211ff481-4b2d-47e4-bca6-96dcfc5e8d24 · Kauno apygardos teismas

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-593/2018                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59582-2015-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,išteisintojo R.

M. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,nuteistajai V. M., jos gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. M. ir jos gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur bauda, jÄ sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Skundžiamu nuosprendžiu R.

M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų Kolegija n u s t a t ė : V. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini) gatve vairuodama automobilį HYUNDAI LANTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 31 pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš keisdama judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sudarė kliūtį iš paskos antra eismo juosta priartėjusiam automobiliui BMW 530D, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko jis buvo priverstas iÅ¡važiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į namo sienÄ , kuriÄ apgadino, ir partrenkė Å¡aligatviu ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ S. Å ., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.R. M. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 26 dienÄ , apie 10.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 31 pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128 punkto reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio ar visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliÅ«ties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į namo sienÄ , kuriÄ apgadino, pasisuko prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir partrenkė Å¡aligatviu ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ S. Å ., kuriai padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina V.

M. kaltę padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu R. M. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėja praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , kuriuo jÄ iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių.Skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡kose bylose, nuosprendį grindė prielaidomis.

Teismas sureikÅ¡mino liudytojų parodymus, nors jie yra nepatikimi, kadangi turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, duomenis apie juos tyrėjai pateikė pats R. M.. Buvo ignoruotas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti R. M. ir liudytojų telefoninių pokalbių iÅ¡klotines. Skunde teigiama, kad liudytojo K. L. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir Å¡aliÅ¡ki, manoma, kad Å¡is liudytojas betarpiÅ¡kai nematė įvykio aplinkybių, nes skirtingai nurodė aplinkybes apie įvykio matymo priežastis, kad H. L. vairavo vyriÅ¡kis, negali tiksliai pasakyti kuria eismo juosta jis važiavo, kokiu atstumu.

Skunde teigiama, kad V. M. automobilį vairavo lėtai, apie 30 km/h greičiu, todėl negalėjo staiga ir netikėtai manevruoti. Be to, R. M. persirikiavimas (tai nurodo K. L.) prieÅ¡ sankryÅ¾Ä buvo nepriimtinas, nes prieÅ¡ jÄ tęsėsi iÅ¡tisinė linija, kuriÄ draudžiama kirsti. Skunde nurodoma, kad teismas specialisto iÅ¡vadÄ vertino neobjektyviai. Specialisto pirma iÅ¡vada, kurioje buvo nustatyta, kad R. M. veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , liko galioti po papildomo tyrimo ir tai dar kartÄ patvirtino teisme apklaustas liudytoju specialistas L.

A.. Tiek pirmojo, tiek papildomo eismo įvykio tyrimo eigoje liko nenustatyta, kur buvo BMW automobilis automobilio H. L. manevro pradžioje bei negalima nustatyti H. L. judėjimo trajektorijos bei ar buvo sudaryta kliÅ«tis M. N. V. M. kaltinimo grįsti specialisto iÅ¡vados l p., nes specialistas nenurodė nei kategoriÅ¡ko aiÅ¡kaus atsakymo, nei tikėtinos iÅ¡vados dėl pateikto klausimo. Negalima vadovautis sÄ lyginiu atsakymu. Specialistas kategoriÅ¡kai nustatė, kad negalima nustatyti H. L. judėjimo trajektorijos.

Tačiau teismas laikė aiÅ¡kia ir nustatyta aplinkybe, kad V. M. atliko manevrÄ Ä¯ kairę ne iÅ¡ kraÅ¡tinės padėties, kad manevras buvo pradėtas netikėtai, likus 7 m iki BMW, nors specialistas negalėjo paskaičiuoti atstumo.Skunde teigiama, kad prokurorė be pagrindo byloje nurodė ir net tendencingai pateikė specialistui klausimÄ su iÅ¡ankstine nuostata, kad V. M. pradėjo atlikti manevrÄ Ä¯ kairę iÅ¡ pirmos eismo juostos nepersirikiavus prie kraÅ¡tinės padėties antroje eismo juostoje.

Specialistas, nei kategoriÅ¡ko, nei tikėtino atsakymo nepateikė. Kita svarbi specialisto iÅ¡vada, kad negalima nustatyti, ar buvo sudaryta kliÅ«tis automobiliui BMW. Ne tik prokurorė, bet vėliau ir teismas ignoravo ir nesivadovavo specialisto nustatytomis kategoriÅ¡komis iÅ¡vadomis bei jo parodymais, nesivadovavo KET, kad atsiradus kliūčiai, R. M. privalėjo stabdyti, sulėtinti greitį ar net sustoti, o nusukimas už kelio ribų techniniu požiÅ«riu nepriimtinas. Teismas nurodė, jog „kadangi automobiliai nekontaktavo, tai dėl kliÅ«ties sudarymo ekspertai vengia pasisakymų“, tačiau tyrimÄ atliko vienas ekspertas, o ne keli, be to, atsakymas dėl kliÅ«ties sudarymo nurodytas.

Dvi L. A. specialisto iÅ¡vados yra viena kitÄ papildančios. V. M. nurodė, kad ji iÅ¡ anksto persirikiuoti negalėjo dėl kairėje pusėje suparkuotų automobilių ir dėl kelio horizontalaus kelio ženklinimo. Å i jos versija nepaneigta ir įrodyta byloje. V. M. nurodė, kad pasibaigus iÅ¡tisinei linijai ji persirikiavo ir pradėjo atlikti manevrÄ , o Å¡i pozicija įtikėtina ir patvirtinta specialisto iÅ¡vada, bet teismas neteisingai aiÅ¡kino specialisto iÅ¡vadÄ , kad tariamai V. M. negalėjo tokioje atkarpoje persirikiuoti.Skunde nurodoma, kad V.

M. persirikiavimo pozicijÄ patvirtina ir tarnybinis K. M. praneÅ¡imas, kuriame pagal BMW vairuotojo R. M. paaiÅ¡kinimÄ nurodoma, kad pastarasis pamatė, jog H. L. staiga rikiuojasi į 2 juostÄ . Tai pareigÅ«nui nurodė ir V. M., bet tuo teismas nesivadovavo. Skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo specialisto iÅ¡vada, kad pagrindinė tiesioginė įvykio priežastis yra R. M. veiksmai. Teismas nukrypo nuo LAT praktikos, kai tokio pobÅ«džio bylose pagrindinis ir patikimiausias įrodymų Å¡altinis yra specialistų ir ekspertų iÅ¡vados.

Be to, teismas nepaisė raÅ¡ytinių įrodymų, o iÅ¡vadÄ pagrindė savo nepagrįstais spėliojimais, samprotavimais. Skunde teigiama, kad teismas manipuliavo iÅ¡ karto po įvykio duotu V. M. paaiÅ¡kinimu apie 7 m atstumÄ , tačiau vėlesnėje apklausoje tyrėjai V. M. patikslino, jog atstumas buvo 70 m. Tuo tarpu R. M. važiavo nesaugiu greičiu, nes pagal jo parodymus ir schemÄ nustatyta, kad jis nestabdė, stabdymo žymės neužfiksuotos. Už H. L. rastos ratų slydimo žymės 29 m rodo greitį 50 km/val., kas duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad toje vietoje buvo pasirinktas nesaugus greitis.

Tačiau to teismas nevertino. Teismas nemodeliavo situacijos dėl KET 127, 128 straipsnių pažeidimų, kuriuos padarė R. M.. Jeigu R. M. būtų pasirinkęs saugų greitį ir laiku pamatęs kliūtį, būtų laiku stabdęs, sustojęs ar apvažiavęs kliūtį ir V. M. būtų netrukdomai pasukusi į M. gatvę ir nebūtų R. M. nutrenkta ant kelkraščio nukentėjusioji.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neanalizavo nusikaltimo sudėties elementų buvimo R. M. veiksmuose ir atsietai nuo bylos aplinkybių, nuo specialisto išvados, konstatavo, kad jo veiksmuose nėra BK 281 straipsnio 3 dalies sudėties.

Apeliantės nurodo, kad R. M. KET pažeidimas yra pagrindinė eismo įvykį nulėmusi priežastis, kuri yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios sužalojimu. R. M. persirikiavo ir aplenkė 50 – 55 km/h greičiu važiavusį K. L., vadinasi jo greitis buvo daugiau nei 55 km/h. Liudytojas J. M. nurodė, kad BMW automobilis pralėkė dideliu greičiu ir nurodė, kad girdėjo, kai moterys priėjusios prie R. M. šaukė ant jo, jog lakstė dideliu greičiu. Skunde manoma, kad buvo pažeista V.

M. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Buvo pareikÅ¡tas motyvuotas nuÅ¡alinimas teisėjui, tačiau toks reikalavimas atmestas. Bylos nagrinėjimas kėlė įtarimÄ , kad teismas Å¡aliÅ¡kas kito teisiamojo R. M. naudai. Teismas buvo nusprendęs nekviesti liudytojų, nes tariamai jie buvo teismo apklausti, tačiau liudytojai buvo apklausti tik pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nagrinėjant R. M. skundÄ . V. M. skundÄ nagrinėjant dalyvavo be gynėjo tik kaip liudytoja. PareiÅ¡kus teismui Å¡iÄ pastabÄ dėl liudytojų nekvietimo, teisėjas priėmė atgaline data nutartį, kad liudytojai tariamai iÅ¡kviesti nors bylos dokumentai patvirtino, kad Å¡aukimai nebuvo siųsti.

Teismo Å¡aliÅ¡kumas dėl V. M. kaltės buvo iÅ¡reikÅ¡tas tiesiogiai teisėjo balsu iÅ¡ karto po posėdžio girdint proceso dalyviams. Apeliantės nurodo, kad nuÅ¡alinimas buvo pareikÅ¡tas ir dėl to, kad teisėjas yra draugiÅ¡kuose santykiuose su R. M. gynėju G. V., jie buvę kolegos.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir iÅ¡teisintojo R. M. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistoji V. M. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistosios V.

M. ir jos gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.        Dėl V. M. kaltės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį Apeliaciniame skunde ginčijama V. M. kaltė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teigiant, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir rėmėsi prielaidomis, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog V. M. yra kalta dėl eismo įvykio kilimo, nors iÅ¡ tikro atsiradus kliūčiai, R. M. privalėjo stabdyti, sulėtinti greitį ar net sustoti, o nusukimas už kelio ribų techniniu požiÅ«riu nepriimtinas.

Tačiau su tokiais V. M. ir jo gynėjos apeliacinio skundo motyvais sutikti negalima.Nors V. M. neigia savo kaltę padarius jai skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau kaltę patvirtina byloje esatys įrodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Liudytojas A. K. parodė, kad tÄ dienÄ važiavo nuo Kauno pilies, pasivijo lėtai važiuojantį, po juostÄ klaidžiojantį raudonos spalvos automobilį L. gatvės pradžioje, automobilis važiavo pirma juosta apie 40 km/h greičiu, atrodė, kad automobilio vairuotojas nesiorientuoja.

N. A. iki R.D. gatvių antroje juostoje stovėjo viena ar dvi maÅ¡inos, toliau antra juosta buvo laisva. P. R. dvaro gatvę, norėjo lenkti raudonÄ automobilį, kai antra juosta buvo laisva, bet tuo metu jį ruošėsi lenkti kita maÅ¡ina – tamsios spalvos. Raudonas automobilis sulėtino greitį iki 30 km/h, padarė manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, atrodė, kad pasuks į deÅ¡inę, tačiau pasuko į kairę ir užtvėrė keliÄ jį aplenkusiai tamsios spalvos maÅ¡inai, važiavusiai 50-55 km/h greičiu, o Å¡ios vairuotojas, siekdamas iÅ¡vengti avarijos, suko į M. gatvę, tuomet atsitrenkė į namÄ ir moteriÅ¡kę.Liudytojas K.

L. parodė, kad L. gatve važiavo per dvi maÅ¡inas nuo automobilio ,,H. L.“, raudonos spalvos, kuriÄ vairavo moteris, ji važiavo lėčiau nei įprastinis automobilių srautas, 40-45 km/h greičiu. Automobilis BMW, juodos spalvos, universalas, važiavo antra juosta, artėjo link „H. L.“ automobilio ir netikėtai ,,H. L.“ automobilis iÅ¡ pirmos juostos pasuko į kairę ir BMW automobilis metėsi į Å¡onÄ , o tada atsitrenkė į namo sienÄ , atÅ¡okęs nuo sienos, partrenkė žmogų. ,,H.

L.“ persirikiavimo į antrÄ juostÄ neatliko, antroje juostoje nebuvo. BMW greitis lenkimo metu buvo normalus, Å¡iek tiek didesnis nei 55 km/h. L. gatvėje kairėje pusėje automobiliai stovėjo tik gatvės pradžioje ir už sankryžos, kurioje įvyko autoįvykis.Liudytojas policijos pareigÅ«nas K. M. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietÄ , įvykio dalyviai paaiÅ¡kino, jog kaltininkas, važiuodamas L. gatve, suko į kairę iÅ¡ pirmos eismo juostos, kai pagal kelių eismo taisykles jis turėjo sukti iÅ¡ antros eismo juostos, tačiau pažeisdamas kelių eismo taisykles pradėjo daryti manevrÄ iÅ¡ pirmos eismo juostos.

IÅ¡ liudytojos G. G. parodymų matyti, kad po įvykio kai priėjo prie BMW vairuotojo ir paklausė, kas įvyko, R. M. sakė, kas jam ,,užkiÅ¡o“, linktelėjo galva į raudonÄ automobilį, daugiau nieko jo neklausė. Liudytoja parodė, kad prieÅ¡ sankryÅ¾Ä kairiame kelkraÅ¡tyje maÅ¡inų nebuvo, iÅ¡ pradžių ji važiavo antra juosta, vėliau persirikiavo į pirmÄ .I. R. M. parodė, kad automobiliu BMW 530D važiavo L. gatve, antra eismo juosta link Varnių g., greitis buvo apie 55-60 km/h.

Ä® antrÄ juostÄ persirikiavo esant punktyrinei linijai, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su M. gatve. Pirma kelio juosta priekyje važiavo automobiliai, tame tarpe raudonos spalvos automobilis „H. L.“. Likus iki Å¡io automobilio 5 metrams, staiga Å¡is automobilis pradėjo atlikinėti posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, t. y. sukti į M. gatvę. Matė, kad iÅ¡ automobilio „Hyundai“ vairuotojo vietos iÅ¡lipo iÅ¡sigandusi moteris, kuri pasakė „atsipraÅ¡au“.IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 22 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11-867 (16) matyti, jog automobilis BMW 530, vairuojamas R.

M., prieÅ¡ pat slydimo pėdsakus važiavo ne mažesniu kaip 35 km/h greičiu. Automobilio BMW 530 stabdymo kelias, važiuojant 50 km/h greičiu, buvusiomis kelio eismo sÄ lygomis yra 29 m ilgio (1 t., b. l. 123-127). IÅ¡ antrosios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. kovo 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2734 (16) matyti, jog joje konstatuota, kad jeigu automobilio „H. L.“ vairuotoja negalėjo saugiai pasukti į kairę iÅ¡ kraÅ¡tinės padėties, ji galėjo sukti ir ne nuo kairiojo kraÅ¡to, tačiau prieÅ¡ keisdama važiavimo kryptį privalėjo įsitikinti ar tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Eismo įvykio vietoje buvusiomis kelio sÄ lygomis prieÅ¡ sukant į kairę automobilis „H. L.“ važiuodamas vairuotojos nurodomu 30 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės persirikiuoti iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ nekirsdamas iÅ¡tisinės linijos. Jeigu automobilio „H. L.“ vairuotoja keisdama judėjimo kryptį sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos antra eismo juosta priartėjusiam automobiliui „BMW 530“, tai tokie jos veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (2 tomas, b. l. 49-52).

IÅ¡ eksperto L. A., pateikusio minėtas dvi specialisto iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad prieÅ¡ keičiant važiavimo kryptį ar atliekant kitokį manevrÄ , reikia įsitikinti, kad tai yra saugu, o pastebėjus, kad yra eismo dalyvis kairiau, kuris važiuoja tiesiai, tai be abejo, privaloma jį praleisti.Teisėjų kolegija sutinka, kad R. M. veiksmai, kuomet jis pasuko savo vairuojamÄ automobilį į kairę, taip iÅ¡važiuojant iÅ¡ važiuojamosios dalies, nėra priimtini, tačiau Å¡iuo atveju reikia nustatyti, kas nulėmė tokį R.

M. elgesį. Aukščiau paminėti ir byloje esantys įrodymai, kuriuos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino apylinkės teismas, leidžia teigti, kad Å¡ioje situacijoje R. M. neturėjo galimybės iÅ¡vengti autoįvykio, t. y. efektyviai sulėtinti greitį ir apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ar efektyviai stabdyti automobilį savo krypties važiuojamosios dalies pusėje, nes atstumas iki kliÅ«ties (apie 7 metrai) buvo pernelyg mažas, net ir važiuojant 50 km/h greičiu (specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-867(16) nurodyta, jog automobilio BMW 530 stabdymo kelias, važiuojant 50 km/h greičiu, buvusiomis kelio eismo sÄ lygomis yra 29 m ilgio), kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo su V.

M. vairuojamu automobiliu. Å iuo atveju pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo V. M. veiksmai, nes ji, vairuodama automobilį, atliko pavojingÄ manevrÄ â€“ prieÅ¡ keisdama judėjimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos antra eismo juosta priartėjusiam automobiliui BMW, kurį vairavo R. M.. IÅ¡ eismo įvykio vietos plano ir prie jo esančių fotonuotraukų matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis nėra pilnai iÅ¡važiavęs iÅ¡ antros eismo juostos, pasisukęs priekiu į M.

M. gatvės važiuojamÄ dalį, todėl R. M. pasirinktas elgesys – nusukimas į M. M. gatvės važiuojamÄ kelio dalį, siekiant iÅ¡vengti atsitrenkimo į staiga jo važiuojamojoje dalyje atsiradusį V. M. vairuojamÄ automobilį buvo pagrįstas. Tai, kad V. M. sudarė kliÅ«tį R. M. iki jo vairuojamo automobilio likus apie 7 metrus, nurodė ir pati V. M. savo paaiÅ¡kinime (1 t., b. l. 24), kuris buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ karto po įvykio. Ji taip pat nurodė, kad pasibaigus iÅ¡tisinei juostai, persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ ir suko į M.

M. gatvę. Važiavo 30-35 km/h greičiu. Besirikiuodama į antrÄ eismo juostÄ per veidrodėlį pastebėjo toliau važiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris buvo saugiu atstumu, tačiau važiavo dideliu greičiu. Tuo tarpu teisme ji jau nurodė, kad į antrÄ juostÄ nepersirikiavo todėl, kad antroje juostoje stovėjo automobiliai. Kai baigėsi iÅ¡tisinė juosta, tada ir suko. R. M. lenkimÄ atlikinėjo sankryžoje, tuo metu, kai ji jau buvo pasukusi į kairę. Nors teisme V. M. ir nurodė, kad į antrÄ juostÄ nepersirikiavo, tačiau su ja įvykio metu važiavęs liudytojas J.

M. parodė, kad pravažiavusi iÅ¡tisinę juostÄ , V. M. persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ , dar kiek pavažiavusi pradėjo atlikinėti manevrÄ Ä¯ kairę. Å ie tarp nuteistosios V. M. ir liudytojo J. M. parodymų esantys prieÅ¡taravimai, taip pat pačios nuteistosios iÅ¡ karto po įvykio duotame paaiÅ¡kinime ir teisme duotų parodymų esantys prieÅ¡taravimai, leidžia abejoti V. M. parodymų teisingumu. Abejonės dėl jos parodymų kyla ir dėl to, jog ji nurodė, jog persirikiuodama į antrÄ eismo juostÄ iÅ¡tisinės linijos nekirto, tačiau specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2734(16) patvirtino, jog eismo įvykio vietoje buvusiomis kelio sÄ lygomis prieÅ¡ sukant į kairę automobilis „H.

L.“ važiuodamas vairuotojos nurodytu 30 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės persirikiuoti iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ nekirsdamas iÅ¡tisinės linijos.Aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, kad R. M. buvo sudaryta kliÅ«tis dėl V. M. pavojingų ir pažeidžiant Kelių eismo taisykles atliktų veiksmų, todėl, atsiradus netikėtai kliūčiai, kuriÄ sudarė V. M. vairuojamas automobilis, R. M. pagrįstai vairuojamÄ automobilį BMW pasuko į kairėje esančios M. gatvės važiuojamÄ dalį, kadangi automobilio stabdymas savo krypties važiuojamosios dalies pusėje iki kliÅ«ties likus apie 7 metrams (kÄ savo paaiÅ¡kinime iÅ¡ karto po įvykio nurodė ir V.

M., vėliau nurodžiusi, kad atstumas tariamai buvo 70 metrų), o stabdymo keliui esant 29 metrams, nenusukant į M. gatvę, bÅ«tų akivaizdžiai nesaugus, lėmęs susidÅ«rimÄ su R. M. vairuojamu automobiliu ir pagrįsta rizika sužaloti V. M. ar kitus asmenis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad R. M. nuvažiavimas į kairėje pusėje esančios M. M. gatvės važiuojamÄ dalį Å¡ioje avarinėje situacijoje buvo priimtinas ir esamomis sÄ lygomis nebuvo pagrindo reikalauti iÅ¡ jo kitokio elgesio.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent V. M. padarytas KET 101 punkto reikalavimų pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. Å ., kilimo sÄ lyga, nes jei V. M. prieÅ¡ sukdama į M. M. gatvę bÅ«tų įsitikinusi, kad tai daryti saugu, kad nesudarys kliÅ«ties iÅ¡ paskos antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui BMW 530D, pastarasis automobilis bÅ«tų toliau saugiai judėjęs savo važiavimo kryptimi ir eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, o nukentėjusioji nebÅ«tų sužalota.

Todėl konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o R. M. dėl Å¡io eismo įvykio pagrįstai iÅ¡teisintas. Tuo pagrindu V. M. ir jos gynėjos apeliacinio skundo motyvai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, neteisingai aiÅ¡kino specialisto iÅ¡vadÄ , todėl padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, taip pat nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, nuosprendį grindė prielaidomis, yra atmetami kaip nepagrįsti.Nors V.

M. ir jos gynėja skunde teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, jog R. M. važiavo virÅ¡ydamas leidžiamÄ greitį, kas lėmė eismo įvykio kilimÄ , tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl V. M. sudarytos kliÅ«ties V. M. nebuvo galimybės sustabdyti automobilį, net ir važiuojant 50 km/h ar dar mažesniu greičiu. Be to, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, eismo įvykio vietoje fiksuoti BMW automobilio slydimo pėdsakai (prieÅ¡ atsitrenkimÄ Ä¯ namo sienÄ ) atitinka ne mažesnį kaip 35 km/h greitį, todėl kategoriÅ¡kai teigti apie R.

M. ženkliai virÅ¡ytÄ greitį – pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, automobilio BMW greitis jeigu ir buvo virÅ¡ytas, jis buvo virÅ¡ytas nedaug (važiavo ne daugiau kaip 55-60 km/h) ir tai Å¡ioje situacijoje nelėmė eismo įvykio kilimo priežasties, kadangi kliÅ«tis R. M. vairuojamam automobiliui atsirado keleto metrų atstumu. Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog R. M. persirikiuodamas kirto iÅ¡tisinę linijÄ ir tuo pažeidė kelių eismo taisykles. Kaip nurodė liudytoja G. G., važiuodama mikroautobusiuku L. gatve, ji iÅ¡ pradžių važiavo antra eismo juosta, vėliau persirikiavo į pirmÄ , o tuo tarpu antra juosta pravažiavo tamsus automobilis, kuris važiavo greičiau nei ji ir šį automobilį ji vėliau pamatė po jau įvykusio eismo įvykio. Aplinkybę, jog BMW automobilis važiavo antra eismo juosta patvirtino ir K.

L. bei liudytojas A. K., kuris irgi teigė, jog pats ketino lenkti Hyundai automobilį, tačiau lenkimo manevro nedarė, kadangi pamatė antra eismo juosta važiuojantį M. Å . liudytojų parodymai patvirtina, jog buvo galimybė važiuoti antrÄ ja eismo juosta. Ir pati V. M. iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė, jog besirikiuodama į antrÄ jÄ eismo juostÄ , matė toliau važiuojantį juodos spalvos automobilį, kas taip pat patvirtina, jog R. M. važiavo antrÄ ja eismo juosta dar iki prasidedant iÅ¡tisinei linijai (kuri iki prieÅ¡ sankryÅ¾Ä prasidedančios punktyrinės linijos, tęsėsi 19,5 metro).

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog antroji eismo juosta buvo užimta stovinčiais automobiliais, o V. M. pateiktas nuotraukas vertinti kaip paneigiančias liudytojų parodymus, kadangi nustatyti, kad nuotraukos buvo darytos nėra galimybės (į bylÄ jos pateiktos tik 2015 m. lapkričio 26 d. (t. 1, 87-90 b. l.). V. M. skundo argumentas, jog iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės apie 7 metrų atstumÄ paraÅ¡ytos streso bÅ«senoje, nes realiai atstumas buvo apie 70 metrų, taip pat nepagrįstas.

IÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime apie kliÅ«ties atsiradimÄ 5 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio nurodė ir R. M., o Å¡iuos jo parodymus patvirtino liudytojas K. L., nurodydamas, jog atstumas tarp BMW ir Hyundai automobilių buvo keli metrai. Apeliaciniame skunde abejojama Å¡io liudytojo parodymais ir net jo buvimu eismo įvykio vietoje, teigiant, jog jis, prieÅ¡ingai, nei visi byloje apklausti asmenys, nurodė aplinkybę, jog Hyundai automobilį vairavo vyras, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog K.

L. nuosekliai teigė, kad Hyundai automobilį vairavo moteris (tÄ teismo posėdžio metu pripažino ir nuteistosios gynėja, nurodydama, jog skunde suklydo), jis viso tyrimo metu nuosekliai aiÅ¡kino jo matytas aplinkybes, todėl netikėti jo parodymais jokio pagrindo nėra. Nėra pagrindo netikėti ir R. K. parodymais. Nors pastarasis teigė, matęs už Hyundai automobilio vairo sėdintį vyriÅ¡kį sutvarstyta ranka, tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡is liudytojas įvykio vietoje nebuvo, nes kitos jo nurodytos aplinkybės atitinka kitų asmenų parodymus – apie Hyundai važiavimo ypatumus, apie įvykio vietoje buvusias merginas su žaliomis liemenėmis (apsaugos darbuotojas), apie kito asmens priėjimÄ prie BMW vairuotojo ir telefono numerio jam davimÄ .

Vien tai, jog apie Å¡iuos liudytojus teisėsaugos pareigÅ«nams nurodė R. M., nesuteikia pagrindo jų parodymus laikyti nepatikimais, kadangi pakankamai įprasta praktika, jog ilgiau įvykio vietoje negalintys likti asmenys, palieka savo kontaktus kam nors iÅ¡ įvykio dalyvių. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡reikalauta R. M. telefonų pokalbių iÅ¡klotinė ir tokiu bÅ«du prarasta galimybė įrodyti jo ryÅ¡ius su liudytojais K. L. ir R. K. – nedaro Å¡ių liudytojų parodymų nepatikimais ir neužkerta galimybės jų parodymus vertinti kitų bylos duomenų kontekste sprendžiant apie Å¡ių liudytojų neÅ¡aliÅ¡kumÄ .Skundo teiginys, jog dėl to, kad V.

M. vežė sužalotÄ vyrÄ , važiavo lėtai ir negalėjo staigiai manevruoti taip pat nepagrįstas, kadangi važiavimo krypties keitimo (posÅ«kio darymo) staigumas niekaip nesusijęs su važiavimo greičiu. Tai, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-867(16) nurodyta, jog nenustatyta, kur buvo automobilis BMW, H. L. manevro pradžioje, iÅ¡ kurios eismo juostos automobilio H. L. vairuotoja pradėjo posÅ«kio į L. gatvę manevrÄ â€“ nesuteikia pagrindo nevertinti kitų bylos duomenų, o bÅ«tent liudytojų parodymų ir Å¡iais duomenimis nenustatinėti bylos aplinkybių.

BÅ«tent siekiant patvirtinti ar paneigti V. M. nurodytas aplinkybes, byloje buvo paskirta dar viena užduotis ir specialistui užduotas klausimas apie galimybę V. M. vairuojamam automobiliui persirikiuoti iÅ¡ pirmosios į antrÄ jÄ eismo juostÄ , nekertant iÅ¡tisinės linijos. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, toks klausimas negali bÅ«ti laikomas tendencingu ar rodančiu tyrėjo (prokuroro) Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi tokio klausimo specialistui suformulavimÄ lėmė bÅ«tinumas įvertinti kitus bylos duomenis.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi principo, kad nė vieni įrodymai, o juo labiau įrodymų šaltiniai, neturi nei iš anksto nustatytos galios, nei kokių nors pranašumų prieš kitus įrodymus, todėl byloje esantys duomenys privalo būti vertinami kitų įrodymų kontekste. Priešingai nei teigiama skunde, priimant nuosprendį buvo įvertinti ir liudytojo K. M. parodymai, kuris atvyko po eismo įvykio ir apie įvykį tarnybiniame pranešime nurodė taip, kaip suprato iš įvykio dalyvių.

Todėl jo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos suteikiant prioritetÄ prieÅ¡ pačių asmenų (įvykio dalyvių) paaiÅ¡kinimuose (parodymuose) nurodytas aplinkybes.  Skunde nurodoma, jog buvo pažeista nuteistosios V. M. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantės įžvelgė tame, jog kitÄ kaltinamÄ jį Å¡ioje byloje gynė advokatas, kuris anksčiau buvo dirbęs Kauno apylinkės teisme bei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs nekviesti liudytojų, bet vėliau atgaline data priėmė nutartį, kad liudytojai tariamai iÅ¡kviesti.

Kolegija sutinka, jog byloje buvo susiklosčiusi tokia situacija, kuomet iÅ¡ pradžių buvo nutarta nekviesti liudytojų, apklaustų iki teismui grÄ Å¾inant bylÄ prokurorui, tačiau vėliau Å¡ie liudytojai buvo iÅ¡kviesti (nors protokolinėje nutartyje nurodyta iÅ¡kviesti tik vienÄ liudytojÄ ). Teismo veiksmai, dar kartÄ Ä¯vertinus bylos duomenis ir savo iniciatyva nusprendus dėl liudytojų apklausos bÅ«tinumo, neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso kodekso normoms, o tai, jog liudytojai buvo iÅ¡kviesti, apklausti, sudarytos galimybes visiems proceso dalyviams užduoti jiems klausimus, rodo, jog teismas tinkamai iÅ¡tyrė įrodymus ir nebuvo Å¡aliÅ¡kas.

Aplinkybė, jog R. M. gynėjas ir bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas anksčiau dirbo viename teisme, nėra pagrindas įtarti teismÄ Å¡aliÅ¡kumu, kadangi įstatymas nedraudžia byloje dalyvauti asmeniui, anksčiau dirbusiam tame pačiame teisme teisėju. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Todėl naikinti šį nuosprendį, kaip to praÅ¡oma nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : N. V. M. ir jos gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis                                                                  Evaldas Gražys                                                                                                            Daiva Jankauskienė