211fd86d-8939-453d-aa31-651fc8a49fae · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-663-583/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3; 15.5; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. G., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, 2012 m. rugsėjo 17 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D. G. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK):3 630 litų turtinės žalos atlyginimÄ ;20 000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ ;1 210 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d.

Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Â Nr. 85P-1233612, kuriuo jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (taip tekste) už tai, kad 2011 m. lapkričio 11 d. 02:50 val. Tauragėje, Pramonės gatvėje, tariamai vairavo automobilį, nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei važiuodamas Pramonės gatve per geležinkelio pervaÅ¾Ä , lenkė kitÄ automobilį. Jam inkriminuota veika, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje bei 1241 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam, įteiktas 2011 m. gruodžio 7 d., ir iÅ¡ jo turinio sužinojo tariamai jo padarytus pažeidimus. Nurodo, kad 2012 m. vasario 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , Nr. A2.6.-12-760/2012, priėmė nutarimÄ , kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikloje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 1241 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistu. PareiÅ¡kėjo teigimu dėl nepagrįsto ir neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Turtinės žalos atsiradimÄ grindžia neteisėtais Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko K.L. veiksmais, tai yra, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ grubiai pažeisdamas ATPK 250 straipsnio reikalavimus, nes jo veikoje akivaizdžiai nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes jis buvo netinkamas subjektas.

Nurodo, kad nepaisant akivaizdaus įrodymų nebuvimo, pareigÅ«nas K.L. surašė apeliacinį skundÄ dėl teismo nutarimo, todėl Å¡iuos veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimÄ teise. Teigia, jog siekdamas įrodyti savo nekaltumÄ buvo priverstas samdyti advokatÄ , kuriam už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 3630 litų ir tai sudaro turtinę žalÄ . Taip pat nurodo, kad patyrė ir neturtinę žalÄ , nes sužinojęs, jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn jį iÅ¡tiko emocinis Å¡okas ir didžiulis pasipiktinimas, kadangi jis su įvykiu visiÅ¡kai nebuvo susijęs. Sužinojęs apie gręsiančios administracinės nuobaudos dydį, jis patyrė neigiamus psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , slegiantį bejėgiÅ¡kumo ir beviltiÅ¡kumo jausmÄ .

Pažymi, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn buvo labai sunkiu jam metu, tai yra bylos nagrinėjimo metu kentėjo stiprius nugaros skausmus, dukra serga cerebralinio paralyžiaus liga, kurios gydymas brangiai kainuoja, todėl sužinojęs apie galimai kilsiančias neigiamas pasekmes palūžo emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai. Nurodo, kad 2012 m. vasario 26 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® Tauragės ligoninę, kur jam diagnozuotas miÅ¡rus nerimo ir depresijos epizodas. PareiÅ¡kėjas bei jo atstovas advokatas P.Orlovas palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ir teismo praÅ¡o jį tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundÄ (b.l.44-45) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad faktiniai administracinio teisės pažeidimo byloje iÅ¡keltoje pareiÅ¡kėjo atžvilgiu įrodymai patvirtina, kad buvo pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , tyrimas nebuvo vilkinamas, todėl policijos pareigÅ«nų veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pripažinti pagrįstu.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų pagrindžiančius patirtÄ neturtinę žalÄ bei jo dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 41).Teismas konstatuoja:Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjo teigimu, neteisėtais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko veiksmais – 2011 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir pradedant administracinės bylos teisenÄ bei teikiant apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo jam padarytÄ turtinė ir neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjo skunde teikiamu vertinimu ir jo suvokimu, administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas jau yra pripažinimas kaltu įvykdžius inkriminuojamas veikas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn. Todėl Å¡ios bylos nagrinėjimo metu turi bÅ«ti įvertinta ar asmuo buvo pripažintas kaltu įvykdžius jam inkriminuojamas veikas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn ar asmens atžvilgiu tik buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir kokias teisines pasekmes Å¡ios teisenos pradėjimas pareiÅ¡kėjui sukėlė.Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiÅ¡kia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibÅ«dinimas, kaip sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiÅ¡kia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

Taip pat pažymėtina, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“.

LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus kildina iÅ¡ 2011 m. lapkričio 14 d. jo atžvilgiu pradėtos administracinės bylos teisenos suraÅ¡ant teisės pažeidimo protokolÄ , teikiant apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. vasario 28 d.

Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo panaikinimo. Todėl teismui bÅ«tina analizuoti ar policijos pareigÅ«nams renkant įrodymus, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , laikytasi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn kaip savo skunde nurodo pareiškėjas. Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl administracinė byla vadovaujantis ATPK 224 straipsnio 1 ir 2 dalimis perduota Tauragės rajono apylinkės teismui.

ATPK 280 straipsnio nuostatos numato, jog apylinkės teismas rengdamasis nagrinėti bylÄ , privalo iÅ¡spręsti, ar teisingai suraÅ¡ytas protokolas ir kita administracinio tesiės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinti ir iÅ¡sireikalauti reikalingÄ papildomÄ medžiagÄ , taip pat, ar tenkintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymÄ , advokatų ar kitų įgaliotų atstovų praÅ¡ymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra pažymėjęs, jog jei teismai nustato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra suraÅ¡ytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, tuomet arba teismas pasirengimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ stadijoje grÄ Å¾ina protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai protokolo trÅ«kumams, arba teismas bylÄ nagrinėja iÅ¡ esmės ir bylÄ nutraukia, kaip bylos nutraukimo pagrindÄ nurodydamas tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas netinkamai (žr.:LVAT biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 7, 257-258 p.).

IÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-12-760-2012 matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas rengdamasis nagrinėti Tauragės rajono AVPK perduotÄ medžiagÄ , administracinio teisės pažeidimo protokolo esminių trÅ«kumų ar kitų pažeidimų nenustatė ir bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės. Taigi pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui stadijoje nebuvo konstatuota akivaizdžių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kliudančių bylos nagrinėjimui.

Kadangi keliamas klausimas dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių manymu, kad yra pakankamai duomenų administracinės teisenos pradėjimui suraÅ¡ant teisės pažeidimo protokolÄ , bÅ«tina vertinti pirminius faktinius duomenis ar buvo teisinės prielaidos Å¡ios teisenos pradėjimui. IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-2163-760/2011 medžiagos nustatyta, kad automobilis Audi 100 Avant, kurio vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«no reikalavimui sustoti, atliko lenkimo manevrÄ geležinkelio sankryžoje rastas bÅ«tent D.

G. namų valdoje (administracinėje byloje pateikta fotofiksacija b.l.10-15), automobilio savininkas V. D. 2011 m. lapkričio 11 d. paaiÅ¡kinime (administracinio teisės pažeidimo byla b.l.5) nurodė, kad automobiliu naudojasi bÅ«tent D.G., automobilio buvusio namų valdoje raktelius pateikė bÅ«tent D. G. (administracinio teisės pažeidimo byla b.l. 6). 2011 m. lapkričio 14 d. suraÅ¡ant teisės pažeidimo protokolÄ (administracinio teisės pažeidimo byla b.l.

1) D. G. atsisakė teikti paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio aplinkybių bei atsisakė susipažinti protokolo turiniu ir paimti protokolo nuoraÅ¡Ä . Taigi pirminiai duomenys ir pačio asmens veiksmai, kuriais jis nesiekė bendradarbiauti su tyrimÄ atliekančia institucija buvo pakankami įrodymai, leidžiantys pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ . Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi iÅ¡ paminėtų teisės nuostatų taip pat seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip jau paminėta, teismo vertinimu pirminių faktinių duomenų analizė ir pareigÅ«no vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė teisinį pagrindÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui.

Perdavus bylÄ nagrinėti apylinkės teismui nebuvo nustatyti Tauragės AVPK pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, Å¡ių veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialiÄ tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ , pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Taigi administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos pažeidimų.

Nenustačius pažeidimų parengiant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ apskritai nėra teisinių prielaidų teigti apie pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus. Kaip jau paminėta sprendime, įrodymų vertinimo aspektai yra subjektyvaus pobÅ«džio ir vien įrodymų pakankamumo prasme vertinant teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktÄ nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad pareigÅ«nas nepagrįstai surašė teisės pažeidimo protokolÄ . PrieÅ¡ingai, asmuo, kuris yra įgaliotas suraÅ¡yti teisės pažeidimo protokolÄ turi turėti galimybę įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris grindžiamas pirminės bylos medžiagos analize.

Todėl toks vertinimas, kad vien pirminės medžiagos surinkimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas yra vienintelė ir pakankama teisinė prielaida žalos atlyginimui, nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundo argumentus grindžia ir žalÄ kildina teigdamas, kad Tauragės AVPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia nepagrįstu jo patraukimu administracinėn atsakomybėn. Tačiau iÅ¡ byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad Tauragės apskrities VPK nutarimo nepriėmė ir nepripažino kaltu įvykdžius teisės pažeidimÄ , o teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas nesukelia pareiÅ¡kėjo įvardijamų teisinių pasekmių.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. IÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo administracinę bylÄ buvo aktyvus, rinko naujus įrodymus, priimdamas nutarimÄ rėmėsi ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, bet ir liudytojų paaiÅ¡kinimais bei kitų byloje esančių įrodymų visuma.

Teismas 2012 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė nesant D. G. veikose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 1241 straipsnio 3 dalyje sudėties. Teismas nutraukdamas bylÄ konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog bÅ«tent D. G. 2011 m. lapkričio 11 d., apie 02:50 val., vairavo automobilį Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo lenkė geležinkelio pervažoje kitÄ automobilį bei nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Todėl teismas nutraukdamas bylÄ konstatavo, kad visos abejonės yra vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Taigi administracinė byla nutraukta ne dėl procesinių pažeidimų ar nustačius policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų faktÄ , o visas abejones įvertinus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas tiesiogiai turėjo įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, tai yra, kad jos buvo suvaržytos ar apribota galimybė jomis naudotis (specialiosios teisės atėmimas, sulaikymas, daiktų ar dokumentų paėmimas ir kt.).

Taip pat nėra duomenų, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų bÅ«tų kreipęsis į aukÅ¡tesnį pareigÅ«nÄ dėl jų veiksmų įvertinimo. Be to, pažymėtina, kad suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn, o jame tik suformuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, kurio pagrįstumÄ turi įrodyti pati administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog 2011 m. lapkričio 14 d. suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ D.G. atžvilgiu, Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, CK 6.271 straipsnio prasme.

Vien faktas, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs Tauragės AVPK pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ 2012 m. vasario 28 d. nutarimu jÄ nutraukė, nesuponuoja pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimo.PareiÅ¡kėjas skunde, kaip neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus įvardija ir tai, kad Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas surašė apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, nepaisant akivaizdaus įrodymų nebuvimo.

ATPK 3022 Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant Å¡io kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigÅ«nų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, Å¡io kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. ATPK 291 straipsnyje numatyta, kad nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat nukentėjusysis (ar atstovai).

Taigi, Tauragės AVPK Kelių policijos virÅ¡ininkas K. L., kaip pareigÅ«nas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , pasinaudojo ATPK 291 straipsnyje įvirtinta teise paduoti apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-12-760-2012, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais.Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti turtinę pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su patirtomis atstovavimo iÅ¡laidomis – 2420 litų už atstovavimÄ Tauragės rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-12-360/2012, 1210 litų – už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į Tauragės AVPK apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo panaikinimo parengimÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjo nurodytos iÅ¡laidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, ABTÄ®, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. ATPK 279 straipsnis numato iÅ¡laidų atlyginimÄ tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas (žr.: Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-857/2010, 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2831/2011, 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1958/2012). Todėl darytina iÅ¡vada, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Pažymėtina ir tai, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatytos traukiamo administracinė atsakomybėn teisės, viena iÅ¡ jų - nagrinėjant bylÄ , naudotis teisine advokato pagalba.

Taigi, pareiÅ¡kėjas turi teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti gynybos bÅ«dÄ ir apimtį teisminio proceso metu. Kaip jau minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, be to ir teismas nagrinėjantis bylÄ turi bÅ«ti aktyvus. Taigi, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ Tauragės rajono apylinkės teisme, pareiga įrodyti kaltę kilo Tauragės rajono AVPK.

Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ , asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu nutarimu patraukti asmenį administracinė atsakomybėn, todėl nepagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjo argumentas, jos jis kreipdamasis į advokatÄ pagalbos, siekė įrodyti savo nekaltumÄ . PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia ir reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir teigia, kad pareigÅ«nų veiksmai sukėlė neigiamus psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , slegiantį bejėgiÅ¡kumo ir beviltiÅ¡kumo jausmÄ , dėl ko jam buvo diagnozuotas miÅ¡rus nerimo ir depresijos epizodas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ - valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Å ie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylÄ Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytas administracinių teisės pažeidimo protokolas dėl įvykio, kuris įvyko 2011 m. lapkričio 11 d. Visa administracinio teisės pažeidimo medžiaga teismui perduota 2011 m. lapkričio 16 d., o pareiÅ¡kėjas informuotas, jog pas budintį Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjÄ turi vykti 2011 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog tyrimo trukmė nebuvo ilga, nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemones, todėl net ir įvertinus, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo, jų nebÅ«tų galima pripažinti itin intensyviais ir ilgalaikiais.

Be to iÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos (prijungta ATP byla b.l.18-25) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2003 metų yra daugiau nei 15 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, todėl teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, jog sužinojus apie jo atžvilgiu pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ jį iÅ¡tiko emocinis Å¡okas, pablogėjo savijauta ir kitaip neigiamai pasireiÅ¡kė neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

PareiÅ¡kėjo teigimu bÅ«tent dėl patirto emocinio Å¡oko sužinojus apie 2011 m. lapkričio 14 d. suraÅ¡ytÄ administracinio tesiės pažeidimo protokÄ buvo priverstas kreiptis pas psichiatrÄ konsultacijos ir to patvirtinimui teikia medicininį pažymėjimÄ forma Nr. 025-1/a (b.l.31). Tačiau iÅ¡ teismui pačio pareiÅ¡kėjo pateiktų medicininių dokumentų iÅ¡rašų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. vasario 28-29 d. buvo operuotas dėl pirmo juosmens slankstelio kompresinio lūžimo (b.l.

30) ir ligos anamnezėje paraÅ¡yta, kad tai pasekmė prieÅ¡ keletÄ metų patirtos traumos, po ko jį ir vargino nugaros skausmai. Teismui pateikti ir duomenys apie dukters Auksės sveikatos bÅ«klę bei reikalingÄ nuolatinę priežiÅ«rÄ . Gydytojas psichiatras teikdamas konsultacijÄ savo iÅ¡vadoje pažymėjo bendrÄ simptomatikÄ ir diagnozę. Ar ji susijusi su konkrečiais iÅ¡gyvenimais dėl pačio pareiÅ¡kėjo fizinės sveikatos sutrikimo, kitais iÅ¡gyvenimais, Å¡eimos narių sveikatos sutrikimais, iÅ¡vadoje nenurodoma, todėl Å¡ios diagnozės tiesiogiai susieti su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimu ir jos nagrinėjimu Tauragės rajono apylinkės teisme nėra teisinių prielaidų. Taigi teismas vertindamas nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų ir įrodymų apie tai, kad bÅ«tent 2011 m. lapkričio 14 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo negrįžtamų pasekmių jo neturtinėms teisėms, o tai reiÅ¡kia, kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡is tarp, pareiÅ¡kėjo manymu, neteisėtų pareigÅ«no veiksmų ir atsiradusios žalos.

Be to teismas jau konstatavo, kad nebuvo nustatyti neteisėti Tauragės AVPK pareigÅ«nų veiksmai ir valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja pareiÅ¡kėjo nurodytuose Tauragės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigÅ«nų veiksmuose 2011 m. lapkričio 14 d. suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei kreipiantis apeliaciniu skundu dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo panaikinimo, nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo keliamų reikalavimų dėl 3630 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.             PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1210 Lt patirtų Å¡ios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, todėl pareiÅ¡kėjas negali pretenduoti į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

           Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .  Teisėjas                                                                                                         Remigijus Arminas                                       Â