Legislator Case Law & Legislation
21399ccc-7d2e-47f4-8ffe-df24df360057 AI generated

21399ccc-7d2e-47f4-8ffe-df24df360057 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 21399ccc-7d2e-47f4-8ffe-df24df360057
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?p Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-150-227/2019 Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01216-2017 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;2.1.6.2;2.6.8.5; 2.6.9.2; 2.6.10.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Dosas“ ir atsakovų R.

Legislator headnote

AI generated

21399ccc-7d2e-47f4-8ffe-df24df360057 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas sprendė, kad Å¡alių 2016 m. spalio mėnesio susitikimÄ , pokalbį dėl nenukirsto miÅ¡ko pardavimo bei tolesnius Å¡alių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Pripažino, kad derybų metu ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo darbus, atsakovas ir trečiasis asmuo sutiko, kad tokie darbai sklypuose bÅ«tų atliekami, žinojo, kad darbus atlieka miÅ¡kininkas V. T., V. K. turėjo jo kontaktinius duomenis ir su juo bendravo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?p Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-150-227/2019 Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01216-2017 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;2.1.6.2;2.6.8.5; 2.6.9.2; 2.6.10.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Dosas“ ir atsakovų R.

K., A. D., trečiojo asmens V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2716-812/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB „Dosas“ ieÅ¡kinį atsakovams R. K., A. D., trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Dosas“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 396,57 Eur, iÅ¡ atsakovės R. K. 634,99 Eur nuostolių atlyginimÄ , iÅ¡ abiejų atsakovų - 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė, pakeitusi ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė R. K. yra 15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas A. D. - 3,71 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovai kartu su trečiuoju asmeniu V. K. nusprendė parduoti Å¡iuose žemės sklypuose esantį statų miÅ¡kÄ kirtimui. 2016 m. spalio mėnesį tarp ieÅ¡kovės direktoriaus ir trečiojo asmens, atstovaujančio sutuoktinę atsakovę R. K. bei jos brolį atsakovÄ A.

D., įvyko derybos dėl stataus miÅ¡ko minėtuose žemės sklypuose pirkimo-pardavimo. Derybų metu aptarta kaina priklausomai nuo stačios medienos kiekio ir kokybės. Neatlikus biržių atrėžimo ir jų pagrindu neišėmus leidimų kirsti miÅ¡kÄ Å¡alys negalėjo baigti derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kirstinos medienos kiekio ir kokybės) neaiÅ¡kumo, todėl Å¡alys žodžiu susitarė dėl deryboms pratęsti reikalingų veiksmų atlikimo, pagal kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo užsakyti biržių atrėžimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo jų pagrindu iÅ¡imti leidimus kirsti miÅ¡kÄ .

Å alys apkalbėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju pasidalins biržių atrėžimo kaÅ¡tus per pusę, o nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties - visus biržių atrėžimo kaÅ¡tus padengs atsakovai. Vykdydamas žodinį susitarimÄ , ieÅ¡kovės direktorius pas miÅ¡kininkÄ V. T. užsakė biržių atrėžimo darbus atsakovų žemės sklypuose. V. T. parengtus miÅ¡kotvarkos dokumentus perdavė ieÅ¡kovei, vėliau jie perduoti V. K.. 2016-11-07 Valstybinės miÅ¡kų tarnybos miÅ¡kų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui miÅ¡ko savininkai, pasinaudoję ieÅ¡kovės perduotais biržių atrėžimo dokumentais pateikė praneÅ¡imus apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ jiems priklausančiuose miÅ¡ko sklypuose bei gavo leidimus.

Atsakovai pardavė miÅ¡kÄ kitiems asmenims, kuriems perdavė V. T. rengtus biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo dokumentus bei leidimus kirsti miÅ¡kÄ , t.y. panaudojo juos su ikisutartiniais santykiais su ieÅ¡kove nesusijusiais komerciniais tikslais. Å alims nesudarius stataus miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutarties, ieÅ¡kovė sumokėjo miÅ¡kininkui už atliktas biržių atrėžimo paslaugas, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė iÅ¡laidas, kurias reikalauja atlyginti. Tuo atveju, jeigu atsakovų veiksmuose nebÅ«tų nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovė prašė tenkinti alternatyvų reikalavimÄ , pripažinti atsakovus nepagrįstai praturtėjus ieÅ¡kovės sÄ skaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės R. K. 243,83 Eur nuostolių atlyginimo, iš atsakovo A. D. - 124,62 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat iš kiekvienų jų – po 5 procentus dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2017 m. kovo 1d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 2,10 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

4. Nustatė, kad atsakovė R. K. yra 15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, o atsakovas A. D. - 3,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, savininkas. 2015-04-01 Valstybinėje miškų tarnyboje patvirtintas 2015-2024 metams atsakovams priklausančių miško sklypų miškotvarkos projektas. Atsakovų vardu ieškant potencialių pirkėjų žodinio susitarimo pagrindu veikė atsakovės sutuoktinis - trečiasis asmuo. Ieškovė, veikianti nuo 2004 m., užsiimanti prekyba mediena ir nekilnojamuoju turtu, 2016 m. spalio mėnesį, tarpininkaujant ieškovės direktoriaus E. S. ir V.

K. pažįstamam asmeniui K. K., atstovaujama direktoriaus, atvyko pas V. K. ir A. D. tartis dėl atsakovų parduodamo nenukirsto miÅ¡ko nupirkimo. IÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus paaiÅ¡kinimų, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, liudytojo S. M. parodymų nustatė, kad ieÅ¡kovės direktorius, prieÅ¡ atvykdamas pas V. K. į susitikimÄ , susipažino su atsakovų turimu miÅ¡kotvarkos projektu ir nuvykęs natÅ«roje ne vienÄ kartÄ apžiÅ«rėjo parduodamo stataus miÅ¡ko plotus su S. M., besiverčiančiu miÅ¡ko kirtimo darbais.

E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis turi ilgametę darbo patirtį, todėl miÅ¡kotvarkos projektas ir miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypų apžiÅ«rėjimas su potencialaus rangovo atstovu leido jam įvertinti parduodamo stataus miÅ¡ko bÅ«klę bei pateikti kainos pasiÅ«lymÄ trečiajam asmeniui ir atsakovui. MiÅ¡kininkas V. T. ieÅ¡kovės direktoriaus užsakymu atliko biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo darbus, už kurių atlikimÄ 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 8 - 249,24 Eur sumai ir Nr. 9 - 487,66 Eur sumai. 736,90 Eur buvo sumokėta V.

T. 2016-12-27 mokėjimo pavedimu Nr. 1769. Pripažino, kad miÅ¡kininkas, nors bendravo su V. K. atliekant biržių atrėžimo darbus, tačiau neprašė, nesitarė su atsakovais, o jie - neturėjo pagrindo mokėti V. T. už paslaugas. Remiantis MiÅ¡kotvarkos projektu bei pateikus miÅ¡kininko V. T. biržių atrėžimo bei medienos tÅ«rio skaičiavimo dokumentus, 2016 m. lapkričio 7 d. miÅ¡kų savininkams buvo iÅ¡duoti leidimai kirsti miÅ¡kÄ .

5. Teismas sprendė, kad Å¡alių 2016 m. spalio mėnesio susitikimÄ , pokalbį dėl nenukirsto miÅ¡ko pardavimo bei tolesnius Å¡alių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Pripažino, kad derybų metu ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo darbus, atsakovas ir trečiasis asmuo sutiko, kad tokie darbai sklypuose bÅ«tų atliekami, žinojo, kad darbus atlieka miÅ¡kininkas V. T., V. K. turėjo jo kontaktinius duomenis ir su juo bendravo.

AtliktÄ miÅ¡kininko darbÄ atsakovų vardu priėmė V. K. ir atsakovai biržių atrėžimo bei medienos tÅ«rio skaičiavimo dokumentus panaudojo leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimui. Nustatė, kad derybos dėl sutarties sudarymo iÅ¡ esmės nutrÅ«ko po to, kai atsakovai nesutiko parduoti ieÅ¡kovei nenukirsto miÅ¡ko, ieÅ¡kovei pasiÅ«lius netenkinusiÄ atsakovų kainÄ pagal leidimuose kirsti miÅ¡kÄ nurodytus duomenis. PrieÅ¡ingai, nei teigė atsakovai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡alys žodžiu sudarė preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį, negaliojančiÄ dėl formos nesilaikymo.

6. Vertindamas Å¡alių argumentus dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui turėjimo sudarant nenukirsto miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutartį, kaip bÅ«tino dokumento sutarties dalykui apibrėžti ir sutarčiai sudaryti, teismas atsižvelgė į teisinį reglamentavimÄ , susijusį su leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimu, nenukirsto miÅ¡ko pardavimu (MiÅ¡kų įstatymo, LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių nuostatas), į 2015-2024 m. metams parengtÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ . Sprendė, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ yra bÅ«tinas dokumentas nenukirsto miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Palyginęs leidimuose kirsti miÅ¡kÄ nurodytus kirstinų medžių skaičius atitinkamuose kvartaluose su miÅ¡kotvarkos projekto taksoraščio ir miÅ¡ko kirtimo žiniaraščio duomenimis teismas nustatė, kad atsakovams leista kirsti miÅ¡kÄ apie 19 procentų mažiau bendro likvidinio medienos tÅ«rio, nei numatyta miÅ¡kotvarkos projekte.

Pripažino, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama miÅ¡kų verslo dalyvė, žinojo sandorių specifikÄ ir užsakydama biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo darbus, siekė atsakovams pateikti įmanomai tikslų pasiÅ«lymÄ dėl medienos kainos, nes biržių atrėžimas ir medienos tÅ«rio skaičiavimas bÅ«tent tokioje derybų stadijoje, kai dar nėra pasiektas net preliminarus susitarimas dėl pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, buvo aktualus ieÅ¡kovei, nenorėjusiai permokėti už perkamÄ nenukirstÄ miÅ¡kÄ , kurio daliai gali bÅ«ti ir neiÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ visa miÅ¡kotvarkos projekte numatyta apimtimi.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, kad gavusi leidimus ieÅ¡kovė pateikė jiems pasiÅ«lymÄ pirkti miÅ¡kÄ nenaudinga atsakovams kaina. Atmetė kaip nepagrįstus įrodymais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad ji nespėjo pateikti atsakovams pasiÅ«lymo, nes miÅ¡kas jau buvo parduotas, tÄ paneigia Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2016-11-08 V. K. persiuntė elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovei leidimus kirsti miÅ¡kÄ ir pasiteiravo dėl kito susitikimo, t.y. buvo suinteresuotas tęsti derybas, o ne jas nutraukti.

Tik Å¡alims nesusitarus dėl sandorio, ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovams PVM sÄ skaitas faktÅ«ras visai už biržių atrėžimÄ numatytai kainai plius PVM ir 2018-11-18 pateikė sÄ skaitas atsakovams apmokėti.

7. Teismas vertino tolimesnį Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , kurio metu trečiasis asmuo nesutiko su miÅ¡kininko atliktų paslaugų kaina, teikdamas, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas, o kaina yra nepagrįstai didelė, sutikdamas dengti tik dalį iÅ¡laidų apie 300 Eur dydžio, liudytojų K. K., S. M. parodymus, atsakovų ir trečiojo asmens pozicijÄ , pripažino, kad Å¡alys 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu susitarė, jog ieÅ¡kovė pasirÅ«pins atsakovams priklausančių sklypų biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo darbų atlikimu, trečiasis asmuo tai žinojo ir su tuo sutiko, o ieÅ¡kovė žinojo, kad atsakovai parduos nenukirstÄ miÅ¡kÄ didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui, tačiau vis tiek sutiko prisiimti minėtų darbų atlikimo organizavimÄ ; susitikimo metu buvo kalbama apie galimÄ paslaugų kainÄ , trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų, tačiau miÅ¡kininko paslaugų kaina derybų metu nebuvo įvardinta, neaiÅ¡kiai susitarta dėl iÅ¡laidų prisiėmimo.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovei lojalių liudytojų K. K., S. M. parodymus apie derybų metu nurodytÄ miÅ¡kininko paslaugų kainÄ , apie susitarimÄ neįvykus sandoriui sumokėti visÄ miÅ¡kininko dokumentų parengimo kainÄ , atsižvelgė į tai, kad ir ieÅ¡kovė keitė pozicijÄ dėl miÅ¡kininko paslaugų apmokėjimo (ieÅ¡kinyje ir 2017-01-06 pretenzijoje teigusi, kad buvo susitarta su atsakovais dėl miÅ¡kininko paslaugų kainos mokėjimo lygiomis dalimis, pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo nurodžiusi, kad Å¡alys susitarė sutarties sudarymo metu iÅ¡laidas dengti lygiomis dalimis, o nesudarius sutarties kainÄ sumokėti įsipareigojo atsakovai).

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miÅ¡ko perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miÅ¡kininko paslaugas, nepasiÅ«lydama paslaugų apmokėjimo sÄ lygų ir negaudama aiÅ¡kaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas vertino ir atsakovų elgesį, tai, kad nenukirstÄ miÅ¡kÄ fiziniams asmenims galima tik su sÄ lyga - jeigu yra leidimas kirsti miÅ¡kÄ ir tokį leidimÄ atsakovai turėjo gauti iki perleidimo sandorio sudarymo.

Atsakovai neatskleidė teismui su trečiuoju asmeniu (asmenimis) sudaryto sandorio turinio, neteikė sutarties į bylÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovų, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, kad sandorį jie sudarė nepateikdami pirkėjui leidimų kirsti miÅ¡kÄ ir tik dėl to, kad pirkėjas pasiteiravo ar pardavėjai turi leidimus kirsti miÅ¡kÄ , juos atidavė, nes atsakovams jų nebereikėjo. Sprendė, kad ieÅ¡kovei jos patirtų iÅ¡laidų atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo nekompensavo, nors žinojo, kad paslaugos yra mokamos ir derybų metu prisiėmė dalies iÅ¡laidų kompensavimo prievolę.

Tokį atsakovų ir trečiojo asmens elgesį ikisutartinių santykių metu teismas pripažintino nesÄ Å¾iningu, sprendė, kad atsakovams kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei padarytus nuostolius, kurie yra V. T. apmokėtos paslaugos dydžio – 736,90 Eur. Pripažino, kad Å¡ie nuostoliai susiję su atsakovų nesÄ Å¾iningu elgesiu netiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu – atsakovams sutikus, kad jų sklypuose ieÅ¡kovė samdytų biržių atrėžimo darbus, sutikus padengti dalį iÅ¡laidų ir vėliau savo elgesiu patvirtinus susitarimo egzistavimÄ - priėmus atlikto darbo rezultatÄ ir jį panaudojus sandoriui su trečiuoju asmeniu sudaryti, ieÅ¡kovė patyrė nuostolius.

Tačiau spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės dydžio teismas atsižvelgė į nustatytÄ abiejų derybų Å¡alių pardavėjų bei pirkėjos nesÄ Å¾iningÄ elgesį ikisutartinių santykių metu, ieÅ¡kovės rizikos prisiėmimÄ dėl nuostolių atsiradimo ir mažino ieÅ¡kovei priteistinų nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų 50 procentų (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad abi Å¡alys ikisutartinių santykių metu elgėsi nesÄ Å¾iningai viena kitos atžvilgiu – pirma ieÅ¡kovė, o po to – ir atsakovai, veikdami per trečiÄ jį asmenį bei pats trečiasis asmuo; ginčas kilo dėl nedidelės sumos; ieÅ¡kovė nepriėmė atsakovų atstovo pasiÅ«lymo sumokėti 300 Eur už miÅ¡kininko atliktus darbus, nedelsdama kreipėsi į advokatÄ ir patyrė faktiÅ¡kai tokio paties dydžio iÅ¡laidas, kokias siÅ«lė sumokėti trečiasis asmuo; atsakovai ir trečiasis asmuo byloje yra fiziniai asmenys, ieÅ¡kovė – miÅ¡kų verslu besiverčianti įmonė, finansiÅ¡kai pajėgesnė pirkti brangesnes teisines paslaugas ir patirti didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas teismo proceso metu.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paliktinos Å¡alims. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Dosas“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus byloje, nepagrįstai sprendė, jog K. K. ir S. M. vertinami kritiškai, yra nenuoseklūs. Teigia, kad liudytojų parodymai, duoti po metų, skyrėsi nuo ankstesniųjų, nes jie nebe taip gerai atsiminė aplinkybes, bet atsakymai esminiais aspektais sutapo su ankstesniais parodymais, taip pat juos patvirtino kiti įrodymai, liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Parodymai nesutampa tik su atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimais tiek, kiek jie prieštarauja jų gynybinei pozicijai, kaip buvo aptartas biržės atrėžimo dokumentų parengimo išlaidų dengimo klausimas 2016 m. spalio mėn. susitikime.

Nebuvo pagrindo teikti pirmenybės tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotų atsakovų ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimams. Dėl to buvo nenustatytos esminės reikÅ¡mės bylos teisingam iÅ¡sprendimui turinčios aplinkybės apie 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu aptartas stataus miÅ¡ko pardavimo sÄ lygas, kurias paliudijo liudytojai: (1) buvo aptartas leidimų kirsti miÅ¡kÄ išėmimas ir jiems gauti reikalingų biržės atrėžimo dokumentų parengimas; (2) susitarta, jog biržės atrėžimo dokumentų parengimÄ organizuos ieÅ¡kovas; (3) susitarta, jog biržės atrėžimo dokumentų parengimo iÅ¡laidas Å¡alys dengs per pusę, jeigu atsakovai parduos statų miÅ¡kÄ ieÅ¡kovui, o kitu atveju jas dengs atsakovai; (4) konkreti biržės atrėžimo dokumentų parengimo kaina nebuvo įvardinta (ji negalėjo bÅ«ti įvardinta, nes dar reikėjo susitarti su miÅ¡kininku), tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ savo patirties nurodė ribas, kiek gali kainuoti tokių dokumentų parengimas.

12. Teigia, kad sprendime nepagrįstai ieÅ¡kovės elgesys traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas, kadangi jis atitiko bonus pater familias elgesio standartÄ . Tokio elgesio prilyginimas nesÄ Å¾iningumui prieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms. Nesutinka, kad ieÅ¡kovė turėjo pasiÅ«lyti miÅ¡kininko paslaugų apmokėjimo sÄ lygas ir/ar gauti aiÅ¡kų pardavėjų sutikimÄ dėl paslaugų apmokėjimo. Atsakovai bei juos atstovaujantis asmuo taip pat turėjo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, jeigu jiems kilo neaiÅ¡kumų dėl miÅ¡kininko paslaugų, jie turėjo jomis pasidomėti.

Trečiasis asmuo yra verslininkas, turintis ilgametę patirtį komercijos srityje, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovai nesuprato ikisutartinių santykių esmės ar, kad atsakovams trūko derybinių įgūdžių. Visuotinai priimta su ikisutartiniais santykiais susijusius klausimus spręsti žodžiu. Atsižvelgiant į ikisutartinių santykių pobūdį ir šalių elgesį atsakovams buvo tinkamai atskleista informacija apie miškininko paslaugas. Susitikimas įvyko įmonės patalpose, kurios bendrasavininkas V.

K., susitikimo metu buvo aptartos stačios medienos pardavimo sÄ lygos, įskaitant leidimams gauti reikalingus atlikti veiksmus.

13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino 50 proc. dėl tariamo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti žalÄ padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Å iuo atveju nenustatyta jokių ieÅ¡kovės kaltų veiksmų, dėl kurių jai atsirado ar padidėjo nuostoliai. Todėl nebuvo pagrindo mažinti žalos atlyginimo dydžio.

14. Sprendime nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo priežastys (nesÄ Å¾iningumas ikisutartiniuose santykiuose, ginčas dėl nedidelės sumos, pasiÅ«lymo dėl taikaus ginčo sprendimo nepriėmimas, ekonominis pajėgumas) yra visiÅ¡kai nesusijusios su CPK 93 straipsnyje įtvirtintais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo kriterijais. IeÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ dalies, todėl buvo pagrindas priteisti Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintiems/atmestiems reikalavimams. Nėra ginčo, kad Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R. K., A. D., trečiasis asmuo V. K. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Nurodo, kad nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ liudytojas S. M. teismo posėdžio metu teigė, kad jis vyko į atsakovų miÅ¡kÄ , įvertinti medienos pirkimo kainos, su atsakovu dėl biržių atrėžimo paslaugos apmokėjimo nebuvo iÅ¡ viso tartasi, buvo kalbama apie kainų intervalus, konkrečios sumos įvardinta nebuvo, nes jos negalėjo žinoti iÅ¡ anksto, buvo pasakyta tik apytikslė kaina. Nagrinėjant bylÄ antrÄ kartÄ Å¡is liudytojas jau prisiminė, kad neva buvo kalba apie biržių atrėžimo apmokėjimo dydį ir buvo įvardinta suma tarp 300 ir 350 Eur kiekvienam, vėliau atsakyti, ar buvo sutarta konkreti kaina negalėjo, į klausimÄ , kas nurodė biržių atrėžimo kainÄ atsakė tris kartus skirtingai (miÅ¡kininkas, atrėžėjas, o po to jau pats ieÅ¡kovės vadovas).

Nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ liudytojas K. K. nurodė, kad biržių atrėžimo dokumentus jis perdavė V. K., kuriuos gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės bei kuri apie pinigus už dokumentus nieko jam nesakė. Tačiau, nagrinėjant bylÄ antrÄ kartÄ , Å¡is liudytojas nurodė, kad neatsimena, kokia buvo nurodyta kaina už biržių atrėžimÄ , ieÅ¡kovės atstovas E. S. jam nurodė iÅ¡ V. K. už dokumentus paimti 300 ar 350 Eur. IÅ¡klausius prieÅ¡taringus liudininkų parodymus paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė su liudytojais yra tarpusavyje verslo ryÅ¡iais susiję asmenys, dirbantys medienos versle, bendradarbiauja tarpusavyje, jie su ieÅ¡kove dalyvavo derybose su atsakovais, V.

K., todėl liudytojai yra suinteresuoti ieÅ¡kovei palankia bylos baigtimi ir jų prieÅ¡taringi parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti pakankamais konstatuoti sudaryto susitarimo dėl konkrečios biržių atrėžimo paslaugų kainos, kuriÄ neva žinojo ir sutiko apmokėti atsakovai.

17. Nesutinka su apeliantės deklaratyviais teiginiais, susijusiais su jos nesÄ Å¾iningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose neigimu. Apeliantė nepagrįstai mano, kad, jeigu atsakovams kilo neaiÅ¡kumų dėl miÅ¡kininko paslaugų ir jie tomis paslaugomis nepasidomėjo, tai Å¡is faktas atleidžia ieÅ¡kovę nuo pareigos pateikti pilnÄ informacijÄ atsakovams iÅ¡ anksto apie visas savo iÅ¡laidas, kurias kompensuoti, ieÅ¡kovės nuomone, vėliau jai turės atsakovai. IeÅ¡kovė prisiėmė visÄ naÅ¡tÄ ir privalėjo įrodyti žodinio susitarimo su atsakovais turinį ir faktÄ , teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė pati keitė pozicijÄ dėl to, kaip buvo tariamasi dėl miÅ¡kininko paslaugų apmokėjimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir suformavęs savo vidinį įsitikinimÄ nusprendė, kad ieÅ¡kovės elgesys neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sÄ Å¾iningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų, nes darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miÅ¡ko perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miÅ¡kininko paslaugas, nepasiÅ«lydama paslaugų apmokėjimo sÄ lygų ir negaudama aiÅ¡kaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovė santykiuose su atsakovais dėl sandorio sudarymo užsakydama ir apmokėdama V. T. paslaugas, veikė iÅ¡skirtinai savo sÄ skaita ir rizika. Tai patvirtino Panevėžio apygardos teismas, nurodęs, jog ieÅ¡kovės sÄ moningai prisiimta galimų nuostolių atsiradimo rizika, savo iniciatyva užsakant ir apmokant V. T. paslaugas, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų atsirasti. Todėl ieÅ¡kovei neturėjo bÅ«ti priteista jos pačios sÄ moningai prisiimtų nuostolių kompensacija.

Sutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų palikimo Å¡alims, atsisakymo 435,60 Eur advokatui prieÅ¡ kasacinio skundo padavimÄ sumokėtÄ sumÄ , paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ priskirti prie bylinėjimosi iÅ¡laidų.

18. Apeliaciniu skundu atsakovai R. K., A. D., trečiasis asmuo V. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Nurodo, kad teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo 2018-02-08 dienÄ Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2A-113-755/2018 sprendimu suformuotos pozicijos ginčo klausimu ir dėl to iÅ¡ dalies neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad iÅ¡ biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo pagrindu iÅ¡duoto leidimo kirsti atsakovų miÅ¡kÄ , ieÅ¡kovė pageidavo gauti papildomų duomenų, kuriais remiantis siekė patikslinti perkamos medienos kainÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad neva Å¡alys žodžiu susitarė dėl papildomų veiksmų, nes tik juos atlikus, ieÅ¡kovė galės sudaryti nenukirsto atsakovų miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kinys grindžiamas ieÅ¡kovės sudarytu žodiniu preliminariu susitarimu su atsakovais, pagal kurį, jame aptartomis sÄ lygomis, ieÅ¡kovė siekė sudaryti pagrindinę nenukirsto miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutartį. IÅ¡ biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo pagrindu iÅ¡duotų leidimų kirsti atsakovų miÅ¡kÄ , ieÅ¡kovė siekė gauti papildomų duomenų, kuriais remiantis galėtų apsispręsti ne dėl pagrindinės sutarties dalyko, bet tik dėl galutinės siÅ«lytinos atsakovams kainos už nenukirstÄ miÅ¡kÄ .

Preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas jÄ daro negaliojančiÄ . Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad turėtų bÅ«ti pakartotinai svarstoma, ar UAB „Dosas“ reikalavimai, pagrįsti negaliojančio, tariamai preliminaraus žodinio susitarimo su atsakovais pagrindu, galėtų bÅ«ti tenkinami. Nesutinka, kad negalima pripažinti, jog Å¡alys žodžiu sudarė preliminariÄ sutartį.

20. Nurodo, kad ieÅ¡kovė santykiuose su atsakovais dėl nenukirsto atsakovų miÅ¡ko pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, užsakydama ir apmokėdama V. T. paslaugas, veikė iÅ¡skirtinai savo sÄ skaita ir rizika. Tai patvirtino Panevėžio apygardos teismas, nurodydamas, kad jo vertinimu, ieÅ¡kovės sÄ moningai prisiimta galimų nuostolių atsiradimo rizika, savo iniciatyva užsakant ir apmokant V. T. paslaugas, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų atsirasti, į kÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

Nors teismas nustatė, kad nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarta, kad neįvykus sandoriui biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio apskaičiavimo iÅ¡laidas prisiims pardavėjai, tačiau tuo pačiu, nesant patvirtinančių duomenų, nepagrįstai sprendė, kad vienintelio susitikimo metu neva trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį Å¡ių iÅ¡laidų. Nėra duomenų, kad trečiasis asmuo vienintelio susitikimo metu, iÅ¡ anksto nežinodamas paslaugų įkainių, sutiko prisiimti bet kokio dydžio biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio apskaičiavimo iÅ¡laidų dalies kompensavimÄ ieÅ¡kovei.

Teismas pats pripažino, kad ieÅ¡kovė, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miÅ¡kininko paslaugas, nepasiÅ«lydama paslaugų apmokėjimo sÄ lygų ir negaudama aiÅ¡kaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Teismo iÅ¡vados dėl Å¡alių susitarimo turinio prieÅ¡taringos, teismas iÅ¡ dalies netinkamai vertino byloje surinktus duomenis. Teismas sprendė, kad atsakovai susitarimu sutiko padengti dalį ieÅ¡kovės iÅ¡laidų, o dėl to, kad atsakovai priėmė V.

T. darbų rezultatÄ , jie neva tokiais veiksmais patvirtino, kad susitarimas dėl dalies ieÅ¡kovės iÅ¡laidų kompensavimo tikrai buvo sudarytas. Tačiau pats teismas nustatė, kad biržių atrėžimas ir medienos tÅ«rio skaičiavimas buvo aktualus ieÅ¡kovei, kuri nenorėjo permokėti už perkamÄ nenukirstÄ miÅ¡kÄ . Pagal V. T. darbo rezultatÄ atsakovai iÅ¡siėmė leidimus kirsti miÅ¡kÄ ir juos perdavė ieÅ¡kovei, nes pagal leidimo duomenis ieÅ¡kovė norėjo tikslinti savo siÅ«lomÄ kainÄ atsakovams.

Todėl iÅ¡vada, kad neva atsakovai, priėmę V. T. atlikto darbo rezultatÄ , savo veiksmais patvirtino susitarimÄ kompensuoti dalį ieÅ¡kovės iÅ¡laidų, neturi pagrindo.

21. Teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl V. T. paslaugų kainos, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad medienos tÅ«rio skaičiavimai sÄ skaitose yra ženkliai mažesni, nei buvo iÅ¡duoti atsakovams leidimai kirsti miÅ¡kÄ , o visuma aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. T. įrašė į 2016-11-08 sÄ skaitas nepagrįstai dideles atliktų darbų ir patirtų transporto iÅ¡laidų kainas. Teismas nepagrįstai vertino sÄ skaitoje nurodytÄ medienos tÅ«rį, kuris yra iÅ¡vestinis vienetas, gaunamas aritmetinių veiksmų rezultate, atrėžus kertamo miÅ¡ko ploto biržes.

Todėl, spręsti, ar V. T. sÄ skaitose nurodyta paslaugų kaina atitinka rinkos kainÄ , galima tik vertinant biržių atrėžimo įkainį ir atrėžtų biržių plotÄ , tuo tarpu sÄ skaitose nurodomas biržių plotas didesnis nei kertamo miÅ¡ko, nurodyto leidimuose, plotas. Todėl V. T. atliktų paslaugų įforminimas sÄ skaitose neatitinka tikrovės, įraÅ¡ytos nepagrįstai didelės atliktų darbų bei patirtų transporto iÅ¡laidų kainos. Teismas suklydo nustatydamas faktines aplinkybes, nes ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pati nurodė, kad susitikimo su atsakovais metu aptarta kaina priklausomai nuo stačios medienos kiekio ir kokybės bei kitos pirkimo- pardavimo sÄ lygos, vadinasi ieÅ¡kovė, gavusi atsakovų leidimus kirsti miÅ¡kÄ , pateikė ne pirminį kainos pasiÅ«lymÄ , bet patikslintÄ kainos pasiÅ«lymÄ .

Å ios faktinės aplinkybės įrodo, kad Å¡alys veikė nenukirsto atsakovų miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslu ir jei ieÅ¡kovė, gavusi leidimus kirsti miÅ¡kÄ , nebÅ«tų sumažinusi siÅ«lomos kainos, tai pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta atsižvelgiant į susitikimo metu sutartÄ kainÄ . Atsakovai įvykdė tai, ko siekė ieÅ¡kovė, užsakydama V. T. paslaugas, ieÅ¡kovės interesais iÅ¡siėmė leidimus kirsti miÅ¡kÄ , kuriuose nurodytų duomenų pageidavo pati ieÅ¡kovė ir juos perdavė ieÅ¡kovei.

Todėl, reikalauti kompensacijos iÅ¡ atsakovų už tai, ko iÅ¡skirtinai savo interesais siekė ieÅ¡kovė, yra nesÄ Å¾ininga ir neteisinga.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Dosas“ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skunde remiamasi Panevėžio apygardos teismo 2018-02-08 nutarties motyvais neatsižvelgiant į jų kontekstÄ ir ignoruojant faktÄ , kad byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo ryÅ¡ium su bylos esmės neatskleidimu. Nutartyje esantys iÅ¡aiÅ¡kinimai neturėtų bÅ«ti traktuojami kaip ginčo santykių teisinis kvalifikavimas. Skunde nepagrįstai visos ikisutartinių santykių stadijos sutapatinamos su galutine ikisutartinių santykių stadija - preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymu.

Ikisutartiniai santykiai prasideda nuo derybų pradžios, nuo tada Å¡alims atsiranda pareiga elgtis sÄ Å¾iningai. Tokie susitarimai nelaikytini preliminaria sutartimi, kadangi jais nesusitariama dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Nesutinka, kad Å¡alių žodinis susitarimas dėl ikisutartiniams santykiams užbaigti reikalingų miÅ¡kotvarkos paslaugų įsigijimo ir leidimų kirsti miÅ¡kÄ išėmimo vertintinas kaip žodinė preliminari sutartis. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad Å¡alys galutinai nesusitarė dėl stataus miÅ¡ko pirkimo-pardavimo, nes nebuvo suderinta kaina ir/ar jos nustatymo kriterijai.

Å alys susitarė tik dėl leidimų išėmimo, įskaitant jiems gauti reikalingų dokumentų parengimÄ (miÅ¡kotvarkos paslaugų), kadangi leidimai reikalingi įgyvendinti stataus miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutartį su bet kokiu pirkėju.

23. Teigia, kad ieÅ¡kovas neveikė savo rizika ir sÄ skaita, kai užsakė V. T. paslaugas, nes tai lėmė Å¡alių 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu pasiektas susitarimas. Trečiasis asmuo pageidavo, kad miÅ¡kotvarkos darbus organizuotų ieÅ¡kovė, kuri po susitikimo ir užsakė miÅ¡kotvarkos darbus. Atsakovus atstovaujančiam V. K. buvo žinoma apie V. T. nusamdymÄ , nes jis bendravo su V. T. jam atliekant darbus. V. T. parengtus miÅ¡kotvarkos dokumentus ieÅ¡kovė per K. K. perdavė V. K., o Å¡is juos perdavė atsakovams, kurie juos panaudojo leidimams iÅ¡imti.

Tada V. K. leidimus nusiuntė ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu. Vėliau 2016-11-29 elektroniniame laiÅ¡ke V. K. raÅ¡o, jog buvo sutarta dėl V. T. darbų, už kuriuos ir turi iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė. IÅ¡ Å¡alių faktinio elgesio galima pagrįstai spręsti, jog tarp Å¡alių buvo pasiektas susitarimas dėl V. T. paslaugų apmokėjimo. Nesutinka, kad nežinodamas V. T. paslaugų kainos, V. K. negalėjo sutikti už jas mokėti. V. K. yra verslininkas, nėra pagrindo manyti, kad jam trÅ«ko derybinių įgÅ«džių ir kad jis galėjo bÅ«ti suklaidintas kitos Å¡alies, jam turėjo bÅ«ti suprantama, kad V.

T. paslaugos yra atlygintinos ir reikalingos tinkamai įforminti ir įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį. V. K. atsakovų vardu ir priėmė V. T. paslaugų rezultatÄ ir jį panaudojo leidimams gauti, o vėliau juos perdavė stataus miÅ¡ko pirkėjui. IeÅ¡kovė savo skunde nurodo, kokie įrodymai liudija atsakovus ir trečiÄ jį asmenį preliminariai žinojus V. T. paslaugų kainÄ . Skunde teigdami, kad biržių atrėžimas ir medienos tÅ«rio skaičiavimas buvo aktualus tik ieÅ¡kovei, apeliantai prieÅ¡tarauja patys sau.

Patys atsakovai ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad V. T. parengti miÅ¡kotvarkos dokumentai buvo panaudoti leidimams gauti, o Å¡ie leidimai perduoti stataus miÅ¡ko pirkėjui. Taigi, apeliantai Å¡iuos dokumentus panaudojo stataus miÅ¡ko pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. V. T. iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodyti plotai nevirÅ¡ija NTR iÅ¡raÅ¡uose ir miÅ¡kotvarkos nurodytų plotų, jose yra nurodyti plotai, kuriuose jis atliko biržės atrėžimo darbus. Leidimuose nurodyti plotai, kuriuose kompetentinga institucija davė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ .

Bylos nagrinėjimo metu tiek V. T., tiek kiti asmenys paliudijo, kad kompetentinga institucija gali neduoti leidimo iÅ¡kirsti visÄ plotÄ , dėl kurio kreipiamasi. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad V. T. bÅ«tų iÅ¡rašęs neteisingas sÄ skaitas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliaciniai skundai netenkinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

25. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja.

26. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad tarp Å¡alių buvo žodžiu sudaryta preliminari sutartis dėl pagrindinės, atsakovų nenukirsto miÅ¡ko, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ja buvo susitarta dėl bÅ«tinųjų sÄ lygų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kadangi preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, formos nesilaikymas jÄ daro negaliojančia, kÄ nurodė Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-113-755/2018. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, kad vyko derybos dėl kainos bei sutarties objekto, kadangi objektas buvo aiÅ¡kus (nenukirstas miÅ¡kas).

27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovų, trečiojo asmens argumentus dėl to, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis, sprendė, jog Å¡alių 2016 m. spalio mėnesio susitikimÄ , pokalbį dėl nenukirsto miÅ¡ko pardavimo bei tolesnius Å¡alių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia iÅ¡vada yra teisinga įvertinus Å¡alių elgesį bei teisinį reglamentavimÄ (CK 6.165 str. 1 d.).

28. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po Å¡alių susitikimo ieÅ¡kovės atstovas trečiajam asmeniui pasiÅ«lė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimo darbus, dėl ko Å¡is sutiko, vėliau atliktÄ miÅ¡kininko darbÄ atsakovų vardu V. K. priėmė ir atsakovai biržių atrėžimo bei medienos tÅ«rio skaičiavimo dokumentus panaudojo leidimų kirsti miÅ¡kÄ , bÅ«tinų pagrindinės sutarties sudarymui, iÅ¡davimui. Derybos dėl sutarties sudarymo nutrÅ«ko po to, kai atsakovai nesutiko parduoti ieÅ¡kovei nenukirsto miÅ¡ko, ieÅ¡kovei pasiÅ«lius netenkinusiÄ atsakovų kainÄ pagal leidimuose kirsti miÅ¡kÄ nurodytus duomenis, taip pat, pardavėjams kilus abejonių dėl sandorio formos.

Negalima sutikti, kad tarp Å¡alių buvo žodžiu sudaryta preliminari sutartis dėl pagrindinės, atsakovų nenukirsto miÅ¡ko, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir ja buvo susitarta dėl bÅ«tinųjų sÄ lygų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pastebėtina, kad ir patys atsakovai ir trečiasis asmuo savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį teigė, kad tarp Å¡alių vienintelio sutikimo metu nebuvo pasiekti jokie galutiniai susitarimai, kadangi buvo reikalinga ieÅ¡kovei įsivertinti perkamos medienos kiekį, kad galėtų atsakovams pasiÅ«lyti atitinkamÄ medienos pirkimo kainÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du siekė greičiau atsakovams pateikti pasiÅ«lymÄ dėl medienos kainos ir taip įgyti konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitas įmones, su kuriomis, tuo pačiu metu atsakovai taip pat vedė derybas. 2018-09-18 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas E. S. paaiÅ¡kino, kad susitikime jis nurodė tik preliminariÄ kainÄ , apie 29000 Eur, kuri galėjo ateityje keistis dėl to, kad nebuvo iÅ¡duoti leidimai miÅ¡ko kirtimui, o praktikoje pasitaiko, kad jie nebÅ«na iÅ¡duodami arba miÅ¡kininkui natÅ«roje atlikus skaičiavimus gali iÅ¡aiÅ¡kėti, kad negalima vykdyti miÅ¡ko kirtimų tam tikruose plotuose, tada gali 10-15 proc. keistis kiekiai, medienos tÅ«riai, plotai, kuriuose vykdomi kirtimai.

IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad sudarant pagrindinę sutartį joje nurodomi duomenys iÅ¡ leidimo kirsti miÅ¡kÄ , iÅ¡davus leidimÄ tampa aiÅ¡kus sutarties dalykas, miÅ¡kotvarkos projekto nepakanka, be to, leidimai kirsti miÅ¡kÄ yra bÅ«tini savininkui, siekiančiam sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas A. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad susitikime sutarta, jog pasiÅ«lyta kaina gali skirtis, galutinė kaina paaiÅ¡kės tik po leidimų iÅ¡davimo, ieÅ¡kovė nesutiko pirkti „parÅ¡iuko maiÅ¡e“, reikėjo žinoti, kiek galės iÅ¡sikirsti, o tam reikalingi dokumentai dėl kirtimų, jokių preliminarių sutarčių nebuvo, nes tai tik derybos su UAB „Dosas“ vyko, kaip ir su kitais potencialiais pirkėjais, kuriems buvo elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntinėti siÅ«lymai pirkti miÅ¡kÄ iÅ¡sikirtimui.

Trečiasis asmuo V. K. paaiÅ¡kino, kad jis daug kam iÅ¡siuntė elektroninius laiÅ¡kus dėl pardavimo, UAB „Dosas“ siÅ«lė kainÄ , bet, kad nepadaryti klaidos, nepraloÅ¡ti, reikėjo skaičiavimų, leidimų kirsti miÅ¡kÄ . Nurodė, kad tokiu bÅ«du UAB „Dosas“ norėjo sužinoti papildomÄ informacijÄ , jog neapsiriktų pateikdama galutinę kainÄ , po leidimų iÅ¡davimų pasiÅ«lyta kaina buvo pakeista ir pageidaujama sudaryti dovanojimo sutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti, jog ieÅ¡kovė jau susitikimo metu pateikė aiÅ¡kų kainos pasiÅ«lymÄ .

29. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad derybų metu nebuvo žinomi tikslÅ«s biržių atrėžimo ir medienos tÅ«rio skaičiavimai, neaiÅ¡ku, ar bus iÅ¡duoti leidimai kirsti miÅ¡kÄ (bÅ«tini pagrindinės sutarties sudarymui), kokios apimties kirtimai galės bÅ«ti vykdomi, t.y. nežinomas pats pagrindinės sutarties dalykas, atitinkamai nebuvo aiÅ¡ki ir nenukirsto miÅ¡ko kaina.

30. Pripažintina, kad minėtos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog Å¡alys laisvai pradėjo derybas ir derėjosi, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, o tokius santykius tarp Å¡alių vertinti kaip ikisutartinius (CK 6.163 str.). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai, teigdami apie preliminaraus susitarimo sudarymÄ , nenurodė, kokiomis sÄ lygomis buvo sutarta sudaryti pagrindinę sutartį – koks sandoris bus sudaromas dėl nenukirsto miÅ¡ko perleidimo ieÅ¡kovei, koks kiekis miÅ¡ko, kokiuose sklypuose bus parduodamas ir už kokiÄ kainÄ , kokie paruoÅ¡iamieji darbai turi bÅ«ti atlikti iki pagrindinio sandorio sudarymo, kada turi bÅ«ti sudarytas pagrindinis sandoris.

Pažymėtina, kad patys atsakovai, trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog derybos dėl sandorio sudarymo nutrÅ«ko Å¡alims nesusitarus dėl kainos, kuri buvo per maža, sutarties rūšies, kadangi ieÅ¡kovė pageidavo sudaryti dovanojimo sandorį, kas patvirtina nebuvus susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Apeliantai neginčija iÅ¡vados, kad tariantis dėl nenukirsto miÅ¡ko pardavimo sutarties dalykas yra nenukirstas miÅ¡kas, apibrėžtas kietmetriais, kartu apibrėžiant biržės tÅ«rį 0,1 ktm tikslumu remiantis miÅ¡kotvarkos projekto duomenimis, kontrolinio kirstinų medžių tÅ«rio matavimo duomenimis ar leidime kirsti miÅ¡kÄ nurodytais duomenimis.

Byloje neginčyta aplinkybė, kad susitarimo metu nebuvo žinomas galutinis nenukirsto miÅ¡ko kiekis, kad tokie duomenys turėjo iÅ¡aiÅ¡kėti po atliktų miÅ¡kininko paskaičiavimų bei leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo. Todėl akivaizdu, kad nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų pagrindinės sutarties dokumentų – leidimų kirsti miÅ¡kÄ , po kurių iÅ¡davimo tapo aiÅ¡kus likvidinis medienos tÅ«ris – nebuvo galima konkrečiai susitarti dėl sutarties dalyko.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-113-755/2018 bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo ryÅ¡ium su bylos esmės neatskleidimu, o taip pat nurodė, kad turėtų bÅ«ti pakartotinai svarstoma, ar ieÅ¡kovės reikalavimai, pagrįsti tariamai preliminaraus žodinio susitarimo pagrindu, galėtų bÅ«ti tenkinami. Minėtoje nutartyje teismas nesvarstė klausimo dėl to, ar tarp Å¡alių buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, ar tarp Å¡alių susiklostė ikisutartiniai santykiai, todėl negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, neteisingai kvalifikavo Å¡alių santykius.

32. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, prieÅ¡ingai nei anksčiau bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė konstatuoti, jog ieÅ¡kovė užsakydama ir apmokėdama miÅ¡kininko paslaugas veikė iÅ¡imtinai savo sÄ skaita ir rizika, dėl ko nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų, kÄ jis ir atsakovai neigė viso proceso metu, prieÅ¡taringai teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė negavo aiÅ¡kaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, nesutinka, jog atsakovai, priėmę atlikto darbo rezultatÄ , tokiais veiksmais patvirtino susitarimÄ kompensuoti dalį iÅ¡laidų.

33. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-113-755/2018 iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės sÄ moningai prisiimtų galimų nuostolių atsiradimo rizikÄ padaryta įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai pasisakė dėl bylos aplinkybių, apsiribojo tik nurodymu, jog ieÅ¡kovė apmokėjo už dokumentų paruoÅ¡imo darbus, o atsakovai iÅ¡ jų turėjo naudÄ . Tuo tarpu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujo bei sprendė dėl to, kad atsakovai, trečiasis asmuo ieÅ¡kovės atstovui pasiÅ«lius sutiko, jog bÅ«tų atliekami darbai ir, nors nebuvo aiÅ¡kiai susitarta dėl Å¡ių darbų kainos bei apmokėjimo, tačiau atsakovai atliktus darbus priėmė ir dėl to buvo gauti leidimai miÅ¡kui kirsti, kas yra bÅ«tinas dokumentas pagrindinei sutarčiai sudaryti.

34. Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016).

35. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovams ir juos atstovavusiam trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti ir tikėtina, kad buvo suprantama, jog siekiant parduoti nenukirstÄ miÅ¡kÄ pagal teismo nurodytÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ yra reikalinga gauti leidimus kirtimui, tokių leidimų gavimui yra bÅ«tina atlikti biržių atrėžimo, medienos tÅ«rio skaičiavimus, o tokio pobÅ«džio miÅ¡kininko paslaugos yra mokamos. Nors susitarimÄ dėl bet kokio dydžio, iÅ¡ anksto neaptartų ieÅ¡kovės iÅ¡laidų kompensavimo, ir neigė trečiasis asmuo, atsakovai, tačiau pažymėtina, kad teismas, priteisdamas pusę patirtų iÅ¡laidų ir įvertino tÄ faktÄ , jog aiÅ¡kaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų ieÅ¡kovė negavo, dėl minėtų priežasčių pripažino ieÅ¡kovės elgesį nesÄ Å¾iningu ir priteistinÄ sumÄ sumažino.

Sutiktina, kad biržių atrėžimas ir medienos tÅ«rio skaičiavimas buvo reikalingas ieÅ¡kovei siekiant nustatyti, kokia galėtų bÅ«tų neiÅ¡kirsto miÅ¡ko pirkimo kaina, tačiau negalima ignoruoti ir to fakto, kad atsakovai be tokių skaičiavimų nebÅ«tų galėję gauti leidimų kirsti miÅ¡kÄ , kurie yra bÅ«tini sudarant nenukirsto miÅ¡ko pardavimo sandorį ir kad atsakovai panaudojo Å¡iuos leidimus sudarydami sandorį su kitu pirkėju. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai panaudojo V.

T. darbų rezultatÄ iÅ¡siimant leidimus kirtimui bei atitinkamai sudarant sandorį dėl miÅ¡ko pardavimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jie turi iÅ¡ dalies kompensuoti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas Å¡io darbo apmokėjimui.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo, vykusio 2016-11-18 – 2016-11-28, tarp ieÅ¡kovės atstovo ir trečiojo asmens, taip pat iÅ¡ trečiojo asmens 2017-01-07 atsakymo į pretenzijÄ matyti, kad trečiasis asmuo sutiko apmokėti 300 Eur dydžio iÅ¡laidas už darbus, atliktus V. T., nurodė, kad tai yra ieÅ¡kovės atstovo nurodyta suma, Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos ir kad jas sumokėtų, tačiau kitos iÅ¡laidos iÅ¡galvotos, dėl papildomų iÅ¡laidų nebuvo tartasi, domėjosi, kada jam bus atsiųsta sÄ skaita už V.

T. sutartas ir suteiktas paslaugas. Taip pat 2018-09-18 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad jis 300 Eur siÅ«lė ieÅ¡kovei kaip kompromisÄ , miÅ¡kotvarkoje pamatęs skelbimus bei pasidomėjęs apie tokio pobÅ«džio darbų įkainius, jis prieÅ¡ 2 metus manė, kad iÅ¡ tiesų bÅ«tų žmogiÅ¡ka iÅ¡ jo pusės kompensuoti ieÅ¡kovei tokiÄ sumÄ , jis turėtų ieÅ¡kovei sumokėti pagal rinkos kainas. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo, veikęs atsakovų vardu, suvokė turintis pareigÄ kompensuoti bent jau dalį patirtų ieÅ¡kovės iÅ¡laidų, susijusių su leidimų kirsti miÅ¡kÄ , kaip bÅ«tinų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, gavimu.

Todėl negalima sutikti, jog iÅ¡laidas iÅ¡imtinai savo rizika prisiėmė vien tik ieÅ¡kovė ir kad miÅ¡kininko darbai buvo atliekami vien tik ieÅ¡kovės interesams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog miÅ¡ko savininkai turi teisę parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstÄ miÅ¡kÄ tik tuo atveju, jeigu yra leidimas kirsti miÅ¡kÄ arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia. Todėl negalima ignoruoti, kad be tokių leidimų atsakovai nebÅ«tų galėjęs sudaryti pagrindinės sutarties.

Tai, kad atsakovai panaudojo gautus leidimus sudarydami sandorį su kitu pardavėju, tačiau atsisakė kompensuoti bent dalį ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų miÅ¡kininko paslaugoms apmokėti, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovų ir trečiojo asmens, veikusio atsakovų vardu, elgesys ikisutartinių santykių metu buvo nesÄ Å¾iningas.

37. Atsakovų, trečiojo asmens apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad spręsti, ar V. T. sÄ skaitose nurodyta paslaugų kaina atitinka rinkos kainÄ , galima tik vertinant biržių atrėžimo įkainį ir atrėžtų biržių plotÄ . Nurodo, kad V. T. 2016-11-15 dienos sÄ skaitoje SDNr.078/2016 pažymėta, jog biržių atrėžimo plotas 6,4 ha, tuo tarpu R. K. leidimuose kirsti miÅ¡kÄ bendras kertamo miÅ¡ko plotas yra viso 5,4 ha, t.y. biržių plotas didesnis nei kertamo miÅ¡ko plotas visu hektaru. Atsakovo leidime kirsti miÅ¡kÄ nurodytas kertamo miÅ¡ko plotas yra 1 ha, tuo tarpu Å¡io miÅ¡ko ploto atrėžiamos biržės V. T. 2016-11-15 dienos sÄ skaitoje DSNr.077/2016 sudaro net 2,6 ha, t.y. biržių plotas didesnis nei A. D. kertamo miÅ¡ko plotas 1,6 hektaro. Mano, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog V. T. atliktų paslaugų įforminimas sÄ skaitose neatitinka tikrovės, įraÅ¡ytos nepagrįstai didelės atliktų darbų bei patirtų transporto iÅ¡laidų kainos.

38. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti. Aplinkybė, kad leidimuose yra nurodyti mažesni plotai, kuriuose leidžiama kirsti miÅ¡kÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad biržių atrėžimo darbai buvo atlikti ne visame sÄ skaitose nurodomame plote. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateikti atsakovų 2016-11-07 praneÅ¡imai apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ , kurie yra iÅ¡spręsti LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinis poskyrio vyriausiojo specialisto G.

N. tÄ pačiÄ dienÄ priimtais sprendimais, ant praneÅ¡imų atsakovams nurodant, jog prieÅ¡ pradedant kirtimo darbus derinti su dujotiekiais - atsakovei sklype 373/34, kurio biržės plotas tiek praneÅ¡ime, tiek MiÅ¡kotvarkos projekto MiÅ¡ko kirtimų žiniaraÅ¡tyje nurodomas 1 ha, o atsakovui – sklypuose 373/13a, 15a, kurių biržės plotas tiek praneÅ¡ime, tiek MiÅ¡kotvarkos projekto MiÅ¡ko kirtimų žiniaraÅ¡tyje nurodomas viso 1,6 ha. Kadangi apeliantų nurodomi leidimuose ir sÄ skaitose įvardintų plotų skirtumai atitinka atsakovų praneÅ¡imuose apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ nurodytus plotus, negalima sutikti, kad miÅ¡kininkas atsakovei priklausančiame sklype 373/34, o atsakovui priklausančiuose sklypuose 373/13a, 15a neatliko biržių atrėžimo darbų, be to, tiek praneÅ¡imuose, tiek miÅ¡ko kirtimų žiniaraÅ¡tyje nurodomi kirstinų medžių, likvidinio iÅ¡kertamo tÅ«rio kiekiai skiriasi, kÄ galėjo įtakoti ir miÅ¡kininko atlikti skaičiavimai.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimÄ visų nuosavybės formų miÅ¡kuose, taip pat numato atvejus, kada biržės atribojamos ir apmatuojamos, kada to daryti neprivaloma. Taisyklėse nėra nurodoma, jog biržių atriboti ir apmatuoti nėra reikalinga, kai planuojama vykdyti einamuosius miÅ¡ko kirtimus, todėl byloje nesant pateiktos biržių atrėžimo dokumentacijos, kuri buvo pateikta atsakovams, juos atstovaujančiam trečiajam asmeniui ir kuriÄ jie panaudojo siekdami gauti leidimus vykdyti miÅ¡ko kirtimo darbus, negalima konstatuoti, jog nurodytuose plotuose biržių atrėžimo darbų miÅ¡kininkas neatliko.

IÅ¡vadÄ , kad biržių atrėžimas ir medienos tÅ«rio skaičiavimas buvo atliekamas ir sklypuose 373/13a, 373/15a, 373/34, o tokia dokumentacija buvo pateikta institucijai teikiant ir praneÅ¡imus apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ , leidžia daryti tai, kad tiek Å¡ie praneÅ¡imai suderinti, tiek leidimai kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡duoti to paties specialisto, tÄ pačiÄ dienÄ , taip pat, palyginus miÅ¡kotvarkos projekto MiÅ¡ko kirtimų žiniaraÅ¡tyje esančius duomenis apie einamuosius kirtimus su praneÅ¡imuose apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ esančiais duomenimis matyti, kad juose yra nurodomi skirtingi numatomi iÅ¡kirsti apytiksliai likvidiniai medienos tÅ«riai, kirstinų medžių skaičius.

39. Pripažintina, kad trečiasis asmuo bei atsakovai nepateikė įrodymų, pvz., savininkams perduotų miÅ¡kininko atliktų skaičiavimų, kurie leistų spręsti, kad V. T. atliko biržių atrėžimo darbus mažesniame, nei sÄ skaitose nurodomas, miÅ¡ko plote. Taip pat argumentų, kad nurodomos darbų bei transporto iÅ¡laidos yra nepagrįstai padidintos, nepaneigia trečiojo asmens pateiktas 2017-07-03, 2018-04-03 elektroninis susiraÅ¡inėjimas su galimai tokio pobÅ«džio darbus atliekančiu asmeniu. Teismas vertino Å¡alių teiktus užklausimus, atsakymuose nurodytas skirtingas kainas, atkreipė dėmesį, kad panaÅ¡ios į ieÅ¡kovės pateiktas kainas (700-800 Eur) yra vieÅ¡ai skelbiamos Panevėžio miÅ¡kų urėdijos interneto puslapyje. Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atliktų darbų, patirtų transporto iÅ¡laidų kainų pagrįstumo.

40. Apeliantė UAB „Dosas“ apeliaciniame skunde nurodo argumentus, galimai paneigiančius teismo iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių nebuvo konkrečiai aptartas biržės atrėžimo dokumentų parengimo iÅ¡laidų kompensavimas. Teigia, kad susitarimo aplinkybes patvirtino liudytojų K. K. ir S. M. parodymai, kuriuos netinkamai vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo neturi pagrindo sutikti.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį paslaugų iÅ¡laidų, tačiau miÅ¡kininko V. T. paslaugų kaina derybų metu nebuvo įvardinta, nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarta, kad neįvykus sandoriui, iÅ¡laidas prisiims pardavėjai. IeÅ¡kovė keitė pozicijÄ dėl miÅ¡kininko paslaugų apmokėjimo, nes ieÅ¡kinyje ir 2017-01-06 pretenzijoje (b.l.

25) teigusi, kad buvo susitarta su atsakovais dėl miÅ¡kininko paslaugų kainos mokėjimo lygiomis dalimis (1 t. b.l. 3l., 1.1 p.), pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo jau teigė, kad Å¡alys susitarė sutarties sudarymo metu iÅ¡laidas dengti lygiomis dalimis, o nesudarius sutarties kainÄ sumokėti įsipareigojo atsakovai (b.l. 174 1.4 p.). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismui pirmÄ kartÄ apklausti liudytojai K. K. ir S. M. nenurodė, kokia buvo aptarta paslaugų galima kaina. S. M. 2017-06-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo kalbama apie darbų apmokėjimÄ , sutarta, kad, jeigu pirks UAB „Dosas“, tai kainÄ dalinsis per pusę, jeigu ne – tai tada savininkai, tačiau neįvardinta tiksli paslaugų kaina, to nustatyti tuo metu negalėjo, galbÅ«t buvo pasakyta apytikslė kaina, bet kokia, jis neatsiminė.

Tuo tarpu 2018-09-18 teismo posėdžio metu Å¡is liudytojas jau nurodė, kad buvo sutarta, jog Å¡alys dengs po 300-350 Eur iÅ¡laidų tuo atveju, jei bus sudaryta sutartis, jo nuomone, tokie biržių atrėžimo darbai turėjo bÅ«ti verti apie 600-700 Eur, tÄ Å¾ino, nes turi darbo patirties, matė miÅ¡kÄ , kokia yra situacija. Liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl skiriasi jo duoti parodymai, teigė, kad galvojo ir prisiminė Å¡ias faktines aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad jo įmonė bendradarbiauja su UAB „Dosas“, gauna užsakymus rangos darbų atlikimui.

Liudytojas K. K. 2017-06-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta, jog Å¡alys dalinsis iÅ¡laidas per pusę sandorio sudarymo atveju, jeigu neparduos – turės padengti savininkai, biržių atrėžimo kaina konkrečiai nebuvo nurodyta, apie tai nekalbėjo, apie tas kainas sužinojo po sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo. Tuo tarpu 2018-09-18 teismo posėdžio metu Å¡is liudytojas jau nurodė, kad praėjus kelioms dienoms nuo dokumentų perdavimo K., ieÅ¡kovės atstovas jo prašė paimti iÅ¡ trečiojo asmens 300-350 Eur už padarytÄ darbÄ , tokia buvo sutarta darbų kaina.

Kodėl tokių paaiÅ¡kinimų neteikė bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ negalėjo nurodyti, paaiÅ¡kino, kad tada neprisiminė. Liudytojas patvirtino, kad jo darbas taip pat susijęs su miÅ¡kininkyste, jis bendrauja su UAB „Dosas“ atstovu, sutuoktinė, buvusi V. K. bendradarbė, nuo 2018-09-18 dienos nebedirba toje darbovietėje. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino liudytojų K. K., S. M. parodymus apie derybų metu nurodytÄ miÅ¡kininko paslaugų kainÄ , apie susitarimÄ neįvykus sandoriui sumokėti visÄ miÅ¡kininko dokumentų parengimo kainÄ , kadangi liudytojai yra lojalÅ«s ieÅ¡kovės direktoriui, veikia toje pačioje verslo srityje, teismas suabejojo liudytojų teiginiais dėl aplinkybių prisiminimo, vertino parodymus kaip nenuoseklius, skirtingus.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais patvirtinti faktÄ , jog susitikimo metu buvo aptarta miÅ¡kininko paslaugų kaina, sutarta dėl apmokėjimo sÄ lygų ir gautas aiÅ¡kus pardavėjų sutikimas iÅ¡laidas apmokėti pilnai ar iÅ¡ dalies. Todėl pagrįstai teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miÅ¡ko perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miÅ¡kininko paslaugas, nepasiÅ«lydama paslaugų apmokėjimo sÄ lygų ir negaudama aiÅ¡kaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

42. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad trečiasis asmuo yra verslininkas, turi derybinių įgÅ«džių, turėjo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai, pasidomėti paslaugų įkainiais, tačiau nagrinėjamu atveju negalima ignoruoti fakto, kad UAB „Dosas“ vykdo veiklÄ , susijusiÄ ir su miÅ¡kų kirtimais, nuo 2004 metų, ieÅ¡kovės atstovas patvirtino dirbantis miÅ¡kų srityje 18 metų, jis iki Å¡alių susitikimo taip pat bendradarbiaudavo su miÅ¡kininku V. T., tikėtina, kad atstovui buvo žinoma, jog miÅ¡kininkas gyvena Kelmės rajone ir reikės ne kartÄ didelį atstumÄ važiuoti iki atsakovams priklausančių sklypų (viso pravažiuota 696 km), tačiau abejotina, ar apie tai informavo trečiÄ jį asmenį.

Trečiasis asmuo, nors ir yra bendrovės akcininkas, dirba vadybininku ir jam yra įprasta vesti derybas, tačiau jis specializuojasi statybų srityje, kaip paaiškino teisme, teikia įvairius pasiūlymus viešuose konkursuose, kuriuose nebūtinai bendrovė laimi, nors taip pat atlieka įvairius skaičiavimus, už tai negauna jokio atlygio ir tai laikoma įprasta verslo rizika. Šiuo atveju įvertinus ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, patirtį šioje skirtyje negalima sutikti, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui gali būti taikomi vienodi elgesio standartai.

IeÅ¡kovei taip pat buvo reikÅ¡minga gautuose leidimuose nurodyta informacija dėl vykdytinų kirtimų, tapo žinoma, koks yra leidžiamas iÅ¡kirsti likvidinis medienos tÅ«ris, kertamų medžių skaičius, kas leido svarstyti dėl siÅ«lytinos kainos. Tokiu bÅ«du pripažintina, kad ieÅ¡kovė prisiimdama organizuoti miÅ¡kininko paslaugų teikimÄ , tinkamai neinformuodama atsakovų, trečiojo asmens apie Å¡ių paslaugų kainÄ , apmokėjimo sÄ lygas, taip pat prisiėmė ir tam tikrÄ rizikÄ dėl jai atsiradusių nuostolių.

Todėl pripažintina, kad spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės dydžio pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nustatytÄ abiejų derybų Å¡alių pardavėjų bei pirkėjos nesÄ Å¾iningÄ elgesį ikisutartinių santykių metu, ieÅ¡kovės rizikos prisiėmimÄ dėl nuostolių atsiradimo ir mažino ieÅ¡kovei priteistinų nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų 50 procentų vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi.

43. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alims paliekamos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos įvertinus ikisutartinius santykius, Å¡alių elgesį jų metu, ekonominį pajėgumÄ , taikaus pasiÅ«lymo nepriėmimo. Mano, kad nenustačius aplinkybių, kad Å¡alių procesinis elgesys galėtų bÅ«ti laikomas netinkamu, nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, iÅ¡laidos skirstytinos proporcingai patenkintiems/atmestiems reikalavimams.

44. Vadovaujantis CPK 92 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti sumas pagal jos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, o ne pagal V.

T. pateiktas, taip pat V. K. buvo nurodytas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, reikalavimas pareikštas prašant priteisti nuostolius iš trijų atsakovų solidariai, nors neaišku, kokius veiksmus atliko V. K.. Dėl nurodytų aplinkybių buvo patenkintas atsakovų apeliacinis skundas bei panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimas, byla perduota iš naujo nagrinėti, vėliau ieškinys buvo tikslinamas, keičiamas tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas, V. K. nurodytas trečiuoju asmeniu.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė teikė kasacinį skundÄ , dėl to patyrė iÅ¡laidas, tačiau kasacinis skundas nebuvo priimtas, todėl tokios iÅ¡laidos negalėtų bÅ«ti priskiriamos prie pagrįstų ir bÅ«tinų iÅ¡laidų. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

45. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti apeliantų teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Margarita Dzelzienė