Legislator Case Law & Legislation
2135e5a3-405a-4f5e-9b1b-c67f4023fe2d AI generated

2135e5a3-405a-4f5e-9b1b-c67f4023fe2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2135e5a3-405a-4f5e-9b1b-c67f4023fe2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas) 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BK 10/12/12MN (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ Bankas suteikė atsakovui kreditÄ . Atsakovas, kaip Banko skolininkas, prievolei pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo Nr. 03/1/2010/0008664, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais bei žemės sklypÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas): 0,20999 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

2135e5a3-405a-4f5e-9b1b-c67f4023fe2d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nurodė, kad, paaiÅ¡kėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė D. S. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-1446-302/2017 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00667-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo S. L. 87 500 Eur nuostolių, 3 523,97 Eur palÅ«kanas ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas) 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BK 10/12/12MN (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ Bankas suteikė atsakovui kreditÄ . Atsakovas, kaip Banko skolininkas, prievolei pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo Nr. 03/1/2010/0008664, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais bei žemės sklypÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas): 0,20999 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Å¡iltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡iltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitÄ statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 21 d. Å¡alys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria visas minėtas turtas buvo priskirtas bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei. Atsakovui neįvykdžius Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-Ä jį notarų biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo.

Bankas pateikė antstoliui vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 302 027,41 Eur skolos, 308,85 Eur notaro atlyginimo, 16 proc. metinių sutartinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos bei nesumokėtų palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo įraÅ¡o atlikimo dienos iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Vykdomojoje byloje buvo paskirta turto ekspertizė, kurios 2016 m. birželio 1 d. aktu Nr. 2123 EKZ2016 RVI KLAI turto rinkos vertė 2016 m. birželio 1 dienÄ sudarė 175 000 Eur. 2016 m. gruodžio 12 d. turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių už 105 000 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atsakovo įsipareigojimai Bankui pagal Kreditavimo sutartį pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į visÄ Ä¯keistÄ turtÄ , t. y. tiek į atsakovui, tiek į ieÅ¡kovei jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį. Kadangi turto ekspertizės aktu buvo nustatyta 175 000 Eur turto rinkos vertė, tai ieÅ¡kovės teigimu, jai tenkančios 1/2 turto dalies vertė sudaro 87 500 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse, 6.114 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininkÄ , pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kadangi Banko reikalavimas iÅ¡ dalies buvo patenkintas iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios turto dalies, ieÅ¡kovės teigimu, ji regreso tvarka turi teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ pagrindinio skolininko – atsakovo, jai priklausiusio turto, kuris buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, vertę pinigais.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ yra numatyta ir CK 3.115 straipsnio 2 dalyje II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinę bylÄ nutraukė.

4. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas laikosi praktikos, jog visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad D. S. ir S. L. (ieškovės ir atsakovo šioje byloje) bendro turto padalijimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017.

6. Ä®vertinęs minėtÄ aplinkybę, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas - teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

7. Teismas nurodė, kad, paaiÅ¡kėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė D. S. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus: 8.1. Nors turto pardavimo faktas asmeninės atsakovo prievolės įvykdymui ir buvo žinomas ieÅ¡kovei civilinės bylos Nr. N2-10-889/2017 nagrinėjimo metu, tačiau vien tai negali bÅ«ti pagrindas nutraukti procesÄ pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Ginčo turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių 2016 m. gruodžio 12 d., o tai reiÅ¡kia, kad realiai dalintino turto neliko dar iki sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017 priėmimo.

Nelikus dalintino turto, akivaizdu, kad jis negalėjo bÅ«ti įtrauktas ir į dalintino turto balansÄ ir bÅ«ti santuokos bylos nutraukimo bylos dalykas. 8.2. Žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimas Å¡ioje byloje neturėtų jokios įtakos kitiems santuokos nutraukimo byloje iÅ¡spręstiems klausimams, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga bÅ«tų atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje. 8.3. Tos pačios pakopos teismų praktika Å¡iuo klausimu yra nevienoda. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-574-227/2017 yra konstatavęs, kad asmuo santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto klausimus gali spręsti pareikÅ¡damas naujÄ ieÅ¡kinį teismui. 8.4.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusių aplinkybių ieškovė negalėtų laisvai pasinaudoti šiuo institutu.

9. Atsakovas S. L. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus: 9.1. ReikalavimÄ dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡ti civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017, kurioje buvo nagrinėjami klausimai dėl prievolių tarp Å¡alių paskirstymo bei santuokoje įgyto turto padalinimo, įskaitant ir kompensacijų vienas kitam klausimus.

Pati apeliantė pripažįsta, kad ji nagrinėjamoje byloje praÅ¡o kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ bÅ«tent CK 3.115 straipsnio 2 dalies pagrindu, o tai reiÅ¡kia, kad reikalavimas yra susijęs su santuokos nutraukimo byloje nagrinėtais klausimais, todėl teismas pagrįstai bylÄ nutraukė. 9.2. Po santuokos nutraukimo paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, susijusioms su turtiniais buvusių sutuoktinių klausimais, konstatavus, jog yra pagrindas iÅ¡nagrinėtos bylos procesÄ atnaujinti, turi bÅ«ti sprendžiami atnaujintoje santuokos nutraukimo byloje. 9.3.

Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-574-227/2017 faktinė situacija skiriasi nuo Å¡ios bylos, todėl apeliantės nurodoma praktika vadovautis nėra jokio pagrindo, Nurodytoje Panevėžio apygardos teismo byloje buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas. 9.4. IeÅ¡kovės teiginys, kad galimybės ginti savo pažeistas teises atnaujinant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimÄ yra ribotos, todėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ galima laikyti iÅ¡skirtine, yra tik niekuo nepagrįsta ieÅ¡kovės nuomonė.

Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo 12. Byloje sprendžiama dėl turtinio reikalavimo nagrinėjimo atskiroje ne santuokos nutraukimo byloje.

13. Nustatęs, kad ieÅ¡kovės D. S. ir atsakovo S. L. bendro turto padalijimo klausimas buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017, pirmosios instancijos teismas bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo nutraukė CPK 293 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

14. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Å iuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta tik konstatavus iÅ¡nagrinėto ir nagrinėjamo ieÅ¡kinių tapatumÄ .

15. Sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios Å¡alys, kurios buvo Å¡alimis tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje.

16. IeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieÅ¡kinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų.

17. Pažymėtina, kad, vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieÅ¡kinio dalyko identiÅ¡kumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. Sprendžiant dėl tapataus ieÅ¡kinio pagrindo turi bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau iÅ¡nagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek Å¡ioje, tiek pirmiau iÅ¡nagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje Å¡alys yra tapačios, todėl dėl Å¡io elemento, kaip vieno iÅ¡ ieÅ¡kinių tapatumÄ apibrėžiančių sÄ lygų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad ginčo dalykas ir pagrindas abejose bylose nėra tapatÅ«s, todėl Å¡ie abiejų lyginamų ieÅ¡kinių (bylų) elementai ir aptartini.

Civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017 buvo sprendžiamas Å¡alių santuokos nutraukimo ir visi iÅ¡ to kylantys klausimai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, nutraukiant santuokÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas).

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ieÅ¡kovei priklausanti turto dalis buvo parduotas iÅ¡ varžytynių 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. dar iki sprendimo minėtoje byloje priėmimo, todėl, nustačius, kad sutuoktiniai turto neturi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendime buvo padalintos tik Å¡alių prievolės ir iÅ¡spręsti kiti klausimai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad iÅ¡ jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo privaloma tvarka įvykdyta prievolė už skolininkÄ .

Sutiktina, kad apeliantė į teismÄ kreipėsi su savarankiÅ¡ku reikalavimu, kurį gali reikÅ¡ti kaip asmuo, perėmęs kreditoriaus teises (trečiasis asmuo už skolininkÄ Ä¯vykdęs prievolę įgyja ta apimtimi ir kreditoriaus teises), regreso tvarka kompensuoti atsakovo veiksmais, nulemto turto netekimÄ , jo verte.

19. Ä®vertinus Å¡alių santuokos nutraukimo byloje nagrinėtų reikalavimų esmę (bendrų prievolių ir turto padalinimas) ir Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovė dar santuokos metu prarado savo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įvykdydama prievolę už atsakovÄ , darytina iÅ¡vada, kad civilinės bylos Nr. N2-10-889/2017 ir nagrinėjamos bylos tiek ieÅ¡kinio pagrindas, tiek dalykas skiriasi, o Å¡ioje byloje keliamo klausimo iÅ¡sprendimas neturės jokios įtakos santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡spręstiems klausimams.

20. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, neteisingai įvertino ginčui reikÅ¡mingas ieÅ¡kinių tapatumÄ pagrindžiančias (paneigiančias) faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Romualda Janovičienė