212816fe-e84e-4463-9c1c-1354e8cd6a39 · Å iaulių apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2YT-727-1079/2021 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01016-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 16 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant pareiškėjai O. D. ir P. M., jų atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O.

D. ir P. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai O. D. ir P. M. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡oma nustatyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ :

O. D. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 3/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); P. M. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime nurodė, kad likviduojantis (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, jai priklausantis turtas, tame tarpe pastatas – sandėlis, kuriame yra aruodai grÅ«dų laikymui, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡dalintas pajininkams, tarp kurių buvo ir pareiÅ¡kėjai O.

D. ir P. M.. Kitiems pajininkams sandėlis nebuvo reikalingas, todėl pareiškėjai palaipsniui nupirko jų dalis. Pareiškėja sandėlio dalis (aruodus) nupirko iš V. P. ir J. K. (2002 m. birželio 4 d.), iš J. A. M. (2002 m. liepos 20 d.), iš V. B. ir V. S. (2007 m. kovo 28 d.), iš K. S. (2007 m. liepos 14 d.), iš I. V. P. (2007 m. liepos 18 d.), iš K. D. (2009 m. birželio 27 d.), iš P. P. (data sutartyje neįrašyta). Pareiškėjas sandėlio dalis nupirko iš L. Z. (2000 m. sausio 25 d. ir 2002 m. birželio 1 d.), iš L.

O. P. (2002 m. birželio 1 d.), iÅ¡ B. B. (2002 m. birželio 2 d.) ir iÅ¡ J. M. (2010 m. liepos 23 d.). Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja O. D. naudojasi 3/5 dalimis sandėlio, pareiÅ¡kėjas P. M. – 2/5 dalimis sandėlio daugiau kaip 10 metų kaip savu turtu savo Å«kinėje veikloje, pastatÄ prižiÅ«ri, remontuoja, tarpusavyje žino, kuriam kokia dalis sandėlio priklauso, o kaime žinoma, kad pastatas priklauso bÅ«tent pareiÅ¡kėjams. PareiÅ¡kėjai domėjosi, kaip galėtų įteisinti savo nuosavybę, tačiau sandėlio teisinės registracijos nebuvo, pirminių dokumentų (bendrovės likvidacinės komisijos protokolų) pareiÅ¡kėjai neturėjo, savo dalis jiems perleidę kiti pajininkai jų taip pat neturėjo, apie sandėlio dalių įsigijimÄ pasirašė tik tarpusavio laisvos formos sutartis.

Duomenų apie pajininkams iÅ¡dalintÄ turtÄ nepavyko gauti ir iÅ¡ archyvų. Å iaulių regioninis valstybės archyvas informavo, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB dokumentai saugojimui nebuvo perduoti, JoniÅ¡kio rajono savivaldybės archyvas informavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė į savivaldybės administracijos archyvÄ yra perdavusi tik vienÄ bylÄ apie pajų grÄ Å¾inimÄ , tai 1994 metų bendrovės narių pajaus pasiraÅ¡ymo bei jo grÄ Å¾inimo apskaitos knyga. Pajų judėjimo apskaitos knygoje įraÅ¡ytas pajininkas M.

P. ir pajinio įnaÅ¡o suma – 12901, įraÅ¡yta D. O. – jos pajinio įnaÅ¡o suma 13975, knygoje nėra duomenų apie pajininkams grÄ Å¾intÄ turtÄ natÅ«ra, daugiau jokių kitų papildomų dokumentų apie pajininkų įsigytÄ už pajus turtÄ , perleidimo pajininkams protokolų (duomenys neskelbtini) ŽŪB savivaldybės administracijos archyvui nėra perdavusi. PareiÅ¡kėjai, siekdami įteisinti savo nuosavybės teises, užsakė pastato – sandėlio kadastrinius matavimus, pareiÅ¡kėjų valdomam sandėliui Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalų numerį (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl pastatų ir nuosavybės teisių įregistravimo priimtais sprendimais atsisakė įregistruoti pastatÄ â€“ sandėlį bei pareiÅ¡kėjų nuosavybės teises į jį, nes pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nepakankami pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisėms įregistruoti, nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį.

PareiÅ¡kėjai neturi galimybių kitu keliu savo teisių realizuoti, todėl kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į sandėlį įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas buvo perduotas pareiÅ¡kėjams ir kitiems pajininkams už pajus, be to neaiÅ¡ku ar pareiÅ¡kėjai iÅ¡ visų pajininkų įsigijo ginčo turtÄ , taip pat nėra įrodymų, jog už perduotÄ turtÄ buvo visiÅ¡kai atsiskaityta.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai turėtų pateikti teismui papildomus įrodymus, koks konkrečiai turtas buvo perduotas už pajus, keliems pajininkams jis buvo perduotas bei įrodymus, jog už ginčo turtÄ buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkinamas, jei turto valdymas atitiktų visas įstatymo nustatytas sÄ lygas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų, kiek asmenų buvo sandėlio pajininkai, kokia buvo sandėlio vertė. Pajų pardavimo dokumentuose nenurodyta, kuri pastato dalis ar pajaus dydis yra parduodamas, parduodamos vietos aruoduose. Taip pat pažymima, kad pagal vienÄ pirkimo pardavimo sutartį aruodÄ Ä¯gijo ne pareiÅ¡kėja O. D., bet V. D.. Nurodė, kad jų atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Suinteresuotas asmuo JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl nurodyto nekilnojamojo turto ir neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas bÅ«tų tenkintas.

Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Å iaulių apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė praneÅ¡imÄ apie bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), praneÅ¡damas apie bylos nagrinėjimo datÄ , laikÄ ir vietÄ , siÅ«lant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiÅ¡kimÄ nagrinės raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į VÄ® Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimuose nurodytus prieÅ¡taravimus ir nesutikimo su pareiÅ¡kimu motyvus, nusprendė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėja O. D. teismo posėdžio metu savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje ir bendrovėje. Panaikinus bendrovę, pradėjo dalintis pajus, jie gavo sandėlio dalį. Dalinant turtÄ pagal pajus, sandėlį jie iÅ¡skirstė į vietas, reiÅ¡kia, kad į vienÄ vietÄ asmuo gali supilti 12 tonų grÅ«dų.

Sandėliu pradėjo naudotis nuo bendrovės iÅ¡irimo. J. K. buvo sandėlininkė, ji prižiÅ«rėdavo supiltus grÅ«dus. IÅ¡ pradžių visi žinojo, kas į kokius aruodus gali pripilti po tam tikrÄ kiekį tonų, sandėlininkė sverdavo, o paskui visi su piktumais dalindavosi. IÅ¡ pradžių kiti žmonės irgi pylėsi grÅ«dus, bet pardavę, iÅ¡nuomoję žemes, sandėliu nebesinaudojo, pasiÅ«lė jiems pirkti jų dalis, todėl jie ir nusipirko. Pirko vietas sandėlyje tik iÅ¡ tų žmonių, su kuriais dalindavosi aruodus.

Ji iÅ¡ viso sandėlyje yra nusipirkusi apie 20 vietų. Pavyzdžiui, iÅ¡ K. nusipirko 4 vietas, nes jų Å¡eimoje buvo keturi žmonės, jie turėjo keturias vietas. IÅ¡ K. D. nupirko visÄ 40 tonų aruodÄ . P. P. dvi vietas buvo iÅ¡ karto pardavęs, o paskui po savaitės pardavė ir paskutinę vietÄ , nusprendęs, kad nebedirbs žemės, tačiau papildomos sutarties nepasirašė. Paskutines vietas nupirko prieÅ¡ deÅ¡imt metų. Su visais asmenimis atsiskaitė, ant lapelių pasirašė, ji niekam nėra skolinga.

Dabar daugiau kaip 10 metų tuo sandėliu naudojasi, pila ten grÅ«dus, moka už elektrÄ . Ji iÅ¡ viso sandėlyje turi 3 aruodus, kaimynas P. M. turi du aruodus. Viename aruode telpa apie 150 tonų grÅ«dų. Sandėlyje yra elektra, sutartis su elektros tiekėju registruota J. J. vardu, jam priklauso Å¡alia esantis molinis sandėlis. Jų sandėlis buvo du kartus apvogtas, jiems iÅ¡ sandėlio buvo pavogti ventiliatoriai, kurie džiovina grÅ«dus, antrÄ kartÄ sučiupo vagis. Sandėlio anksčiau nesiregistravo savo vardu, kol savivaldybė nepasakė, kad sandėlį griaus.

PareiÅ¡kėjas P. M. teismo posėdžio metu savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad dirbo kolÅ«kyje, paskui (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje. Jai iÅ¡irus, iÅ¡dalijo pajus ir jis gavo sandėlį. Bendrovė iÅ¡iro 1994 m., jis Å«kininkavo, tačiau Å«kininko pažymėjimÄ Ä¯gijo tik 2003 m. Jis valdo du aruodus. Dalinant aruodus, jų dalį gavo jo motina, kuri Å¡iuo metu yra mirusi, ir brolis R. M., iÅ¡ kurio vietÄ jis iÅ¡sinuomojo. IÅ¡ pradžių į tuos aruodus pylė tiek tonų, kiek vietų turėjo, vėliau kitiems žmonėms atsisakius, pradėjo iÅ¡ jų pirkti pajus.

Pradžioje jis savo aruodo dalį buvo atsiskyręs, kad grÅ«dai nesusimaiÅ¡ytų. J. M., iÅ¡ kurio perpirko sandėlio dalį, buvo vietas supirkęs iÅ¡ kitų pajininkų, bet kai jis nebeÅ«kininkavo, jam perpardavė tas vietas. Vietas pirko ir iÅ¡ P.. Kai pirko, to pastato niekas nenorėjo registruotis. Dabar savivaldybė liepė įsiteisinti savo dalis. Bijo, kad jie nenugriautų. Jis vis dar Å«kininkauja, augina grÅ«dines kultÅ«ras. Sandėliui pirko variklius, keliÄ tvarkė, remontavo aruodus. Pas juos į sandėlį yra vienas įvažiavimas, abu su O.

D. valdo raktus. PareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Daiva BalčiÅ«nienė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad sandėlis priklausė kolÅ«kiui, po to (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, o jai likviduojantis buvo iÅ¡dalinta bendrovės pajininkams pagal perdavimo priėmimo aktÄ . 1994 m. birželio 18 d. perdavimo priėmimo akte nurodytiems žmonėms buvo iÅ¡dalintas visas sandėlis, o pareiÅ¡kėjai pretenduoja tik į dalį sandėlio.

Už pajus gavę pastatÄ ir turintys teisę į tam tikras jo dalis, pajininkai tarpusavyje mainėsi, pardavinėjo savo teisę ir septyniolika metų ta pastato dalimi, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėjai, bÅ«tent jie ja ir naudojasi, tvarko, remontuojasi, moka už elektrÄ . 2014 m. kovo 18 d. teismas nutartimi patvirtino prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamiesiems ir nukentėjusiesiems susitaikius, kuriame nukentėjusiais buvo pripažinti O. D., P. M. ir J. J., nes iÅ¡ jiems priklausančio grÅ«dų sandėlio buvo pavogtas tam tikras turtas.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje turėjo pajų, bendrovė iÅ¡iro ir pradėjo dalinti pastatus ir technikÄ pagal pajus. Žmonės pradėjo mainytis pajais – kam reikėjo technikos, kam reikėjo pastatų. Ji sandėlyje žmonėms pasverdavo grÅ«dus, paleisdavo ventiliatorius, elektrÄ prižiÅ«rėjo ir taip iÅ¡dirbo 6 metus. Didieji Å«kininkai pildavosi į didžiuosius aruodus, o kiti, kur mažiau grÅ«dų turėjo, pildavosi į mažesnius aruodus.

Pareiškėjai prisipirko daugiau pajų, kad galėtų piltis pilnus aruodus. Pirkdami sandėlyje vietas, pirkėjai atsivesdavo žmogų, iš kurio perka, ir kaip suprato, taip jie surašė tas sutartis, nurodydami, kad sumokėjo, atsiskaitė. Pasirašant sutartis, ji dalyvavo kaip liudytoja, kad jei žmogus numirtų, kad būtų pasirašyta, jog sumokėjo pinigus. Visi kaimo žmonės žinojo, kuriame gale pareiškėjai pylėsi grūdus, visi turėjo savo vietas. Kai ji dirbo, sandėlyje buvo du dideli aruodai, per vidurį dar du aruodai, o galinėje dalyje dar keturi aruodai, kuriuose pylėsi kiti žmonės. Ji turėjo dvi vietas sandėlyje, bet išsikeitė su žmogumi, ji jam atidavė sandėlį, o jai reikėjo prisidėti prie traktoriaus, žmogus atidavė už sandėlio vietas savo pajus, jokių dokumentų nesusirašė.

Pareiškėjai D. ir M. naudojasi dviem dideliais aruodais, viename telpa apie 280 tonų. Ji dešimt metų jau nebedirba sandėlininke, todėl šiai dienai, kaip tie aruodai atrodo, nebežino. Liudytoja R. R. posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis, kuris buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. 1994 m. likviduojant bendrovę, ūkio turtas buvo atiduodamas už pajus. Ūkio pajininkai, norintys sandėlio, registravosi. Kai susiregistravo visi norintys, buvo paskaičiuota, kiek į šį sandėlį telpa tonų grūdų ir buvo išdalinta pagal pajus.

IÅ¡ pradžių visi norėjo piltis grÅ«dus, nes visi laikė gyvulius. Bėgant laikui, pradėjo atsisakyti savo sandėlio dalių ir parduodavo kitam pajininkui. Ir taip pareiÅ¡kėjai iÅ¡sipirko iÅ¡ kitų žmonių sandėlį. Ji pati taip pat aruodÄ turi iÅ¡sipirkusi iÅ¡ kitų žmonių, jos aruodas yra molinėje dalyje. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjų dalys yra plytinėje dalyje. Ji pati savo dalies nesiregistruos. Plytinėje dalyje visai neseniai M. matė dirbančius. Ji (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje pradėjo dirbti 1985 m. buhaltere, plytinis baltas sandėlis anksčiau pastatytas.

Pradžioje į plytinėje dalyje esančius aruodus ir ji pylė, nes sandėlis buvo laikomas bendru, žiÅ«rėjo pagal tonas ir kas kÄ augina. Bendrai jie nebepila nuo 2002 m., kai visi susirinko ir bandė nusipirkti kiekvienas atskirus aruodus, kad nebereikėtų deÅ¡imčiai žmonių pilti grÅ«dus į tÄ patį aruodÄ . 2002 m. ji nusipirko pajus ir naudojasi aruodu molinėje dalyje. Pažįsta J. K., kuri buvo kaip sandėlininkė, viskÄ koordinuodavo, sverdavo grÅ«dus. 1994 m. perdavimo priėmimo aktÄ pati rašė.

IÅ¡ komisijos ji viena liko gyva. Čia buvo suraÅ¡yti visi žmonės, kurie pretendavo į visÄ sandėlį, tuo metu jis nebuvo skaidomas į dalis. PareiÅ¡kėjai pretenduoja Å¡iuo metu tik į plytinę jo dalį. Visam sandėliui yra vienas elektros skaitiklis J. vardu. Nežino, ar naudojasi dar kas plytine dalimi be pareiÅ¡kėjų, bet tikriausiai, kad niekas, nes jie ten viskÄ persitvarkė, susipirko, didelį aruodÄ atsitvėrė pertvaromis. Sandėlyje yra ventiliacijos loveliai, bet dabar ten iÅ¡vogti ventiliatorių varikliai.

Liudytojas J. J. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad L. Ž. yra jo uoÅ¡vis, sandėlyje jis turėjo vienÄ vietÄ â€“ 12 tonų piltis grÅ«dams. Jis pats Å«kininkauja nuo 1997 m., todėl uoÅ¡vis jam perleido tÄ vietÄ , jis pradėjo piltis grÅ«dus į sandėlį. Sandėlininkė buvo J. K., kuri tvarkė elektrÄ ir kaip sandėlininkė pasakydavo, kokiÄ kultÅ«rÄ , kur pilti. K. dėl sveikatos ir amžiaus pareigų atsisakius, visÄ sandėlio tvarkymÄ perėmė jis, nes kažkieno vardu turėjo bÅ«ti sudaryta elektros tiekimo sutartis.

Jis mokėjo už elektrÄ . Kas pylėsi grÅ«dus, raÅ¡ydavosi, kiek laiko ėjo ventiliatorius, grÅ«dų pakrovimas ir iÅ¡krovimas. Už elektros energijÄ moka visi, kiek kas sunaudoja, o už galiÄ moka atskirai. Sandėlis yra trijų durų: M. ir D. nuo (duomenys neskelbtini) kaimo durys, jo vidurinės durys, o R. kraÅ¡tinis įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Savo dalį, buvusiÄ pareiÅ¡kėjų valdomo pastato dalyje, jis padovanojo pareiÅ¡kėjams. Ä® pareiÅ¡kėjų dalį daugiau niekas grÅ«dų nesipila, jie savo dalį tvarkosi daug metų, aruodus jie visi pasidalijo 2002 m.

Sandėliai buvo apvogti 3 kartus. Nukentėjusieji buvo pripažinti jis, pareiÅ¡kėjai, P.. Už plytinio pastato dalį už elektrÄ moka tik pareiÅ¡kėjai, nes jis į tÄ dalį nebepretenduoja, jo pirkti aruodai yra molinėje dalyje. Moline dalimi be jo naudojasi dar du asmenys. Plytine dalimi apie 20 metų naudojasi M. ir D., niekam daugiau jos nebereikia. Teismas konstatuoja: Bylos duomenimis nustatyta, kad JoniÅ¡kio rajono žemės Å«kio bendrovė (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. gruodžio 22 d.

įgijo likviduojamo juridinio asmens statusÄ , o 2016 m. gruodžio 14 d. galutinai iÅ¡registruota; 1994 m. pradėjus likviduoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, jai priklausantis turtas buvo dalijamas bendrovės pajininkams; iÅ¡ 1994 m. birželio 18 d. priėmimo perdavimo akto matyti, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija, susidedanti iÅ¡ bendrovės vadovo B. Å ., vyriausios buhalterės I. S. ir buhalterės R. R. už pajus perdavė (duomenys neskelbtini) grÅ«dų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), 31 pajininkui, tarp kurių buvo ir pareiÅ¡kėjai O.

D. bei P. M.; kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėjai ir teisme apklausti liudytojai, sandėlį gavę pajininkai sandėlyje galėjo supilti tiek savo grÅ«dų, kiek kiekvienas turėjo vietų, vienai vietai buvo priskirta 12 tonų. IÅ¡ byloje esančių ranka raÅ¡ytų laisvos formos pirkimo – pardavimo sutarčių, pirkimo – pardavimo aktų ir raÅ¡ytinių patvirtinimų apie pinigų gavimÄ matyti, kad pareiÅ¡kėja O. D. (duomenys neskelbtini) grÅ«dų sandėlyje 2002 m. birželio 4 d. iÅ¡ J.

K. nupirko 4 vietas, o iÅ¡ V. P. – 1 vietÄ , 2002 m. liepos 19 d. iÅ¡ L. D. T. nupirko 1 vietÄ , 2002 m. liepos 20 d. iÅ¡ J. A. M. – 1 vietÄ , 2007 m. kovo 28 d. iÅ¡ V. B. ir V. S. – 2 vietas, 2007 m. liepos 14 d. iÅ¡ K. S. – 1 vietÄ , 2007 m. liepos 18 d. iÅ¡ I. V. P. – 2 vietas, iÅ¡ P. P. (data sutartyje neįraÅ¡yta) – 3 vietas; 2009 m. birželio 27 d. iÅ¡ K. D. pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V. D. sandėlyje nupirko 40 tonų aruodÄ ; pareiÅ¡kėja kartu iÅ¡ pardavėjų nupirko ir sandėlyje esančias pardavėjams priklausančias mechanizmų dalis; pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V.

D. mirė (duomenys neskelbtini); JoniÅ¡kio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2020 m. birželio 11 d. liudijimas ir 2020 m. birželio 11 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis patvirtina, kad po V. D. mirties likusį palikimÄ paveldėjo jo sutuoktinė O. D.. IÅ¡ byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių, pirkimo – pardavimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjas P. M. (duomenys neskelbtini) grÅ«dų sandėlyje iÅ¡ L. Z. 2000 m. sausio 25 d. nupirko 3 vietas, o 2002 m. birželio 1 d.

– 2 vietas, iÅ¡ L. O. P. 2002 m. birželio 1 d. nupirko 1 vietÄ , iÅ¡ B. B. 2002 m. birželio 2 d. nupirko 2 vietas ir iÅ¡ J. M. 2010 m. liepos 23 d. nupirko 6 vietas; J. M. pajus buvo pirkęs iÅ¡ B. Ž. (2 vietos), R. Č. (1 vieta), S. P. (1 vieta), J. A. (1 vieta), S. D. (1 vieta); pareiÅ¡kėjas, nusipirkdamas sandėlio vietas, kartu nusipirko ir visas pardavėjams priklausiusias sandėlio mechanizmų dalis; teismo posėdžio metu liudytojas J. J. patvirtino, kad jam uoÅ¡vio L. Ž. perleistÄ vienÄ vietÄ , esančiÄ pareiÅ¡kėjų valdomoje sandėlio dalyje, jis padovanojo abiem pareiÅ¡kėjams.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimai ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad O. D. ūkininko ūkį įregistravo 1995 m. lapkričio 30 d., o P. M. – 2003 m. gruodžio 10 d.; iš 2005 m. spalio 6 d. Elektros energijos pardavimo – pirkimo sutarties, Elektros tinklo nuosavybės ribų akto, 2006 m. sausio 19 d., 2009 m. sausio 23 d., 2010 m. sausio 7 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų, 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad grūdų sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini)., buvo tiekiama elektros energija, sutartis su tiekėju sudaryta J.

J. Å«kininko Å«kio vardu, už elektros energijÄ buvo periodiÅ¡kai atsiskaitoma; kaip nurodė pareiÅ¡kėjai ir liudytojai, pagal vienÄ sutartį elektros energija yra tiekiama tiek mÅ«rinei sandėlio daliai, kuriÄ nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybėn siekia įgyti pareiÅ¡kėjai, tiek molinei sandėlio daliai, kuria su kitais asmenimis naudojasi J. J.; JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamiesiems ir nukentėjusiems susitaikius dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje padarymo; iÅ¡ Å¡ios nutarties matyti, kad įtariamieji 2013 m. lapkričio 19 d. pasikėsino pagrobti iÅ¡ grÅ«dų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), P. M. priklausantį ventiliatoriaus elektros variklį, O.

D. priklausantį ventiliatoriaus elektros variklį ir J. J. priklausančius 3 ventiliatoriaus elektros variklius. Pareiškėjų O. D. ir P. M. užsakymu, 2020 m. rugsėjo 4 d. atlikti pastato kadastriniai matavimai, pastatui – sandėliui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš pareiškėjų pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1970 m. statybos, 388,11 kv. m. bendro ploto, vieno aukšto, plytinis, be vidaus apdailos, komunikacijų, šildymo, tačiau sandėlyje yra elektra; 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d.

Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimais atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre; 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į pastatÄ â€“ sandėlį, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯ pastatÄ , pateiktų dokumentų pagrindu praÅ¡omo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Å iaulių regioninio valstybės archyvo 2020 m. gruodžio 3 d. raÅ¡te nurodyta, kad JoniÅ¡kio rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės dokumentai Å iaulių regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti; JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracija savo raÅ¡tu informavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė į savivaldybės administracijos archyvÄ yra perdavusi tik vienÄ bylÄ apie pajų grÄ Å¾inimÄ , pavadinimu „1994 metų bendrovės narių pajaus pasiraÅ¡ymo bei jo grÄ Å¾inimo apskaitos knyga“, kurioje be kitų įraÅ¡ytas pajininkas P. M. ir pajinio įnaÅ¡o suma 12901, bei O.

D., kurios pajinio įnaÅ¡o suma 13975; knygoje nėra duomenų apie pajininkams grÄ Å¾intÄ turtÄ natÅ«ra ar kitų papildomų duomenų apie pajininkų įsigytÄ turtÄ už pajus; perleidimo pajininkams protokolų (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė savivaldybės administracijos archyvui nėra perdavusi. PareiÅ¡kimas tenkintinas. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Å io straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, turi bÅ«ti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgÄ laikÄ ir iÅ¡likti sÄ Å¾iningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę. Taikant šį institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukÅ«rimo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 metais likviduojant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, likvidacinė komisija bendrovės nariams – pajininkams pagal jų turėtÄ pajų skaičių iÅ¡dalino bendrovės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėjai O. D. ir P. M. buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkai ir kartu su kitais 29 pajininkais gavo bendrovei priklausiusio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Visas bendrovei priklausęs sandėlis susidėjo iÅ¡ trijų dalių, į jį yra trys įvažiavimai, tikslus sandėlio plotas kiekvienam jį gavusiam pajininkui nurodytas nebuvo.

PareiÅ¡kėjai laikui bėgant, nuo 2000 iki 2010 m., iÅ¡ kitų pajininkų ir asmenų, iÅ¡mainiusių, perpirkusių sandėlio dalis, nupirko ar gavo dovanų sandėlio dalis (vietas aruoduose) ir Å¡iuo metu dviese valdo ir naudojasi atskiru sandėlio pastatu, kuriam, jų užsakymu, atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas atskiras unikalus numeris. PareiÅ¡kėjų teigimu, O. D. valdo ir naudojasi 3/5 dalimis sandėlio, pareiÅ¡kėjas P. M. – 2/5 dalimis sandėlio. Aptariamas pastatas nebuvo įraÅ¡ytas nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šį pastatÄ jokiam asmeniui neįregistruotos.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pareiÅ¡kėjai įgyjamÄ ja senatimi praÅ¡omÄ Ä¯gyti nekilnojamÄ jį turtÄ valdo ilgiau nei 10 metų. Ä®rodymų visuma teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiÅ¡kėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiÅ¡kime nurodytÄ statinį nei vienu iÅ¡ CK 4.47 straipsnyje nustatytų bÅ«dų, t. y. jie nėra pastato, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamÄ ja senatimi, savininkai. PareiÅ¡kėjai niekur neregistruoto sandėlio dalis sÄ Å¾iningai įgijo kaip pajininkai iÅ¡ likviduojamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ arba nusipirko iÅ¡ kitų asmenų, kurie savo nuosavybės teisių į sandėlio dalis taip pat buvo neįregistravę.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tikrÄ jÄ sandorio Å¡alių valiÄ perduoti savo sandėlio dalis pareiÅ¡kėjų nuosavybėn ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamas daiktas buvo valdomas prieÅ¡ kurio nors asmens valiÄ ar neteisėtai. PareiÅ¡kėjai iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo daugiau kaip deÅ¡imt metų jų nurodytas pastato dalis valdo sÄ Å¾iningai kaip savo, naudoja pastatÄ savo reikmėms, prižiÅ«ri, remontuoja. Ginčų tarp pareiÅ¡kėjų dėl konkrečių sandėlio dalių priklausomybės nėra.

Ä®rodymų, kad pastatas nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjai, savivaldybė pati skatino sandėlio valdytojus įregistruoti nuosavybės teises į šį pastatÄ , nes kitaip jis gali bÅ«ti pripažintas beÅ¡eimininkiu ir nugriautas. Kaip minėta, vieÅ¡ame registre pastatas nėra įregistruotas kito asmens vardu. PareiÅ¡kėjai yra įsitikinę, jog į minėtÄ pastatÄ niekas neturi daugiau teisių už juos. Liudytojai patvirtino, kad kaimo gyventojai žino, kad čia yra bÅ«tent pareiÅ¡kėjų sandėlis, nurodė, kad niekas kitas, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjus, už Å¡iame sandėlyje sunaudotÄ elektrÄ nemoka.

Per visÄ pastato valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiÅ¡kėjų valdomo pastato dalių niekas nereiÅ¡kė, o 2020 m. gruodžio 16 d. apie teisme iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ paskelbus specialiame interneto tinklapyje, per nustatytÄ terminÄ dėl pareiÅ¡kimo niekas nepateikė jokių prieÅ¡taravimų ar pareiÅ¡kimų įstoti į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjai nurodytas nekilnojamojo daikto dalis, į kurias siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savo turtÄ , nesislapstydami ir Å¡is nekilnojamasis daiktas pareiÅ¡kėjų buvo valdomas nepertraukiamai, jie elgėsi kaip daikto savininkai – jį prižiÅ«rėjo, remontavo, naudojosi, užsakė pastato kadastrinius matavimus ir valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti.

Taigi pareiÅ¡kėjai teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų kaip savo valdė pareiÅ¡kime nurodyto nekilnojamojo daikto dalis ir per visÄ laikotarpį nuo valdymo pradžios pastato valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sÄ lygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), ir nustatytini juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad pareiÅ¡kėjai įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ :

O. D. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 3/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); P. M. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti, kad pareiÅ¡kėja O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 3/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 2/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Sigita Rozgaitė