2025-10-07 Nr. CB-5610-2-55-3-00778-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3436

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00778-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 22 d. paduotu suinteresuoto asmens G. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo G. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl jos esmės neatskleidimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, kodėl pats negalėjo atlikti byloje esančių įrodymų vertinimo. Visi reikšmingi įrodymai byloje yra surinkti, šalys pateikė išsamius paaiškinimus, esminės faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo ištirtos, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę pats išnagrinėti bylą iš esmės. Nutartyje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti papildomus įrodymus dėl bendrovės nemokumo momento, tačiau nedetalizuota, kokie tai įrodymai ir kodėl jų surinkimas negalėjo būti atliktas apeliacinės instancijos teisme.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas suklydo dėl bendrovės nemokumo momento. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ĮBĮ taikymą, nemokumo vertinimą apribodamas vien pradelstų įsipareigojimų faktu, nors turėjo vertinti pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį bei veiklos tęstinumo galimybės, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo tirti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024 nustatytus prejudicinius faktus. Tačiau šioje byloje teismų nustatytas faktas – paskirtų, bet neišmokėtų dividendų dydis – nėra įrodinėtina aplinkybė nagrinėjamoje byloje, nes, sprendžiant dėl tyčinio bankroto ir jam nustatyti reikšmingo nemokumo momento, nėra jokios reikšmės, kokio dydžio buvo paskirti ir neišmokėti dividendai, jeigu jų paskyrimas nesukėlė bendrovei turtinių padarinių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų kontorai TEGOS (j. a. k. 9400550) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už suinteresuotą asmenį 2025 m. rugsėjo 22 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 14877, kodas ZO71423.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė