2020-06-17 Nr. AB-12148-3-61-3-01118-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-06-17 Nr. AB-12148-3-61-3-01118-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Z. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį dėl 1 563,95 Eur ir 100,01 Eur sankcijos pritaikymo ir 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. BRK-957, kuriuo 1 563,95 Eur ir 100,01 Eur sankcijos paliktos galioti (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-685-552/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01118-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas Z. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį dėl 1 563,95 Eur ir 100,01 Eur sankcijos pritaikymo ir 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. BRK-957, kuriuo 1 563,95 Eur ir 100,01 Eur sankcijos paliktos galioti (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal 2013 m. kovo 29 d. sudarytą paramos sutartį (toliau – ir Sutartis) su Agentūra įgyvendino projektą Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas (duomenys neskelbtini) miške“ (toliau – ir Projektas). Agentūra 2016 m. spalio 12 d. atlikusi patikrą vietoje nustatė, kad nerasta viena akmeninė skulptūra, kuri turėjo būti įrengta pagal Projektą, pažintinis takas apžėlęs žolėmis, ant tako išvirtę medžiai. Agentūra, 2017 m. gegužės 2 d. atlikusi patikrą vietoje, nurodė, jog dingusi skulptūra neatstatyta, pavėsinė rasta be suoliukų ir stalo, o vietoje akmeninių suoliukų įsigyti mediniai suoliukai. Pareiškėja 2017 m. gegužės 23 d. raštu Agentūrai paaiškino, jog dėl skulptūros pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, vyksta kaltų asmenų paieška, o Projekto pakeitimas buvo pateiktas Agentūrai. Patikros vietoje metu Agentūra užfiksavo, jog įrengti mediniai suoliukai, tačiau Agentūra buvo tinkamai informuota apie suoliukų medžiagos pakeitimus. Agentūra, apmokėjusi už suoliukų įrengimą, patvirtinto, jog Projektas įgyvendintas tinkamai.
3. Pareiškėja paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) gavo 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 31N-1669(8.1) (toliau – ir Raštas), kuriuo Ministerija Agentūros prašė peržiūrėti pritaikytą 1 563,95 Eur dydžio sankciją už pavėsinės įrengimą bei 100,01 Eur sankciją už pakeistą Privataus miško tvarkymo projektą, nesuderintą su Agentūra. Agentūra Sprendimu Nr. 2 pareiškėjai taikytos sankcijos nepakeitė. Aplinkybės dėl netinkamų suoliukų įrengimo buvo nustatytos 2014 m. liepos mėnesį, t. y., praėjus daugiau kaip 3 metams nuo paramos išmokėjimo. Agentūra nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėja pažeidė Projekto reikalavimus. Sankcija pareiškėjai paskirta dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos atliekant mokėjimo prašymo vertinimą 2014 metais ir kurių Agentūra pažeidimu nelaikė ir išmokėjo paramą. Agentūra dėl neaiškių priežasčių 2017 metais nusprendė laikyti pažeidimu pakeistą Projektą ir tinkamą pavėsinės įrengimą, kuriam ji pritarė, išmokėdama paramos lėšas, prieš tai atlikusi visas privalomas administracines procedūras. Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Projekto pakeitimą, todėl pareiškėjai skyrus sankciją buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai.
4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Agentūra paaiškino, kad pareiškėja 2012 m. liepos 31 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška) Projektui įgyvendinti. Pareiškėja Agentūrai pateikė 2014 m. liepos 1 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KL-12-1-011543-MP002, kuriuo prašė kompensuoti patirtas išlaidas už įsigytą turtą. Agentūra 2014 m. liepos 17–21 d. atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios metu Projekto įgyvendinimo vietoje buvo rastas nurodytas įsigytas turtas, tačiau vietoje Paraiškoje numatytų 10 akmeninių suoliukų rasta 10 vnt. medinių suoliukų, o pavėsinėje nebuvo įrengti Paraiškoje nurodytas stalas ir akmeniniai suoliukai aplink jį. 2014 m. liepos 17–21 d. patikros vietoje metu buvo pateiktas su Agentūra nesuderintas supaprastintas projektas Nr. VS/12 06, kuriame nurodyta, kad prie pažintinio tako bus įrengiama 10 vnt. akmeninių suoliukų, o pavėsinėje bus įrengiamas stalas ir trys akmeniniai suoliukai aplink jį. Agentūra 2017 m. gegužės 2 d. atliko Projekto patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad neatitikimai neištaisyti, prie pažintinio tako įrengti mediniai suoliukai (10 vnt.), o pavėsinėje nėra įrengto stalo ir trijų akmeninių suoliukų, su Agentūra nesuderintas miško tvarkybos projekto pakeitimas. Agentūra nesutiko su Ministerijos pozicija, tai, jog Agentūra iš pradžių nenustatė netinkamų finansuoti išlaidų ir paramos lėšos už investicijas buvo išmokėtos, sudaro pagrindą netaikyti sankcijų. Pareiškėja, pateikdama Paraišką patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis, įsipareigojo vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje, o Agentūrai pareikalavus, įsipareigojo grąžinti gautą paramą, jei Projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta, arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės.
II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos Z. Š. skundą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalį dėl 1 563,95 Eur ir 100,01 Eur sankcijos pritaikymo, nustatant pareiškėjai 781,98 Eur dydžio sankciją už neįrengtus stalą ir suoliukus ir 50 Eur dydžio sankciją už miško tvarkybos projekto pakeitimą, pakeitė Agentūros 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. BRK-957 dalį dėl 1 563,95 Eur ir 100,01 Eur sankcijos pritaikymo, nustatant pareiškėjai 781,98 Eur dydžio sankciją už neįrengtus stalą ir suoliukus ir 50 Eur dydžio sankciją už miško tvarkybos projekto pakeitimą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. liepos 31 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 2IM-KL-12-1-011543-PR001 Projektui įgyvendinti. Pareiškėja ir Agentūra 2013 m. kovo 29 d. pasirašė Sutartį. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 28 d. atliko Projekto patikrą vietoje, kurios metu, be kita ko, nustatė, kad rasti mediniai suoliukai, o pavėsinėje nėra stalo ir suoliukų. Pareiškėja apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus buvo informuota 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-VL-0235173. Atsižvelgdama į patikrinimų metu nustatytas aplinkybes Agentūra priėmė 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. SKP-80 „Dėl Z. Š. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo, be kita ko, iš pareiškėjos nuspręsta susigrąžinti 1 563,95 Eur paramą už pavėsinę bei 100,01 Eur paramą dėl pakeisto privataus miško tvarkymo projekto. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, pateikė skundą Ministerijai. Ministerija 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3IN-1669 (8.1) „Dėl skundo“ informavo Agentūrą, kad, Ministerijos nuomone, 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nepagrįstai pritaikyta 1 563,95 Eur paramos susigrąžinimo sankcija dėl pavėsinės bei 100,01 Eur sankcija dėl pakeisto privataus miško tvarkymo projekto, bei prašė Agentūros peržiūrėti 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl 1 563,95 Eur paramos susigrąžinimo sankcijos dėl pavėsinės bei 100,01 Eur sankcijos dėl pakeisto privataus miško tvarkymo projekto. Agentūra 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. BRK-957 informavo pareiškėją ir Ministeriją, jog Sprendimo Nr. 1 nekeis.
8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintos Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).
9. Teismas nustatė, kad Agentūra laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. liepos 21 d. atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios metu Projekto įgyvendinimo vietoje buvo rastas visas mokėjimo prašyme nurodytas įsigytas turtas, tačiau vietoje Paraiškoje numatytų 10 akmeninių suoliukų rasta 10 vnt. medinių suoliukų, o pavėsinėje nebuvo įrengti Paraiškoje nurodytas stalas ir akmeniniai suoliukai aplink jį. Agentūra 2017 m. gegužės 2 d. atliko Projekto patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad neatitikimai neištaisyti, prie pažintinio tako įrengti mediniai suoliukai (10 vnt.), o pavėsinėje nėra įrengti stalas ir trys akmeniniai suoliukai. Pareiškėja apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus buvo informuota Agentūros 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-VL-0224469. Agentūra 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. BRK-1983 (14.5) „Dėl reikiamų dokumentų ir informacijos pateikimo“ įpareigojo pareiškėją per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos atstatyti nerastas investicijas, pateikti paaiškinimus / nuotraukas, t. y. pateikti paaiškinimus dėl pakeisto miškotvarkos projekto, dėl pavėsinės, kurioje nebuvo suoliukų ir stalo, paaiškinimus, kodėl akmeniniai suoliukai buvo pakeisti mediniais (10 vnt.). Pareiškėja 2017 m. gegužės 24 d. informavo Agentūrą apie sutvarkytą aplinką (pateikė nuotraukas), tačiau nepateikė informacijos apie stalo ir suoliukų įrengimą.
10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – patikros vietoje aktai, kurie patvirtina aplinkybę, jog prie pažintinio tako įrengti mediniai suoliukai (10 vnt.), o pavėsinėje nėra įrengti stalas ir trys akmeniniai suoliukai. Paraiškoje pateiktas miškotvarkos projektas Nr. 42966, pagal kurį pareiškėja įsipareigojo įrengti akmeninius suoliukus. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų patikrinimo aktų išvadas, jog, įgyvendindama Projektą, pareiškėja įrengė inventorių, kuris neatitinka su Paraiška suderinto miškotvarkos projekto Nr. 42966. Įgyvendinimo taisyklių 110 punkte nustatyta, kad, paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 113.10 punktą paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas. Pareiškėja Sutartimi įsipareigojo sutartį vykdyti pagal pateiktą Paraišką, apie nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo įsipareigojo pranešti Agentūrai (Sutarties 17.1 ir 17.3 punktai). Pagal Sutarties 26.19 punktą Sutarties pažeidimas gali būti nustatomas, kai paramos gavėjas pažeidžia Sutarties sąlygas. Sutartimi nustatytas Projekto tikslas – gerinti aplinkos ir kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.15 punktą pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo sąlygų.
11. Teismas nustatė, kad Agentūra 2017 m. gegužės 12 d. pateikė pareiškėjai raštą, kuriame prašė pateikti paaiškinimus dėl miškotvarkos projekto sprendinių pakeitimo, bei aplinkybes, kodėl vietoje Paraiškoje numatytų akmeninių suoliukų įrengti mediniai suoliukai. Pareiškėja 2017 m. gegužės 18 d. rašte nepateikė paaiškinimų dėl suoliukų įrengimo. Pareiškėja Agentūros 2017 m. gegužės 12 d. raštu buvo informuota apie nustatytus pažeidimus, tačiau pareiškėja neištaisė pažeidimų dėl suoliukų įrengimo pažintiniame take ir suoliukų bei stalo įrengimo pavėsinėje. Teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės pagrįstai nustatė pažeidimą, apie jį informavo pareiškėją ir pasiūlė jai pateikti paaiškinimus, tačiau pareiškėja neištaisė pažeidimų, todėl yra pagrindas vertinti pareiškėjai pritaikytos sankcijos pagrįstumą.
12. Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 107 punkte nustatyta, jog Agentūra penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos turi teisę tikrinti, ar paramos gavėjas laikosi paramos sutartyje numatytų sąlygų, bet kuriame paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų administravimo etape gali būti atliekama patikra vietoje. Pareiškėja Sutartį pasirašė 2013 m. kovo 29 d., o patikrinimas, kurio pagrindu nustatyti pažeidimai, buvo atliktas 2017 metais, sankcija pareiškėjai paskirta 2017 m. rugsėjo 15 d., taigi patikra atlikta ir sankcijai paskirta nepasibaigus Projekto kontrolės laikotarpiui. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėja Agentūrai dar 2014 m. liepos 1 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KL-12-1-011543-MP002, kuriame prašė kompensuoti Projekto įgyvendinimo išlaidas. Agentūra laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. liepos 21 d. atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje ir neatitikimų nenustatė. Teismas pažymėjo, kad iš patikros vietoje užfiksuotų nuotraukų matyti, jog pavėsinė yra be stalo ir suoliukų, o vietoje suderintame privataus miško tvarkymo projekte numatytų akmeninių suoliukų pastatyti mediniai suoliukai, tačiau Agentūra pareiškėjai pagal pateiktą mokėjimo prašymą išmokėjo paramos lėšas už pareiškėjos patirtas išlaidas.
13. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad Agentūra, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. liepos 21 d. atlikusi patikrinimą ir nenustačiusi Projekto įgyvendinimo pažeidimų, bei neišaiškinusi pareiškėjai minėtų pažeidimų ištaisymo galimybių bei gręsiančių sankcijų, galėjo sukelti pareiškėjai nepagrįstus lūkesčius, jog ji tinkamai įgyvendino Projekto dalį, kuri susijusi su suoliukų bei stalo įrengimu. Agentūros veiksmai, kai 2017 metais yra konstatuojami pažeidimai, kurie turėjo būti konstatuoti atliekant patikrinimą 2014 metais, iš esmės neatitinka gero administravimo principo. Tokie Agentūros veiksmai sukėlė pareiškėjai pagrįstą teisėtą lūkestį, kad Projektas įgyvendintas tinkamai, be to, pareiškėjai nebuvo nurodyta ištaisyti pažeidimus 2014 metais, todėl toks reikalavimas 2017 metais taip pat nesuderinamas su gero administravimo principu. Todėl teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtumo principais, vertino, kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą sankciją 50 proc. Teismas nusprendė pakeisti Agentūros Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 ir nustatyti 781,98 Eur sankciją už neįrengtus stalą ir suoliukus ir 50 Eur sankciją už miško tvarkybos projekto pakeitimą.
III. 14. Pareiškėja Z. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir patenkinti jos skundą.
15. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, susijusių su pareigos įrengti suoliukus ir stalą pavėsinėje, nebuvimu. Pagal Paraišką ir Sutartį numatyta tik pavėsinės įrengimo kaina, nebuvo numatyti suoliukai ir stalai. Jeigu pavėsinė būtų buvusi planuojama įrengti su suoliukais ir stalu, šie objektai Paraiškoje būtų nurodomi kaip atskiri finansavimo objektai; taip pat ir atskirai nurodytas konkretus suoliukų skaičius paraiškoje ir kiekvieno vieneto įrengimo kaina. Agentūra pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją, lygią visai pavėsinės įrengimo kainai, nors pavėsinė yra įrengta; jos statybai patirtos visos išlaidos, nurodytos 2014 m. liepos 1 d. mokėjimo prašyme. Į šią aplinkybę neatsižvelgė ir teismas, sumažindamas sankciją, lygią pavėsinės įrengimo kaštams per pusę. 2014 m. liepos 1 d. mokėjimo prašyme nebuvo prašoma kompensuoti už pavėsinės baldus, nes pagal paraišką, jie nebuvo planuojami įrengti, todėl sankcija pritaikyta neteisėtai. 2014 m. liepos 17 d. patikros vietoje ataskaitoje 16 punkte numatyta, kad neatitikimų nenustatyta, pavėsinės investicija įvykdyta, išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti, investicija patikrinta iš dokumentų ir pamatuota.
16. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paramos administravimo procedūrų pažeidimų, sumažindamas pritaikytą sankciją, nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nusprendė, jog sankcija mažinama būtent 50 proc., o ne iš viso netaikytina, nors pavėsinė buvo įrengta. Atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 52.4, 56, 114, 116 ir 117 punktus, Agentūra turi atidžiai ir apdairiai vykdyti savo pareigas visose projekto stadijose, o ne apsiriboti sankcijos taikymu po paramos išmokėjimo. Agentūra turėjo visas galimybes pareikšti nuomone dėl projekto išlaidu tinkamumo finansuoti, tačiau išmokėdama paramą ir neinformuodama apie jokius neatitikimus, ji patvirtino, jog projektas įgyvendintas tinkamai.
17. Pareiškėja nurodo, kad pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 4, 7 ir 19 punktus Agentūros teisė iš naujo administruoti paraiškas, jei nustatoma neatitikimų, nėra absoliuti ir turėtų būti ribojama nauju aplinkybių paaiškėjimo bei teisės aktų nustatytų procedūrų ir terminų laikymosi. Šiuo atveju jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos išmokant paramą, nebuvo nustatyta. Agentūrai nebuvo jokių kliūčių pradėti pažeidimo tyrimą per nustatytą 20 darbo dienų terminą, paaiškėjus aplinkybėms, kurias dėl nepaaiškinamų priežasčių praėjus daugiau nei trims metams ji nusprendė laikyti pažeidimu. Todėl sankcijos taikymas dėl tų pačių aplinkybių, kurios egzistavo paramos išmokėjimo metu yra neteisėtas ir neatitinka gero administravimo principų. Administravimo taisyklių redakcija, galiojusi Paramos sutarties pasirašymo metu (2013 m. kovo 29 d.) apkritai teisės iš naujo administruoti paraiškas Agentūrai nesuteikė.
18. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių pagrindų, kuriais vadovaujantis Sprendimu buvo paskirta sankcija.
19. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Agentūra nurodo, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, ji Paraiškoje buvo nurodžiusi, jog pavėsinėje įrengs akmeninį stalą ir akmeninius suoliukus (Paraiškos III dalis „Projekto santrauka“, V dalies „Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas“ 6.4 punktas). 2014 m. liepos 17–21 d. patikros vietoje metu pareiškėjos atstovas pateikė su Agentūra nesuderintą Supaprastintą projektą Nr. VS/12 06, kuriame nurodyta, kad prie pažintinio tako bus įrengiama 10 vnt. medinių suoliukų, o pavėsinėje bus įrengiamas akmeninis stalas ir trys akmeniniai suoliukai aplink jį. Taigi pareiškėja įsipareigojo įrengti ne tik pavėsinę, bet akmeninį stalą ir akmeninius suoliukus, nurodydama, kad tai bus viena išlaidų grupė, už kurią bus prašoma paramos. Pareiškėja, pateikdama Paraišką, patvirtino kad yra susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis, įsipareigojo vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, o įgaliotai institucijai pareikalavus, grąžinti gautą paramą, jei Projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės. Paramos gavėja nepasiekė projekto tikslo – gerinti aplinkos ir kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę, už paramos lėšas įsigytos investicijos neatliko savo funkcijos.
21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertinio Agentūros veiksmus, atliekant paramos administravimo procedūras ir nustatė, kad Agentūra iš esmės pagrįstai nustatė pažeidimą, apie jį informavo pareiškėją ir pasiūlė jai pateikti paaiškinimus, tačiau pareiškėja neištaisė pažeidimų. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas vertinti pareiškėjai pritaikytos sankcijos pagrįstumą. Teismas, sprendime įvertinęs Agentūros veiksmus, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtumo principais, nusprendė pakeisti skundžiamų sprendimų dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo taikyta ekonominė sankcija – dalies paramos susigrąžinimas – teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pareiškėja nesutiko su Agentūros sprendimais taikyti jai ekonominę sankciją, nes Sprendimuose nebuvo konkrečiai nurodyti jos padaryti pažeidimai, 2014 metais buvo pareikštos pretenzijos, tačiau vėliau išmokėta visa paramos suma, todėl pažeisti jos teisėti lūkesčiai.
24. Pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjos padarytus pažeidimus, tačiau įvertinęs Agentūros elgesį kaip neatitinkantį gero administravimo principo, sumažino pareiškėjai taikytą sankciją 50 procentų.
25. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, iš esmės kvestionuoja jį netinkamo įrodymų vertinimo aspektu bei sankcijos sumažinimo dydžio nemotyvuotumu, dar kartą akcentuoja gero administravimo principo pažeidimą, kuris turėtų lemti skundžiamų aktų panaikinimą.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Ginčo santykius, Agentūros teises bei pareigas, administruojant paramos lėšas bei priimant sprendimus dėl tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reglamentuoja Administravimo, Įgyvendinimo , Pažeidimų administravimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtinta Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika (2012 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 3D-79 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 12 d. iki 2015 m. sausio 1 d., ir 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3D-637 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.).
28. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
29. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, jog pareiškėja buvo įsipareigojusi pavėsinėje įrengti akmeninį stalą ir suoliukus ( Paraiškoje išdėstyta Projekto santrauka, išlaidų sąrašas, Supaprastintas projektas Nr. VS/12 06 (b.t.2, l.13,80), tačiau to nepadarė. Nors apeliantė teigia, kad be pagrindo taikyta sankcija visai pavėsinės įrengimo kainai, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sankciją sumažino, o argumentas, jog vienos pavėsinės įrengimo kaina nesikeitė, lyginant su pavėsinės ir joje esančių stalo ir suoliukų įrengimo kaina, nėra logiškas ir priimtinas. Projekte pareiškėja buvo numačiusi 6000 litų pavėsinės su stalu ir suoliukais įrengimui, tačiau sumokėjo visą šią sumą tik už pavėsinę, o tai kelia abejones išlaidų pagrįstumu ir tinkamumu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų visumos vertinimui ir to pagrindu padarytoms išvadoms.
30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog Agentūra 2014 metais jau buvo pastebėjusi neatitikimus Projekto įgyvendinime, tačiau išmokėjo paramą, tuo sukeldama pareiškėjai teisėtus lūkesčius, jog Projektas įgyvendintas tinkamai. Pažymėtina, jog Įgyvendinimo taisyklių 107 punktas nustato, kad projekto kontrolės laikotarpis – penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte numatytų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Paraišką pateikė 2012 metais, Sutartį pasirašė 2013 m. kovo 29 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Agentūra, atlikdama Projekto kontrolę, Įgyvendinimo taisyklių 107 punkto nuostatų nepažeidė. Pareiškėja įsipareigojo ne tik įgyvendinti Projektą, bet ir tam tikrą laikotarpį rūpintis įrengta infrastruktūra. Tai, kad 2014 metais nustačius projekto įgyvendinimo pažeidimus, prieš pareiškėją nebuvo imtasi priemonių, vertintina kaip palanki pareiškėjai aplinkybė, leidusi jai per papildomą laikotarpį pašalinti padarytus pažeidimus – įrengti trūkstamus stalą bei suoliukus pavėsinėje. Pareiškėja to per trejus metus nepadarė, todėl jai pagrįstai taikytos teisės aktuose numatytos sankcijos.
31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę. (žr.pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016). Agentūra niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjai, kad parama bus nesusigrąžinama net ir nustačius pažeidimus, o nustatyti pasirašytos Sutarties ir Projekto vykdymo pažeidimai pareiškėjai nesudaro teisėtų lūkesčių naudotis paramos lėšomis ne pagal paskirtį ar išvengti netinkamai panaudotos paramos grąžinimo.
32. Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip valstybės institucija, priimdama administracinį sprendimą turi laikytis ir gero administravimo principo, kuris yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 ir kt.) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Agentūra, 2014 metais tinkamai neįforminusi Projekto įgyvendinimo pažeidimų, neišaiškinusi pareiškėjai minėtų pažeidimų ištaisymo galimybių bei gręsiančių sankcijų, nesilaikė šio principo ir dėl to sumažino pareiškėjai skirtą sankciją 50 procentų.
33. Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (Įgyvendinimo taisyklių 110 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Paramos gavėjui išmokama suma yra skirta ne asmeniniam jo praturtėjimui, ne verslo plėtrai aplamai, o skirta konkrečioms priemonėms, siekiant paminėtose normose ir Paramos sutartyje nurodytų konkrečių tikslų ir uždavinių. Gautų lėšų panaudojimas ne paramos sutartyje nurodytais tikslais yra rimtas pažeidimas, galintis sukelti pačias griežčiausias pasekmes paramos gavėjui. Sankcija (paramos ar jos dalies susigrąžinimas) nėra vertintina kaip bausmė nacionalinės baudžiamosios teisės prasme, tiesioginės tyčios nustatymas baudžiamosios teisės prasme nėra reikalingas taikant šią sankciją. Sankcijai pritaikyti pakanka konstatuoti aplaidumo ar netinkamo ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Taikant sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) būtina atsižvelgti į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasekmes (žr., pvz., 2017 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1124-575/2017). Skundžiamais sprendimais pareiškėjai buvo pritaikyta 1564 Eur (18 proc. nuo išmokėtos paramos sumos) paramos dalies susigrąžinimo sankcija ir 100 Eur sankcija dėl pakeisto privataus miško tvarkymo projekto, kurias pirmosios instancijos teismas sumažino 50 procentų. Toks sankcijų dydis pripažintinas pagrįstu ir proporcingu, kurio dar labiau švelninti ar visiškai netaikyti sankcijų, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
35. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, juolab kad pareiškėja nepateikė prašymo su motyvuotu ir detaliu turėtų išlaidų pagrindimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius