212e6c8b-d76c-45e1-a130-4f7f4feb785b · Vilniaus apygardos teismas

                                                       NUORAÅ AS Administracinė byla Nr. ATP-1147-190/2014 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06895-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus įgalioto atstovo Mindaugo ZalepÅ«gos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo J.

K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ nubaustas 120 Lt (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties) litų dydžio bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str.1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.n u s t a t ė: J. K. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 23 d. apie 15 val. Kapsų g. 44, Vilniuje, vairuodamas automobilį „PEUGEOT BOXER“ valstybinis Nr. LK 189C ir pravažiuodamas stovintį automobilį „FORD GALAXY“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.             Pagal ATPK 130 str. 1 d. J.

K. atžvilgiu byla nutraukta, konstatavus, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog J. K. suprato, kad apgadino nukentėjusiojo automobilį ir kad tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus įgaliotas atstovas Mindaugas ZalepÅ«ga praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimÄ ir J. K. pripažinti kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. Nukentėjusiojo atstovas taip pat praÅ¡o Almanto Kvaraciejaus naudai iÅ¡ J. K. priteisti 1 508 Lt proceso iÅ¡laidų.Apeliantas savo skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai J.

K. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.             Įgalioto atstovo Mindaugo ZalepÅ«gos teigimu, iÅ¡ byloje esačių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „PEUGEOT BOXER“ esantys apgadinimai, prieÅ¡ingai nei nurodė apylinkės teismas, yra labai ženklÅ«s, kas liudija, jog smÅ«gio bÅ«ta stipraus. Nurodo, kad įvykio metu buvo apgadintas aukščiau paminėto automobilio plastikinė Å¡oninių durų apdaila, įtrÅ«kęs galinis metalinis automobilio sparnas, sulankstytos Å¡oninės automobilio durys.Apelianto nuomone, nukentėjusiojo automobiliui „FORD GALAXY“ taip pat yra padaryti ženklÅ«s apgadinimai, apgadintas priekinis bamperis dviejuose vietose nubraukiant dažus.

Pažymi, kad „PZU Lietuva“ draudikas apžiÅ«rėjęs nukentėjusiojo automobilį įvertino, kad remonto kaÅ¡tai yra ne mažesni kaip 413,55 Lt. Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas taip pat nurodo, kad iÅ¡ apgadinimų, esančių ant automobilio „PEUGEOT BOXER“, matyti, kad jų intensyvumas yra ženklus, o lokalizacija apima du trečdalius automobilio ilgio. Todėl, apelianto manymu, eismo įvykio dalyvių automobilių apgadinimų pobÅ«dis, intensyvumas paneigia kaltininko J. K. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis automobilių kontakto nepajuto.Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie parvirtintų apylinkės teismo padarytas iÅ¡vadas dėl automobilių svorio skirtumų, nėra jokių duomenų dėl automobiliui „PEUGEOT BOXER“ padarytos žalos įvertinimo.Pirmosios instancijos teismas, anot nukentėjusiojo įgalioto atstovo Mindaugo ZalepÅ«gos, nevykdė pareigos, numatytos ATPK 256 str., nesurinko bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikalingų įrodymų, t.y. neiÅ¡sireikalavo iÅ¡ kompetentingų institucijų duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninius duomenis, apie kaltininko automobiliui padarytos žalos mastÄ , neįtraukė į bylÄ draudimo bendrovės apdraudusios kaltininko civilinę atsakomybę.Apelianto manymu, pažeidėjas po to, kai sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuotÄ automobilį pastatė ne toje pat automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie daugiabučių namų, bet nuvairavo į uždarÄ aikÅ¡telę, esančiÄ karinėje teritorijoje, priklausančiÄ Lietuvos kariuomenės Jungtiniam Å¡tabui ir į kuriÄ patekimas reguliuojamas specialių leidimų režimu.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. K. suprato sukėlęs eismo įvykį bei gresiančiÄ už tai atsakomybę, siekdamas paslėpti įrodymus tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad eismo įvykis buvo iÅ¡aiÅ¡kintas dėka aktyvių nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus veiksmų, o J. K. netgi, anot jo, iÅ¡ kolegos sužinojęs apie automobilių apgadinimus, nevykdė pareigos apie įvykį praneÅ¡ti draudimo kompanijai.Be to, apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas klausimo dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo visiÅ¡kai nesprendė, todėl šį klausimÄ pakartotinai keliÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine instancija ir praÅ¡o A.

Kvaraciejaus naudai priteisti 1508, 00 Lt.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

             Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad apeliantas neneigia, jog jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 15 val., Kapsų g. 44, Vilniuje, vairuodamas automobilį „PEUGEOT BOXER“ valstybinis Nr. LK 189C, ir pravažiuodamas stovintį automobilį „FORD GALAXY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. J. K. teigimu, jis kontakto su nukentėjusiojo automobiliu nejuto, iÅ¡lipęs Lietuvos kariuomenei priklausančioje stovėjimo aikÅ¡telėje taip pat nepastebėjo, kad jo maÅ¡ina apgadinta, tačiau Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iÅ¡ Å¡io įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , sÄ moningai ignoruodamas pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Å ių aplinkybių buvimas reiÅ¡kia, kad asmuo nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ padarė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus įgalioto atstovo M. ZalepÅ«gos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vados, jog J. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos netinkamai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J.

K. parodymais, jog jis negirdėjo ir nepastebėjo, kad kliudė kitÄ transporto priemonę, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K. veiksmuose nebuvo tyčios. Nagrinėjimu atveju byloje yra pakankamai surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , tai yra, pravažiuodamas stovintį automobilį, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir jį kliudė, po ko pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam, policijos pareigÅ«nams.

Ä®vertinus tiek paties J. K., tiek A. Kvaraciejaus paaiÅ¡kinimus, o taip pat byloje esantį stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡Ä , pažymėtina, jog kontaktas tarp automobilių buvo, tai yra automobilis „PEUGEOT BOXER“ judėdamas deÅ¡inės pusės galiniu sparnu prisispaudė prie „FORD GALAXY“ deÅ¡inės pusės priekinės dalies, jį nubrėždamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog abiejų automobilių apgadinimai nėra žymÅ«s, dėl ko J.

K. galėjo ir nepajusti susidūrimo, juo labiau, kad jo vairuojamo automobilio masė yra žymiai didesnė už nukentėjusiojo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobiliams padaryti apgadinimai, kurie, atvirkščiai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo, yra ženklūs: „PEUGEOT BOXER“ automobiliui apgadinta plastikinė šoninių durų apdaila, įlenktos šoninės automobilio durys, automobiliui „FORD GALAXY“ subraižytas priekinis bamperis dviejuose vietose visiškai nubraukiant dažus.

Taigi Å¡ie duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus, dėl ko J. K. turėjo justi ir juto kontaktÄ . Tai, kad J. K. automobilio didesnė masė nei nukentėjusiojo, nepaÅ¡alina jo kaltės, kadangi sÄ lytis buvo pakankamas, kad bÅ«tų galima spręsti, jog J. K. turėjo pajusti kontaktÄ . Pažymėtina ir tai, kad J. K. 2013 m. gegužės 28 d. paaiÅ¡kinime Karinio tranzito kontrolės vieneto Judėjimo kontrolės karininkui kpt.

D. P. dėl transporto priemonės apgadinimo nurodė, jog palikęs automobilį „PEUGEOT BOXER“ stovėjimo aikÅ¡telėje ir raktus perdavęs kolegai gr. R. R., pats nuėjo į kabinetÄ , tačiau neužilgo R. R. jam pasakė, kad sulankstytas automobilio Å¡onas (b.l. 97). Taigi, nors, kaip matyti iÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo, J. K. neužilgo po automobilio vairavimo tapo žinoma, kad ant automobilio atsirado apgadinimai, tačiau jis nevykdė KET 234 p. numatytos pareigos nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti policijai, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti automobilio apgadinimo aplinkybes.

Pažymėtina, jog J. K. vairavo automobilį iki 15.00 val., o Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro budėtojas jam paskambino tik tos dienos 21.30 val. (b.l. 98, 100), t.y. J. K., žinodamas apie kito automobilio apgadinimÄ , nesiėmė priemonių informuoti policijÄ arba nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėti J. K., kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes nesuprato ir nežinojo, jog kliudė kitÄ automobilį ir tokia J.

K. versija vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog, prieÅ¡ingai nei skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , J. K. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, tai yra, jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kadangi J. K. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas naikintinas, o J.

K. pripažįstamas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.Apygardos teismo teisėjas sprendžia, jog, papildomai J. K. pateikti dokumentai, t.y. prie kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pridėti priedai: J. K. charakteristika bei Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada dėl srž. Sp. J. K. tarnybos pareigų neatlikimo su priedais, nepaneigia jo kaltės, padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta J.

K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudÄ teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, į veikos keliamÄ grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. K. asmenybę (baustas dministracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , padarė Å¡iurkščius administracinius teisės pažeidimus).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo J. K. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį. Nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. skiriant Å¡iek tiek didesnes nei minimalios ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus naudai iÅ¡ J. K. priteisti patirtas 1508,00 Lt dydžio proceso iÅ¡laidas pagal pateikiamus dokumentus. ATPK 279 str. numato iÅ¡laidų (darbo užmokesčio skirtumas, iÅ¡laidos, susiję su atvykimu pas bylÄ nagrinėjantį organÄ ir pan.) priteisimÄ administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams, tačiau atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas ATPK nenumatytas.

Todėl vadovaujantis ATPK 249 straipsniu, kuriame nurodyta, kad ATPK kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, sprendžiant proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., kur numatyta galimybė iÅ¡ nubausto asmens iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas atstovo paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos jo įgaliotam atstovui apmokėti yra patvirtintos byloje esančiais dokumentais, nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus įgalioto atstovo M. Zalepūgos prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, o taip pat įgalioto atstovo M. Zalepūgos teismui pateiktų nukentėjusiojo A. Kvaraciejaus išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad vis tik įgalioto atstovo atlikti darbai nėra didelės apimties, M.

ZalepÅ«ga dalyvavo viename teismo posėdyje, apeliacine tvarka byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties (76 lapai), todėl, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis bei protingumo kriterijais, praÅ¡omas A. Kvaraciejaus naudai priteistinos sumos už atstovavimÄ Å¡ioje byloje dydis mažintinas iki 800 Lt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r ė: nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus įgalioto atstovo Mindaugo ZalepÅ«gos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimÄ pakeisti:panaikinti nutarimo dalį, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J.

K. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d.J. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., ir skirti jam 3 500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis ATPK 33 str. J. K. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 3500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.IÅ¡ J. K. priteisti 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus) litų proceso iÅ¡laidų nukentėjusiojo Almanto Kvaraciejaus naudai.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                      Vladislavas Lenčikas Nuorašas tikras