212bd8f1-ecc7-4ffb-aebe-8351cc0885c6 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-277-777/2023 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00705-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L.

U., P. U. ir G. U. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L. U., P. U. ir G. U. ieÅ¡kinį atsakovams J. V., J. S. V., tretieji asmenys KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras ir Palangos miesto savivaldybės administracija, ir atsakovų J. V. ir J. S. V. patikslinÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams L. U., P. U. ir G. U., tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė: 1.1. Leisti įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VÄ®) Registrų centre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo. 1.2. Nustatyti Å¡alims tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : 1.2.1. ieÅ¡kovams paskirti naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje žymimomis 1-1 (11,51 kv. m kambarys); 1-2 (4,44 kv. m kambarys); 1-12 (30,98 kv. m kambarys); 1-13 (3,40 kv. m sandėlis); 1-14 (3,08 kv. m. san mazgas); 1.2.2. atsakovams paskirti naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje žymimomis 1-6 (18,72 kv. m kambarys); 1-11 (34,25 kv. m kambarys); 1.2.3. bendraturčiams bendrai naudoti paskirti patalpomis, kadastrinių matavimų byloje žymimomis 1-3 (8,61 kv. m virtuvė); 1-4 (9,41 kv. m koridorius); 1-7 (24,24 kv. m kambarys); 1‑8 (3,62 kv. m sanitarinis mazgas); 1-9 (1,48 kv. m sandėlis); 1-10 (5,63 kv. m koridorius); 1a1Ž (6,80 kv. m veranda). 1.3.

Ä®pareigoti atsakovus atstatyti į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį (sugrÄ Å¾inti duris ir langus į buvusiÄ bÅ«klę) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandÄ , kadastrinių matavimų byloje žymimÄ 1a1Ž, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, skirti baudÄ ir leisti ieÅ¡kovams savo lėšomis grÄ Å¾inti verandos bÅ«klę į buvusiÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovų remonto iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus. 1.4.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. IeÅ¡kovai kartu su atsakovais bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Savo nuosavybės dalį atsakovai įgijo 2012 m. rugsėjo 19 d. namo dalies pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teigia, kad namo dalies įgijimo metu VÄ® Registrų centre buvo įregistruoti namo kadastrinių matavimų duomenys, užfiksuoti 1998 m. lapkričio 3 d.

Dėl kadastro duomenų tikslinimo ieÅ¡kovai nurodė, kad 2012 m. buvo atliktas namo paprastasis remontas, jo metu padaryti pakeitimai užfiksuoti 2012 m. lapkričio 29 d. VÄ® Registrų centro sudarytoje kadastrinių matavimų byloje: buvęs 5,82 kv. m koridorius, plane žymimas indeksu 1-5, pertvarkytas į 3,62 kv. m sanitarinį mazgÄ , plane žymimÄ indeksu 1-8, ir 1,48 kv. m sandėlį, plane žymimÄ indeksu 1-9. 2.2. Atsakovai teisme ginčijo paprastojo remonto metu padarytus pakeitimus, prašė, kad atsakovai sugrÄ Å¾intų namo patalpas į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planÄ .

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovai buvo įpareigoti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius name (duomenys neskelbtini), patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 5, iÅ¡skyrus tualetÄ , kad Å¡i patalpa atitiktų iki savavaliÅ¡ko rekonstravimo buvusius matmenis, užfiksuotus 1963 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pagal inventorinės bylos planÄ . IeÅ¡kovai sprendimÄ Ä¯vykdė, todėl 2017 m. balandžio 24 d.

VÄ® Registrų centras atliko papildomus kadastrinius matavimus, jais užfiksavo pagal teismo sprendimÄ padarytus pakeitimus. Tačiau atsakovai nesutinka, kad VÄ® Registrų centre įregistruotų tokius namo kadastro duomenis, kokie yra realiai ir užfiksuoti 2017 m. balandžio 24 d. atliktos inventorizacijos metu. VÄ® Registrų centras atsisakė registruoti kadastro duomenų pakitimus motyvuodama tuo, kad tokį praÅ¡ymÄ trečiajam asmeniui turi pateikti visi namo bendraturčiai arba jų įgaliotas asmuo. Mano, kad dėl to atsiranda bÅ«tinumas teismine tvarka ginti savo teisę bei teisėtus interesus ir teismo sprendimu leisti įregistruoti namo kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo. 2.3.

Iki Å¡iol nėra nustatyta naudojimosi namo atskiromis patalpomis tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad, įvykdžius Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ , Å¡alys realiai naudojasi tokiomis patalpomis, kurių naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka Å¡alių turimas nuosavybės dalis: ieÅ¡kovai naudojasi 53,41 kv. m patalpomis (46,93 kv. m gyvenamosios patalpos ir 6,48 kv. m pagalbinės patalpos); atsakovai naudojasi 52,97 kv. m gyvenamosiomis patalpomis. Mano, kad atsakovai privalo paÅ¡alinti kitus bendraturčių teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. 2.4.

Atsakovai be ieÅ¡kovų sutikimo pakeitė verandos, plane žymimos 1a1Ž, bÅ«senÄ â€“ iÅ¡ardė ir panaikino verandos duris bei langus. Teigia, kad, 2012 m. lapkričio 27 d. atliekant namo kadastrinius matavimus, veranda 1a1Ž inventorizuota kaip 6,80 kv. m ploto atskira uždara patalpa; kadastrinių matavimų byloje esančiose nuotraukose matyti, kad veranda yra įstiklinta. 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byloje esančiose nuotraukose matyti, kad verandoje stiklų nebėra, priestatas inventorizuotas kaip atvira veranda.

Mano, kad neteisėtas verandos pakeitimas yra iki ieÅ¡kinio pateikimui teismo dienos. Pažymi, kad namas, įskaitant verandÄ , yra valstybės saugomas kultÅ«ros paveldo objektas. Nurodo, kad iÅ¡ KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – KPD) 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡to matyti, jog KPD atsakovų įgaliotam asmeniui M. V. 2015 m. spalio 2 d. surašė reikalavimÄ per 1 mėnesį užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, o per 6 mėnesius – sugrÄ Å¾inti verandos langus ir duris į buvusiÄ bÅ«klę, tačiau atsakovai Å¡io įpareigojimo nevykdė.

Kadangi atsakovai bendro naudojimo patalpos pakeitimus padarė be bendraturčių sutikimo, atsakovai privalo grÄ Å¾inti verandos bÅ«klę į tokiÄ padėtį, kokios ji buvo 2012 m. lapkričio 27 d. inventorizacijos metu.

3. Atsakovai patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: 3.1. Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tokiÄ tvarkÄ pagal pridedamÄ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. projektinį pasiÅ«lymÄ : 3.1.1. IeÅ¡kovai L. U., P. U. ir G. U. naudosis bendrai projektiniame pasiÅ«lyme nurodytomis patalpomis, pažymėtos indeksais 1-1 (kambarys), 1-2 (sandėlis), 1-3 (virtuvė), 1-4 (koridorius), 1-5 (koridorius), II-2 (kambarys) ir II-1B (koridorius). 3.1.2.

Atsakovai J. V. ir J. S. V. naudosis bendrai projektiniame pasiÅ«lyme nurodytomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6 (kambarys), 1‑7 (kambarys), II-3 (kambarys) ir II-1A (koridorius). 3.2. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal matininko T. P. 2021 m. spalio 12 d. parengtÄ Å½emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ : 3.2.1. L. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6). 3.2.2.

P. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6). 3.2.3. G. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6). 3.2.4. J. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4). 3.2.5. J. S. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4); 3). 3.2.6. Priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad: 4.1. Ginčas kilo dėl bendraturčių nesutarimo dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu, kuriame yra namas. Teigia, kad ieÅ¡kovams ir atsakovams priklauso po 1/2 dalį namo, kuris yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau ieÅ¡kovai Å¡iuo metu naudoja iÅ¡ esmės visas namo patalpas, nes atsakovai neturi galimybės naudotis namo sanitariniu mazgu ir virtuve, kuriuos ieÅ¡kovai laiko užrakinę. Pažymėjo, kad atsakovai negali naudotis ir likusia namo dalimi, nes ieÅ¡kovai jÄ užvertė asmeniniais ir nenaudojamais daiktais. 4.2.

Problemų kyla ir su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra namas, naudojimu, nes bendro naudojimo teritorija užima didžiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį, o vasaros metu ieÅ¡kovai jÄ visÄ užstato savo automobiliais, todėl atsakovams nebelieka vietos pastatyti savo automobilius. Mano, kad jų kaip namo ir žemės sklypo savininkų teises naudotis jiems priklausančiu namu riboja ieÅ¡kovai. 4.3. Bendraturčių dalys name yra tik idealiosios, t. y. konkrečios bendraturčių dalys name nėra nustatytos ir pažymėtos plane.

Teigia, kad ieÅ¡kovai siekia nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ ne pagal esamÄ ir nekilnojamojo turo registre (toliau – NTR) įregistruotÄ 1988 m. rugsėjo 29 d. namo kadastro duomenų bylÄ , o pagal jų pateiktÄ naujÄ namo kadastro duomenų bylÄ , parengtÄ 2017 m., kuriÄ VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti NTR. Nepaisant to, atsakovai siekia nusistatyti Å¡iÄ tvarkÄ pagal 1988 m. rugsėjo 29 d. namo kadastro duomenų bylÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginus abi Å¡ias kadastro duomenų bylas, jose akivaizdžiai skiriasi Namo pirmo aukÅ¡to planai, t. y. patalpų iÅ¡dėstymas ir jų matmenys. 4.4.

Atsakovai siÅ«lo nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ pagal 1988 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylÄ , tuo tikslu teikia UAB „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams atitektų namo vakarinė dalis, o atsakovams – rytinė dalis. Teigia, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovų asmeniniam naudojimuisi bÅ«tų priskirta 38,94 kv. m ploto pirmame aukÅ¡te ir 41,98 kv. m ploto antrame aukÅ¡te (iÅ¡ viso – 80,92 kv. m ploto), o atsakovams – 39,09 kv. m ploto pirmame aukÅ¡te ir 36,09 kv. m ploto antrame aukÅ¡te (iÅ¡ viso – 75,18 kv. m ploto).

Pažymi, kad bendrai naudojamų patalpų neliktų, o kartu neliktų ir ginčo priežasčių. Bendraturčiai patalpomis galėtų naudotis visiÅ¡kai izoliuotai, nes liktų esami atskiri įėjimai ir jie nesikeistų, o tai ginčo Å¡alims, kaip bendraturčiams, užtikrintų galimybę nekliudomai naudotis savo turtu, o kartu ir įgyvendinti savo teisę į privatų asmeninį gyvenimÄ . 4.5. Atsakovai siÅ«lo iÅ¡ naujo nusistatyti ir naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal matininko T. P. 2021 m. spalio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (toliau – Planas).

Nurodė, kad pagal planÄ Å¾emės sklypo dalis po gyvenamuoju namu („G –108 kv.

m) bei dalis („C“ – 92 kv.

m) po Å«kiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendra įvaža į kiemÄ priskiriamos bendrai naudotis, o dalys „A“ ir „B“, kurios yra lygios (225 kv. m), atitinkamai priskiriamos ieÅ¡kovams ir atsakovams asmeniniam naudojimui. Mano, jog tokia tvarka yra racionali, idealiosios dalys atitinka realiÄ sias ir tai leistų pagrįstai tikėtis, kad daugiau jokių ginčų tarp bendraturčių nebeturėtų kilti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovų patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino – nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. projektinį pasiÅ«lymÄ â€“ ieÅ¡kovai naudosis bendrai projektiniame pasiÅ«lyme nurodytomis patalpomis, pažymėtos indeksais 1-1 (kambarys), 1-2 (sandėlis), 1-3 (virtuvė), 1-4 (koridorius), 1-5 (koridorius), II-2 (kambarys) ir II-1B (koridorius), o atsakovai naudosis bendrai projektiniame pasiÅ«lyme nurodytomis patalpomis, pažymėtos indeksais 1-6 (kambarys), 1-7 (kambarys), II-3 (kambarys) ir II-1A (koridorius).

Taip pat nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal matininko T. P. 2021 m. spalio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ : L. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6), P. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6), G. U. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (1/3), „G“ (1/6) ir „C“ (1/6), J. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4), J.

S. V. naudosis dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (1/2), „G“ (1/4) ir „C“ (1/4). Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 6.1. Nurodė, kad iš VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. išrašo matyti, jog namo kadastro duomenų nustatymo data – 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieškovai prašo įregistruoti Namo kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir tai padaryti be atsakovų sutikimo. Teigia, jog, palyginus minėtas kadastro duomenų bylas, matyti skirtumai – skiriasi namo pirmojo aukšto planai, t. y. patalpų išdėstymas bei jų matmenys.

Å iuo metu įregistruotoje kadastro duomenų byloje pirmojo aukÅ¡to plane namo rytinėje dalyje numatyti laiptai, tačiau 2017 m. byloje, kuriÄ praÅ¡o įregistruoti ieÅ¡kovai, numatytas jau naujas priestatas – veranda su atskiru indeksu. Pažymi, kad namas, įskaitant verandÄ , yra valstybės saugomas kultÅ«ros paveldo objektas. 6.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡iuo metu minėta veranda fiziÅ¡kai neegzistuoja. Teigia, kad faktÄ , jog veranda fiziÅ¡kai neegzistuoja, iÅ¡ esmės patvirtina ir pačių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio trečiasis reikalavimas, kuriuo ieÅ¡kovai praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus atstatyti verandÄ .

Laikė, kad ieÅ¡kovai siekia įregistruoti kadastro duomenis, kuriose pažymėta veranda, tačiau veranda Å¡iuo metu realiai neegzistuoja. Taip pat nurodo, kad anksčiau užfiksuota neteisėtai pristatyta prie gyvenamo namo veranda, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 1-osios Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybai priėmus 2022 m. birželio 7 d. aktÄ Nr. KPD-RM-720/2, apskritai iÅ¡braukta iÅ¡ registruotos kultÅ«ros vertybės duomenų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ dalies tai taip pat lemia Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , nes ieÅ¡kovų reikalavimas, pareikÅ¡tas siekiant nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , į jÄ Ä¯traukiant ir verandÄ , kuri buvo pastatyta neteisėtai, bet anksčiau buvo įtraukta į kultÅ«ros vertybių registrÄ kaip saugotinas objektas, negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad veranda buvo pripažinta nesančia kultÅ«ros paveldo objektu.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų reikalavimas leisti VÄ® Registrų centrui įregistruoti namo kadastrinius duomenis, kurie nustatyti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir tai padaryti be atsakovų sutikimo atmestinas kaip nepagrįstas. 6.3. Nurodė, kad VÄ® Registrų centre įregistruota namo kadastro duomenų nustatymo data yra 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieÅ¡kovai vadovaujasi namo kadastriniais duomenimis, nustatytais 2017 m. balandžio 24 d., kurie nėra oficialiai įregistruoti.

Teigia, jog, pagal 2017 m. kadastrinius duomenis, ieÅ¡kovai siekia kad bÅ«tų nustatyta Å¡alims naudojimosi tvarka, įskaitant ir naudojimosi tvarkÄ 6,80 kv. m veranda, kuri Å¡iuo metu nėra pastatyta ir faktiÅ¡kai neegzistuoja. Pažymi, kad, pagal 1988 m. rugsėjo 29 d. atliktus kadastrinius matavimus, užfiksuotas namo plotas yra 156,10 kv. m, o, pagal ieÅ¡kovų nurodomus 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus, namo plotas padidėjo iki 159,39 kv. m. Padarė iÅ¡vadÄ , jog nustatytas akivaizdus namo ploto neatitikimas tarp 1988 m.

įregistruoto ploto ir ieÅ¡kovų praÅ¡omos namo naudojimosi tvarkos pagal 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus. 6.4. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra akivaizdu, jog, neįregistravus kadastrinių duomenų bylos NTR, nėra galimybės nustatyti ieÅ¡kovų siÅ«lomos naudojimosi tvarkos, o ypač naudojimosi tvarkos veranda, kurios Å¡iuo metu net nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015). Akcentavo ir tai, kad tarp ieÅ¡kovų bei atsakovų ginčų dėl namo naudojimosi kyla jau ilgÄ laikÄ , atsakovai negali gyventi name, nes Å¡iuo metu negali naudotis jame esančiu sanitariniu mazgu ar virtuve, kuriuos naudoja ieÅ¡kovai.

Be to, ieÅ¡kovai siÅ«loma nustatyti naudojimosi namu tvarka vienÄ sanitarinį mazgÄ ir virtuvę praÅ¡o paskirti naudotis ieÅ¡kovams, o kitÄ sanitarinį mazgÄ ir virtuvę paskirti naudotis bendrai. Mano, kad tokia naudojimosi namu tvarka neužkirstų kelio ateityje galbÅ«t kilsiantiems ginčams tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų, bÅ«tų neproporcinga ir visiÅ¡kai nesuderinta su atsakovų interesais, todėl šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ atmetė. 6.5. Nurodė, kad, VÄ® Registrų centro NTR duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, namo kadastro duomenų nustatymo data – 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieÅ¡kovai praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus sugrÄ Å¾inti patalpas į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį.

Pažymėjo, jog atsakovai su tuo nesutinka, nurodė, kad įsigiję dalį namo iÅ¡ pradžių atsakovai nepastebėjo, tačiau vėliau atkreipė dėmesį, jog namas neatitinka kadastro duomenų. Dėl Å¡ios priežasties, bijodami sulaukti nemalonumų, atsakovai patys ėmėsi iniciatyvos – išėmė langus, duris ir atstatė taip, kaip buvo užfiksuota 1988 m. Atsakovai nurodė, kad Å¡iuo metu padėtis yra tokia, kokia užfiksuota 1988 m. kadastro duomenų byloje. Teismas sutiko, kad atsakovai pasielgė teisėtai ir pagrįstai, sugrÄ Å¾indami namo padėtį į 1988 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį, t. y.

į tÄ padėtį, kuri yra nustatyta ir oficialiai įregistruota VÄ® Registrų centre. Akcentavo, kad, teismui netenkinus pirmojo ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo – leisti VÄ® Registrų centrui įregistruoti namo kadastrinius duomenis, kurie nustatyti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir tai padaryti be atsakovų sutikimo, Å¡is ieÅ¡kovų keliamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės iÅ¡vestinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. 6.6. Nurodė, kad atsakovų patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma naudojimosi namu tvarka atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai ir atsakovai nesutaria dėl namo naudojimosi tvarkos, atsakovai teigia, jog apskritai negali gyventi name, nes Å¡iuo metu valdo tik vienÄ kambarį 1-6, neturi nei virtuvės, nei sanitarinio mazgo, o kambarys 1-7 yra užimtas ieÅ¡kovų, t. y. jame sudėti ieÅ¡kovų daiktai, todėl juo naudotis neįmanoma, kÄ patvirtina ir į bylÄ pateiktos fotografijos. IeÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi namu tvarka neiÅ¡spręstų tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų kilusio ginčo, nes dauguma patalpų liktų bendrojo naudojimo, t. y. kas iÅ¡ esmės yra ir dabar.

Tuo tarpu atsakovų siÅ«loma naudojimosi namu tvarka padalytų namÄ Ä¯ dvi lygias dalis, t. y. iÅ¡ esmės atskirtų namÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra realu, jog ateityje nebekiltų ginčų tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal atsakovų siÅ«lomÄ namo naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovams liktų patalpos, bÅ«tinos gyvenimui, – sanitarinis mazgas ir virtuvė, tačiau jiems tektų įsirengti laiptus į antrajame aukÅ¡te esančias patalpas. Atsakovai savo ruožtu patys nusprendė, kad nustačius naudojimosi namu tvarkÄ pagal jų pateiktÄ pasiÅ«lymÄ jie įsirengtų virtuvę bei sanitarinį mazgÄ ir galėtų gyventi name.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų siÅ«loma naudojimosi namu tvarka pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ 2022 m. sausio 10 d. projektinį pasiÅ«lymÄ yra pagrįsta ir logiÅ¡ka, neturėtų sudaryti prielaidų kilti konfliktams ateityje, nes bus iÅ¡vengiama ieÅ¡kovų ir atsakovų bendro naudojimosi patalpų egzistavimo. 6.7. Teismas vertino, kad atsakovų siekis nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype yra pagrįstas.

Nurodė, kad atsakovai siekia netrukdomai naudotis turima žemės sklypo dalimi, kuri Å¡iuo metu neatidalyta ir nepriskirta konkretiems asmenims. Pažymėjo, kad nustatant bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ turi bÅ«ti siekiama visų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros, nustatoma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams, racionali ir padėti geriau valdyti nuosavybę, negali bÅ«ti suteikiama pirmenybė vienam bendraturčiui (-iams) neatsižvelgiant į kito (-ų) bendraturčių interesus.

Be to, visiems bendraturčiams turi tekti kiek įmanoma pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pažymėjo, kad atsakovai nori nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tačiau ieÅ¡kovai tam prieÅ¡tarauja, teigdami, jog tokiu bÅ«du visa kiemo infrastruktÅ«ra bÅ«tų pažeista ir sunaikinta. Nurodė, kad, nepaisant to, tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų kyla ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes, atsakovų teigimu, žemės sklype Å¡alia namo nėra net vietos pasistatyti automobiliams. 6.8.

Akcentavo, kad buvo tenkintas atsakovų patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡keltas reikalavimas – nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ . Namas su skirtingais įėjimais iÅ¡ esmės buvo padalytas į rytinę ir vakarinę dalis, kurių naudojimas priskirtas ieÅ¡kovams ir atsakovams. Nurodė, kad atsakovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , paskiriant pusę neužstatyto žemės sklypo, t. y. 225 kv. m (plane pažymėto indeksu „B“), atsakovams toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka, o ieÅ¡kovams – 225 kv. m (plane pažymėto indeksu A) toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka.

Taip pat pažymėjo, kad atsakovai praÅ¡o „C“ ir „G“ dalis padalyti atitinkamai ieÅ¡kovams ir atsakovams pagal bendrÄ Å¾emės sklypo plotÄ , t. y. ieÅ¡kovams po 1/6 dalį, o atsakovams po 1/4 dalį. 6.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklype yra statinys – Å¡ulinys, kuris bÅ«tų ieÅ¡kovams priskirtoje naudotis žemės sklypo pusėje, tačiau dėl Å¡io objekto atsakovai reikalavimų nekelia ir perleidžia jį ieÅ¡kovams naudotis. Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų pasiÅ«lyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir sÄ Å¾ininga.

Žemės sklypo realioji dalis atitinka jos idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys, o atsakovai dar papildomai perleidžia ieÅ¡kovams ir žemės sklype esantį Å¡ulinį. Konstatavo, kad, nustačius tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , Å¡alims priskirti žemės sklypo plotai bus efektyviau naudojami, nebus jokių kliūčių bendraturčiams patekti į savo namo ir žemės sklypo dalis, laisvai jomis naudotis ir tokia tvarka nepažeis bendraturčių interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Â â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 8.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovai, vykdydami Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016, atliko gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus. Dėl atliktų darbų pasikeitė gyvenamojo namo kadastriniai duomenys (pasikeitimas užfiksuotas 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byloje). Teigia, kad ieÅ¡kovai, kaip gyvenamojo namo dalies savininkai, pagrįstai siekia Å¡iuos pasikeitimus užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, visgi Å¡i ieÅ¡kovų teisė negalėjo bÅ«ti įgyvendinta dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovams atsisakius iÅ¡duoti savo, kaip bendraturčių, sutikimÄ dėl gyvenamojo namo kadastrinių duomenų patikslinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pažeidė ieÅ¡kovų teises ir nepateikė jokių aptariamų veiksmų (neveikimo) teistumÄ pagrindžiančių įrodymų, ieÅ¡kovų reikalavimas leisti įregistruoti pasikeitusius kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo yra pagrįstas ir tenkintinas. 8.2. Teigia, kad byloje pateikta 1963–1988 m. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla. Å ios bylos skyriuje „Pagalbinės pastato dalys“ 1980 m. birželio 10 d. atliktas įraÅ¡as, kuriuo užfiksuota, kad pagalbinės pastato dalies „terasos“ statyba atlikta dar 1964 m., atitinkamai verandos egzistavimo faktas buvo žinomas jau nuo 1980 m.

Taip pat pažymi, kad 1988 m. rugsėjo 29 d. patikslinus kadastro duomenis „terasai“ suteiktas indeksas „T“ ir „terasos“ plotas įskaičiuotas į gyvenamojo namo plotÄ . 8.3. Nurodo, kad kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai pateikė 2012 m. lapkričio 29 d. kadastrinių matavimų bylÄ . Teigia, kad Å¡ioje byloje užfiksuota ginčo verandos pastatyto data – 1961 m., o rekonstrukcija atlikta 1986 m. atliekant Å¡iuos gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, veranda inventorizuota kaip 6,80 kv. m ploto atskira uždara patalpa.

Pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus verandai suteiktas naujas indeksas „1A1/ž“. Analogiški duomenys numatyti ir 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių duomenų byloje. Mano, jog nepaisant to, kad veranda pažymėta VĮ Registrų centro parengtose kadastrinių matavimų bylose, pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir nepagrįstai nusprendė, kad veranda faktiškai neegzistuoja. 8.4. Nurodė, kad ieškovų pateikta naudojimosi tvarka atitinka faktinę gyvenamojo namo būklę, t. y. tas patalpas, kurios realiai egzistuoja.

Mano, jog tai patvirtina 2017 m. balandžio 24 d. VÄ® Registrų centro parengta kadastrinių matavimų byla, o naudojimosi tvarkos įgyvendinimas nereikalauja jokių papildomų sÄ lygų įvykdymo, Å¡alims nereikės atlikti jokių gyvenamojo namo patalpų pertvarkymo darbų. Pažymi, jog ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka paskirstomos Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamos patalpos. Vadovaujantis ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi tvarka, bendrai naudotis paliekamos tik tos patalpos, be kurių gyvenamojo namo naudojimas taptų neįmanomas. 8.5.

Teigia, jog, siekiant užtikrinti lygiateisiÅ¡kumÄ patenkant į gyvenamÄ jį namÄ , siÅ«loma verandÄ priskirti Å¡alims naudotis bendrai. Pažymi, kad šį pasiÅ«lymÄ teismas sprendimu atmetė, tiesiog konstatuodamas, jog veranda faktiÅ¡kai neegzistuoja, nors Å¡i faktinė aplinkybė nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byla nėra įregistruota, nepaneigia galimybės jos pagrindu nustatyti naudojimosi tvarkÄ , juolab kad ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma suteikti teisę jÄ Ä¯registruoti be atsakovų sutikimo. 8.6.

Nurodė, kad verandos įstiklinimo darbai atlikti dar iki gyvenamojo namo įtraukimo į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä . Teigia, kad jokių duomenų, jog verandos įstiklinimo darbai atlikti neteisėtai (savavaliÅ¡kai), byloje nėra pateikta. Pažymi, jog atsakovai neginčijo, kad bÅ«tent jie be ieÅ¡kovų sutikimo ir (ar) kitų institucijų leidimo vienaÅ¡aliÅ¡kai atliko verandos pertvarkymo darbus, t. y. iÅ¡montavo langus ir duris. Taip pat atkreipė dėmesį, jog, siekdami atlikti gyvenamojo namo fasado keitimo darbus, atsakovai turėjo gauti ne tik ieÅ¡kovų sutikimÄ , bet ir statybos leidimÄ , tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai teisėtai atliko verandos pertvarkymo darbus, byloje nėra pateikta.

Mano, jog tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti. 8.7. Pažymėjo, kad kadangi gyvenamasis namas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , KPD vykdo Å¡io turto stebėsenÄ ir kontrolę. Teigia, kad atsakovams atlikus aptariamus neteisėtus veiksmus, t. y. iÅ¡montavus verandos duris ir langus, KPD 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡tu įpareigojo atsakovus per 1 mėnesį užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, o per 6 mėnesius – sugrÄ Å¾inti verandos langus ir duris į buvusiÄ bÅ«klę.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovai šio KPD sprendimo neskundė, taigi jie su KPD reikalavimu sutiko. Mano, jog vien tai, kad gyvenamojo namo faktinė situacija neatitinka 1988 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų, savaime nesuteikia teisės atsakovams savavališkai atlikti gyvenamojo namo patalpų pertvarkymo darbus. Juolab, kad jie buvo atlikti jau po gyvenamojo namo įregistravimo kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės. 8.8. Nurodė, kad sprendimu yra neišspręsta situacija, kaip ieškovai galės patekti į jiems priskirtas antrojo aukšto patalpas iki laiptų įrengimo ir (ar) jei laiptai negalės būti įrengti.

Tuo atveju, jei laiptų įrengimas nebus įmanomas (pvz., negavus reikiamų leidimų), ieškovai apskritai negalės patekti į antro aukšto patalpas ir jomis naudotis. Mano, kad toks teismo sprendimas apriboja ieškovų nuosavybės teises, nes ieškovai netenka didelės dalies jiems priskirtino turto. Tuo tarpu turto dalis, kuri priskirta atsakovams, nereikalauja jokių papildomų investicijų ir (ar) darbų. Teigia, jog atsakovai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos galės laisvai disponuoti visu jiems priklausančiu turtu.

Todėl sprendimu pirmenybė yra aiÅ¡kiai suteikiama atsakovų interesams. 8.9. Nurodė, kad sprendimu nepagrįstai apribotos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės, jiems priskiriant mažiau naudingojo ploto turinčiÄ turto dalį, kuri galės bÅ«ti naudojama tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovai galės įrengti laiptus. Be to, naudojimosi tvarka nėra iÅ¡sprendžiamas gyvenamojo namo bendro naudojimo (pagalbinių) patalpų eksploatavimo klausimas. Teigia, jog tam, kad bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis jiems tenkančiomis gyvenamojo namo dalimis, turės bÅ«ti atlikti ir papildomi gyvenamojo namo inžinerinių sistemų pertvarkymo darbai, kurių bÅ«tų iÅ¡vengta, jeigu esamos gyvenamojo namo pagalbinės patalpos bÅ«tų naudojamos bendrai, pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ . 8.10.

Nurodė, kad sprendimu patvirtinta naudojimosi tvarka numato, jog ieškovai turi teisę prieiti tik prie tos gyvenamojo namo dalies, kuri yra jiems priskirtoje žemės sklypo dalyje („A“). Prie atsakovams priskirtoje žemės sklypo dalyje („B“) esančios gyvenamojo namo dalies ieškovai patekti neturi teisės. Mano, kad šis naudojimosi tvarkos trūkumas laikytinas esminiu, kadangi apribojama ieškovų teisė prieiti prie gyvenamojo namo fasado, jį prižiūrėti ir, esant reikalui, atlikti būtinus remonto darbus. 8.11.

Nurodė, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra pagrįsta ir logiÅ¡ka, neturėtų sudaryti prielaidų kilti konfliktams ateityje. Mano, jog, vadovaujantis ieÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ieÅ¡kovams ir atsakovams tenkamo turto dalys ir vertė yra lygios, Å¡alys iÅ¡saugo faktiÅ¡kai naudojamų patalpų atskirumÄ ir bendrai naudojasi tik alternatyvų neturinčiomis patalpomis, be kurių gyvenamojo namo valdymas taptų neįmanomas. Kitaip tariant, ieÅ¡kovai ir atsakovai atskirai ir nepriklausomai valdo gyvenamÄ sias patalpas, o bendrai naudojasi tik virtuve, laiptine ir pagalbinėmis patalpomis.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 10.1. Nurodė, kad apeliantai painioja terasos ir verandos sÄ vokas, verandos ir terasos statybos metus, pasisako apie jų kadastro duomenis, nenurodydami, kurie buvo fiksuoti Nekilnojamojo turto registre, o kurie – ne, kurie yra įteisinti, o kurie – ne. Teigia, jog atsakovams daugiau nei akivaizdus ieÅ¡kovų bandymas iÅ¡kreipti faktus ir suklaidinti teismÄ . Pažymėjo, kad statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtiname aplinkos ministro 2003/12/24 įsakymu Nr. 705, terasa apibÅ«dinama kaip atvira (kartais dengta) paaukÅ¡tinta aikÅ¡telė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo (4.34 p.).

Verandos apibrėžimo nė viename teisės akte nėra, tačiau, sprendžiant iÅ¡ „Wikipedijos“ (laisvosios enciklopedijos), veranda – prie gyvenamojo namo (dažniausiai vienaukščio) lauko durų pristatytas atviras arba įstiklintas priestatas su stogu, kas atitiktų prieangio (tambÅ«ro) apibrėžimÄ pagal tÄ patį STR (4.37 punktas) – tai neÅ¡ildoma patalpa prie iÅ¡orinių pastato durų, tarnaujanti Å¡liuzu tarp lauko ir Å¡iltų pastato patalpų. Mano, kad ieÅ¡kovai melagingai nurodo, jog veranda (prieangis) egzistuoja nuo 1964 m, nors ir patys nurodo, kad 1980 m. birželio 10 d. namo inventorinėje byloje buvo atliktas įraÅ¡as, kuriuo užfiksuota, kad pagalbinės pastato dalies „terasos“ statyba atlikta dar 1964 m. (26 punktas).

Nesutinka, kad, 1988 m. rugsėjo 29 d. patikslinus kadastro duomenis, terasos plotas buvo įskaičiuotas į namo gyvenamÄ jį plotÄ , nes terasa ir mansarda buvo iÅ¡skirtos ir į vardytos kaip pagalbinės pastato dalys. 10.2. Teigia, jog ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde įrodinėja, kad veranda vietoje terasos pastatyta teisėtai, tačiau kaip ir nenurodė, kada ji buvo pastatyta. Pažymi, kad apeliacinio skundo 26 punkte nurodyta, jog veranda egzistavo nuo 1964 metų, o 30 punkte – kad nuo 1961 metų, o jos rekonstrukcija atlikta 1986 metais, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokių duomenų nepatvirtina Nekilnojamojo turto registre esanti vienintelė namo kadastro duomenų byla (1988 m. rugsėjo 29 d.).

Atsakovai yra įsitikinę, kad ieškovai tyčia klastoja namo kadastro duomenis, rengdami skirtingas namo kadastro duomenų bylas, neatitinkančias realybes, dėl to ir patys susipainiojo. Statinių nauji kadastriniai matavimai yra atliekami tik tada, kai keičiasi jų kadastro duomenys (parametrai), tačiau nesuprantama, kaip dveji kadastriniai matavimai (2012 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. balandžio 24 d.) nustatė, jog veranda buvo pastatyta dar 1961 m., nors oficialiai registruoti namo kadastro duomenys, atlikti 1988 metais, nenustatė, kad 1961 m. buvo pastatyta veranda.

Mano, kad yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovų užsakymu atlikti kadastriniai matavimai yra duomenų klastojimas. 10.3. Teigia, kad iÅ¡ VÄ® Registro centro atsakyme į 2021 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovo L. U. praÅ¡ymÄ Nr. 27293874 matyti, kad kliÅ«tis įregistruoti verandÄ yra tai, jog ieÅ¡kovai negali įteisinti savavaliÅ¡kos statybos. Teigia, kad namas yra ypatingasis statinys ir verandai kaip namo priestatui reikalingas ne tik projektas, statybÄ leidžiantis dokumentas, bet ir statybos užbaigimo aktas, o jo ieÅ¡kovai negali gauti ir įteisinti savavaliÅ¡kos statybos. 10.4.

Nurodė, kad, pagal teismo nustatytÄ naudojimosi namu tvarkÄ , ieÅ¡kovai gavo galimybę naudotis ir didesniu namo plotu (apie 6 kv. m), kas Palangos mieste prie jÅ«ros yra didelės vertės turtas, tačiau ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde apie tai nepasisako. Teigia, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovai realiai yra užėmę visÄ namÄ ir atsakovams jame apsigyventi nėra jokios galimybės. IeÅ¡kovai naudojasi vienintele name esančia virtuve, vieninteliu sanitariniu mazgu ir yra užrakinę duris į Å¡ias patalpas, todėl atsakovai neturi galimybės naudotis Å¡iomis patalpomis, o tai reiÅ¡kia, kad neturi galimybės gyventi name.

Mano, jog yra akivaizdu, kad šalys negalės kartu gyventi nei su viena virtuve, nei su vienu sanitariniu mazgu, todėl atsakovams taip pat savo lėšomis ir pastangomis teks šiuos gyvybiškai svarbius objektus įsirengti savo naudojamoje dalyje. Mano, kad abi šalys ateityje turės įdėti tam tikrų pastangų, kad ne tik nebeliktų objektų, dėl kurių galėtų ir toliau kilti ginčų, bet kad apskritai galėtų naudotis namu. 10.5. Nurodė, kad ieškovai savo abejonių dėl statybos leidimo, dėl institucijų sutikimų būtinumo nepagrindė nei faktais, nei teisės normomis.

Taip pat pažymi, jog labai keistai atrodo, kai ieÅ¡kovai teigia, kad verandos statybai, kaip namo priestatui, techninis projektas ir statybos leidimas nereikalingas, o laiptams į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯rengti jau reikalingas. Atsakovams nesuprantamas ir ieÅ¡kovų teiginys, jog atsakovai neduos sutikimo įsirengti laiptus, nors atsakovai praÅ¡o teismo įpareigoti ieÅ¡kovus įsirengti atskirus laiptus į antrame aukÅ¡te turimas patalpas. 10.6. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad skylės iÅ¡pjovimas namo viduje, t. y. lubose tarp laikančiųjų konstrukcijų, ir laiptų aikÅ¡telės įrengimas yra paprastojo remonto darbai, kÄ numato ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. 622, 12 punktas: statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamÄ statinį, jo nerekonstruojant ir kapitaliÅ¡kai neremontuojant. Ä® Å¡iÄ statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikÅ¡telių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sÄ ramų laikančiosiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rÄ stų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiosiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Taigi name, kaip kultÅ«ros paveldo statinyje, įrengti laiptų aikÅ¡telę, laiptatakius (laiptus), atliekant paprastojo remonto darbus, statybÄ leidžiantis dokumentas nereikalingas, nereikalingas ir techninis projektas, todėl mano, kad su jokiais trečiaisiais asmenimis derinti laiptų įrengimo į antrÄ aukÅ¡tÄ ieÅ¡kovams nereikės. 10.7. Nurodė, jog buvusioje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje neprotingai (neracionaliai) daug žemės ploto buvo priskirta naudotis bendrai, ieÅ¡kovai šį plotÄ visÄ užstatydavo savo automobiliais ir daiktais.

Teigia, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės naudojosi visu žemės sklypu ir net jiems priklausančius Å¡unis paleisdavo nuo pavadžio be antsnukio lakstyti po visÄ Å¾emės sklypÄ , be to, nesusirinkdavo savo augintinių paliktų ekskrementų. Pažymi, kad atsakovams dėl ieÅ¡kovų augintinių ir jų paliktų iÅ¡matų apskritai tapo neįmanoma patekti į kiemÄ , ko ir siekė ieÅ¡kovai, todėl jie buvo priversti kreiptis į policijÄ . Mano, jog visa tai rodo, kad ieÅ¡kovai be jokio sutarimo naudojosi visu kiemu ir visu žemės sklypu, nes ankstesnė neaiÅ¡ki naudojimosi tvarka jiems tai leido daryti, o atsakovai dėl tokio ieÅ¡kovų elgesio savo turtu net neturėjo galimybės naudotis.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 12.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas nustato kultÅ«ros paveldo objektų valdytojų teises bei pareigas, tačiau nuosavybės teisinių santykių ar naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos ar atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kurie bÅ«tų susiję su bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomais nekilnojamaisiais daiktais ar naudojimosi tvarkos nustatymu, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas nereglamentuoja.

Teigia, jog nepaisant to, kokia būtų nustatyta ginčo pastatu naudojimosi tarp ieškovų ir atsakovų tvarka, paveldosauginiai reikalavimai išliks nepakitę. 12.2. Nurodė, kad KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2022 m. birželio 7 d. aktu Nr. KPD-RM-720/2 nutarė patikslinti vertybės duomenis. Aktu buvo nustatytos vertingosios savybės: tūris, aukštų planas, fasadų architektūros tūrinės detalės, konstrukcijos, lubų, sienų, kolonų apdaila, žemės ir jos paviršiaus elementai.

Teigia, kad dėl faktinių aplinkybių, nurodomų apeliaciniame skunde, kurios susijusios su naudojimosi tvarkos nustatymu bei faktinių aplinkybių vertinimu, šiame atsiliepime nepasisakoma, nes tai nesusiję su departamento kompetencija. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovų ir atsakovų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliantai bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos į bylÄ pateikė naujus įrodymus, t. y. departamento pirmosios nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. birželio 7 d. akto Nr. KPD-RM-720/2 kopijÄ su apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonų ribų plano kopija bei brėžinių kopijomis. Nors trečiasis asmuo nenurodo aplinkybių, kodėl bÅ«tent apeliacinės instancijos teisme teikia minėtus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėti įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pakartotinis Å¡ių įrodymų pridėjimas prie bylos nėra tikslingas, todėl naujai pateikti įrodymai prie bylos nepridėtini.

Faktinės bylos aplinkybės 19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai nuosavybės teisę į savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo paveldėjimo bÅ«du nuo 2013 m. gegužės 22 d. Atsakovai nuosavybės teisę įgijo 2012 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Taip pat nustatyta, kad VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas 1962 m. liepos 5 d. pradėjo rengti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventoriaus numeris 870, adresas (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovas L. U. kreipėsi į VĮ Registrų centrÄ praÅ¡ydamas pakeisti kadastro namo duomenis. VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1059 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ nusprendė praÅ¡ymo netenkinti. Nurodė, kad namas valdomas bendrosios nuosavybės teise, todėl jo naudojimas ir disponavimas turi bÅ«ti vykdomas bendraturčių sutarimu, todėl praÅ¡ymÄ turi pateikti visi savininkai arba įgalioti asmenys.

Be to, nurodė, jog gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio duomenis praÅ¡o pakeisti po paprastojo remonto, yra įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl paprastojo remonto darbams (nauji stoglangiai, užtaisytas buvęs langas ir durys, įstiklinta buvusi atvira veranda) keliami ypatingi reikalavimai, turi bÅ«ti parengtas supaprastintas statybos projektas, jam turi pritarti bendraturčiai. Å is dokumentas turi bÅ«ti įraÅ¡ytas deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ .

VÄ® Registrų centras pažymėjo, kad daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats daiktas. Todėl praÅ¡ymas netenkinamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu.

20. KultÅ«ros paveldo departamentas 2014 m. lapkričio 25 d. aktu Nr. KPD-RM-720/1 nustatė, kad namas yra pavienis kultÅ«ros paveldo objektas. IÅ¡ VÄ® Registrų centro NTR duomenų bazės 2021 m. vasario 10 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad namo kadastro duomenų nustatymo data – 1988 m. rugsėjo 29 d., žemės sklypo plano – 1998 m. lapkričio 3 d. IÅ¡ KPD 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡to „Dėl B. M.-U. ir B. U. namo, (duomenys neskelbtini)“, kuris skirtas ieÅ¡kovams, matyti, kad KPD inspektoriai apžiÅ«rėję namÄ nustatė, jog verandos langai ir durys yra iÅ¡ardyti ir nesugrÄ Å¾inti į vietÄ .

Atviros verandos langų ir durų angos neužsandarintos. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad J. S. V. ir J. V. įgaliotam asmeniui M. V. buvo suraÅ¡ytas reikalavimas, juo M. V. įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, taip apsaugant pastatÄ nuo atmosferos poveikio. IÅ¡ KPD 2016 m. rugsėjo 8 d. raÅ¡to „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų“, kuris adresuotas ieÅ¡kovui L. U., matyti, kad KPD Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2014 m. lapkričio 25 d. aktu Nr. KPD-RM-720/1 nustatė vertingÄ sias pastato savybes. 21. 2017 m. gegužės 12 d. ieÅ¡kovas L.

U. atsakovams iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ -paklausimÄ â€žDėl kadastro duomenų registravimo“, jame nurodė, jog vykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016 buvo pakeistas namo vidaus planas. VÄ® Registrų centro Klaipėdos filiale parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 25/24982. Todėl ieÅ¡kovas L. U. raÅ¡tu prašė atsakovų pateikti sutikimÄ arba nesutikimÄ Ä¯registruoti patikslintus Namo kadastro duomenis VÄ® Registrų centre. 2020 m. gegužės 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota reali gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padėtis.

Ä® bylÄ pateikti UAB „Vakarų regiono projektai“ parengti bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymo planai. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti daiktais apkrautos name esančios patalpos 1-7 bendras vaizdas, kuris užfiksuotas M. V. mobiliuoju telefonu 2021 m. spalio 12 d. Byloje pateiktas gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas (techninio darbo projektas). KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 1-oji Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2022 m. birželio 7 d. aktu Nr. KPD-RM-720/2 patikslino KultÅ«ros vertybių registre ginčijamo objekto – gyvenamojo namo vertingÄ sias savybes, t. y. patikslinus gyvenamo namo vertingÄ sias (saugotinas) dalis, saugotinomis laikytinos tik I a. patalpos Nr. 1-1 lubos, kur ant lubų yra lystvelės su tarpais ir tapytas plafonas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų Dėl leidimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo 22. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui teisę, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiÅ«ra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o bendrumÄ kuria daiktas ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę įgyvendinant teises į daiktÄ ir autonomijÄ . Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobÅ«džio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

23. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valiÄ , t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi bÅ«ti paisoma visų bendraturčių nuožiÅ«ros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

24. Apeliaciniu skundu teigiama, kad ieÅ¡kovai, vykdydami Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016, atliko gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus. Dėl atliktų darbų pasikeitė gyvenamojo namo kadastriniai duomenys (pasikeitimas užfiksuotas 2017 m. balandžio 24 d. kadastrinių matavimų byloje). Teigia, kad ieÅ¡kovai, kaip gyvenamojo namo dalies savininkai, pagrįstai siekia Å¡iuos pasikeitimus užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, visgi Å¡i ieÅ¡kovų teisė negalėjo bÅ«ti įgyvendinta dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovams atsisakius iÅ¡duoti savo, kaip bendraturčių, sutikimÄ dėl gyvenamojo namo kadastrinių duomenų patikslinimo. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais skundo argumentais.

25. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jau įraÅ¡ytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

26. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti statinių kadastro duomenys turi bÅ«ti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu Å¡ie pakitimai nebuvo nustatyti Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, jog nurodytas teisinis reglamentavimas nustato imperatyviÄ pareigÄ nekilnojamojo turto savininkui keisti kadastre įraÅ¡ytus statinių kadastro duomenis, jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai.

27. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Palangos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016 iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių kaip ir Å¡ioje byloje (skyrėsi tik bylos Å¡alių procesinės padėtys – ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje yra atsakovai, o atsakovai Å¡ioje byloje yra ieÅ¡kovai) ir nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę Å¡ioje civilinėje byloje. Taigi, Palangos apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-824/2016 konstatavo, jog ginčo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta rekonstrukcija, kurios metu buvo pertvarkyta patalpa, pažymėta indeksu 1-5, įrengiant pertvarÄ , taip iÅ¡ vienos patalpos įrengiant dvi patalpas (tualetÄ ir sandėliukÄ ).

Tokiu bÅ«du buvo panaikinta ieÅ¡kovų (Å¡ioje byloje atsakovų) galimybė iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, patekti į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1‑4. Palangos apylinkės teismas minėtu sprendimu įpareigojo atsakovus (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovus) per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius name (duomenys neskelbtini), patalpoje, pažymėtoje indeksu Nr. 5 (indeksu 1-5), iÅ¡skyrus tualetÄ , kad Å¡i patalpa atitiktų iki savavaliÅ¡ko rekonstravimo buvusius matmenis, užfiksuotus 1963 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pagal inventorinės bylos planÄ , t. y.

Palangos apylinkės teismas nurodytoje byloje iÅ¡ esmės leido palikti atsakovų (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų) įrengtÄ tualetÄ , tačiau įpareigojo grÄ Å¾inti praėjimÄ iÅ¡ patalpos, žymimos indeksu 1-6, į patalpÄ , žymimÄ indeksu 1-4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad jau įsiteisėjusiu Palangos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑328-824/2016 buvo konstatuota, jog yra pasikeitę nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti bei 1963 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, ginčo name atlikus remonto darbus, iÅ¡ esmės pasikeitė ginčo gyvenamojo namo vidaus planas (kadastriniai duomenys), todėl faktinis ginčo gyvenamojo namo vidaus planas nebeatitinka VÄ® Registrų centre įregistruotų duomenų.

29. Vertinant tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako leisti įregistruoti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus kadastrinių duomenų pasikeitimus, pažymėtina, jog iÅ¡ atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, kurių pagrindu buvo atsisakyta duoti leidimÄ pakeisti registruotus kadastro duomenis, matyti, kad atsakovai nuogÄ stauja, jog ieÅ¡kovai nepagrįstai siekia iÅ¡kreipti faktus ir įregistruoti neegzistuojančiÄ verandÄ taip padidinant namo gyvenamÄ jį plotÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovų atsisakymo argumentus kaip nepagrįstus.

30. Å iuo atveju svarbu akcentuoti, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas VĮ Registro centro įpareigojimo įraÅ¡yti kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, įregistravimo klausimas, o yra vertinama, ar egzistuoja pagrindas leisti ieÅ¡kovams pakeisti ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenis VĮ Registrų centre ir įregistruoti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylÄ be atskiro atsakovų sutikimo, t. y. sprendžiama, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti leidimÄ ieÅ¡kovams teikti praÅ¡ymÄ dėl kadastrinių duomenų pakeitimo.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (t. y.

VÄ® Registrų centras) įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ . IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1059 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ matyti, kad buvo nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovo L. U. praÅ¡ymo pakeisti kadastro duomenis namui. VÄ® Registrų centras Å¡iuo praÅ¡ymu nurodė, kad namas valdomas bendrosios nuosavybės teise, todėl jo naudojimas ir disponavimas turi bÅ«ti vykdomas bendraturčių sutarimu, todėl praÅ¡ymÄ turi pateikti visi savininkai arba įgalioti asmenys.

Be to, nurodė, jog gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio duomenis praÅ¡o pakeisti po paprastojo remonto, yra įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl paprastojo remonto darbams (nauji stoglangiai, užtaisytas buvęs langas ir durys, įstiklinta buvusi atvira veranda) keliami ypatingi reikalavimai, turi bÅ«ti parengtas supaprastintas statybos projektas, kuriam turi pritarti bendraturčiai. Å is dokumentas turi bÅ«ti įraÅ¡ytas deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ .

Iš pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo akivaizdžiai matyti, jog VĮ Registrų centras netenkino ieškovo pateikto prašymo vien tuo pagrindu, kad pats prašymas buvo pateiktas ne visų bendraturčių, o pačios prašomos įregistruoti kadastro bylos teisingumo netikrino, tik atkreipė dėmesį į ypatingajam statiniui taikomus ypatumus. Be to, aptartos įstatymų nuostatos ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendime nurodyti argumentai aiškiai suponuoja, kad registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre.

32. Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl ieÅ¡kovams neturėtų bÅ«ti suteikta galimybė įregistruoti pasikeitusius kadastro registro duomenis, nors įstatymo nuostatos įsakmiai numato bendraturčių pareigÄ keisti kadastro duomenis, jei buvo atlikti nekilnojamosios kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti į bylÄ pateiktus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus kadastrinių duomenų pasikeitimus, kadangi Å¡ių duomenų atitiktis jiems keliamiems reikalavimams nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai, įgyvendindami savo nuosavybės teises bei nepažeisdami atsakovų teisėtų interesų, turi teisę teikti VÄ® Registrų centrui praÅ¡ymÄ dėl kadastrinių duomenų pakeitimo be bendraturčio sutikimo, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas leisti įregistruoti VÄ® Registrų centre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo tenkintinas visiÅ¡kai.

Dėl įpareigojimo sugrÄ Å¾inti verandÄ Ä¯ 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo bÅ«das yra negatorinis ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

34. Apeliantai tiek ieÅ¡kiniu, tiek apeliaciniu skundu prašė įpareigoti atsakovus sugrÄ Å¾inti į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį (sugrÄ Å¾inti duris ir langus į buvusiÄ bÅ«klę) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandÄ , kadastrinių matavimų byloje žymimÄ 1a1Ž <...>. Toks ieÅ¡kovų reikalavimas atitinka negatorinio ieÅ¡kinio sampratÄ , todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir šį reglamentavimÄ aiÅ¡kinančia kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad jis yra verandos savininkas (bendraturtis), taip pat tai, kad verandos durų bei langų iÅ¡montavimas pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis). Tačiau prieÅ¡ sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja visi negatorinio ieÅ¡kinio požymiai, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog byloje kilo ginčas, ar ginčo veranda apskritai egzistavo.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, kad atsakovai byloje nurodė, jog įsigiję dalį namo iÅ¡ pradžių jie nepastebėjo, tačiau vėliau atkreipė dėmesį, kad namas neatitinka kadastro duomenų. Dėl Å¡ios priežasties, bijodami sulaukti nemalonumų, patys ėmėsi iniciatyvos – išėmė langus, duris ir padarė taip, kaip buvo užfiksuota 1988 m. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovai pasielgė teisėtai ir pagrįstai, sugrÄ Å¾indami namo padėtį į 1988 m. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį, t. y. į tÄ padėtį, kuri yra nustatyta ir oficialiai įregistruota VÄ® Registrų centre. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

36. Analizuodamas byloje esančius įrodymus dėl namo priestato (vertindamas, prie namo buvo pastatyta terasa ar veranda), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į byla buvo pateikta 1962 m. liepos 5 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 25/24982, iš kurios matyti, kad bylos dalyje „Pagalbinės pastato dalys (priest. ir kt.)“ 1980 m. birželio 10 d. buvo įrašytas priestatas „terasa“, kurios statybos metai yra 1964 metai. Minėtoje kadastro ir registro dokumentų bylos dalyje „Pastatų, priestatų ir kt.

įkainojimas“ tiek 1980 m. birželio 10 d., tiek 1988 m. rugsėjo 29 d. įraÅ¡yta „Atv. Terasa“, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog prie ginčo gyvenamojo namo 1964 metais buvo pastatyta atvira terasa, kuri egzistavo ir 1988 metais, keičiant kadastro duomenis. Tačiau Å¡iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad buvę ginčo namo bendraturčiai atvirÄ terasÄ Ä¯stiklino, įrengė duris, taip atvirÄ terasÄ perstatydami į verandÄ , kuriÄ atsakovai, įsigiję dalį ginčo gyvenamojo namo, iÅ¡ardė, t. y. atstatė taip, kaip buvo užfiksuota 1988 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 1964 metais ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas su atvira terasa, tačiau gyvenamojo namo eksploatacijos metu buvę namo savininkai atvirÄ terasÄ perstatė verandÄ .

37. Tai, kad veranda apskritai egzistavo, byloje patvirtina ne tik bylos Å¡alys, tačiau ir kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai. Byloje pateiktas KultÅ«ros paveldo departamento 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡tas „Dėl B. M.-U. ir B. U. namo, (duomenys neskelbtini)“, kuris skirtas ieÅ¡kovams, matyti, kad KPD inspektoriai apžiÅ«rėję namÄ nustatė, jog verandos langai ir durys yra iÅ¡ardyti ir nesugrÄ Å¾inti į vietÄ . Atviros verandos langų ir durų angos neužsandarintos. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad J.

S. V. ir J. V. įgaliotam asmeniui M. V. buvo suraÅ¡ytas reikalavimas, juo M. V. įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo reikalavimo gavimo dienos užsandarinti atviras namo verandos langų ir durų angas, taip apsaugant pastatÄ nuo atmosferos poveikio. Be to, pateiktame 2014 m. lapkričio 25 d. KultÅ«ros paveldo departamento nekilnojamojo turto akte Nr. KPD-RM-720/1 nurodyta, kad vertybės (1964 m.) vertingosios savybės yra: aukÅ¡tis – 1 a. su mansarda (7.1.1.1 punktas); tÅ«ris – stačiakampio plano su veranda PR pusėje (7.1.1.2 punktas).

38. Dar daugiau, į bylÄ pateiktas 2021 metais atliktas gyvenamosios paskirties pastato (vieno buto pastatai), adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas, kuris parengtas MB „Archa“. Projekto vadovu paskirtas D. S., kuris Lietuvos kultÅ«ros ministro 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Ä®V-1227 įtrauktas į nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistų, kuriems iÅ¡duodami atestatai, sÄ raÅ¡Ä , nurodant veiklos rÅ«Å¡is (nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taikomieji moksliniai ir ardomieji tyrimai; tvarkybos darbų projektų rengimas ir vadovavimas projektavimui; tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiÅ«ra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiÅ«rai) ir nurodant specializacijÄ (architektÅ«riniai tyrimai; architektÅ«rinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas; architektÅ«rinio paveldo tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiÅ«ra).

Projektas taip pat suderintas su specialiste G. D., kuriai 2015 m. kovo 19 d. iÅ¡duotas nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto atestatas Nr. 3181. Projektas pasiraÅ¡ytas tiek projekto vadovo D. S., tiek nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialistės G. D.. Akcentuotina, jog Å¡io paprastojo remonto projekto dalyje „Bendrieji statinio rodikliai“ nurodyta, jog, skaičiuojant statinio tÅ«rį, buvo įvertinta ir statinio veranda. ApraÅ¡ant statinio vertingÄ sias savybes nurodyta, kad statinio tÅ«ris – stačiakampio plano su veranda PR pusėje (projekto 1.1.2 punktas).

39. Svarbu pažymėti, kad 2021 metų paprastojo remonto projekto 7 punkte nurodyti atlikti paprastojo remonto darbai iki pastato įregistravimo NKV registre (pastatas įregistruotas NKV registre 1992 m. gruodžio 10 d.). Akcentuotina, jog, vardijant atliktus darbus iki pastato įregistravimo NKV registre, 7.1.2 punkte nurodyta: „Uždengta durų anga tarp verandos ir kambario“ bei atlikti darbai užfiksuoti fotonuotraukomis; 7.1.3 punkte nurodyta: „Įstiklinta veranda“, atlikti darbai užfiksuoti fotonuotraukomis.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog nors ginčo pastatas 1964 metais pastatytas kartu įrengiant atvirÄ terasÄ , tačiau laikotarpiu nuo 1988 metų, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kadastriniai matavimai, iki 1992 m. gruodžio 10 d., kai pastatas buvo įregistruotas NKV registre, atlikus paprastojo remonto darbus, terasa buvo perstatyta į uždarÄ verandÄ . Ä®vertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alia ginčo gyvenamojo namo veranda egzistavo vėliausiai nuo 1992 m. gruodžio 10 d. iki pat to laiko, kai atsakovai jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡ardė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių verandos egzistavimÄ .

41. Esant įrodytai aplinkybei, jog ginčo veranda egzistavo iki to laiko, kai atsakovai vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ iÅ¡ardė, bÅ«tina nustatyti, ar tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidė ieÅ¡kovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, teises į nuosavybę. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant klausimÄ , ar yra visos negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos, ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje privalėjo įrodyti du dalykus, t. y. ar ieÅ¡kovas yra gyvenamojo namo su veranda savininkas (bendraturtis), taip pat tai, ar verandos durų bei langų iÅ¡montavimas pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).

42. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmoji negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, patvirtinanti nuosavybės teises, laikytina įrodyta (CPK 185 straipsnis).

43. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai pirkimo–pardavimo sutartimi įgydami 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatÄ Ä¯gijo su jau pastatyta veranda. Grįsdami savo pozicijÄ , jog ginčo veranda buvo iÅ¡ardyta teisėtai, atsakovai viso proceso metu teigė, kad įsigiję dalį namo iÅ¡ pradžių jie nepastebėjo, tačiau vėliau atkreipė dėmesį, jog namas neatitinka kadastro duomenų. Dėl Å¡ios priežasties, bijodami sulaukti nemalonumų, patys ėmėsi iniciatyvos – išėmė langus, duris ir atstatė taip, kaip buvo fiksuota 1988 m. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovų argumentai nėra pakankami spręsti, jog atsakovų vienaÅ¡aliÅ¡kas verandos iÅ¡ardymas atitinka teisės aktų reikalavimus.

44. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡kodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo bÅ«do, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ . 45.

Kaip minėta, atsakovai pirkimo–pardavimo sutartimi įgydami 1/2 dalį statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatÄ Ä¯gijo su jau pastatyta veranda, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastebėję, jog namas neatitinka kadastro duomenų, privalėjo kreiptis į ginčo namo bendraturčius ir bendrai spręsti, kokius tolesnius veiksmus Å¡iuo atveju reikėtų atlikti su bendrÄ ja daline nuosavybe. Tokiu bÅ«du atsakovai bÅ«tų tinkamai įgyvendinę savo kaip namo bendraturčių teises ir pareigas, o to neatlikę iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių, teisę į nuosavybę.

Dar daugiau, byloje nėra duomenų, jog, prieÅ¡ pradėdami ginčo verandos ardymo darbus, atsakovai bÅ«tų pasidomėję, ar tokios verandos įrengimui bÅ«tini specialÅ«s leidimai, nepasidomėjo, ar ieÅ¡kovai nėra pradėję pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimo procedÅ«rų, nesitarė su namo bendraturčiais dėl galimų tolesnių veiksmų atlikimo, o vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ atlikti pastato dalies ardymo darbus, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo veranda pastatyta neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovai nesutiko su tokiais atsakovų atliktais veiksmais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad verandos durų bei langų iÅ¡montavimas pažeidžia ieÅ¡kovų teises, todėl atsakovai privalo atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y. privalo sugrÄ Å¾inti verandÄ Ä¯ tokiÄ bÅ«klę, kokia buvo iki pažeidimo padarymo.

46.  CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi laiko tikslinga vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais nustatyti, jog atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovams savo lėšomis grÄ Å¾inti verandos bÅ«klę į buvusiÄ ir suteikiant teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų turėtas iÅ¡laidas.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo 47. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

48. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, VÄ® Registrų centre įregistruota namo kadastro duomenų nustatymo data yra 1988 m. rugsėjo 29 d., tačiau ieÅ¡kovai projektinį pasiÅ«lymÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu teikė vadovaudamiesi namo kadastriniais duomenimis, nustatytais 2017 m. balandžio 24 d. kadastro byloje, kurie bylos nagrinėjimo metu nėra oficialiai įregistruoti. Tuo tarpu atsakovai teikia praÅ¡ymÄ nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ remdamiesi projektiniu pasiÅ«lymu, paruoÅ¡tu vadovaujantis kadastriniais duomenimis, kurie yra nustatyti 1988 m. rugsėjo 29 d kadastrinėje byloje.

49. Pažymėtina, kad Å¡iuo sprendimu buvo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas leisti įregistruoti VĮ Registrų centre gyvenamojo namo kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡io sprendimo pagrindu ieÅ¡kovai įgijo teisę teikti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ VÄ® Registrų centrui, kad bÅ«tų pakeisti gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, tačiau Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, ar ieÅ¡kovų praÅ¡omoje įregistruoti 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti kadastrinių duomenų pasikeitimai atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar jie faktiÅ¡kai bus įregistruoti ir jei taip, tai kokia apimtimi.

50. Nors VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1059 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo įregistruoti kadastro duomenų pasikeitimus tuo pagrindu, jog praÅ¡ymas pateiktas ne visų savininkų arba įgaliotų asmenų, tačiau tuo pačiu sprendimu buvo konstatuota, jog gyvenamasis namas, kurio duomenis praÅ¡o pakeisti po paprastojo remonto, yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl paprastojo remonto darbams keliami ypatingi reikalavimai. Tai reiÅ¡kia, jog, Å¡iuo sprendimu iÅ¡ esmės suteikus leidimÄ teikti praÅ¡ymÄ dėl kadastrinių duomenų pakeitimo be bendraturčių sutikimo, VÄ® Registrų centras dar turės įvertinti, ar teikiama naujai paruoÅ¡ta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla atitinka visus įstatymuose keliamus reikalavimus.

51. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovai ir atsakovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ vadovaudamiesi skirtingų redakcijų kadastrinių matavimų duomenimis, konstatuoja, jog Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra galimybės objektyviai nustatyti, kuris iÅ¡ Å¡alių parengtų projektinių pasiÅ«lymų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo labiausiai atitinka faktinę padėtį, mažiausiai pažeidžia Å¡alių teises į nuosavybę ir sudaro mažiausiai prielaidų naujiems konfliktams tarp bendraturčių kilti. Tokias iÅ¡vadas bus galima daryti tik po to, kai VÄ® Registrų centras iÅ¡spręs klausimÄ dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omų kadastrinių duomenų pakeitimo.

52. Nors Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra galimybės tinkamai iÅ¡spręsti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo klausimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abu Å¡alių pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, konstatuoja, kad Å¡ie projektai yra ydingi.

53. Pasisakant dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omos patvirtinti naudojimosi tvarkos iÅ¡ esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp ieÅ¡kovų bei atsakovų ginčų dėl namo naudojimosi kyla jau ilgÄ laikÄ , atsakovai negali gyventi name, nes Å¡iuo metu negali naudotis jame esančiu sanitariniu mazgu ar virtuve, kuriuos naudoja ieÅ¡kovai. Be to, ieÅ¡kovai pagal siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi Namu tvarkÄ vienÄ sanitarinį mazgÄ ir virtuvę praÅ¡o paskirti naudotis ieÅ¡kovams, o kitÄ sanitarinį mazgÄ ir virtuvę paskirti naudotis bendrai. Tokia naudojimosi Namu tvarka, teismo vertinimu, neužkirstų kelio ateityje galbÅ«t kilsiantiems ginčams tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų, bÅ«tų neproporcinga ir visiÅ¡kai nesuderinta su atsakovų interesais.

54. Tuo tarpu atsakovų praÅ¡oma patvirtinti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nors ir sudaro pagrindÄ manyti, kad užkirs keliÄ galimiems ginčams ateityje kilti, tačiau iÅ¡ atsakovų pateikto projektinio pasiÅ«lymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovai turės galimybę įsirengti laiptus ir taip patekti į jiems priklausančias patalpas mansardiniame aukÅ¡te. Atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovai laiptus galėtų įsirengti pirmojo aukÅ¡to patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, tačiau apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su pateiktu projektiniu pasiÅ«lymu, kyla abejonių dėl tokio sprendimo įvykdymo galimumo.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ projektinio pasiÅ«lymo matyti, kad patalpos, pažymėtos indeksu 1-4, plotis iÅ¡ viso sudaro 1,65 metro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė svarbi, nes neaiÅ¡ku, ar tokio pločio patalpoje bus galimybė įrengti tinkamus naudotis laiptus ir liks pakankamai vietos praeiti (perneÅ¡ti daiktus, baldus). Be to, iÅ¡ atsakovų pateikto projekto matyti, jog iÅ¡ patalpos, žymimos indeksu 1-4, yra patenkama į kitas patalpas. Å iuo atveju nėra pateikta jokių projektinių sprendinių, ar, nustačius atsakovų praÅ¡omÄ patvirtinti naudojimosi tvarkÄ , atsakovai galės tinkamai patekti į kitas patalpas t. y. patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-5.

55. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant objektyvios galimybės tinkamai iÅ¡spręsti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo klausimÄ , kadangi nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl kadastrinių duomenų pakeitimo, nustatęs tiek ieÅ¡kovų, tiek ir atsakovų siÅ«lomų naudojimosi tvarkos projektų ydingumus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo netenkintini.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog atsakovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ paskiriant pusę neužstatyto žemės sklypo, t. y. 225 kv. m (plane pažymėto indeksu „B“), atsakovams toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka, o ieÅ¡kovams – 225 kv. m (plane pažymėto indeksu A) toje dalyje, kurioje jiems nustatyta naudojimosi namu tvarka. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovų praÅ¡oma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatsiejamai susijusi su naudojimosi namu tvarka, o Å¡iuo atveju, netenkinus tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsakovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, todėl Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat netenkintinas.

57. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jų visapusiÅ¡kai ir nuodugniai neiÅ¡tyrė, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , jis panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ iÅ¡ viso buvo tenkinta 66,67 procento ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie apskaičiuojami tokiu bÅ«du: byloje iÅ¡ viso pareikÅ¡ti 3 reikalavimai, dėl kurių tarp Å¡alių kilo ginčas, t. y. reikalavimas leisti įregistruoti kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo (reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ (reikalavimas atmestas); reikalavimas įpareigoti atsakovus atstatyti verandÄ (reikalavimas tenkintas 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ viso buvo patenkinta 66,67 procento ((100 + 100 + 0) : 3 reikalavimų) ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimų. Kadangi atsakovai su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai, todėl laikytina, kad atitinkamai tenkinta 33,33 procento ((0 + 0 + 100) : 3 reikalavimų) atsiliepimo į ieÅ¡kinį reikalavimų.

62. Byloje pateikti įrodymai dėl ieÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 5 480 Eur. PraÅ¡yme nurodyta patirtų iÅ¡laidų detalizacija, t. y. ieÅ¡kovų patirtas iÅ¡laidas sudaro: teisinės konsultacijos ir bylos medžiagos analizė – 225 Eur (3 val. x 75 Eur); procesinio dokumento – ieÅ¡kinio parengimas – 2 000 Eur; procesinio dokumento – atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimas – 1 260 Eur; procesinio dokumento – atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimas – 400 Eur; procesinio dokumento – praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas – 345 Eur; procesinio dokumento – 2022 m. sausio 3 d. atsiliepimo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimas – 500 Eur; atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 675 Eur (9 val. x 75 Eur); duomenų paieÅ¡ka RC bazėje – 75 Eur.

Minėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ patvirtina į bylÄ pateikti 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. kovo 12 d., 2022 m. lapkričio 18 d. pinigų priėmimo kvitai. Ä®vertinus praÅ¡ymuose nurodytų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacijÄ pažymėtina, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso patyrė 3 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su ieÅ¡kinio pateikimu, ir 1 760 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimų į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimu.

Å ios aplinkybės svarbios, kadangi ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, todėl atitinkamai turėtų bÅ«ti paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės atstovų atliktus veiksmus, t. y. ieÅ¡kinio, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį, atskirojo skundo pateikimÄ , dalyvavimÄ teismo posėdžiuose ir kt., taip pat į tai, kad buvo tenkinta 66,67 procento ieÅ¡kinio reikalavimų, konstatuoja, kad tiek ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dėl ieÅ¡kinio pateikimo, tiek ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, susijusi su ieÅ¡kinio pateikimu, mažintina atitinkamai tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovams iš atsakovų iš viso priteistina 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu (atsakovų priešieškinis atmestas), ir 2 480,12 Eur (3 720 Eur x 66,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu, todėl ieškovams iš atsakovų turėtų būti priteista iš viso 4 240,12 Eur (1 760 Eur + 2 480,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

63. Byloje taip pat pateikti įrodymai dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 1 284,70 Eur. PraÅ¡yme nurodyta patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacija, t. y. atsakovų patirtas iÅ¡laidas sudaro: 700 Eur iÅ¡laidos sumokant už teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 300 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, 84,70 Eur suma, sumokėta antstolei R. V. už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , ir 200 Eur suma, sumokėta UAB „Pabaltijo projektai“ už projektinių pasiÅ«lymų parengimÄ .

Minėtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ patvirtina pinigų priėmimo kvitai bei mokėjimo nurodymai. Be to, teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį valstybei 2021 m. sausio 28 d. buvo sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis. Ä®vertinus praÅ¡ymuose nurodytų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacijÄ pažymėtina, kad atsakovai iÅ¡ viso patyrė 384,70 Eur (atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas, iÅ¡laidos antstolei R. V. už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimu, ir 975 Eur (700 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 200 Eur iÅ¡laidos UAB „Pabaltijo projektai“ už projektinių pasiÅ«lymų parengimÄ bei 75 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimu.

Å ios aplinkybės svarbios, kadangi ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, todėl atitinkamai turėtų bÅ«ti ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, atsakovų atstovų atliktus veiksmus, t. y. prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir kt., taip pat į tai, kad buvo tenkinta 33,33 procento atsiliepimo į ieÅ¡kinį reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovų praÅ¡omos priteisti sumos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, susijusi su atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimu, mažintina atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog atsakovams iš ieškovų iš viso priteistina 128,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį pateikimu (384,70 Eur x 33,33 proc.), o bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio pateikimu, nepriteistinos, kadangi priešieškinis atmestas visiškai, todėl atsakovams iš ieškovų turėtų būti priteista iš viso 128,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

64. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistina 4 111,90 (4 240,12 Eur – 128,22 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 65. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ viso buvo tenkinta 66,67 procento apeliacinio skundo reikalavimų, kurie apskaičiuojami tokiu bÅ«du: apeliaciniu skundu buvo pareikÅ¡ti 3 reikalavimai, dėl kurių tarp Å¡alių kilo ginčas, t. y. reikalavimas leisti įregistruoti kadastrinius duomenis be atsakovų sutikimo (reikalavimas tenkintas 100 procentų); reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ (reikalavimas atmestas); reikalavimas įpareigoti atsakovus atstatyti verandÄ (reikalavimas tenkintas 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ viso buvo patenkinta 66,67 procento ((100 + 100 + 0) : 3 reikalavimų) apeliacinio skundo reikalavimų. Kadangi atsakovai su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutiko visiÅ¡kai, todėl laikytina, kad atitinkamai tenkinta 33,33 procento ((0 + 0 + 100) : 3 reikalavimų) atsiliepimo į apeliacinį skundÄ reikalavimų.

67. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu bei 2023 m. kovo 9 d. praÅ¡ymu nurodo, kad teikdami apeliacinį skundÄ iÅ¡ viso patyrė 2 863,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 548,26 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ + 315 Eur žyminis mokestis). Taip pat į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. bankinius mokėjimo nurodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovų atstovų atliktus veiksmus, t. y. apeliacinio skundo parengimÄ , taip pat į tai, kad buvo tenkinta 66,67 procento apeliacinio skundo reikalavimų, konstatuoja, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti bendra 2 863,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ir ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų turėtų bÅ«ti priteista 1 908,90 Eur (2 863,26 Eur x 66,67 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

68. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. sausio 23 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir 2023 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovai sumokėjo advokatui 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovų atstovų atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , taip pat į tai, kad buvo tenkinta 33,33 procento atsiliepimo į apeliacinį skundÄ reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovų praÅ¡oma priteisti 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina proporcingai tenkintų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ reikalavimų daliai ir atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų turėtų bÅ«ti priteista 200 Eur (600 Eur x 33,33 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

69. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų priteistina 1 708,90 (1 908,90 Eur – 200 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi žyminį mokestį ir advokato iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje apmokėjo ieÅ¡kovas P. U., todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui P. U.. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Plungės apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovų J.

V. ir J. S. V. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kovų L. U., P. U. ir G. U. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Leisti įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nustatytus 2017 m. balandžio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, be atsakovų sutikimo. Ä®pareigoti atsakovus sugrÄ Å¾inti į 2012 m. spalio 11 d. kadastrinių matavimų byloje užfiksuotÄ padėtį (sugrÄ Å¾inti duris ir langus į buvusiÄ bÅ«klę) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandÄ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovams savo lėšomis grÄ Å¾inti verandos bÅ«klę į buvusiÄ ir suteikiant teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų turėtas iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovų J. V. ir J. S. V. po 2 055,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovų L. U., P. U. ir G. U. naudai, t. y. kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų po 685,31 Eur. Priteisti iÅ¡ atsakovų J. V. ir J. S. V. po 854,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui P. U..

Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė