2131b98a-76b2-4451-b53e-a07b78bcfca5 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 446 – 491 / 2013Proceso Nr. 1-89-1-00810-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S) Pranešėjas Valdas Petras Meidus Teisėjas Gytis Stasevičius PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų ArtÅ«ro Ridiko ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant :prokurorui Vaidai Baranauskienei, nukentėjusiojo atstovei Anželikai MeÅ¡kaitei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R.

Å . atstovės Anželikos MeÅ¡kaitės apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria A. Å . buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:A. Å . pripažintas padariusiu įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d., apie 12.15 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas A.

Å . automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė įvyko eismo įvykį, kurio metu jo vairuoto automobilio keleivė O. Å . patyrė su gyvybe nesuderinamus sužalojimus ir 2012 m. rugsėjo 29 d. 12.20 val. mirė. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. Å . atstovė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį, skirti byloje papildomÄ stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui. Ji cituoja skundžiamÄ nutartį ir teigia, kad 2013 m. balandžio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis R.

Å . ir jo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti A. Å . stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismas protokoline nutartimi šį jų praÅ¡ymÄ atmetė. Su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu apeliantė nesutinka, mano, kad stacionarinės ekspertizės metu gauti rezultatai yra labiau patikimi, jos metu galima atsakyti į klausimÄ , ar A. Å . galėjo įvykio metu vairuoti transporto priemonę, tokia ekspertizė bÅ«tų efektyvesnė, todėl apylinkės teismas skubotai pasivadovavo byloje esančia ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį.Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokurorė ir gynėjas prašė nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme nukentėjusysis ir jo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ teismui skirti A. Å . stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. PraÅ¡ymÄ jie motyvavo tuo, kad nukentėjusysis R. Å . abejojo ambulatorinės ekspertizės iÅ¡vadomis, nes Å¡i ekspertizė buvo atlikta tik iÅ¡ medicininių dokumentų ir epizodiÅ¡ko pokalbio su jo broliu A.

Å .. Be to, nukentėjusysis abejojo, ar esant nustatytam psichikos sutrikimui, t.y. nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo, A. Å . galėjo vairuoti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė (1 t., 186, 187, 192 b.l.). Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė pateikia iÅ¡ esmės tÄ patį praÅ¡ymÄ manydama, jog stacionarinės ekspertizės rezultatai yra patikimesni, kad ekspertai gali atsakyti, ar A. Å . galėjo įvykio metu vairuoti transporto priemonę, nes psichiatrai ekspertai turi tam pakankamai žinių ir kompetencijos (2 t., 11–13 b.l.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvykio bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aplinkybėmis visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija Å¡iuo klausimu. Visų pirmiausia pažymėtina, kad ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. Å . atliko du teismo ekspertai psichiatrai, turintys didžiulę darbo patirtį Å¡ioje srityje (vienas iÅ¡ jų turi 27 metų, o kitas 28 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä ).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas A. G. nurodė, kad kaltinamÄ jį žino jau nuo 2000 metų, o ekspertizės atlikimo metu jam buvo pateikti visi reikiami medicininiai dokumentai, kuriuose buvo užfiksuoti visi A. Å . sveikatos pakitimai (1 t., 193 b.l.). Tai leidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog ekspertizę atlikę ekspertai turėjo pakankamai duomenų apie A. Å . sveikatos bÅ«klę tiek iki eismo įvykio, tiek po jo tam, kad pateiktų iÅ¡samiÄ ir objektyviÄ iÅ¡vadÄ atlikę ambulatorinį tyrimÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. Å . bÅ«tų vengęs atlikti ekspertizę, todėl jo laisvės apribojimas atliekant ekspertizę ir stebint jį stacionare Å¡iuo atveju nebuvo bÅ«tinas. Susipažinus su pačiu ekspertizės aktu apeliacinės instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl Å¡iÄ ekspertizę atlikusių ekspertų žinių, jų profesionalumo, o taip pat ir paties ekspertizės akto iÅ¡samumo bei teisingumo (1 t., 139–141 b.l.). Nei savo praÅ¡yme pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nenurodė jokių daugiau mažiau pagrįstų aplinkybių, kurios leistų suabejoti atlikta ambulatorine ekspertize ir jos iÅ¡vados patikimumu, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Ä®vertinus visa tai laikytina, kad ambulatorinė teismo psichiatrinė A. Å . ekspertizė Å¡ioje byloje buvo atlikta iÅ¡samiai, jos iÅ¡vados yra patikimomis, jokių abejonių nekelia, todėl apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir motyvuotai protokoline nutartimi nukentėjusiojo ir jo atstovės praÅ¡ymÄ skirti stacionarinę ekspertizę atmetė.Nukentėjusiojo atstovė savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad atlikę stacionarinę ekspertizę ekspertai galėtų atsakyti, ar A. Å . galėjo įvykio metu vairuoti transporto priemonę.

Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-973 patvirtinÄ Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraÅ¡Ä iÅ¡vadÄ apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sÄ lygomis asmuo gali vairuoti, pasiraÅ¡yti ir patvirtinti gali tik tam tikslui sudaryta speciali gydytojų komisija. Taigi, atmesdamas teisiamojo posėdžio metu pateiktÄ praÅ¡ymÄ skirti A. Å . stacionarinę ekspertizę ir pavesti ekspertams atsakyti į paminėtÄ klausimÄ , apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi specialisto A.

G. teisme duotu paaiÅ¡kinimu, jog tai ne teismo psichiatrų kompetencija (1 t., 192–193 b.l.). Tai yra visiÅ¡kai suprantama. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė nukentėjusiojo R. Å . ir jo atstovės praÅ¡ymÄ skirti A. Å . stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei priimdamas skundžiamÄ nutartį pagrįstai rėmėsi byloje esančiu ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė visus faktinius bylos duomenis, tinkamai motyvavo savo sprendimÄ . Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje byloje ir pripažįsta, jog naikinti skundžiamÄ nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p. teismas NUTARĖ:Nukentėjusiojo R. Å . atstovės Anželikos MeÅ¡kaitės apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas              Valdas Petras MeidusTeisėjai              ArtÅ«ras Ridikas             Bronė Vidzėnienė