2130cd06-a0b7-4bec-b5ea-28d9bfcbd294 · Akmenės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-614-1007/2016Teisminio proceso Nr.2-12-3-00420-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.; 3.2.8.6. (S) AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 8 d.Naujoji Akmenė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Matuzui,atsakovams D. S., G.

S., jų atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieÅ¡kinį atsakovams D. S., G. S., trečiajam asmeniui antstoliui SvajÅ«nui Degimui dėl 3191,61 Eur skolos, 839,45 Eur delspinigių, 7,30 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo, prievolės pripažinimo solidaria atsakovų prievole, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė G. V. įmonė „Šoklys“ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei G. V. įmonei "Å oklys", įmonės kodas 175787969, 3191,61 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 61 ct) skolÄ , 839,45 Eur delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4031,06 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pripažinti, jog Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iÅ¡ Å«kininko G.

S. priteista skola, delspinigiai, palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos yra solidari atsakovės D. S. ir atsakovo G. S. prievolė. Priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės G. V. įmonės „Šoklys" naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismas 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 priteisė G. V. įmonei "Å oklys" iÅ¡ Å«kininko G. S. 11 020,00 Lt skolÄ , 2 898,44 Lt delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 13 918,44 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-03-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 209 Lt žyminį mokestį ir 605 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-16 iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr. 2-3093-841 pagrindu antstolio SvajÅ«no Degimo kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla skolininko atžvilgiu. Å iai dienai ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ Å«kininko G. S. buvo iÅ¡ieÅ¡kota ir pervesta 220,13 Eur suma (2014-11-25). IeÅ¡kovės žiniomis, skolininkas neturi turto į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovė, matydama, jog skolÄ atgauti iÅ¡ skolininko tikimybė labai maža, yra priversta ieÅ¡koti kitų galimybių kaip apginti savo pažeistas teises.

Nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) trečiosios knygos VII skyriuje. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Bendromis prievolėmis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. IÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra iÅ¡vardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Å io straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kaip žinia, prievolės vykdymui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bÅ«tina nustatyti prievolės pobÅ«dį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog klausimai dėl prievoles pobÅ«džio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo turi bÅ«ti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas. Å iuo atveju, nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, todėl antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo pakeitimÄ ir CPK 586 straipsnio pažeidimÄ , t.y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento.

Prievolės pobÅ«džio nustatymas, taip pat galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva. Atsakovei D. S. nesant įtrauktai byloje dalyvaujančiu asmeniu į teismo procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 ir jos atžvilgiu nesant priimto teismo sprendimo, ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iÅ¡ jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

To paties straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuri teigia, jog turtas yra laikomas sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.91 straipsnyje yra nustatyta, jog turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (Å«kiui, verslui) kuriÄ Ä¯steigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (Å«kio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas asmeninei sutuoktinio įmonei (Å«kiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu Å¡is turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ . Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Ūkis, kaip ir įmonė, yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų (pažyma apie Å«kininko Å«kį bei pažyma apie asmens duomenis) matyti, jog Å«kininko G.

S. ūkis buvo įsteigtas santuokos metu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtina minėta prezumpcija galioja ir ūkininko ūkiui, taigi visas sutuoktinių turtas, taip pat ir ūkininko ūkis, įsteigtas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įregistruotas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat nepriklausomai nuo to yra ar ne Ūkininkų ūkių registre ūkininko sutuoktinis nurodytas kaip partneris, kadangi pagal LR ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, ūkininko sutuoktinio kaip partnerio nurodymas Ūkininkų ūkių registre nėra privalomas.

Ūkininkas G. S. buvo įsigijęs iÅ¡ ieÅ¡kovės gazolio skirto žemės Å«kiui, Å¡iuo pagrindu Å«kininkui G. S. buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros SOK Nr. 0177855 bei SOK Nr. 0178503. Nepaisant to, kad sandorių Å¡alimi buvo nurodomas tik vienas sutuoktinis, tokios prievolės, kylančios iÅ¡ Å«kininko Å«kio veiklos, laikytinos solidariosiomis su kitu sutuoktiniu pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis Å¡iuo atveju netaikytina, nes visi trečiojo asmens G.

S. sudaryti gazolio įsigijimo sandoriai buvo susiję su šeimai išlaikyti skirta veikla – ūkininkavimu (CK 3.91 straipsnis), kadangi ūkininko ūkis, kaip ir individuali įmonė, yra šeimos verslas ir jo veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad prekes, t. y. gazolis, skirtas žemės ūkiui, iš ieškovės buvo perkamas ūkininko ūkio veiklos vykdymui, skolos atsirado kaip bendro turto tvarkymo išlaidos. Ūkininko G. S. ūkis buvo įsteigtas santuokos metu, nors ūkis įformintas G.

S. vardu, jo veikloje dalyvauja abu sutuoktiniai. Taigi, nepaneigus, kad šis ūkis yra šeimos ūkis ir iš jo gaunamos pajamos yra naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio ūkio atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis ir solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Arnas Matuzas prašė teismo tenkinti ieškinį visiškai, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, nurodė tas pačias faktines aplinkybes.

Nurodė, kad atsakovų atstovas į bylÄ pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , raÅ¡ytinio praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė, Å¡ių iÅ¡laidų nepagrindė, teismo praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai nepriteisti.Atsakovė D. S. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti skola su delspinigiais bei palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis yra priteista iÅ¡ G.

S. 2014-03-19 Å iaulių apylinkės teismo preliminariu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014. Skola susidarė jam, kaip Å«kininkui, iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras SOK Nr. 0177855 ir Nr. 0178503 įsigijus naftos produktų. 2014-04-15 Å¡ioje byloje buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-3093-841, kurį ieÅ¡kovė pateikė vykdyti antstoliui SvajÅ«nui Degimui. Antstolis iÅ¡ G. S. iÅ¡ieÅ¡kojo ir 2014-11-25 pervedė ieÅ¡kovei 220,13 Eur. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama dar kartÄ priteisti tÄ pačiÄ skolÄ iÅ¡ atsakovės, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia nepagrįstai praturtėti.

Teismui patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei priteista skolos bei delspinigių, palÅ«kanų ir procesinių iÅ¡laidų suma bÅ«tų padvigubinta, ieÅ¡kovė įgytų teisę jÄ du kartus iÅ¡siieÅ¡koti, o tai prieÅ¡tarauja ne tik teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, bet ir elementariai logikai, kad skola sumokama vienÄ kartÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ rodo ir tai, kad tÄ pačiÄ skolÄ ji siekė prisiteisti iÅ¡ atsakovės 2014-09-11 pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama priimti teismo įsakymÄ , kÄ Akmenės rajono apylinkės teismas, matyt, nežinodamas apie 2014-03-19 Å iaulių apylinkes teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3093-84112014, ir buvo padaręs civilinėje byloje Nr. L2-1332-672/2014 2014-09-12 teismo įsakymu.

Atkreipė dėmesį, kad Å¡ioje byloje buvo priteista mažesnė – 10814,14 Lt arba 3131,99 Eur skola ir 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo 2014-09-11 ir atmestas reikalavimas priteisti 686,80 Lt arba 198,91 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama naujÄ ieÅ¡kinį, siekia iÅ¡taisyti savo galimÄ klaidÄ , padarytÄ kreipiantis ieÅ¡kiniu į Å iaulių apylinkės teismÄ ir nurodant tik vienÄ atsakovÄ , bei apeiti nuostatÄ , kad prievolės pobÅ«džio nustatymas vykdymo procese negalimas, kas pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (pvz., nutartys 3K-3-333/2011, 3K-P-186/2010).

Atsakovė nurodė, kad reikalavimas pripažinti, kad Å iaulių apylinkes teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iÅ¡ G. S., kaip Å«kininko, priteista skola, delspinigiai, palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos yra solidari su atsakove taip pat negali bÅ«ti tenkinamas. Å is reikalavimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Jau paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, jog nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal LR CK 3.109 straipsnį.

Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytÄ sandorį panaudoto turto Å¡eimos interesais faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Klaidindama teismÄ , ieÅ¡kovė nurodo ir tai, jog atsakovė nedirba ir negauna kitų pajamų, kaip tik iÅ¡ G. S. Å«kio. Nurodė, kad nuo 2004-04-15 pagal darbo sutartį Nr. d-148/d-306 dirba Valstybės įmonės Registrų centras TelÅ¡ių filialo Mažeikių skyriuje, kÄ patvirtina pateikiama pažyma.

Ji niekada nebuvo G. S. Å«kio darbuotoja ar dalininke, iÅ¡silaiko iÅ¡ savo darbo užmokesčio, o iÅ¡ Å«kio gautos pajamos buvo skirtos paties Å«kio iÅ¡laikymui ir vystymui bei asmeninėms G. S. reikmėms patenkinti. Dalis pajamų, maždaug tokia pat suma, kaip ir iÅ¡ jos gaunamo atlyginimo, buvo skiriama nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Su ieÅ¡kove ji nepasirašė naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų, apie Å¡iuos dokumentus nieko nežinojo ir sutikimo juos pasiraÅ¡yti nedavė.

Jos atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos CK 3.109 str. nuostatos, kadangi visi sandoriai, sudaryti atsakovo G. S. su ieÅ¡kove nebuvo skirti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Be to, 2013 m. Å«kis turėjo 21422 Lt nuostolių, deklaruotų Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014 m. nuostoliai jau sudarė 118000 Lt. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, naftos produktų pirkimas skolon negali bÅ«ti laikomas apdairiu ir rÅ«pestingu G. S. elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Toks ieÅ¡kinys nėra pareikÅ¡tas. Atmetus pirmuosius du reikalavimus, turėtų bÅ«ti atmestas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismo posėdžio metu atsakovė D. S. prašė teismo ieÅ¡kinį dalyje, dėl prievolės pripažinimo solidaria, atmesti, kitoje dalyje – dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės D. S. G. V. įmonei „Šoklys“, civilinę bylÄ nutraukti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes.

Atsakovas G. S. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ D. S. skola, delspinigiai, 7,3 proc. metines palÅ«kanos yra priteista iÅ¡ atsakovo 2014-03-19 Å iaulių apylinkės teismo preliminariu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014. Skola susidarė jam, kaip Å«kininkui, iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijus naftos produktų. 2014-04-15 Å¡ioje byloje buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-3093-841, kurį ieÅ¡kovė pateikė vykdyti antstoliui SvajÅ«nui Degimui, jis iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojo 220,13 Eur.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama dar kartÄ priteisti tÄ pačiÄ skolÄ iÅ¡ kito atsakovo, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia nepagrįstai praturtėti. Reikalavimas pripažinti, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-84112014 iÅ¡ jo, kaip Å«kininko, priteista skola, delspinigiai, palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos yra solidari su atsakove D. S. taip pat negali bÅ«ti tenkinamas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodoma, jog nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal LR CK 3.109 straipsnį.

Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytÄ sandorį panaudoto turto Å¡eimos interesais faktas savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Atsakovė D. S. nuo 2004-04-15 dirba Valstybės įmonės Registrų centras TelÅ¡ių filialo Mažeikių skyriuje. Jis tapo Å«kininku vienas, D. S. niekada nebuvo jo Å«kio darbuotoja ar dalininkė. Ji iÅ¡silaikė iÅ¡ savo darbo užmokesčio, o iÅ¡ Å«kio gautos pajamos buvo skirtos paties Å«kio iÅ¡laikymui ir vystymui bei jo reikmėms patenkinti.

Dalis pajamų, maždaug tokia pat suma, kaip ir iÅ¡ D. S. gaunamo atlyginimo, buvo skiriama nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Naftos produktų pirkimo–pardavimo sutarties su ieÅ¡kove, PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų atsakovė D. S. nepasirašė, apie Å¡iuos dokumentus nieko nežinojo ir sutikimo juos pasiraÅ¡yti nedavė. Nurodė, kad atsakovės D. S. atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos CK 3.109 str. nuostatos, kadangi visi sandoriai, sudaryti jo su ieÅ¡kove, nebuvo skirti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Be to, 2013 m. Å«kis turėjo 21422 Lt nuostolių, deklaruotų Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2014 m. nuostoliai jau sudarė 118000 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. prašė teismo ieÅ¡kinį dalyje, dėl prievolės pripažinimo solidaria, atmesti, kitoje dalyje – dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės D. S. G. V. įmonei „Šoklys“, civilinę bylÄ nutraukti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, patvirtino atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas teismo prašė ieÅ¡kinį dalyje, dėl prievolės pripažinimo solidaria, atmesti, kitoje dalyje – dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės D.

S. G. V. įmonei „Šoklys“, civilinę bylÄ nutraukti. Taip pat prašė iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovės praÅ¡ymÄ , dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atmesti. Trečiasis asmuo antstolis SvajÅ«nas Degimas atsiliepimo į ieÅ¡kinį, praÅ¡ymų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.IeÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui G.

V. įmonei "Å oklys", įmonės kodas 175787969, 3191,61 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 61 ct) skolÄ , 839,45 Eur delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4031,06 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pripažinti, jog Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iÅ¡ Å«kininko G. S. priteista skola, delspinigiai, palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos yra solidari atsakovės D.

S. ir atsakovo G. S. prievolė. Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolos, delspinigių ir 7,30 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės D. S., bei sutuoktinių (atsakovų D. S. ir G. S.) prievolės pobÅ«džio nustatymo.Atsakovai ir jų atstovas praÅ¡o teismo civilinę bylÄ dalyje, dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės D. S. G. V. „Šoklys“ įmonei, nutraukti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes praÅ¡o iÅ¡ atsakovės D. S. priteisti skolÄ , kuri 2014-03-19 Å iaulių apylinkės teismo preliminariu įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 jau yra priteista iÅ¡ atsakovo G.

S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 19 d. Å iaulių apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iÅ¡ atsakovo Å«kininko G. S. ieÅ¡kovei G. V. įmonei „Šoklys“ priteista 11020 Lt skola, 2898,44 Lt delspinigiai, 7,30 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 13918,44 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-03-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos: 209 Lt žyminis mokestis ir 605 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Skola susidarė pagal 2013-10-02 ir 2013-10-11 PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras SOK Nr. 0177855 ir SOK Nr. 0178503. Å is sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Å iaulių apylinkės teismo 2014-04-16 iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr. 2-3093-841 pagrindu antstolio S. Degimo kontoroje pradėta vykdomoji byla skolininko G. S. atžvilgiu, iÅ¡ieÅ¡kota 220,13 Eur. IeÅ¡kovė nurodo, kad prievolės pobÅ«džio nustatymas, taip pat galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva, todėl atsakovei D.

S. nesant įtrauktai byloje dalyvaujančiu asmeniu į teismo procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 ir jos atžvilgiu nesant priimto teismo sprendimo, ji buvo priversta kreiptis į teismÄ ieÅ¡kiniu dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole.CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012). IeÅ¡kinio pagrindas laikomas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieÅ¡kinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieÅ¡kinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kiniai nurodytose bylose netapatÅ«s; tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das; reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Å alių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das.

IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Å ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D. S. 3191,61 Eur skolÄ , 839,45 Eur delspinigius, 7,30 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4031,06 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pripažinti, kad D. S. ir G. S. prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei skolÄ yra solidari. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės naudai priteisė tuo pačiu pagrindu susidariusiÄ skolÄ , tik iÅ¡ atsakovo G.

S.. Taigi ieÅ¡kovė, pateikdama teismui naujÄ ieÅ¡kinį, nebepraÅ¡o tos pačios skolos priteisti iÅ¡ atsakovo G. S., kuri jau yra priteista įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 19 d. teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014. Be to, minėtu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ â€“ pripažinti, jog Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-841/2014 iÅ¡ Å«kininko G. S. priteista skola, delspinigiai, palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos yra solidari atsakovės D.

S. ir atsakovo G. S. prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. S. atsakovu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įtrauktas tik dėl reikalavimo pripažinti prievolę solidaria. Tuo tarpu reikalavimas dėl skolos priteisimo keliamas tik atsakovei D. S.. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad abiejose bylose pareikÅ¡tų reikalavimų turinys ir lingvistinės formuluotės nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinių dalyko tapatumÄ ir nagrinėjamÄ civilinę bylÄ dalyje nutraukti.Be to, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ prievolės pobÅ«džio nustatymas vykdymo procese negalimas.

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iÅ¡ sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomÄ jį dokumentÄ , neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti nustatyti skolininko prievolės pobÅ«dį. Dėl prievolės pobÅ«džio gali bÅ«ti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡kotojui pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, kai Å¡is iÅ¡duotas ne teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011).

Taigi, pagal minėtÄ kasacinio teismo nutartį ieÅ¡kovė (iÅ¡ieÅ¡kotoja) G. V. įmonė „Šoklys“ dėl prievolės pobÅ«džio nustatymo ir teisių bei pareigų kitam skolininkui nustatymo pagrįstai kreipėsi į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atskiroje byloje kitam skolininkui (D. S.). Solidarios prievolės (prievolės pobÅ«džio) pripažinimas (kvalifikavimas) yra civilinės atsakomybės, kaip vieno iÅ¡ pažeistos teisės gynimo bÅ«dų, sudėties elementas.

Vien jos konstatavimas, nepraÅ¡ant sutartinės civilinės atsakomybės, nepaÅ¡alina teisės pažeidimo. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja pripažinti prievolę solidaria, kartu praÅ¡ant priteisti tÄ pačiÄ skolÄ ir iÅ¡ kito atsakovo D. S.. Konstitucinė teisė į teisminę gynybÄ garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , reikalaujant apginti pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju konstatuojant, jog ieÅ¡kovė jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismÄ pasirinktu pažeistų teisių gynimo bÅ«du, bÅ«tų nepagrįstai apribotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas ir užkirstas kelias ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų gynybai.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai D. S. Ir G. S. santuokÄ sudarė 1994-04-16. Atsakovas G. S. po santuokos sudarymo 2005-04-25 Lietuvos Respublikos Å«kininkų Å«kių registre įregistravo Å«kį.

Partneriai registruoti nebuvo. Skola ieÅ¡kovei G. V. įmonei „Šoklys“ susidarė G. S. vykdant Å«kinę veiklÄ , tai yra iÅ¡ atsakovės pagal 2013-10-02 ir 2013-10-11 PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras SOK Nr. 0177855 ir SOK Nr. 0178503 įsigyjant naftos produktų. Taigi, byloje sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip Å«kininkas, prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad Å«kininko Å«kis yra tam tikra verslo forma, sprendžiant minėtÄ klausimÄ svarbu yra nustatyti, ar tai yra Å¡eimos verslas.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kuri pakeitė ankstesniÄ jÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pagal kuriÄ individualios įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iÅ¡ individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės bÅ«davo savaime pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iÅ¡ jos veiklos gautų pajamų panaudojimas Å¡eimos interesais negali bÅ«ti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali bÅ«ti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios Å¡eimos teisės normos tiesiogiai tokios sutuoktinio atsakomybės nenustato.

Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už Å¡ios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra Å¡eimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslÄ .Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja ir sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip Å«kininkas, prievoles, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina vadovautis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais sprendžiant, ar atsakovo G.

S. ūkininko ūkis gali būti laikomas šeimos verslu. Pažymėtina, kad esminis šeimos verslo požymis yra abiejų sutuoktinių darbas, aktyvus dalyvavimas ūkininko ūkio veikloje. Nei ūkininko ūkyje naudojamo turto režimas, nei iš ūkininko veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais neturi lemiančios teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio, veikiančio kaip ūkininkas, prievoles. Taigi, nenustačius bendro abiejų sutuoktinių darbo, aktyvaus dalyvavimo ūkininko ūkio veikloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia veikla yra šeimos verslas (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-185-186/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. S. santuokos metu įregistruotame G. S. Å«kininko Å«kyje nedirbo ir jokios su Å¡iuo Å«kiu susijusios veiklos nevykdė. IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių filialo 2016-03-25 pažymos Nr. TELS-1509 matyti, kad D. S. nuo 2004-04-15 pagal darbo sutartį Nr. d-148/d-306 dirba Valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių filialo Mažeikių skyriuje Kadastro duomenų tvarkymo grupės vyresniÄ jÄ kadastro specialiste ir gauna darbo užmokestį.

Sandorių dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo sudaryme atsakovė nedalyvavo. Kaip nustatyta Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 preliminariu sprendimu, 2010-04-01 naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį su ieÅ¡kove sudarė atsakovas Å«kininkas G. S.. Kaip paaiÅ¡kino atsakovė D. S. apie Å¡iuos sandorius ir susidariusiÄ skolÄ sužinojo gavusi 2014-09-12 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-1332-672/2014, kurį, atsakovei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ , teismas 2014-11-06 nutartimi laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino kreditoriui, tai yra G.

V. įmonei „Šoklys“. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai nesidomėjo G. S. Å«kiu, jo vykdoma veikla, jokių leidimų sandorių sudarymui nedavė, paaiÅ¡kino, kad Å«kis dirbo nuostolingai, ji gaudavo savo pajamas, iÅ¡ kurių gyveno pati bei iÅ¡laikė vaikus. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kad atsakovė D. S. dirbo Å«kyje ar aktyviai dalyvavo vykdant Å¡iÄ veiklÄ , kas leistų kvalifikuoti tai kaip jungtinę veiklÄ . Tačiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės D.

S. aktyviÄ veiklÄ sutuoktinio Å«kininko Å«kyje, jos darbinį įnaÅ¡Ä vystant šį verslÄ , ieÅ¡kovė teismui nepateikė (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad D. S. nedirba, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ios aplinkybės atsakovų paneigtos. Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė byloje neįrodė vieno iÅ¡ bÅ«tinų požymių tam, kad atsakovų santuokos metu įregistruotÄ G. S. Å«kininko Å«kį bÅ«tų galima pripažinti atsakovų Å¡eimos verslu (CPK 185 str.).Be to, pažymėtina, kad teisingam ginčo iÅ¡sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės kiti ieÅ¡kovės iÅ¡skiriami Å«kininko Å«kio kaip Å¡eimos verslo požymiai, t. y.

ūkininko ūkio veikla yra skirta šeimos poreikiams patenkinti, iš šios veiklos gaunamos pajamos, ūkio duodama nauda panaudojama šeimos interesais, yra suderinta sutuoktinių valia dėl šios veiklos vykdymo. Jau minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš individualios įmonės veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti G. S. Å«kininko Å«kį atsakovų Å¡eimos verslu, prievolė pagal įsiteisėjusį Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-19 preliminarų sprendimÄ negali bÅ«ti laikoma bendra abiejų sutuoktinių prievole. Å i prievolė atsirado atsakovo G. S. kaip Å«kininko sudarytos sutarties su ieÅ¡kove pagrindu. Pagal minėtÄ sutartį atsakovas įsigijo naftos produktų, reikalingų Å«kininko Å«kio veiklai vykdyti. Akivaizdu, kad Å¡is sandoris nėra susijęs su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu ar vaikų auklėjimo bei Å¡vietimo užtikrinimu, todėl iÅ¡ Å¡io sandorio kylančios prievolės negali bÅ«ti pripažintinos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį.

Vien ta aplinkybė, kad iÅ¡ Å«kininko Å«kio veiklos gaunamos pajamos galėjo bÅ«ti panaudojamos Å¡eimos interesais (nors Å¡iuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovo Å«kis veikė nuostolingai), savaime nesudaro pagrindo atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio Å«kininko Å«kio prievoles. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovai bei jų atstovas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

V. įmonės „Šoklys“ jų naudai visas turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, tai yra 200 eurų. Teismui pateikė 2016-05-25 atstovavimo sutartis ir 2016-05-25 pinigų priėmimo kvitus Nr. 634290 ir Nr. 634289, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovai už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas advokatui Ž. Astrauskui sumokėjo po 100 Eur, tai yra viso 200 Eur.CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).Nors atsakovai teismui nepateikė praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo raÅ¡tu, jį iÅ¡sakė žodžiu teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, atsakovų praÅ¡ymas yra pagrįstas pinigų priėmimo kvitais, kuriuose detalizuotos advokato atsakovams suteiktos paslaugos, todėl teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai gindama savo interesus byloje naudojosi advokato paslaugomis ir patyrė po 100 Eur, viso 200 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8 punktas), todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , iÅ¡laidos priteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei D. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. įmonės „Šoklys“ 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti atsakovui G. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. įmonės „Šoklys“ 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Daiva Domeikienė