2024-10-03 Nr. BB-4707-1-01-1-09040-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovo advokato Virgilijaus Januškos kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutarties I. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-10-03 Nr. BB-4707-1-01-1-09040-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovas advokatas V. Januška prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: priteisti A. J. iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 30 000 Eur neturinės žalos atlyginimą.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3591/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09040-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovo advokato Virgilijaus Januškos kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutarties I. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovas advokatas V. Januška prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: priteisti A. J. iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 30 000 Eur neturinės žalos atlyginimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išnagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
Pasak kasatoriaus, nors eismo įvykio metu patirti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, šie A. J. sukėlė sunkias pasekmes, nes jos gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai turėjo įtakos jos psichologinei būklei (gydoma nuo depresijos, vartoja vaistus). Nukentėjusiajai kilusi žala yra ilgalaikė, jau daugiau kaip 17 mėnesių tęsiasi gydymas ir reabilitacija, jaučiamas nuolatinis skausmas, kuris iki šios slopinamas medikamentais, ir nėra jokių realių duomenų, kada nukentėjusioji pradės dirbti, ir ar iš viso galės dirbti. Jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Pagal dabartines gydytojų prognozes nukentėjusioji negalės dirbti darželio auklėtoja. Šiuo atveju teismai nepakankamai įvertino įstatyme įtvirtintas aplinkybes, susijusias su nusikalstama veika sukeltais padariniais, t. y. nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą ir prarastą darbingumą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas paprastai yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.
Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir priteisti visą prašomą neturtinės žalos sumą grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo ir esminių BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išnagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, pažeidimo yra deklaratyvūs ir reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl tai nesudaro kasacijos pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovo advokato Virgilijaus Januškos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis