu, kadangi kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiÄ ja E. G. bei vadovaujantis BK 40 str. A. J. galutinai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti, kadangi jis atitinka visas Å¡iame straipsnyje keliamas sÄ lygas. TaikytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, sumažinti iki 1 metų bei A.

G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį sumažinti iki 27 000 Lt sumos. Panaikinti nuosprendžio dalį susijusiÄ su papildomai priteista 5273 Lt 60 ct suma E. G. neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt suma I. G. naudai už advokato paslaugas. Nurodo, jog nuosprendis turi bÅ«ti naikintinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto įstatymo ir esminių BPK pažeidimų. Pasak apelianto, teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jam bÅ«tina skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėti, kadangi teismas formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino duomenys susijusius su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

A. J. teigimu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu dalį turėjo bÅ«ti nutraukta BK 38 str. pagrindu, kadangi jis susitaikė su nukentėjusiÄ ja E. G., t. y. jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , atlygino žalÄ ir jos atsiprašė, pastaroji jokių pretenzijų daugiau nereiÅ¡kė. Tačiau teismas nuosprendyje apie tai nieko nepasisakė. Nuteistasis nesutinka ir su tuo, jog teismas jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu, nors jis visiÅ¡kai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, davė iÅ¡samius parodymus, atsiprašė nukentėjusiųjų ir teikė visokeriopÄ pagalbÄ po įvykio.

Tačiau neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių nukentėjusioji A. G. nepageidavo su juo bendrauti bei protingai spręsti civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo klausimÄ ir susitaikyti su juo. Pažymi, kad yra asmuo, kuris gali laiduoti už jį, t. y. G. B. Nuteistojo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi jis yra sÄ Å¾iningas ir doras žmogus bei verslininkas, anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, vedęs, verslo partnerių ir kitų institucijų charakterizuojamas teigiamai. Be to, įmonės „Elektrifikacijos paslaugos“ vadovas ir 2011 m. apdovanotas už „atsakinga verslÄ â€œ.

A. J. nuomone, teismas taip pat neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir BK 19 str. taikymo pagrindus, nes Å¡io straipsnio 1 d., nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tačiau Å¡i norma yra bendroji norma, nurodanti, kad fiziologinis asmens girtumas neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės aplamai imant, ir jokiu bÅ«du ji nereiÅ¡kia, kad apsvaigęs nuo alkoholio kaltininkas negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 str. ar BK 40 str., nurodytoms sÄ lygoms bei pagrindams.

BK 38 str. ar 40 str., negali bÅ«ti taikomas tik už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tačiau, BK 40 str. 2 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto nuomone, jis visus BK 40 str. numatytus reikalavimus atitinka, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jo netaikyti.Taip pat teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinį ieÅ¡kinį, kadangi į bylÄ civiliniu atsakovu nebuvo įtrauktas buvęs darbdavys, t. y.

UAB „duomenys neskelbtini” įgaliotas atstovas, o autoįvykio metu jis vairavo jam patikėtÄ transporto priemonę ir vyko Å¡iam automobiliui pirkti detalių. Pažymi, kad 2012-01-03 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikus eksperimentÄ su suspaustu oru vienoje vamzdelio vietoje prie guminės tvirtinimo apkabos nustatytas oro pratekėjimas. Tai rodo, kad tarp natÅ«raliai vykusios korozijos įdubų yra atsivėrusių kiauryminių pažeidimų. Šį faktÄ , kad stabdžių vamzdelis buvo prarÅ«dijęs, patvirtino ir metalo grafinio tyrimo rezultatas.

Visa tai reiÅ¡kia, kad Å¡iam įvykiui kilti esminę reikÅ¡mę turėjo ir stabdžių skysčio nutekėjimas prieÅ¡ įvykį, kas sÄ lygojo galimÄ stabdžių sistemos nesuveikimÄ staiga stabdant. Todėl, nuteistojo manymu, transporto priemonė buvo techniÅ¡kai netvarkinga ir jos tolimesnis eksploatavimas nebuvo galimas. Teismas privalėjo atsižvelgti į šį faktÄ bei tinkamai jį įvertinti, juolab sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ dėl samdančio darbuotojo asmens atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės, nes už Å¡ios transporto priemonės techninę bÅ«klę buvo atsakinga UAB „ duomenys neskelbtini“.Be to, nuteistojo teigimu, teismas nepagristai neįtraukė 3200 Lt į atlygintos neturtinės žalos sumÄ , kuriÄ A.

J. sumokėjo A. G. ir jos motinai iÅ¡ karto po įvykio. Teismas taip pat neteisingai ir nepagrįstai priteisė papildomai mokėtinas sumas nukentėjusiajai E. G. ir jos advokatui, nes 2012-09-03 galutinai buvo įvykdytas 2012-07-02 taikos susitarimas tarp nukentėjusiosios E. G. ir jo. Pagal šį susitarimÄ jis yra sumokėjęs galutinę 12 000 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, nebuvo pagrindo papildomai priteisti 5237 Lt 60 ct E. G. bei 1000 Lt advokato iÅ¡laidų.Nuteistajam visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokiais norminiais aktais, metodika ir pan., vadovavosi apylinkės teismas, iÅ¡ esmės perskirstydamas draudimo bendrovės AAS ,,Gjensidige Baltic“ nustatytų iÅ¡mokų dydžius nukentėjusiosioms.

Draudimo bendrovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad kiekvienai nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas pagal įstatymÄ , įvertinus sužalojimų sunkumo laipsnį bei žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisykles, atsižvelgiant į bendrovėje dirbančių ekspertų bei medikų iÅ¡vadas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vadovaudamasis proporcingumo principu iÅ¡ naujo perskirsto draudimo įmonės mokėtinas sumas nukentėjusiosioms, tačiau toks pagrindas visiÅ¡kai nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes jokie motyvai dėl kurių nesutinkama su draudimo bendrovės mokėtinomis sumomis yra nenurodyti, apsiribojama deklaratyviu pagrindu, o ne norminiu aktu, visa tai prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, juolab padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėms bei kitiems norminiams aktams.

Apeliantas teigia, kad vadovaujantis teismo proporcingumo principu reikia suprasti, kad jei draudimo bendrovė iÅ¡mokas nukentėjusiosioms bÅ«tų sumokėjusi anksčiau, tai viena iÅ¡ nukentėjusiųjų Å¡iuo metu privalėtų kitai „primokėti“ dalį priteistos sumos pagal teismo priimtÄ nuosprendį. PrieÅ¡ingu atveju bylinėtis dėl skolos priteisimo ar nepagrįsto praturtėjimo arba reikalauti iÅ¡ draudimo bendrovės dar kartÄ sumokėti dalį sumos. Nors abi nukentėjusiosios 2012-08-03 raÅ¡tu kreipėsi į Å¡iÄ bendrovę dėl joms priklausančių iÅ¡mokų sumokėjimo.A.

J. teigimu, nors nukentėjusioji A. G. ir patyrė sunkų sveikatos sužalojimÄ , Å¡iuo metu yra iÅ¡ dalies nedarbinga, tačiau gydymas dėl patirtų traumų Å¡iuo metu nebevyksta, todėl turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos A. G. bendravimui su aplinkiniais ir Å¡eimos nariais nesukėlė, t. y. ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir Å¡eimos. Taipogi nėra jokių duomenų, kad pastaroji dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo (negalės turėti vaikų ir pan.).

Duomenų apie tai, kad ji gydėsi ar konsultavosi pas psichologÄ nėra, į bylÄ nėra pateikta dokumentų apie tai, kad ji dėl patirtos traumos buvo paÅ¡alinta iÅ¡ ankstesnės darbovietės. Nukentėjusioji nepagrįstai nurodė, kad jai darbo birža nepasiÅ«lo tinkamo darbo, kadangi ji patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nukentėjusioji apskritai nėra užsiregistravusi darbo biržoje. Taip pat nebuvo pateiktas joks raÅ¡ytinis įrodymas, kuris patvirtintų A. G. žodžius, jog ji dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti siÅ«lomo darbo.

Apie tai, kad ji siekė karjeros savanoriÅ¡koje kraÅ¡to apsaugos tarnyboje, į bylÄ taip pat tokių duomenų pateikta nėra. Todėl teismas, įvertinęs visus Å¡iuos kriterijus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę ir Å¡eiminę padėtį (47 metų amžiaus, vedęs, nedirba, Å¡iuo metu gyvena iÅ¡ likusių santaupų bei sutuoktinės atlyginimo, turimas nekilnojamasis turtas bevertis), vadovaujantis dėl neturtinės žalos atlyginimo autoįvykių bylose bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais turėjo sumažinti ieÅ¡kinį iki 27 000 Lt (įvertinus jau atlygintos žalos dydį).Nuteistasis ginčija ir teismo sprendimÄ uždrausti jam naudotis specialia teise maksimaliam terminui.

Nurodo, kad pagal BK 67 str. 3 d. asmeniui gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės numatytos šiame straipsnyje kartu su bausme. Taigi atsižvelgiant į tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino dėl padarytos veikos bei davė išsamius parodymus apie įvykį, šiuo metu laikinai nedirba, nėra priklausomas nuo alkoholio, anksčiau grubių KET pažeidimų nėra padaręs, neteistas, vedęs bei turi išlaikytinų asmenų, charakterizuojamas teigiamai, teismas siekdamas įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus, nepagrįstai ir neteisingai nusprendė maksimaliam terminui uždrausti naudotis specialia teise, t. y. vairuoti transporto priemones.

BK 68 str. 2 d. numatyta, kad Å¡is terminas gali bÅ«ti nuo 1 metų iki 3 metų. Taigi specialios teisės atėmimas 3 metų laikotarpiui yra nepagrįstas, neteisingas ir nesÄ Å¾iningas, juolab Å¡ios teisės praradimas riboja jo galimybę susirasti naujÄ darbÄ susijusį su transporto priemonių vairavimu, gauti pajamas ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai, kadangi jam suteiktos profesionalaus vairuotojo kategorijos. Ä®statymo leidėjas nustatęs BK 68 str. 2 d. nurodytas normas nesivadovavo ATPK 127 str. 3 d. ar kitų straipsnių dispozicijomis bei sankcija, todėl nepagrįstai nuspręsta vadovautis bÅ«tent virÅ¡ nurodyto straipsnio sankcija ir teisių atėmimÄ taikyti 3 metų laikotarpiui, o ne ženkliai mažesniam laikotarpiui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti tik iÅ¡ dalies, dėl papildomai priteistos 5237 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt sumos už suteiktas advokato paslaugas, kadangi tos iÅ¡laidos jau yra atlygintos, kitoje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais yra nustatyta, jog A. J. kaltinime nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, bÅ«damas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta E. G. sveikata ir sunkiai sutrikdyta A.

G. sveikata. Å ių aplinkybių nuteistasis iÅ¡ esmės neginčija, tačiau mano, jog baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto įstatymo ir esminių BPK pažeidimų, kadangi jis turėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38., 40 str. pagrindais, o baudžiamoji byla nutraukta. Dėl BK 38, 40 straipsnių taikymo Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog A. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai ir pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos netaikydamas BK 38 str., 40 str. nuostatų byloje, kurioje asmuo nuteistas pagal BK 281 str. 4 dalį.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , pagal BK 38 str. gali bÅ«ti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi bÅ«ti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamÄ veikÄ ; savo noru atlyginęs ar paÅ¡alinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitaręs jÄ paÅ¡alinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibÅ«dinančios kaltininkÄ ir jo padarytÄ veikÄ ) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog priimti sprendimÄ atleisti konkretų asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. teismas gali, bet neprivalo, ir tik įvertinęs visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatęs, jog egzistuoja aukščiau nurodytų sÄ lygų visuma. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. J. padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, savo noru su nukentėjusiÄ ja E. G. susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir su ja susitaikė.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog A. J. yra nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta ne tik E. G. sveikata, tačiau buvo sunkiai sutrikdyta ir A. G. sveikata. Taigi apelianto praÅ¡ymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas, nes siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. (kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), kaltininkas privalo susitaikyti su visais byloje dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis bei savo noru atlyginti ar paÅ¡alinti jiems padarytÄ Å¾alÄ arba susitarti dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo.

Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , padarytos nusikalstamos veikos padariniai negali bÅ«ti dalijami, t. y. negalima dėl vienų nusikalstamos veikos padarinių asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o dėl kitų tos pačios veikos padarinių nuteisti ar nepriimti jokio sprendimo. Taigi BK 38 str. 1 d. 2, 3 p. prasme kaltininkas turi atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (arba susitarti dėl jos atlyginimo ar paÅ¡alinimo) bei susitaikyti su visais dėl jo veikos nukentėjusiaisiais asmenimis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-155/2008).

Kartu atmetamas ir apelianto praÅ¡ymas jam taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Šį nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡samiai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Teismas pagrįstai nurodė, jog nors A. J. nusikalto pirmÄ kartÄ ir padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau jis sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes dviem asmenims, tai padarė elgdamasis itin rizikingai, Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, turėdamas galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už pažeidimus, nors prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , po eismo įvykio stengėsi nukentėjusiosioms padėti materialiai, tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios A.

G. parodymų matyti, kad nuteistasis A. J. jos iki Å¡iol neatsiprašė, be to su nukentėjusiÄ ja, kuriai sunkiai sutrikdė sveiktÄ , apskritai nesusitarė dėl žalos atlyginimo, o taip pat nesutinka ir su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nors apeliantas, savo skunde ginčydamas nukentėjusiųjų priteistas atlyginti sumas ar praÅ¡ydamas sumažinti ieÅ¡kinį, taip realizuoja įstatymo suteiktÄ teisę į gynybÄ , tačiau tokia jo pozicija taip pat suteikia pagrindÄ abejoti jo savanoriÅ¡ku žalos atlyginimu.

Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, nuteistojo pasirinktas galimas laiduotojas – G. B., nėra tas asmuo, kuris apelianto elgesiui gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog įvertinus G. B. parodymus, apie tai, jog jis net nežino A. J. žmonos ir vaikų vardų, nebendrauja Å¡eimomis, susitinka tik asmeniÅ¡kai, nežino ir to, kad A. J. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, akivaizdu, kad Å¡is asmuo nėra tas, kuris gali turėti A.

J. didelę įtakÄ .Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismų praktikoje veika, padaryta asmens apsvaigusio nuo alkoholio, traktuojama kaip kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o nagrinėjamu atveju ji pripažįstama kaip veikos kvalifikuojantis požymis (BK 281 str. 4 d.). Esant visoms Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam A. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38, 40 str. prasmėmis netaikytinas.           Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniais ieÅ¡kiniais Apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio, bÅ«tent dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai A.

G., sumažinimo atmestina. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų, kurie rodytų, jog civilinio ieÅ¡kinio klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai. Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. sumažino civilinio ieÅ¡kinio sumÄ iki 200 000 Lt. Pirmosios instancijos šį nukentėjusiosios ieÅ¡kinį tenkino dalinai, priteisdamas nukentėjusiajai mažesnę sumÄ â€“ 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas atsižvelgė į žalÄ padariusio A. J. kaltės formÄ , girtumÄ eismo įvykio metu, turtinę, Å¡eiminę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, t. y. atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. Nors nuteistasis kvestionuodamas apylinkės teismo nukentėjusiajai A. G. priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, apeliaciniame skunde samprotauja apie tai, kad padaryti sužalojimai esminės įtakos nukentėjusiosios bendravimui su aplinkiniais ir Å¡eimos nariais nesukėlė, taip pat nuteistojo manymu, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, taip pat, jog nėra pateikta jokių duomenų, jog nukentėjusioji iÅ¡ darbo buvo atleista dėl patirtų sužalojimų ir t. t., tačiau tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu A. J. padarytas nusikaltimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusioji įvykio metu iÅ¡gyveno stiprų fizinį skausmÄ , įvykio pasekmėje jai nustatytas 65 proc. nedarbingumas, dėl to ji buvo atleista iÅ¡ darbo (byloje yra duomenys, jog nukentėjusioji buvo atleista iÅ¡ darbo dėl jai nustatymo neįgalumo t. 2., b. l. 168-169), be to nuteistajam neturėtų kilti abejonių, kad asmuo, kuriam nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis, negali dirbti pilnos darbo dienos.

Pažymėtina, jog A. G. padarytos kelios operacijos, ant deÅ¡inės kojos liko tik 20 proc. raumenų ir jie nebeatstatomi, ilgÄ laikÄ ji negalėjo vaikščioti, po kurio laiko galėjo judėti tik vežimėlyje, tačiau iki Å¡iol negali normaliai vaikščioti, ir taip bus visada. Jos ateityje dar laukia papildomos operacijos. Svarbu ir tai, jog ji viena augina du mažamečius vaikus, kuriais nebegali visaverčiai rÅ«pintis. Ji jauna 23 metų moteris, o jau suluoÅ¡inta visam gyvenimui, psichologiÅ¡kai jaučiasi blogai, psichologai jai teikia pagalbÄ , sumažėjo jos bendravimo ir įsidarbinimo galimybės. Taigi atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, o priteistas neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja ir yra adekvatus nusikalstamos veikos A.

J. sukeltiems padariniams. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinį ieÅ¡kinį, kadangi į bylÄ civiliniu atsakovu neįtraukė buvusį darbdavį, t. y. UAB „duomenys neskelbtini” įgaliotÄ atstovÄ , nes autoįvykio metu jis vairavo jam patikėtÄ transporto priemonę ir vyko Å¡iam automobiliui pirkti detalių. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. J. eismo įvykį sukėlė po darbo t. y. 20.45 val., be to atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino, jog po darbo, kai kartu su draugu, kuriam reikėjo automobilių detalių, nuvažiavo į Plikius, automobilių sÄ vartynÄ , ten nusipirko reikalingų detalių ir kartu su sÄ vartyno darbuotoju gėrė degtinę, po to sėdo už automobilio vairo ir iÅ¡važiavo į Dovilus, t. y.

Å¡iuo atveju nuteistasis tvarkė asmeninius, su darbo funkcijomis, nesusijusius reikalus, todėl į bylÄ civiliniu atsakovu įtraukti darbdavį, nebuvo jokio pagrindo. Tačiau apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡ esmės perskirstyti draudimo bendrovės AAS ,,Gjensidige Baltic“ nustatytus ir jau sumokėtus iÅ¡mokų dydžius nukentėjusiosioms, tenkintina ir Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.Bylos medžiaga patvirtina, jog draudimo bendrovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ buvo pateikusi informacijÄ , jog sprendžiant pagal ieÅ¡kiniuose ir medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡uose esančiÄ informacijÄ apie patirtus sužalojimus draudimo iÅ¡mokų dydžiai dėl neturtinės žalos atlyginimo bus nustatyti sekančia proporcija: nukentėjusiajai E. G. vienas trečdalis nuo 8632 Lt (2500 eurų) sumos, tai yra 2877,30 Lt; nukentėjusiajai A.

G. du trečdaliai nuo 8632 Lt (2500 eurų) sumos, tai yra 5754,70 Lt. 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo gauti nukentėjusiųjų E. G. ir A. G. prašymai pervesti, aukščiau nurodytas draudimo bendrovės nustatytas draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti. Prašymuose nukentėjusiosios nurodė, jog su paskaičiuotais draudimų išmokų dydžiais sutinka. 2012 m. rugpjūčio 8 d. draudimo bendrovė pervedė nukentėjusiajai E. G. – 2877,30 Lt ir nukentėjusiajai A. G. – 5754,70 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir 8632 Lt (2500 eurų) sumÄ paskirstė savaip, ir iÅ¡ draudimo bendrovės priteisė nukentėjusiajai A. G. – 6905,60 Lt ir nukentėjusiajai E. G. – 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, jog draudimo bendrovės atstovas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Å¡ias sumas draudimo bendrovė yra apskaičiavusi pagal įstatymo nustatytas ribas ir nukentėjusiųjų pateiktus medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis, o apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje savo sprendimo perskirstyti draudimo bendrovės nustatytus ir jau sumokėtus iÅ¡mokų dydžius nukentėjusiosioms visiÅ¡kai nemotyvavo ir nepagrindė, jokie motyvai dėl kurių nesutinkama su draudimo bendrovės mokėtinomis sumomis yra nenurodyti, todėl, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai perskirstė draudimo bendrovės AAS ,,Gjensidige Baltic“ nustatytus iÅ¡mokų dydžius nukentėjusiosioms, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas, paliekant draudimo bendrovės AAS ,,Gjensidige Baltic“ nustatytus ir jau nukentėjusiosioms sumokėtus iÅ¡mokų dydžius t. y.

E. G. 2877,30 Lt, nukentėjusiajai A. G. 5754,70 Lt.Taigi konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perskirstė nukentėjusiosioms draudimo sumokėtas iÅ¡mokas, apygardos teismas iÅ¡ naujo sprendžia konkrečių dalių priteisimo iÅ¡ nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ klausimÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡sprendęs civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , nusprendė, kad nukentėjusiajai A. G. turi bÅ«ti atlyginta 60 000 Lt neturtinės žalos.

Nustačius, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau atlygino 5754,70 Lt (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.), likusi suma t. y. 54245,30 Lt turi bÅ«ti priteista iÅ¡ nuteistojo A. J. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog A. J. nukentėjusiajai A. G. yra sumokėjęs 3200 Lt iÅ¡ karto po eismo įvykio, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai Å¡ios pinigų sumos neįskaitė į neturtinės žalos atlyginimo sumÄ .

Teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog įvertinus A. J., nukentėjusiosios A. G. parodymus, laikytina, kad Å¡i suma yra skirta patirtai turtinei žalai atlyginti. Tačiau pastebėtina, jog nukentėjusioji A. G. ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti iÅ¡ viso nebuvo pareiÅ¡kusi, dėl to, Å¡ioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas, kadangi kolegija sprendžia, jog 3200 Lt nukentėjusiajai A. J. sumokėta suma laikytina kaip atlyginimas už patirtÄ neturtinę žalÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡ nuteistojo A.

J. nukentėjusiajai A. G. priteistina 51045,30 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas pripažinęs nukentėjusiosios E. G. ir nuteistojo A. J. susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiajai priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustačius, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau atlygino 2877,30 Lt, likusi suma t. y. 12122,70 Lt turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ nuteistojo A. J. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog A. J. po susitarimo, nukentėjusiajai E. G. atlygino 8000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 3 d. atlygino 122,70 Lt, 2012 m. rugsėjo 3 d. atlygino 5000 Lt žalÄ (4000 Lt neturtinę žalÄ ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti), taigi A.

J. pilnai atlygino nukentėjusiajai priteistÄ neturtinę žalÄ bei advokato iÅ¡laidas. Todėl pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios E. G. civilinį ieÅ¡kinį turėjo atmesti kaip visiÅ¡kai atlygintÄ .     Dėl uždraudimo naudotis specialia teise Nuteistasis sutinka, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nes jis eismo įvykį sukėlė bÅ«tent naudodamasis Å¡ia teise, Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko autoįvykio metu buvo sužalotos nukentėjusiųjų sveikatos – viena iÅ¡ labiausiai saugomų asmens vertybių.

Tačiau nuteistasis A. J. nesutinka, kad BK 68 str. numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam turi būti atimta maksimaliam – trejų metų – laikotarpiui.Kolegija nesutinka su nuteistojo A. J. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokiam ilgam laikotarpiui uždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygÄ â€“ teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip pat pritarta teismų praktikai, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.Å ioje byloje nustatyta, kad A.

J. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis neatsargiai, nesiėmęs visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, tamsiu paros metu važiuodamas žvyro dangos keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sÄ lygas, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė pakelės akmenį, prispausdamas prie akmens stovėjusiÄ A.

G. ir ant akmens sėdėjusiÄ E. G. Nors A. J. padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realiÄ grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Å i nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius – dėl Å¡io eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. G. sveikata, nukentėjusiajai E. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Taigi A. J. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, kad jis itin dažnai pažeidinėja administracinės teisės pažeidimus vairuodamas transporto priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėjęs A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jam bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi, neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, tik Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobÅ«dį bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti A.

J. laikytis įstatymų ir užkirsti jam keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ trejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę, siekiant priversti jį laikytis įstatymų ir užkirsti jam keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones.Nors nuteistasis nurodo, kad pernelyg ilgas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas apsunkins jo galimybes susirasti naujÄ darbÄ susijusį su transporto priemonių vairavimu, gauti pajamas ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai, be to jis turi profesionalo teises, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apelianto skundo teiginiai negali bÅ«ti suabsoliutinti.

Kaip minėta, A. J. anksčiau ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, todėl kolegija neabejoja, kad jis vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realiÄ grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir bÅ«tent tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , tai yra dėsningas jo atsainaus požiÅ«rio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Todėl kartu atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog įvykiui kilti esminę reikÅ¡mę turėjo stabdžių skysčio nutekėjimas prieÅ¡ įvykį, kas apelianto manymu, sÄ lygojo galimÄ stabdžių sistemos nesuveikimÄ staiga stabdant.

Pažymėtina, jog autoįvykis įvyko ne dėl tos priežasties, jog staiga stabdant, automobilio stabdžiai nesuveikė ir dėl to buvo sužaloti žmonės, tačiau dėl to, jog jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, tamsiu paros metu važiuodamas žvyro dangos keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sÄ lygas, sankryžoje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į pakelės akmenį.

Taigi tokiu savo elgesiu A. J. sÄ moningai ignoravo aplinkybę, jog taip besielgdamas gali prarasti jam reikalingÄ teisę vairuoti transporto priemones. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė A. J. skirta, be kitų tikslų, ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ bei turtÄ nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai liečia ir galimų naujų nusikalstamų veikų prevencijÄ , nuteistajam naudojantis Å¡ia specialia teise. Todėl nuteistojo argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė trejų metų laikotarpiui atims galimybę susirasti darbÄ ir t. t., neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų dėl bÅ«tinumo skirti minimÄ baudžiamojo poveikio priemonę trejų metų laikotarpiui pagrįstumu.

Tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ sutrumpinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – terminÄ nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. 3 p., 328 str. 4 p.,                                              n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti: Sumažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A.

G. iÅ¡ nuteistojo A. J. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 51045,30 Lt. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei E. G. priteista 5273 Lt 60 ct neturtinės žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalį nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės E. G. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1000 Lt sumos priteisimo I. G. advokato paslaugoms apmokėti.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                               Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                                    Stasys Valužis                                                                                                                 Aurelija SadauskaitėÂ