AS-492-247-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-247/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01235-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 70.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Hidroprojektas“ ir valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 123–126) buvo priimta pareiškėjo skundo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo atlikus geodezinius matavimus patikslinti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis – įregistruoti du žemės sklypus, nurodytus archyviniuose dokumentuose, Apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje, Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 17-622-27075 bei Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkyje Nr. 192-V ir per teismo nustatytą terminą pašalinti padarytus pažeidimus neteisingai įregistruojant nekilnojamojo turto kadastre žemės plotą ir byla šioje dalyje buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

2011 m. spalio 26 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas skundo papildymas (I t., b. l. 180–186), kuriuo pareiškėjas teismo prašė: 1) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą skundui dėl duomenų ištaisymo nekilnojamojo turto kadastro registre paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) įpareigoti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją VĮ Registrų centrą patikslinti kadastro registro duomenis įregistruojant du sklypus – sklypą Nr. 6, kurio plotas 22,5 ha ir sklypą pagal archyvinius duomenis Nr. 98, kurio plotas 1,75 ha; 3) įpareigoti UAB „Sweco Hidropojektas“ per teismo nustatytą terminą pateikti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir žemėtvarkos skyriui sklypo Nr. 6 ir sklypo Nr. 98 kadastrinių matavimų bylas; 4) įpareigoti Tarnybos Lazdijų, Druskininkų skyrių per teismo nustatytą terminą pašalinti padarytus pažeidimus neteisingai įregistruojant Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimu B. S. atkurtas nuosavybės teises, bei dėl šių pažeidimų neteisingai įregistruotą dovanojimo sutartį.

2011 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas dar vienas skundo papildymas (II t., b. l. 10–12), kuriuo pareiškėjas teismo prašė patenkinti skundą ir per teismo nustatytą terminą įpareigoti Tarnybos Lazdijų, Druskininkų skyrių išreikalauti iš UAB „Sweco Hidroprojektas“ kadastrinių matavimų bylą ir ją gavus pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialui, kad būtų patikslinti Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys – įregistruojant V. Ž. priklausantį bendrą 25,5 ha žemės plotą, susidedantį iš sklypų Nr. 55, kuriame yra 22,75 ha žemės ir Nr. 98, kuriame yra 2,75 ha miško, kas atitiktų archyvinius dokumentus – 1935 m. išduotą K. S. žemės nuosavybės dokumentą; iš Lietuvos centrinio archyvo gautą žemės planą; Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 17-622-27075 ir Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkį Nr. 192-v. Taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jei bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų tikslinimo. Prašė skundo 2011 m. spalio 26 d. papildyme išdėstytus reikalavimus laikyti negaliojančiais, kadangi juos patikslino.

Paaiškino, kad Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 17-622-27075 ir Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 192-v B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką, remiantis nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais – Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento 1935 m. vasario 8 d. išduotu dokumentu, kuriame nurodyta, jog žemės nuosavybė, kurios bendras plotas 25,5 ha, susideda iš dviejų sklypų – sklypo Nr. 55, kuriame yra 22 ha 75 a ir sklypo Nr. 98, kuriame yra 2 ha 75 a miško. Visas šis turtas 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) buvo padovanotas pareiškėjui. Teigė, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius, kuris iki 1998 m. tvarkė valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, atliko neteisėtus veiksmus ir neteisingai įregistravo B. S. atkurtą nuosavybę, nurodydamas vieną 25,5 ha sklypą, bet ne bendrą 25,5 ha plotą, susidedantį iš dviejų sklypų Nr. 55 ir Nr. 98, tuo pačiu išduodamas neteisingą pažymą dovanojimo sutarčiai sudaryti. Kadangi žemės nuosavybės registracijos dokumentai savininkams nebuvo pateikti, vadovavosi paminėtais žemės nuosavybės atstatymo archyviniais dokumentais, neabejojant, jog valdo 25,5 ha žemės sklypą, susidedantį iš dviejų atskirų žemės sklypų Nr. 55 ir Nr. 98. Aiškino, kad skundo padavimo dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų patikslinimo termino nepraleido, nes savo teises ginti pradėjo iš karto po to, kai iš pateikto 2000 m. kovo 23 d. laikinojo žemės sklypo ploto įsitikino, jog Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius padarė klaidą. Dėl to tais pačiais metais kreipėsi į Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrių, o nesulaukus atsakymo, 2003 m. sausio 23 d. parašė pakartotinį prašymą. Vėliau nuolat kreipėsi į įvairias ikiteismines institucijas, kurios pripažindavo padarytą klaidą, bet jos neištaisydavo. Mano, kad savo teises gynė nepertraukiamai, tikėdamas, jog visos klaidos, įregistruojant atkurtos žemės nuosavybę B. S., bus ištaisytos be teismų procesų. Jei teismas nustatytų, jog skundo padavimo terminas praleistas, prašė šį terminą atnaujinti.

Atsakovo Tarnybos atstovė nurodė, kad praleistas skundo padavimo terminas. Teigė, kad pareiškėjui apie kadastrinius matavimus buvo žinoma sudarant dovanojimo sutartį, kadangi ją tvirtinant buvo pateikti visi duomenys, taip pat ir pažyma iš kadastro duomenų, bei laikinas žemės sklypo planas. Pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo suformuotas ir jam padovanotas ne du, bet vienas žemės sklypas. Teigė, kad pagal pareiškėjo reikalavimus įregistruoti du sklypus nėra teisinės galimybės. Prašė neatnaujinti termino skundui paduoti, o jeigu teismas atnaujintų šį terminą – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Hidroprojektas“ atstovė nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Aiškino, kad kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami tik pareiškėjo užsakymu, jo lėšomis. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – 25,5 ha žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį nuo 1995 m. sausio 24 d. įregistruoti V. Ž. vardu dovanojimo sutarties, sudarytos 1995 m. sausio 24 d., pagrindu. Skundo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (II t., b. l. 25–29) administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, jog terminas skundui dėl vilkinimo paduoti yra praleistas.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik iš 2000 m. kovo 23 d. žemės sklypo laikinojo plano. Teismas nurodė, kad jau iš 1994 m. gegužės 4 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkio Nr. 192-v matyti, kad B. S. nuosavybės teise suteiktas 25,5 ha ploto žemės sklypas. Pažymėjo, kad Dovanojimo sutartis patvirtina, kad 1995 m. sausio 24 d. B. S. jai priklausiusį žemės sklypą padovanojo pareiškėjui. Teismas akcentavo, kad Dovanojimo sutarties 1 punkte nurodyta, jog B. S. dovanoja jai priklausantį 25,5 ha žemės sklypą, o 6 punkte nurodytas ir nuosavybės pagrindas, tarp kurių yra paminėta 1995 m. sausio 11 d. Lazdijų rajono žemėtvarkos tarnybos išduota pažyma Nr. 59/1372-1 iš valstybinio žemės kadastro duomenų registro. Todėl teismas padarė išvadą, kad jau Dovanojimo sutarties sudarymo bei pasirašymo metu tiek dovanotoja, tiek dovanos gavėjas žinojo (turėjo objektyvią galimybę žinoti) apie kadastre įrašytus duomenis ir tai, jog dovanojimo objektas – ne du, kaip nurodo pareiškėjas, bet vienas 25,5 ha ploto žemės sklypas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, suprasdamas, jog jo teisės pažeistos, tokios teisės įstatymuose nustatyta tvarka bei terminais operatyviai negynė ir, teismas vertino, į teismą jis nesikreipė dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, priklausančių tik nuo jo valios.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad net ir pripažinus, jog tik susipažinimo su 2000 m. kovo 23 d. žemės sklypo laikinuoju planu momentu pareiškėjui tapo žinoma apie tariamą teisių pažeidimą, terminas skundui paduoti yra praleistas be svarbių priežasčių. Įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 30, 31 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad asmenų prašymams nuo jų gavimo institucijoje dienos yra nustatyti konkretūs nagrinėjimo terminai, kurių privalu laikytis. Negavus atsakymo ar nesutinkant su jų turiniu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atstovė nurodė, kad susipažinus su laikinuoju planu žodžiu kreipėsi į Lazdijų rajono žemėtvarkos tarnybą dėl klaidos ištaisymo, bet objektyvių duomenų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, nėra. Pareiškėjas nurodė, kad nesulaukęs atsakymo jis tik 2003 m. sausio 23 d. kreipėsi raštu. Įvertinęs tai teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo pažeistą teisę gynė netinkamai, nebuvo rūpestingas, atidus, elgėsi neatsakingai, gindamas savo pažeistas teises prašymą administravimo subjektui pateikė praėjus beveik trims metams nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aplinkybės, kad siekdamas apginti galimai pažeistas savo teises, pareiškėjas kreipiasi ne į teismą, o į kitas institucijas, kai toks kreipimasis dėl ginčo iškėlimo administraciniame teisme nėra numatytas įstatymu ir nėra būtinas, yra vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios priklausė nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo pasirenkant savo teisių gynybos būdą. Teismas akcentavo ir tai, kad ginčo atveju pareiškėjo prašymai įvairiems administravimo subjektams iki kreipimosi į teismą tęsėsi nepateisinamai ilgai. Teismas vertino, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą elgtis pakankamai rūpestingai, apdairiai, atidžiai, nedelsti taip ilgai paduoti skundą teismui, savo valia pasirinko kitokį netinkamą elgesio variantą, kreipdamasis į įvairias institucijas, susirašinėdamas su jomis, o tai negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad siekdamas padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnyje nustatyta tvarka aiškino pareiškėjui teisę tikslinti skundą, išsakyti savo poziciją dėl termino skundui paduoti, tačiau pareiškėjas, pasinaudodamas tokia teismo suteikta teise, suformulavo reikalavimą, dėl kurio, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės jau buvo pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-673/2010, kurioje jis reiškė panašius reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės B. S., Dovanojimo sutartis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tol, kol jie nėra nuginčyti, pripažįstami teisėtais. Nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo taip pat laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad tokios reikšmingos aplinkybės, pažymint, kad B. S. ar kiti suinteresuoti asmenys minėtų dokumentų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, buvo konstatuotos ir nurodytoje nutartyje, be kita ko, taip pat atmetant kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog klaidingus duomenis kadastrui pateikė žemėtvarkos tarnyba, bei nurodant, jog įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą ištaisyti žemės nuosavybės dokumentuose padarytas klaidas, patikslinant sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas V. Ž. padavė atskirąjį skundą bei prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.130 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad byloje esantys raštai patvirtina, jog senaties terminas skundui paduoti buvo nutrauktas, nes prievolė buvo pradėta vykdyti. Teigia, kad ginti pažeistas teises trukdė atsakingų institucijų raštuose pateikti pažadai prievolę įvykdyti. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo papildyme pateiktų argumentų, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Akcentuoja, kad skundu prašoma patikslinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ši teisė terminu nėra ribojama. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Lazdijų rajono valdybos 1994 m. gegužės 4 d. potvarkį Nr. 192-V.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi CK 1.130 straipsnio nuostatomis, nes šiuo atveju nagrinėjama ne civilinė, o administracinė byla. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jei padaryta klaida pripažįstama ir taisoma, tai nutraukia terminą skundui paduoti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog terminas skundui paduoti yra praleistas ir pagrįstai jo neatnaujino. Akcentuoja, kad pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, pareiškėjas nuosavybės teise Pazapsių kaime, Lazdijų rajone, valdo 25,5 ha žemės plotą, t. y. visą B. S. jam dovanotą žemės plotą, todėl atsakovas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas valdo mažesnį nei 25,5 ha žemės sklypą. Pažymi, kad 2000 m. kovo 23 d. patvirtintas laikinasis planas galioja iki bus pakeistas kitu planu, parengus, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus arba žemės sklypą padalijus (sujungus), ir atitinkamai, patikslinus valstybinio žemės kadastro duomenis. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 19 straipsniu ir nurodo, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypus įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, todėl jis pats turi susimokėti bei atlikti geodezinius matavimus. Teigia, kad tik atlikus kadastrinius matavimus, bus galimybė nustatyti tikslias žemės naudmenų charakteristikas, plotą bei tikslinti kadastro duomenis. Aiškina, kad laiku atsakė į pareiškėjo skundus, nevilkino jų tyrimo – tai patvirtinta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Hidroprojektas“ atsileipime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Mano, kad pareiškėjas žinojo, jog valdo tik vieną sklypą, nes 1992 m. balandžio 2 d. inžinierius V. G. preliminariais matavimais vietovėje paženklino sugrąžinamą natūra žemės sklypą Nr. 6 ir paruošė nuosavybės atkūrimo bylą nurodydamas, kad suformuoto žemės sklypo plotas yra 25,50 ha. Akcentuoja, kad Tarnybos 2006 m. vasario 21 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Ž-81-161, skirtame V. Ž. ir Alytaus apskrities viršininko administracijai, buvo išaiškinta, kodėl negalima administracine tvarka patikslinti dokumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2012 m. sausio 30 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutarė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą – jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Todėl siekiant nustatyti, ar atskiruoju skundu skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, visų pirma turi būti nustatyta, kokie skundo bei patikslintų skundų reikalavimai buvo teismo priimti nagrinėti pažeidžiant nurodytas taisykles.

Iš atskiruoju skundu skundžiamos 2012 m. sausio 30 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal 2011 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautą pareiškėjo patikslintą skundą. Palyginusi patikslintu skundu pareiškėjo pareikštą reikalavimą su pirminiu skundu reikštu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi priimtu reikalavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad patikslintu skundu buvo pareikštas iš esmės naujas reikalavimas – t. y. pirminiu skundu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Tarnybos Lazdijų, Druskininkų skyrių, atlikus atitinkamus veiksmus, įregistruoti du žemės sklypus, paskutiniu skundo tikslinimu pareiškėjas iš esmės prašė įpareigoti atsakovą išreikalauti kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialui, kad būtų patikslinti Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti atitinkami duomenys. Tokiu būdu pirminiu skundu pareiškėjas prašė atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus dėl žemės sklypo įregistravimo, tuo tarpu patikslintu skundu pareiškėjas teismo prašo atsakovą įpareigoti atlikti tik techninį veiksmą – išreikalauti kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialui.

Skundo (arba jo dalies atsisakymas) ir jo tikslinimas ar jo pagrindo ar dalyko pakeitimas yra kokybiškai skirtingi procesiniai veiksmai. Pareiškėjo skundo tikslinimas turėtų būti suprantamas kaip jo pagrindo papildymas naujais teisiškai reikšmingais argumentais, susijusiais tiek su naujų faktinių aplinkybių, tiek su papildomų teisinių pagrindų nurodymu. Gali būti tikslinamas ir skundo reikalavimas pasirenkant papildomą ar alternatyvų pažeistos teisės gynimo būdą. Skundo pagrindo arba reikalavimų pakeitimas reiškia arba tos pačios pažeistos gynimą grindžiant iš esmės kita teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktinių ir teisinių) visuma, arba iš esmės naujo pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-400/2012). Byloje nėra duomenų, kad pirminiu skundu reikšto reikalavimo pareiškėjas būtų atsisakęs. Iš 2011 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gauto pareiškėjo skundo patikslinimo matyti, kad pareiškėjas atsisakė tik skundo papildyme reikštų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Vykdydamas teisingumą, teismas turi įvertinti visas skundo (prašymo) pagrindu nurodytas aplinkybes, skunde (prašyme) pareikštus reikalavimus. Sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių kaip skundo (prašymo) pagrindas nurodomų aplinkybių, nepasisako dėl skunde (prašyme) iškeltų pakankamai savarankiškų reikalavimų, ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas. Tokioje byloje teisingumas nėra įvykdomas, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1286/2006, 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-333/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad atskiruoju skundu skundžiamos nutarties aprašomojoje bei motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėja bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo, kaip buvo nustatyta, pareiškėjas prašo atsakovą įpareigoti išreikalauti kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centrui. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad nors ir padarė išvadą, jog skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, teismas ėmėsi vertinti ir skundo pagrįstumą bei konstatavo, kad įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą ištaisyti žemės nuosavybės dokumentuose padarytas klaidas, patikslinant sklypų sudėtį pagal pateiktus archyvinius dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje reikalavimo ištaisyti žemės nuosavybės dokumentuose padarytas klaidas pareiškėjas nereiškė – toks reikalavimas buvo reiškiamas ir išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. A444-673/2010. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas tapatus reikalavimas administracinėje byloje Nr. A444-673/2010 jau išnagrinėtam reikalavimui. Tokiu būdu apskritai tampa neaišku, kokius reikalavimus nagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir kuriuos įvertino kaip pareikštus praleidus skundo padavimo terminą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo ribas ir galimai išnagrinėjo ne tik ne visus pareiškėjo šioje byloje pareikštus reikalavimus, bet apskritai nagrinėjo klausimus, kurie šioje byloje keliami nebuvo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad nagrinėdamas klausimą dėl skundo padavimo terminų, teismas skundo padavimo termino nesiejo nei su pirminio, nei su patikslinto skundo reikalavimais – vertindamas nuo kada turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, kada pareiškėjas sužinojo, jog jam B. S. padovanotas žemės nekilnojamojo turto kadastre yra registruotas kaip vientisas.

Nagrinėjamu atveju, kaip galima daryti išvadą įvertinus byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, pareiškėjas siekia, kad Tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius būtų įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia, jog atsakovas būtų įpareigotas veikti, nes jis vilkina pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 296). Taigi sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodyto vertinimo neatliko. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundu ir skundo patikslinimu reikštų reikalavimų, vadinasi atskirai nevertino kiekvieno iš reikalavimo pobūdžio – t. y. ar pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsisakymu atlikti veiksmus ar mano, kad atsakovas neatlieka veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

ABTĮ 33 straipsnyje yra reglamentuojami skundo administraciniams teismams padavimo terminai – jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (1 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (2 d.). Įstatymų leidėjas numatė skirtingus skundo padavimo terminus – skundžiant konkretų aktą ar veiksmą yra nustatytas vieno mėnesio terminas nuo akto paskelbimo ar įteikimo, skundžiant neveikimą (vilkinimą) – du mėnesiai nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Todėl ypač svarbu tinkamai identifikuoti, ar skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas paduoda kai atsakovas atsisako atlikti veiksmus, ar prašoma įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jis neatsisako atlikti (nėra sprendimo dėl atsisakymo), tačiau atsakovas, turėdamas pareigą atitinkamai veikti, šios pareigos per numatytus terminais neįvykdo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis turėjo tiksliai nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ar kitas institucijas dėl jų kompetencijai priskirtų pareigų vykdymo, ar atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, ar vilkino veiksmų atlikimą. Šių aplinkybių nustatymas padėtų apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką bei įvertinti, ar teismui reiškiami reikalavimai nepraleidus terminų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundo patikslinime, kuris teismo buvo priimtas nagrinėti, reiškiamo reikalavimo turinio matyti, kad juo galbūt pareiškėjas reiškia reikalavimą ne tik Tarnybos Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriui (išreikalauti kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikti VĮ Registrų centro Alytaus filialui), bet ir VĮ Registrų centro Alytaus filialui, kad šis patikslintų Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis – įregistruojant V. Ž. priklausantį bendrą 25,5 ha žemės plotą, susidedantį iš atskirų sklypų pagal archyvinius dokumentus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip netyrė, t. y. neišsiaiškino tikrosios pareiškėjo valios, nevertino dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo įtraukimo į bylą atsakovu ir dėl reiškiamo reikalavimo pateikimo teismui tvarkos, nors pareiškėjo atstovė 2011 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje ir nurodė, kad dokumentus turi pateikti Tarnybos Lazdijų, Druskininkų skyrius, o duomenis ištaisyti – VĮ Registrų centras (I t. b. l. 200).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė šios bylos ribas, užėjo už skundo ribų, neteisingai aiškino ir taikė procesines teises normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atkreipti dėmesį į šioje nutartyje nurodytus trūkumus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė