2138fcef-67df-4329-a191-82b0f993deeb · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                      Civilinės bylos Nr. 2-204-524/2015                                                                                                Proceso Nr. 2-06-3-15861-2011-9 (S)                                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                               44.2.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.15.;

                                                                                           44.5.2.16.; 44.8.; 114.3.; 114.4.;                                                                                          114.9.6.; 116.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Klaipėda                Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieÅ¡kovei T. J. A., jos atstovui advokatui V. Ž., atsakovui S. K., jo atstovui advokato padėjėjui G. G., atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ atstovui advokatui G. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. J. A. ieÅ¡kinį atsakovams odontologijos klinikai UAB „LARGA MANU“, S. K. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

           ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų odontologijos klinikos UAB „LARGA MANU“ ir S. K. ieškovės naudai 20 000,00 Lt turtinės ir              40 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2010-02-01 lankėsi odontologijos klinikoje UAB „LARGA MANU“ dėl dantų plombavimo ir protezavimo.

Teigia, kad atsakovas (gydytojas) S. K. protezavo ieÅ¡kovei 2 metalo keramikos vainikėlius virÅ¡utiniame kairiajame žandikaulyje (26 ir 27 dantys) bei 2 metalo keramikos vainikėlius apatiniame kairiajame žandikaulyje (36 ir 37 dantys), prieÅ¡ tai atliko dantų Å¡lifavimo, plombavimo bei papildomo įdėklo įtvirtinimo prie 36 danties darbus. Pažymi, kad po minėtų dantų protezavimo pajuto diskomfortÄ , kreipėsi į minėtÄ atsakovÄ , pastarasis atliko papildomus darbus diskomfortui paÅ¡alinti. Be to, atsakovas atliko ieÅ¡kovei 16 danties plombavimo, 16 ir 17 dantų paruoÅ¡imo protezavimui darbus.

Nurodo, kad po atsakovo atliktų darbų iÅ¡ryÅ¡kėjo atlikto darbo trÅ«kumai: 26, 27, 36, 37 protezuoti dantys tapo akivaizdžiai per trumpi. Teigia, kad kreipėsi į atsakovÄ dėl minėtų trÅ«kumų paÅ¡alinimo, bet atsakovas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus nereagavo, trÅ«kumų nepaÅ¡alino. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinį bei moralinį skausmÄ . Kreipėsi į kitus gydytojus ortodontus ir odontologus, kurie patvirtino, kad atsakovas protezavimo darbus atliko nekokybiÅ¡kai.

Kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ dėl netinkamai suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos odontologijos klinikoje UAB „LARGA MANU“. Nurodo, kad, minėtos Komisijos teigimu, atsakovų veiksmuose neteisėtų kaltų veiksmų nenustatyta, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintas. Mano, kad suteiktos paslaugos nebuvo kokybiÅ¡kos, dėl to ieÅ¡kovė patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Teigia, kad yra visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti.

Pažymi, kad atsakovai turėjo galimybę iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, laiku sureagavę į ieÅ¡kovės nusiskundimus, bet to nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas S. K. virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , t. y. atliko darbus, kurių atlikti neturėjo pakankamos kvalifikacijos, nes gydytojas S. K. neturėjo galiojančios odontologo licencijos verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikacijÄ (t. 1, b. l. 2–5, t. 2, b. l. 154, 155–156, 157–158).               Atsakovai atsiliepimais į pradinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinius su jais nesutinka.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi, praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėto termino praleidimo priežastis. Atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Be to, atsakovai nurodo, kad atsakovas S. K. paslaugas ieÅ¡kovei teikė kaip odontologijos klinikos UAB „LARGA MANU“ darbuotojas, jis Å¡ioje byloje atsakovu bÅ«ti negali, todėl dėl jo ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovai pažymi, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys teisme priimtas negalėjo bÅ«ti, nes jame iÅ¡dėstyti nauji ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindai, jie pradiniame ieÅ¡kinyje nurodyti nebuvo, todėl byla nagrinėtina pagal pradinį ieÅ¡kinį. Teigia, kad atsakovas S. K. turi gydytojo burnos chirurgo licencijÄ , todėl turėjo teisę teikti ieÅ¡kovei suteiktas paslaugas. Minėta aplinkybė turėjo bÅ«ti analizuojama, atliekant papildomÄ odontologinę ekspertizę. Nurodo, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis:

žinodama, kad praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , elgiasi nesÄ Å¾iningai, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį teisme; suprasdama, kad byloje esantys įrodymai liudija ne jos naudai, vilkina bylos nagrinėjimÄ , reikÅ¡dama vis naujus reikalavimus, praÅ¡ymus, įrodymus, skundus į įvairias institucijas, tuo žemindama atsakovų vardÄ .            Atsakovai praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 20 000,00 Lt baudÄ , 50 procentų minėtos baudos skirti atsakovės odontologijos klinikos UAB „LARGA MANU“ naudai.

Taip pat prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 59–69, 72–73, t. 2, b. l. 141–144, t. 3, b. l. 2–7).            Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes gydytojas nekreipė dėmesio į jos nusiskundimus, neatliko apžiūros, suklastojo įrašus jos medicinos kortelėje, liepė jai pusmetį laukti, kol pripras prie vainikėlių, tačiau jie buvo per žemi, nebuvo kontakto tarp dantų.

Ji gydytis pas atsakovÄ neatsisakė, bet gydytojas tiesiog jos neapžiÅ«rėdavo, ilgÄ laikÄ jo nebuvo. Laikino vainikėlio ji neatsisakė dėl finansinių sunkumų, nes tokių neturėjo, ateidama gydytis turėjo pakankamai lėšų, jų turi ir dabar. Kiti gydytojai jai nustatė smilkinio apatinio žandikaulio disfunkcijÄ . IeÅ¡kinio senaties termino ji nepraleido, nes sprendimas po Komisijos posėdžio jai nebuvo įteiktas, todėl ji negalėjo ruoÅ¡ti ieÅ¡kinio.            IeÅ¡kovės baigiamoji kalba buvo paruoÅ¡ta raÅ¡tu ir pridėta prie bylos (t. 4, b. l. 2)           Atsakovas S. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pati ieÅ¡kovė gydymo pas jį nebaigė.

Buvo pasiÅ«lyta sudaryti gydytojų komisijÄ , bet ji atsisakė. Jis turi reikalingÄ kvalifikacijÄ , nes yra burnos chirurgas. 2010-10-11 dėl dantenų uždegimo procesų nebuvo galima uždėti laikino vainikėlio. Tokio vainikėlio ieÅ¡kovė atsisakė dėl finansinių sunkumų. Kai ieÅ¡kovė pradėjo skųstis sÄ nario pokyčiais, 2011-02-04 buvo paimti spaudai silikonine mase, tačiau ieÅ¡kovė sÄ moningai kando priekiniais dantimis, tačiau po trečio bandymo buvo visų dantų kontaktai.

IeÅ¡kovės 16 ir 17 dantys buvo negyvi, todėl negali bÅ«ti jokių pasekmių negyviems dantims. Jis 2010 m. spalio mėnesį gydėsi, o lapkričio mėnesį atostogavo.          Atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ atstovas advokatas G. D. teismo posėdyje praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei baudÄ pareiÅ¡kus nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį, nepagrįstai kaltinant atsakovÄ S. K. klastojus medicininę kortelę, nes ikiteisminis tyrimas dėl klastojimo nutrauktas. Pati ieÅ¡kovė atsisakė tęsti gydymÄ ir tai konstatuota ekspertizės akte, kuriame taip pat konstatuota, kad atsakovė jai suteikė tinkamÄ ir kvalifikuotÄ pagalbÄ .

PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovė praleido 30 dienų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.          IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.        Dėl 30 dienų termino kreiptis į teismÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å iose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinę tvarkÄ nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2006; 2010 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172/2010).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdama su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Å ioje byloje Komisijos sprendimas priimtas 2011 m. spalio 20 d. (t. 1, b. l. 21).

IeÅ¡kovė dalyvavo Komisijos posėdyje, tačiau nurodo, jog sprendimas jai atsiųstas buvo tik 2011-11-05, todėl ji praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydama kaip svarbiÄ priežastį Komisijos sprendimo kopijos neįteikimÄ jo paskelbimo metu (t. 3, b. l. 57). Atsakovo pateikti įrodymai (t. 3, b. l. 141–142) neįrodo, jog Å¡is sprendimas buvo įteiktas ieÅ¡kovei jo paskelbimo dienÄ â€“ 2011-10-20, nes raÅ¡tas (t. 3, b. l. 141) įrodo, kad toks sprendimas 2011-10-20 buvo tik priimtas, o byloje esantis lydraÅ¡tis (t. 1, b. l.

20) įrodo, kad Å¡is sprendimas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovei 2011-11-03. IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2011-12-05 (t. 1, b. l. 2), nors pagal paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kinį turėjo pateikti iki 2011-11-21, t. y. šį terminÄ praleido nežymiai, t. y. dvi savaites. Toks termino praleidimo terminas teismų praktikoje nelaikytinas ilgu. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai Å¡ioje byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. 1, b. l. 118, t. 3, b. l. 3–7). Sprendžiant klausimÄ dėl minėto 30 dienų termino prigimties ir jo (ne) taikymo nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013 2013 m. gruodžio 27 d. nutartyje iÅ¡dėstytas nuostatas. Tiesa, Å¡ioje nutartyje buvo analizuojamos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios teisės normos darbo teisiniuose santykiuose.

Tačiau tiek minėtoje nutartyje aptartu atveju, tiek nagrinėjamu atveju ginčas buvo nagrinėjamas privalomÄ ja ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Abiem atvejais Å¡alis, nesutinkanti su privalomos ikiteisminės institucijos priimtu sprendimu, turi teisę per 30 dienų nuo ikiteisminės ginčo institucijos sprendimo priėmimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį CPK tvarka. Todėl spręstina, kad minėta kasacinio teismo nutartis aktuali ir nagrinėjamai bylai, nes joje taip pat aptariama termino pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl ginčo esmės po ikiteisminės ginčo sprendimo procedÅ«ros prigimtis ir taikymas.

Taigi, toje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad pateikiant teismui ieÅ¡kinį pažeidus nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovė, nesutikdama su privalomos ikiteisminės institucijos – Komisijos – sprendimu, turėjo kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens (ieÅ¡kovės) nagrinėjimo iÅ¡ esmės per 30 dienų terminÄ . Pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Tokiu atveju praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). IeÅ¡kovė nurodė, jog Komisijos sprendimas jo paskelbimo metu jai nebuvo įteiktas, sprendime spaudas įrodo, jog jo kopija patvirtinta tik 2011-11-02, o iÅ¡siųstas 2011-11-03, todėl pagrįstas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, jog ji sprendimÄ gavo tik 2011-11-05 (t.1, b. l. 21). Nuo Komisijos sprendimo priėmimo iki kreipimosi su ieÅ¡kiniu į teismÄ nepraėjo ilgas laiko tarpas, t. y. ieÅ¡kovė terminÄ praleido nežymiai – porÄ savaičių.

Todėl ieÅ¡kovės nurodoma priežastis – Komisijos sprendimo neįteikimas jo paskelbimo dienÄ â€“ pripažintinas svarbia priežastimi ir ieÅ¡kovės praleistas 2 savaičių ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 str. 2 d.).          Dėl atsakovo S. K. solidarios atsakomybės ir atsakovų licencijų bei atsakovės civilinės atsakomybės draudimo         IeÅ¡kovė įrodinėja, jog atsakovai neturėjo teisės jai teikti dantų plomabavimo ir protezavimo paslaugas, nes gydytojas S. K. neturėjo galiojančios odontologo licencijos verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikacijÄ .

Bylos duomenimis, atsakovė UAB ,,LARGA MANU“ turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. vasario 22 d. iÅ¡duotÄ Ä¯staigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 61 (t. 3, b. l.

10) ir Lietuvos Respublikos odontologų rÅ«mų 2006 m. balandžio 20 d. iÅ¡duotÄ Odontologinės priežiÅ«ros (pagalbos) įstaigos licencijÄ Nr. 0475 (t. 3, b. l. 12–13). Å ios licencijos priede (t. 3, b. l.

13) iÅ¡vardytos paslaugos, kokias turi teisę teikti Å¡i gydymo įstaiga. Gydytojas S. K. turi Lietuvos Respublikos odontologų rÅ«mų 2008 m. balandžio 30 d. iÅ¡duotÄ Odontologijos praktikos licencijÄ Nr. OPL-02545 (t. 3, b. l. 127), kuri patvirtina, kad gydytojas S. K. turi teisę verstis odontologijos praktika pagal gydytojo burnos chirurgo profesinę kvalifikacijÄ , ir Å¡i licencija 2010-02-04–2011-02-04 laikotarpiu galiojo. Gydytojo burnos chirurgo teisės, pareigos, kompetencija nustatyti normatyviniame akte – Lietuvos medicinos normoje MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-970. Å io akto 12 p. nustatyta, kad gydytojo burnos chirurgo kompetencijÄ sudaro žinios, gebėjimai ir įgÅ«džiai, kuriuos jis įgyja baigęs burnos chirurgo profesinę kvalifikacijÄ suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytÄ profesinę kvalifikacijÄ ir domėdamasis nuolatine mokslo ir technikos pažanga. Å iame akte nustatyta, kokius gydymo veiksmus ir chirurgines operacijas turi atlikti gydytojas, burnos chirurgas.

Pagal minėtos medicinos normos MN 44:2005 12.4.29 p., 12.4.30 p. burnos chirurgas turi atlikti dantų implantacijÄ , paruoÅ¡ti burnÄ protezavimui atliekant chirurgines operacijas. Byloje nustatyta, jog atsakovas S. K. jai suteikė dantų protezavimo ir plombavimo paslaugas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos odontologų rÅ«mų raÅ¡tai įrodo byloje, kad gydytojas burnos chirurgas nevirÅ¡ija įgaliojimų teikdamas odontoliginės priežiÅ«ros (pagalbos) paslaugas pagal gydytojo odontologo kompetencijÄ (t. 3, b. l. 69, 74, 83–85, 90–93).

IeÅ¡kovės skundas dėl Lietuvos Respublikos odontologų rÅ«mų atsakymų buvo iÅ¡nagrinėtas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje (t. 3, b. l. 94). Visi paminėti atsakymai, iÅ¡aiÅ¡kinimai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, kad atsakovas S. K., teikdamas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovei, nevirÅ¡ijo įgaliojimų, teikė odontoliginės priežiÅ«ros paslaugas pagal gydytojo odontologo kompetenijÄ (t. 3, b. l. 104, 194). Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, kad Å¡ioje civilinėje byloje nesprendžiami atsakovų licencijavimo teisėtumo ir masto klausimai.

Å ioje byloje pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiamas gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas. Civilinėje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, jog tuoj po ieÅ¡kovės gydymo, t. y. 2011-04-07, tam pačiam gydytojui buvo iÅ¡duota odontologijos praktikos licencija verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikacijÄ , todėl akivaizdu, kad nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011-04-07 jis neįgijo jokios papildomos profesinės kvalifikacijos, t. y. tokia licencija jam iÅ¡duota pagal jau įgytÄ profesinę kvalifikacijÄ , kuriÄ jis turėjo paslaugų ieÅ¡kovei suteikimo metu.

Atsakovo S. K. diplomas įrodo, jog jis yra gydytojas burnos chirurgas (t. 3, b. l. 14–21), todėl jo profesinė kvalifikacija atitinka sveikatos priežiÅ«ros įstaigos licencijuojamÄ veiklÄ (t. 3, b. l. 13), kurioje jis dirba. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek atsakovė klinika, tiek atsakovas gydytojas turėjo atitinkamas licencijas, suteikiančias teisę verstis odontologijos praktika. Licencijos teikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡davimo pagrindas yra asmens iÅ¡silavinimas, todėl Å¡ioje civilinėje byloje padaryti iÅ¡vados, kad atsakovas S. K., teikdamas ieÅ¡kovei tokias paslaugas Å¡ios bylos kontekste, neturėjo gydytojo burnos chirurgo profesinės kvalifikacijos, nėra pagrindo.

Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei medicines paslaugos buvo teikiamos ne gydymo įstaigoje, todėl pagal teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose atsakovas yra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, o ne gydytojas kaip fizinis asmuo. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė ir atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d. ir CK 6.263 str., 6.264 str., 6.283 str. nustatyta tvarka.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas S. K. kaip fizinis asmuo padarė ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alÄ , todėl pareikÅ¡tas jam ieÅ¡kinys kaip solidariam atsakovui paminėtais motyvais atmestinas.             Dėl draudimo         Šioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei ginčo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo metu atsakovė neturėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (t. 2, b. l. 12), tačiau vien tuo pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį nėra pagrindo, nes Å¡ios bylos įrodinėjio dalykas yra kitas.

IeÅ¡kovė, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ pažeidimÄ , žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, t. y. Å¡ios bylos įrodinėjio dalykas yra gydytojo veiksmų suteikiant kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ analizė teisėtumo prasme bei priežastinis ryÅ¡ys tarp gydytojo veiksmų ir ieÅ¡kovės įrodinėjamų pasekmių.

Todėl akivaizdu, jog analizuojant priežastinio ryÅ¡io doktrinÄ , negalima padaryti iÅ¡vados, jog draudimo sutarties nesudarymas yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės nurodomomis pasekmėmis. Civilinės atsakomybės draudimo, kaip ir kitų draudimo rÅ«Å¡ių, tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, rizikÄ draudikui, t. y. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengti savo turto (aktyvų) sumažėjimo. Atsakovui, dėl kurio yra priimtas teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo, apsidraudusiam savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei atlyginus tokiu teismo sprendimu priteistÄ Å¾alÄ , atsiranda teisė žalÄ regreso tvarka reikalauti atlyginti iÅ¡ jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, todėl Å¡ioje civilinėje byloje negalima padaryti iÅ¡vados, kad tokios sutarties nebuvimas pas atsakovę sukėlė jos įrodinėjamas pasekmes sveikatai.         Dėl gydymo įstaigos atsakomybės, ieÅ¡kovės gydymo          Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 284 str.).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.).

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerÅ«pestingai ir pacientÄ gydė netinkamai, gydytojo nerÅ«pestingumo, neatidumo faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovai), o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Taigi, ieÅ¡kovė, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ pažeidimÄ , žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

       Šioje byloje ieÅ¡kovė jai padarytÄ Å¾alÄ â€“ po gydymo pas atsakovę jai diagnozuotÄ smilkinio apatinio žandikaulio disfukcijÄ â€“ įrodinėja kitų gydytojų gydymo dokumentais (t. 1, b. l. 27–39, t. 2, priedas – vokas), ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 123–130), eksperto D. M. apklausa 2015-02-09 teismo posėdyje, gydytojo S. K. pildyta medicinine kortele (t. 1, b. l. 22–23, jos originalas, t. 2, priedas – vokas), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu ir Å¡ios tarnybos vertinimo iÅ¡vada (t. 1, b. l. 115–116).

Be to, ieÅ¡kovė įrodinėja, jog jos medicininė kortelė buvo perraÅ¡yta. Å is jos paaiÅ¡kinimas nėra pakankamas įrodymas paminėtam faktui nustatyti, nes Å¡alys pripažįsta aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovės medicininės kortelės suklastojimo buvo atliktas ir nutrauktas (t. 1, b. l. 104, t. 3, b. l. 193).                    Byloje nustatyta, kad atsakovės gydytojas S. K. suteikė ieÅ¡kovei keletÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, todėl jos visos analizuotinos pagal paminėtas deliktinės atsakomybės taisykles, nustatant priežastinį ryšį tarp gydytojo veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių ieÅ¡kovei.

Byloje ieÅ¡kovės medicininė kortelė, užpildyta atsakovės gydytojo, įrodo, jog ji 2010-02-04 pradėjo gydymÄ pas atsakovę, t. y. pradėjo protezuoti 26, 27, 36, 37 dantis. Paminėtų dantų metaliniai vainikėliai buvo pritaikyti 2010-03-31 ir jie galutinai užcementuoti 2010-04-20. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė vėl į atsakovės gydytojÄ kreipėsi 2010-07-27 dėl kitų dantų – 16 ir 17 – protezavimo, jokių nusiskundimų dėl jau atlikto dantų protezavimo gydytojui neiÅ¡sakė, todėl logikos dėsniais, ekspertizės aktu paneigtas ieÅ¡kovės įrodinėjamas priežastinis ryÅ¡ys, jog dėl 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo ieÅ¡kovei atsirado jos įrodinėjamos pasekmės – smilkinio apatinio žandikaulio disfukcija.

IeÅ¡kovė byloje neįrodė, jog po Å¡ių dantų protezavimo nebuvo kontakto tarp Å¡ių keturių dantų, buvo uždėti per žemi metalo keramikos vainikėliai, Å¡ie dantys buvo per daug nuÅ¡lifuoti. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas paneigtas jos pačios medicinine kortele, kurioje per 3 mėnesius iki kitos procedÅ«ros ir kito gydymo metu nėra užfiksuota jokio nusiskundimo dėl paminėtų 4 dantų sÄ kandžio nebuvimo, ekspertizės akto 9 iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog net ir per didelis dantų nuÅ¡lifavima neturi įtakos sÄ kandžio aukščiui ir smilkinio apatinio žandikaulio disfunkcijai, todėl Å¡ia iÅ¡vada paneigtas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, kad dėl Å¡ių 4 dantų per didelio nuÅ¡lifavimo jai iÅ¡sivystė paminėta diagnozė.

Ekspertizės atlikimo metu nebuvo galima patikrinti 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo dėl tolesnio gydymo metu atliktų gydymo ir protezavimo darbų kitose klinikose (ekspertizės akto 8 išvada). Iš eksperto paaiškinimo teisme nustatyta, kad ieškovės dabartinio susirgimo vienas iš gydymo metodų yra dantų aukščio kėlimas, tačiau padaryti išvados, kad jos diagnozė atsirado dėl paminėtų 4 dantų protezavimo, negalima. Ekspertas, įvertinęs kitos gydytojos – J. L. gydymo dokumentus (t. 1, b. l. 28), nustatė, kad ši gydytoja 2011-01-25 apžiūrėjusi ieškovę nustatė, kad nėra visiškų kontaktų tarp 27 ir 37 danties, o tarp 26 ir 36 dantų toks kontaktas buvo, todėl ekspertas paaiškino, kad šių kontaktų galėjo nebūti dėl to, kad ant 16 ir 17 dantų nebuvo laikinų karūnėlių, o ne dėl šių 4 dantų protezavimo.

Ekspertas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei buvo uždėti ant keturių dantų vainikėliai ir jai tiko, nes ji vėl kreipėsi į gydytojÄ , o sÄ kandis yra nuolat besikiančiantis dalykas, nes dantys migruoja kas 2–3 mėnesius ir sÄ kandžio efektyvumas kinta, todėl Å¡ioje byloje neįrodyta, jog dėl 2010-04-20 galutinai baigto 4 ieÅ¡kovės dantų protezavimo pas atsakovę, nesant nusiskundimų dėl Å¡ių 4 dantų, 2011-01-25 kitos gydytojos nustatytas kontakto nebuvimas tarp 27–37 dantų nėra susijęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu.

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir doc. A. G. savo iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 18). Toks priežastinis ryÅ¡ys yra paneigtas eksperto paaiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovės medicinine kortele, užpildyta pas atsakovę, ir doc. A. G. iÅ¡vada bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kovės nurodomos pasekmės negalėjo atsirasti tik dėl 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo (t. 1, b. l. 18–22). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus.

Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Todėl vadovaujantis paminėtu išaiškinimu darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų – 26, 27, 36, 37 dantų protezavimo ir ieškovei padarytos žalos yra neįrodytas.

Taip pat neįrodytas ieÅ¡kovės motyvas, jog atsakovė pametė jos nuimtus nuo 16 ir 17 dantų buvusius senus vainikėlius ir žadėjo juos panaudoti pakartotinai. Byloje iÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad Å¡ių dantų vanikėliai buvo sujungti, jie įprastai bÅ«na susidevėję ir praktiÅ¡kai pakartotinio jų panaudojimo galimybė yra neįmanoma, nes seni vainikėliai yra nupjaunami.         Tačiau įvertinus paminėtus raÅ¡ytinius įrodymus, eksperto paaiÅ¡kinimÄ , tokios iÅ¡vados negalima padaryti dėl ieÅ¡kovės 16 ir 17 dantų gydymo.

Visų pirma, byloje nustatyta, jog užsitęsė 16 ir 17 ieÅ¡kovės dantų paruoÅ¡imas protezavimui, ir Å¡i aplinkybė yra įrodyta doc. A. G. iÅ¡vada (t. 1, b. l. 18), ekspertizės akto 11, 12, 14 ir 21 iÅ¡vadomis (t. 2, b. l. 130–131), eksperto paaiÅ¡kinimu 2015-02-09 teismo posėdyje bei ieÅ¡kovės medicinine kortele. Esminė Å¡ios ieÅ¡kinio dalies įrodinėjama aplinkybė – priežastis, dėl kurios užsitęsė 16 ir 17 dantų protezavimas. Atsakovė įrodinėja, jog Å¡is protezavimas užsitęsė dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji atsisakė tęsti gydymÄ klinikoje, atsisakė laikinojo 16 danties vainikėlio dėl finansinių sunkumų.

Å ios aplinkybės pažymėtos 2010-12-22 įraÅ¡u jos medicininėje kortelėje ir ekspertizės akto 5, 22 iÅ¡vadomis, kuriose nurodyta, jog ieÅ¡kovė pati nutraukė gydymÄ pas atsakovę. Tačiau Å¡ios paminėtos ekspertizės akto iÅ¡vados nuginčytos ieÅ¡kovės medicinine kortele, užpildyta pas atsakovę, kitomis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, eksperto paaiÅ¡kinimu. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertų iÅ¡vados vertinamos kartu su kitais įrodymais ir neturi didesnės įrodomosios galios.

Teismas įvertina ekspertų iÅ¡vadÄ , atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte apraÅ¡ytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis iÅ¡vadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis c .b.

Nr. 3K-3-452/2006, 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-474/2010). IÅ¡ ekspertizės akto tiriamosios dalies nustayta, kad ekspertas netyrė ieÅ¡kovės gydymo nutraukimo pirežasčių. Atsakovės gydytojas S. K. teisme paaiÅ¡kino, jog negalėjo uždėti laikino 16 danties vainikėlio, nes gydė ieÅ¡kovės dantenas, tačiau Å¡is paaiÅ¡kinimas paneigtas ieÅ¡kovės medicininės kortelės 2010-10-11 ir 2010-12-22 įraÅ¡ais, kurioje nėra padaryta jokių įrašų apie dantenų gydymÄ , prieÅ¡ingai, iÅ¡ 2010-12-22 įraÅ¡o galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog tokį vainikėlį jau buvo galima uždėti, nes ieÅ¡kovei jis buvo pasiÅ«lytas, tačiau ji atsisakė, ir eksperto paaiÅ¡kinimu, įrodančiu, kad toks vainikėlis galėjo bÅ«ti uždėtas dar 2010-10-11.

Todėl Å¡ie gydytojo veiksmai vertintini pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles, kuriose yra nurodyta, jog vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne tik pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet ir pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ . PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.).

Visų pirma Å¡ioje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė 16 ir 17 dantis padėjo gydyti pas atsakovę 2010-07-27 ir klinikoje lankėsi iki 2011-03-31 (t. 1, b. l. 22–24). IÅ¡ gydytojo paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad spalio mėnesio antrÄ pusę jam pačiam buvo atliekama operacija, o lapkričio mėnesį jis atostogavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovei per 1,5 mėnesio laikotarpį buvo pasiÅ«lytas kitas gydytojas. 2010-10-11 jos kortelės įraÅ¡as įrodo, jog 16 dantis buvo paruoÅ¡tas protezavimui, tačiau gydytojas prieÅ¡ savo operacijÄ ir atostogas neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei galimų ilgo neprotezavimo pasekmių ir nepasirÅ«pino, kad ieÅ¡kovei laikinÄ 16 danties protezavimÄ atliktų kitas klinikos gydytojas. 2010-10-11 ieÅ¡kovės kortelėje jokio ieÅ¡kovės atsisakymo gydytis neužfiksuota, taip pat 2010-12-22 įraÅ¡as dėl laikinojo vainikėlio atsisakymo, atsisakymo pasekmių iÅ¡saiÅ¡kinimas neįformintas pagal paminėtÄ gydytojų atsakomybei taikytinÄ maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Ekspertas, įvertinęs kitos gydytojos – J. L. gydymo dokumentus (t. 1, b. l. 28 ), nustatė, kad ši gydytoja 2011-01-25 apžiūrėjusi ieškovę nustatė, kad nėra visiškų kontaktų tarp 27 ir 37 dantų, ir ekspertas paaiškino, kad šių kontaktų galėjo nebūti dėl to, kad ant 16 ir 17 dantų nebuvo laikinų karūnėlių. Visų pirma, šioje byloje teisiškai reikšminga, jog byloje Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakyme ir vertinimo išvadoje (t. 1, b. l. 115–116) konstatuota, kad atsakovė suteikė ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas nesudariusi rašytinės sutarties.

Å ie įrodymai vertintini kartu su ieÅ¡kovės medicinine kortele, kurioje ties įraÅ¡u, jog ieÅ¡kovė atsisako laikino 16 danties vainikėlio, nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡o, taip pat nėra raÅ¡ytinių įrodymų, jog jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į byloje esančiÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovės gydytojas nesilaikė gydytojui privalomo atidaus, rÅ«pestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standarto, ieÅ¡kovei teikė medicinines paslaugas nesudarius sutarties, nesant jos raÅ¡ytinio atsisakymo uždėti laikinÄ vainikėlį, neiÅ¡aiÅ¡kinęs tokio atsisakymo pasekmių, nesudaręs iÅ¡samaus gydymo plano dėl 16 ir 17 dantų, buvo pažeisti sveikatos priežiÅ«ros sutarties sudarymo ir jos vykdymo reikalavimai, iÅ¡dėstyti CK 6.725–6.736 str.

Taigi dėl šios ieškinio dalies yra teisinis pagrindas konstatuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, vidaus ir išorės dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Ieškovės medicininėje dokumentacijoje nesant rašytinio paciento atsisakymo nuo būtinų paslaugų, jų atsisakymo pasekmių išaiškinimo, įrodyta, kad gydytojas pažeidė Civilinio kodekso 6.730 str. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. bei šio įstatymo nuostatas dėl informuoto paciento.

Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta visapusiÅ¡ka informacija apie pasekmes laiku neuždėjus laikino 16 danties vainikėlio, užsitęsusio protezavimo. Užsitęsęs Å¡io danties protezavimas yra įrodytas ir paminėtais motyvais negalima padryti iÅ¡vados, jog jis užsitęsė tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovei dar 2011-01-24 buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl jai suteiktų paslaugų apmokėjimo (t. 1, b. l. 43), joje nurodytÄ 2980 Lt sumÄ ieÅ¡kovė sumokėjo, todėl darytina iÅ¡vada, jog medicininių paslaugų teikimo sutartis iki 2011-01-24 nebuvo nutraukta.

Atsakovė neįrodė, jog gydytojo S. K. nebuvimo darbe metu nuo 2010 m. spalio vidurio iki lapkričio mėnesio pabaigos su ieÅ¡kove dirbo kitas gydytojas, ekspertas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog 2010-10-11 uždėjus stiklo pluoÅ¡to kaiÅ¡tį buvo galima ieÅ¡kovei uždėti laikinÄ vainikėlį ir jis bÅ«tų uždėjęs tokį vainikėlį, laikinas vainikėlis atkuria sÄ kandį, leidžia kramtyti, todėl byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė buvo tinkamai informuota apie pasekmes dėl neuždėto laikinojo vainikėlio ant 16 danties ir kad jos atsisakymas Å¡ios procedÅ«ros buvo tinkamai įformintas, todėl byloje neįrodyta, kad 16 ir 17 dantų gydymas buvo nutrauktas tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Akivaizdu, kad Å¡ie atsakovės veiksmai iÅ¡ dalies yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su pasekmėmis ieÅ¡kovei ir tai yra konstatuota ekspertizės akto 12, 14, 21 iÅ¡vadose.

Ekspertizės akto 14 iÅ¡vadoje konstatuota, jog dėl laiku neuždėto laikinojo vainikėlio ir blogos burnos higienos galėjo atsirasti antrinis Å¡aknies kariesas ir likti įtrÅ«kusi Å¡aknis. BÅ«tent tokia diagnozė buvo konstatuota ieÅ¡kovei 2011-03-04 pas kitÄ gydytojÄ (t. 1, b. l. 40), todėl nesivadovauti Å¡ia iÅ¡vada nėra teisinio pagrindo. Priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra bÅ«tinoji deliktinės atsakomybės sÄ lyga, todėl jį įrodyti privalu.

Yra ar ne priežastinis ryÅ¡ys, sprendžia teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali bÅ«ti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-156/2005; 2007-11-26 nutartis c .b. Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryÅ¡ys yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikÅ¡tų, kad Å¡ioje byloje įrodyti gydytojo neteisėti veiksmai dėl paciento neinformuotumo užsitęsusio 16 ir 17 dantų protezavimo nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

IÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimo teisme nustatyta, kad 2010-10-11 gydytojas galėjo matyti sÄ nario disfunkcijos požymių, tačiau turėjo bÅ«ti ir pacientės nusiskundimų. IeÅ¡kovės medicininė kortelė įrodo, jog jokių nusiskundimų nebuvo pareikÅ¡ta, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nėra visa apimtimi už atsiradusias pasekmes ieÅ¡kovei.            Dėl turtinės žalos atlyginimo           Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovei 2011-01-25 nustatyti diagnozės – smilkinio apatinio žandikaulio disfukcijos požymiai, ir Å¡i diagnozė yra patvirtina ekspertizės akte.

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina teisingai nustatyti padarytos žalos dydį, nes atlyginama tik ta žala, kuri yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais atsakovės veiksmais ir pasekmėmis ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nurodo, jog jai dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta 20 000 Lt turtinė žala (t. 2, b. l. 154). Šį dydį ieÅ¡kovė įrodinėja jos gydymosi pas kitus gydytojus dokumentais ir kelionės iÅ¡laidomis (t. 1, b. l. 43–48, pateikti dokumentai, pagrindžiantys 12 915 Lt iÅ¡laidų, t. 2, b. l. 159–176, pateikti dokumentai, pagrindžiantys 9405 Lt iÅ¡laidų, o, pagal ieÅ¡kovės suvestinę, tokių iÅ¡laidų 2010–2014 m. laikotarpiu buvo 29 917,12 Lt, t. 3, b. l. 130–131).

Tačiau dėl paminėtų motyvų šioje byloje negalima padaryti išvados, kad visos įrodinėjamos ieškovės gydymosi pas atsakovę paslaugos yra susijusios teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su jai atsiradusiomis pasekmėmis. Visų pirma, ekspertizės akte konstatuota ir ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad asmuo suserga smilkinio apatinio žandikaulio disfukcija dėl keleto priežasčių. Ekspetizės akto 12, 14, 21 išvadose yra konstatuotos smilkinio apatinio žandikaulio disfukcijos atsiradimo priežastys: užsitęsęs dantų protezavimas, neurologiniai sutrikimai, dantų griežimas.

Ekspertas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, jog Å¡i diagnozė gali iÅ¡sivystyti ir dėl skydliaukės susirgimų, mikrotraumų, padidėjusio raumenų tonuso, žemo sÄ kandžio. IeÅ¡kovės ranka užpildyta medicininė kortelė įrodo, jog ieÅ¡kovė prieÅ¡ kreipdamasi į atsakovę nurodė, jog serga nervų, skydliaukės ligomis, jai skauda sprandÄ , kaklÄ , veidÄ (t. 2, priedas – vokas), todėl byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovei paminėta diagnozė galėjo atsirasti ne vien dėl užsitęsusio 16 ir 17 dantų protezavimo.

Kitos įrodytos priežastys yra reikÅ¡mingos teisingam turtinės žalos dydžiui nustatyti, nes byloje neįrodyta, kad atsakovės visi veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės pasekmėmis. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviÄ sias ribas, jas nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neiÅ¡vengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali bÅ«ti iÅ¡gydytos, gydydamas pacientÄ , gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio bÅ«klė.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas – iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma, todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamÄ gydymÄ reikÅ¡minga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės gydytojas pažeidė paminėtas pareigas protezuodamas 26, 27, 36, 37 dantis. Todėl sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ , medicininės pagalbos (ne) tinkamumas vertintinas tiek konkrečių veiksmų (ne) atlikimo faktinių aplinkybių kontekste, tiek medicinos mokslo galimybių aspektais. Å ioje byloje įrodyta, kad atsakovė yra atsakinga tik už vienÄ Å¡ios ligos priežastį – užsitęsusį 16 ir 17 dantų protezavimÄ ir pacientės neinformavimÄ apie pasekmes, 3 kitos galimos priežastys – ieÅ¡kovės skydliaukės, nervinių, padidėjusio raumenų tonuso susirgimai, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 1/4 dalis ieÅ¡kovės įrodinėjamos 20 000 Lt turtinės žalos, t. y. 1448 EUR (5000 Lt).

       Dėl neturtinės žalos atlyginimo          IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti jai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.          Neturtinės žalos dydį, iÅ¡reikÅ¡tÄ pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nustato bÅ«tent teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, analizuojant teisinio santykio Å¡alių veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ . Medicinos srityje ypač svarbu gerbti informuoto asmens sutikimÄ , duotÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. Sveikata – tai asmens fizinė, dvasinė, socialinė gerovė (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK6.250 str. 2 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.).

Ši žala – asmeninė, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Ji apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK6.250 str. 1 d.). Ieškovė paaiškino, kad dėl netinkamo gydymo ji negalėjo įprastai gyventi – jai buvo be galo sunku ir sukėlė daug tiek dvasinių, tiek fizinių kančių, ji jautėsi pažeminta, esant nuolatiniam skausmui, negalėjo normaliai valgyti, lankytis viešose vietose.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as yra nustatytas CK 6.250 str. 2 d., t. y. teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus (CK6.250 str. 2 d.) bei vadovautis teismų praktikoje nustatinėjamu neturtinės žalos dydžiu kitose bylose.        Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į teismų praktikÄ .

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2010 paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nustatytÄ 25 000 Lt kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti asmeniui, kuris dėl traumos (plyÅ¡usio kairio kelio sÄ nario priekinio kryžminio raiščio, vidinio ir iÅ¡orinio meniskų plyÅ¡imų) padarinių negali gyventi visaverčio gyvenimo, jaučia kojos skausmÄ , negali ilgai stovėti, kilnoti sunkumų, periodiÅ¡kai gydosi. Å iam asmeniui nustatytas apysunkis sužalojimas, atliktos dvi operacijos, buvo nustatytas trečios grupės invalidumas, reabilitacijos reikalingumas, todėl apribotos jo darbo ir kasdieninės veiklos galimybės. Kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011 palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas asmeniui, kuriam netinkamai atlikus skydliaukės operacijÄ ir nepaÅ¡alinus įtartino mazgelio, buvo bÅ«tina atlikti pakartotinę skydliaukės operacijÄ , nes pirmoji operacija atlikta neužtikrinant pakankamo konkrečiu atveju gydytojo veiksmų atidumo, rÅ«pestingumo ir atsargumo laipsnio.

Teismai konstatavo, kad nepakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi gydytojo veiksmai pirmosios operacijos metu lėmė pakartotinės operacijos bÅ«tinumÄ ir vėlesnę onkologinės ligos gydymo pradžiÄ .          Todėl Å¡ioje byloje akivaizdu, kad praÅ¡omas priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis. Nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti paminėtÄ atsakovės kaltės laipsnį ir paminėti bylos įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad tik nedidelė atsakovės paminėtų veiksmų dalis buvo susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis ieÅ¡kovei, kad ieÅ¡kovės diagnozę lėmė ir kitos paminėtos priežastys, t. y. susirgimai, kuriuos ji pati nurodė pradėdama gydymÄ pas atsakovę.

IÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad nebuvo pasitikėjimo gydytoju, ekspertizės akte konstatuota, jog pati ieÅ¡kovė nutraukė gydymÄ pas atsakovę, tačiau byloje neįrodyta, kad pirmas ieÅ¡kovės gydymo etapas buvo nesėkmingas, dėl ko ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ nepasitikėti gydytoju, todėl įvertinus Å¡alių elgesį, ieÅ¡kovės ligos kilimo priežastis, priteistini 868, 86 EUR ( 3000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 13 str., 14 str., CK 6.250 str.).

Teismas konstatuoja, jog toks priteistinas piniginės kompensacijos dydis yra teisingas neturtinės žalos atlyginimo principo realizavimas, atkuriantis pažeistų interesų pusiausvyrÄ susiejant padarytos neturtinės žalos dydį priežastiniu ryÅ¡iu tik su konstatuotais Å¡ioje byloje neteisėtais atsakovės veiksmais.             Dėl atsakovės praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ pagal CPK 95 str. (t. 2, b. l. 141–144)CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvideÅ¡imties tÅ«kstančių litų baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). IÅ¡ Å¡ios normos turinio matyti, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali bÅ«ti įvertinta tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu.

Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014).

Atsakovė ieÅ¡kovės atsakomybę dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį praleidusi terminÄ tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nepaisė ikiteisminio tyrimo bei ekspertizės iÅ¡vadų. Kaip minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiÅ¡ki atsakomybės taikymo pagrindai:

1) nesÄ Å¾iningas nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas arba 2) sÄ moningas veikimas prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Todėl siekiant konstatuoti ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis reikia įrodyti kurio nors pagrindo egzistavimÄ , nes ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, siekė įgyvendinti jai pagal įstatymus priklausančiÄ bei ginamÄ teisę. Å ios bylos nagrinėjamo dalykas yra sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams, t. y. deliktinės civilinė atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas skirti ekspertizę ir dėl jos atlikimo ilgas bylos nagrinėjimas nėra pagrindas skirti CPK 95 str. nustatytÄ baudÄ , nes neįrodytas ieÅ¡kovės sÄ moningas veikimas prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

CPK 141 str. numato ieÅ¡kovei teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , todėl jos veiksmas, pateikiant ieÅ¡kinio tikslinimo procesinį dokumentÄ , kuriame nurodytas solidarus atsakovo S. K. civilinės atsakomybės pagrindas, nelaikytinas ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pakeitimu, nes ieÅ¡kovė gydytojo licencijos atsakomybės klausimÄ buvo iÅ¡kėlusi pradiniame ieÅ¡kinyje ir tai buvo ekspertizės tyrimo objektas. Taip pat termino kreiptis į teismÄ praleidimo klausimas paduodant ieÅ¡kinį nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nes Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujinamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti tokį procesinį veiksmÄ atlikti.

Neteisingas įstatymo supratimas nelaikytinas pagrindu taikyti CPK 95 str., todėl nenustačius aplinkybių, kad ieÅ¡kinio padavimo metu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys bÅ«tų akivaizdžiai nepagrįstas, ieÅ¡kovė jau tuomet bÅ«tų elgusis nesÄ Å¾iningai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės praÅ¡ymo skirti baudÄ tenkinti nėra pagrindo.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieÅ¡kovai – bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas, dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.

IeÅ¡kovė, paduodama ieÅ¡kinį nepagrįstai sumokėjo 2085 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl Å¡i permokėta 603, 86 EUR suma gražintina ieÅ¡kovei (CPK 87 str. 1d.1p., 4d., 5d.). Pagal CPK 96 str. 1d. iÅ¡ atsakovės UAB ,,LARGA MANU‘‘ priteistini 69, 50 EUR žyminio mokesčio valstybei.              IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei UAB ,,LARGA MANU“ buvo patenkintas 13 procento ir Å¡alys pagal CPK 93 str. 2 d. nustatytas taisykles turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ir atsakovė turi teisę į 87 procento bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė sumokėjo 2643 Lt už ekspertizės atlikimÄ (t. 2, b. l. 41, 118–119), 93,21 EUR už eksperto atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį (t. 3, b. l. 183, 189), t. y. 858, 68 EUR ( 2964, 85 Lt) mokėjimo dokumentais įrodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovės UAB ,,LARGA MANU“ ieÅ¡kovei priteistina 13 procento Å¡ių iÅ¡laidų – 111, 63 EUR. IeÅ¡kovės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 4000 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 181), ir pateikė Å¡ių iÅ¡laidų sumokėjimo kvitÄ (t. 1, b. l. 52), todėl iÅ¡laidos advokato pagalbai priteistinos pagal CPK 98 str. iÅ¡ UAB ,,LARGA MANU“ ieÅ¡kovei proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, t. y. 150,60 EUR (520 Lt), iÅ¡ viso priteistina 262,23 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.         Atsakovė UAB ,,LARGA MANU“ pateikė kvitus (t. 1, b. l. 120–123, t. 3, b. l. 152), jog sumokėjo 2572 Lt ir 484 Lt už advokato pagalbÄ , iÅ¡ viso 885 EUR (3056 Lt), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iai atsakovei priteistina 87 procento jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 769, 95 EUR.         Atsakovas S. K. pateikė 400 Lt, 115,85 EUR, 115,85 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai sumokėjimo kvitus (t. 3, b. l. 50–53, 145–146, 191–192).

IeÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovui S. K., atmestas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės S. K. priteistinos visos jo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. 374,55 EUR, nes jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 12R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ .              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

          ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.           Atnaujinti T. J. A. ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.            Priteisti T. J. A. iÅ¡ UAB ,,LARGA MANU“ 1448 EUR (5000 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 868, 86 EUR ( 3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir 262,23 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

            Kitas ieÅ¡kinio dalis atmesti.            Priteisti iÅ¡ T. J. A. S. K. 374,55 EUR ir UAB ,,LARGA MANU“ 769, 95 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.             PraÅ¡ymÄ skirti T. J. A. baudÄ pagal CPK 95 str. atmesti.            Priteisti iÅ¡ UAB ,,LARGA MANU‘‘ 69, 50 EUR žyminio mokesčio valstybei.            GrÄ Å¾inti T. J. A. 603, 86 EUR(2085 Lt) 2011-12-05 mokėjimo kvitu sumokėtÄ Å¾yminį mokestį valstybei.

Å iÄ sprendimo dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                                                Erika MisiÅ«nienė