2019-10-29 Nr. AB-20762-3-61-3-03417-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1168-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03417-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad padarytą žalą sieja su neteisėtais Policijos departamento pareigūnų veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas du kartus, t. y. 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 5-TE-236, dėl tų pačių priežasčių buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Pareiškėjo atleidimai iš valstybės tarnybos vėliau teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas du kartus bet kokiais būdais siekė susidoroti su pareiškėju, buvo tendencingai siekiama sumenkinti, apjuodinti pareiškėją dėl polinkio nusižengti bei dėl nesąžiningumo, nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

3. Pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau nurodė, kad nuolatos jautė pažeminimą, kankino nemiga, gėrė vaistus, taip pat kankino nugaros skausmai, įtampa, ilgą laiko tarpą negalėjo dirbti valstybės tarnyboje, kelti kvalifikacijos, daryti karjeros. Prašomą priteisti žalos atlyginimą – 20 000 Eur, apskaičiavo pusės mėnesio darbo užmokestį – 500 Eur padauginus iš 40 mėnesių (atleidimo iš tarnybos laikotarpis). Pareiškėjo nuomone, jis patyrė didelę skriaudą, pažeminimą, paniekinimą, todėl turėtų būti atlyginta priteisiant neturtinę žalą iš atsakovo.

4. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti.

5. Policijos departamentas dėl žalos, kylančios iš Policijos departamento 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 5-TE-402, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį. Dėl žalos, kylančios iš Policijos departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 5-TE-236 nurodė, kad pareiškėjas pagrįsdamas jam padarytą žalą šiuo aspektu, teismui pateikė medicininių dokumentų nuorašus, kurie apima laikotarpį nuo 1998 m. liepos 24 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. ir šis laikotarpis niekaip negalėjo būti susietas su 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo priėmimo laikotarpiu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas ilgą laiką buvo įtariamuoju ir kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, kuri buvo tiriama tiek Generalinėje prokuratūroje, tiek teismuose, o Lietuvos apeliacinis teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė tik 2017 m. birželio 9 d., todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas savo emocinius išgyvenimus sieja su minėtais įsakymais dėl atleidimo iš tarnybos. Nors, Policijos departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo teisėtumas teismuose buvo nagrinėjamas nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2017 m. vasario 27 d., tačiau pareiškėjas per visą šį laikotarpį žalos atlyginimo klausimo nekėlė, kas reikštų, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu žalos nebuvo patyręs. Atsakovo teigimu, Policijos departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo panaikinimas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas, taip pat sumažintos išeitinės išmokos priteisimas buvo pakankama satisfakcija. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1016-552/2017, buvo nurodęs, kad nepageidauja būti grąžintas į valstybės tarnybą ir tai tik parodė, kad tarnyba nebuvo tokia vertybė, kurios praradimas sukeltų neigiamus išgyvenimus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama su subjektyviu kriterijumi, t. y. pareiškėjo sužinojimu apie įsakymo priėmimą, kuriuo, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės. Dėl to reikalavimui dėl žalos atlyginimo, žalą kildinant iš įsakymo Nr. 5-TE-402, teismas pritaikė ieškinio senatį. Pareiškėjui skundą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo teismui padavus tik 2017 m. spalio 10 d., teismas įvertino, jog pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (nuo 2013 m. rugsėjo 25 d.) tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti ir nebuvo pagrindo šio termino atnaujinti. Taigi, teismas konstatavo, jog pareiškėjui kildinant neturtinę žalą iš įsakymo Nr. 5-TE-402 priėmimo ir šioje dalyje taikius ieškinio senatį, reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl šio įsakymo atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Teismas pažymėjo, kad reikalavimui dėl žalos, kildinamos iš įsakymo Nr. 5-TE-402, pritaikius ieškinio senatį, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp įsakymo Nr. 5-TE-236 bei kilusios žalos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikti medicininiai išrašai pagrindžia sveikatos nusiskundimus dar iki įsakymo Nr. 5-TE-236, iš kurio kildinama žala, priėmimo, todėl žalos faktas su neteisėtais veiksmais niekaip negalėjo būti susietas priežastiniu ryšiu. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakako, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Pareiškėjui nepateikus kitokių, žalą patvirtinančių duomenų, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą, kuri kildinama iš įsakymo Nr. 5-TE-236.

9. Teismas pažymėjo, kad ilgą laiko tarpą (nuo 2009 m. iki 2017 m.) pareiškėjas buvo įtariamasis ir kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, kuri buvo nagrinėjama pirmoje bei apeliacinėje instancijose, todėl pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai, kad negalima daryti neginčytinos išvados, kad neigiamus išgyvenimus skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas patyrė būtent dėl atsakovo priimtų įsakymų atleisti pareiškėją iš pareigų, o ne dėl jo atžvilgiu vykusios baudžiamosios bylos.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kilusią iš 2013 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. Nr. 5-TE-236 įsakymų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos buvo neįrodytas, nes pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos kilimą, o apsiribojo tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundo argumentais neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, o dėl dalies reikalavimo atlyginti žalą pritaikyta ieškinio senatis, atitinkamai pareiškėjas neturėjo teisės į žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas S. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, žalą kildinant iš įsakymo Nr. 5-TE-402, nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Pareiškėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. lA-46-150/2017 Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmetė, taigi, tik 2015 m. sausio 16 d pareiškėjas sužinojo apie atsakovo neteisėtą ir panaikintą aktą t. y. įsakymą Nr. 5-TE-402, kuriuo jam padaryta neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, jis reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties termino nepraleido ir mano, kad dėl nurodytų aplinkybių objektyvus delsimas dėl pasikreipimo į teismą yra pateisinamas šioje byloje. Teismas, net ir nesant pareiškėjo pateikto prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, turėjo teisinį pagrindą minėtą terminą atnaujinti remiantis byloje esančiomis aplinkybėmis.

13. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė pateiktų medicininių dokumentų išrašų laikotarpį siejant jų pradžią su 1998 m. liepos 24 d., kadangi pareiškėjas teismui duomenis apie sveikatos pablogėjimą pateikė laikotarpyje nuo 2013 m., o sveikatos neigiamus pokyčius atsiradusius po atsakovo neteisėto įsakymo Nr. 5-TE-236 panaikinimo lėmė bylinėjimosi su atsakovu laikotarpis.

14. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas du kartus dėl tų pačių priežasčių neteisėtai atleisdamas jį iš pareigų siekė bet kokiais būdais susidoroti su juo, kaip su asmeniu, tokiais atsakovo neteisėtais veiksmais ilgą laiką buvo tendencingai siekiama sumenkinti, apjuodinti pareiškėją dėl polinkio nusižengti bei nesąžiningumo, nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei. Pareiškėjui buvo ypatingai skaudu prieš artimuosius ir giminaičius, kadangi iki šiol nėra kaip paaiškinti artimiems žmonėms, už ką jis buvo atleistas, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo išteisintas nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei baudžiamojoje byloje Nr. lA-46-150/2017 Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Po atleidimų pareiškėjas nurodo, kad prasidėjo nugaros skausmai, įtampa, teko kreiptis į gydytojus, gerti vaistus, arbatas. Ligoninėje pareiškėjui neteko gulėti, nes stengėsi negalavimus įveikti pats, kadangi buvo vienintelė paspirtis senyvo amžiaus tėvams, o neturėdamas galimybės gauti užmokesčio turėjo ieškotis kito darbo. Pareiškėjo teigimu, neigiamus išgyvenimus lėmė būtent atsakovo neteisėtais veiksmais nutraukti tarnybos santykiai, t. y. minėtais atsakovo neteisėtais įsakymais, kuriais jam buvo apribota teisė eiti turėtas pareigas.

15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas prieštaringai savo veiksmams siekdamas suklaidinti teismą savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas pasisakė nepageidaujantis būtinai būti grąžintas į valstybės tarnybą, tačiau nesant atsakovo siūlymo eiti pareigas, tai akivaizdžiai prieštaraujantis teisinei logikai atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nepageidauja eiti pareigas valstybės tarnyboje.

16. Dėl neturtinės žalos dydžio, pareiškėjas nurodo, kad pažeminimo ir skriaudos, kurie buvo tuos metus, vien tik priteisiant vidutinį darbo užmokestį už prastovą, atlyginti tikrai negalima, nes iš esmės ne savo valia, o dėl neteisėtų atsakovo veiksmų prarado galimybes tęsti darbą valstybės tarnyboje. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimų dydis pagrįstas ir atitinkantis ilgą bylinėjimosi proceso kontekstą, o sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir veiksmų ir pati žala įrodyta pilnai ir tai matyti iš nurodytų inicijuotų ir teismo išnagrinėtų bylų.

17. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nurodo, kad teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę Tai, kad pareiškėjas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

19. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi daugiausiai tais pačiais samprotavimais ir pamąstymais, kuriuos buvo nurodęs skunde, bei kurie negali turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi teismas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, nes tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo patenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtais Policijos departamento veiksmais, priimant 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 5-TE-402 ir 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236.

21. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Policijos departamento 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-TE-402 buvo atleistas iš užimamų pareigų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimu šis įsakymas panaikintas ir pareiškėjas buvo grąžintas į valstybės tarnybą. Policijos departamento 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 5-TE-236, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi, pareiškėjas vėl buvo atleistas iš užimamų pareigų.

22. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš jo atleidimo iš valstybės tarnybos. Nagrinėjamu atveju tarnybinius santykius tarp pareiškėjo ir Policijos departamento, reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), kurio 5 straipsnis numatė, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nenumatė neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

23. Taigi žalos, kurią pareiškėjas grindžia įsakymų dėl jo atleidimo iš valstybės tarnybos neteisėtumu, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017; 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012).

24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes ginčo teisiniams santykiams taikė ne Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsnio, o CK 6.271 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsniu, taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnyje.

25. Ginčo teisinių santykių kvalifikavimui pagal kitas materialiosios teisės normas būtina iš naujo visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė