211e7bc9-01eb-4a2f-bb1c-a58c33ceea7a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-538-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00184-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1158-479/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sartas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ instituto aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Sartas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A.

M. 82 716,20 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovas A. M. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo ieÅ¡kovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. IeÅ¡kovės teigimu, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė turėjo 325 081,67 Eur vertės turto, tačiau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovas bankroto administratoriui neperdavė nei įmonės dokumentų, nei įmonės turto.

IeÅ¡kovės nuomone, dėl nurodytų aplinkybių atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovo padaryta žala įmonei, ieÅ¡kovės įsitikinimu, laikytina Klaipėdos apygardos teismo patvirtintų BUAB „Sartas“ kreditorių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų bendra 82 716,20 Eur suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 70 191,70 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki sprendimo įvykdymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; taip pat iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovei 945 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ir valstybei 1 693 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas privalėjo per 10 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo perduoti administratoriui ieÅ¡kovės turtÄ bei dokumentus. 2014 m. gruodžio 19 d. atsakovui buvo paskirta bauda už vengimÄ perduoti ieÅ¡kovės turtÄ bei dokumentus, tačiau ir po Å¡ios nutarties priėmimo ieÅ¡kovės turtas bei dokumentai administratoriui nebuvo perduoti. Teismas akcentavo, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako juridinio asmens vadovas.

Atsakovas buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojo ir jų, kaip ir ieÅ¡kovės turto, administratoriui neperdavė, todėl, teismo vertinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovei padarytos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys.Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas sudarė ieÅ¡kovės balansÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ , taip patvirtindamas, jog ieÅ¡kovė tuo metu turėjo turto už 1 122 442 Lt. Taigi administratorius įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas nurodytos vertės turtÄ perduotų administratoriui.

Kadangi bankroto byloje yra patvirtinta kreditorių reikalavimų suma už 70 191,70 Eur, o administratorius dėl neperduoto ieÅ¡kovės turto negali Å¡ių reikalavimų patenkinti, minėtų reikalavimų suma, teismo nuomone, ir pripažintina ieÅ¡kovei padaryta žala.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal teismų praktikÄ administravimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti priskiriamos prie įmonei padarytos žalos, konstatavo, jog nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidų.Atsakydamas į atsakovo argumentÄ , kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu ieÅ¡kovė buvo moki įmonė ir atsakovas žalos įmonei nepadarė, teismas nurodė, jog atsakovas neginčijo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Savo ruožtu atsakydamas į atsakovo argumentÄ , kad žalos klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, nes ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai sudegė, teismas pažymėjo, jog už buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako juridinio asmens vadovas ir jeigu atsakovas elgėsi neatsargiai ir neiÅ¡saugojo dokumentų apie ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ ir turtines teises, Å¡i aplinkybė atsakovo atsakomybės neÅ¡alina.Teismas nustatė ir tai, kad atsakovo nurodytų ieÅ¡kovės ginčų su UAB „Perdanga“ ir UAB „Noksas“ dėl neteisėtai perduotų ieÅ¡kovės lėšų grÄ Å¾inimo, iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės nepakeis situacijos nagrinėjamoje byloje, nes jeigu pagal teismo sprendimus lėšos bus grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei, analogiÅ¡kai padidės ir ieÅ¡kovės kreditiniai įsipareigojimai.

Savo ruožtu atsakovo atsikirtimai dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisių į UAB „LitCon“, teismo vertinimu, Å¡ioje byloje neįrodyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ : panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo iÅ¡ dalies tenkintas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, o sprendimo dalį, kurioje dalis ieÅ¡kovės reikalavimų buvo atmesta, – palikti nepakeistÄ .

Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teismo iÅ¡vada, neva ieÅ¡kovė įrodė visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Atsakovas nurodė teismui, kad didžioji dalis įmonės dokumentų sudegė, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat byloje buvo nustatyta, tÄ patvirtino ir liudytoja apklausta buvusi įmonės buhalterė D. G., kad dalį įmonės dokumentų prarado laikinai įmonės vadovo pareigas atlikęs V. R. (2012–2013 metais), dokumentai ir dalis įmonės turto (kompiuteris, motoriniai pjÅ«klai ir kt.) buvo pavogti, dėl to taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Buvęs laikinas vadovas, kai A. M. buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, paliko nepadengtÄ 100 000 Lt avansinę apyskaitÄ . BÅ«tent tuo metu įmonėje prasidėjo problemos, nes UAB „Sartas“ pagal sutartį su UAB „LitCon“ nupirko ir į statybvietę pristatė daug medžiagų, suvežė savo instrumentus ir kitas darbo priemones, atliko darbus, tačiau UAB „LitCon“ sutartį nutraukė, iki galo neatsiskaitė, darbo priemonių negrÄ Å¾ino, į teritorijÄ nebeįleido. UAB „Sartas“ balanse nurodytas trumpalaikis turtas – tai iÅ¡ UAB „LitCon“ gautinos sumos, o tai patvirtinantys dokumentai buvo prarasti įmonės vardu veikiant V.

R.. Todėl dokumentų ir turto neperdavimo faktas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡imtinai atsakovo A. M. neteisėtais veiksmais, nes tai prieÅ¡tarauja principui – iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Dokumentų neperdavimas pats savaime neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovės patirta žala, apskaičiuota pagal kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų sumÄ . Teismas iÅ¡ balansų nustatė, kad UAB „Sartas“ turėjo turto už 1 122 422 Lt, ir tuo pat metu nurodė, jog administratorius nenustatė duomenų apie ieÅ¡kovės valdomÄ turtÄ ar turtines teises.

Teismas visiÅ¡kai ignoravo atsakovo ir liudytojos (buhalterės) nurodytÄ faktÄ , kad faktiÅ¡kai visÄ balanse nurodytÄ turtÄ sudarė trumpalaikis turtas, iÅ¡ esmės iÅ¡ UAB „LitCon“ gautinos sumos. VisÄ Ä¯monės ilgalaikį materialųjį turtÄ sudarė lizingo bÅ«du už 47 309,43 Eur įsigytas mini krautuvas Bobcat S650 ir už 20 563,02 Eur naudotas automobilis AUDI A6, kurie 2013 m. rugsėjo 18 d. už likutinę vertę buvo perleisti UAB „Noksas“. IeÅ¡kovė atsakovei UAB „Noksas“ yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl sutarties mokesčio už perleistas teises ir pareigas pagal susitarimÄ nustatymo ir 20 650,15 Eur sumokėtų įmokų daiktų vertei padengti priteisimo (ieÅ¡kinys įsiteisėjusiu sprendimu atmestas; civilinė byla Nr. e2-4360-328/2015).

Taigi UAB „Sartas“ piniginės lėšos buvo naudojamos lizingo įmokoms mokėti, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės kitoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kuriuo ji siekė tas įmokas prisiteisti. Tokiu bÅ«du byloje gavosi paradoksali uždaro rato situacija – ieÅ¡kovė ir teismas teigia, kad UAB „Sartas“ turi (turėjo) virÅ¡ milijono litų vertės turtÄ ir tuo pat metu, jog tÄ turtÄ patvirtinančių įrodymų nėra. Tačiau iÅ¡ esmės ginčo, kad balanse nurodytÄ turtÄ sudaro reikalavimo teisė į UAB „LitCon“, nėra, be to, ieÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, jog neneigia, kad balanso duomenys neatitinka tikrovės.Å alies, liudytojų paaiÅ¡kinimai laikytini įrodymais, tačiau teismas sprendime jų visiÅ¡kai nevertino (apie liudytojÄ net neužsiminta), taip pažeisdamas pareigÄ sprendimÄ motyvuoti, t. y. atlikti ne tik įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ bet ir nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.Sėkmingos ieÅ¡kovės iÅ¡keltų kitų bylų baigties atveju, ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistos didelės sumos, iÅ¡ kurių bus galima patenkinti dalį kreditorių reikalavimų, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės nurodomos žalos dydis pasikeistų.

Priteisus iÅ¡ atsakovo Å¡iuo metu reikalaujamÄ sumÄ ir tuo pat metu iÅ¡ UAB „Perdanga“, galima situacija, kai ieÅ¡kovė turės daugiau turto, nei yra pareikÅ¡ta kreditorių reikalavimų, t. y. UAB „Sartas“ bus moki įmonė. Teismo motyvas, kad ieÅ¡kovei priteisus lėšas, analogiÅ¡kai padidės ir ieÅ¡kovės kreditoriniai įsipareigojimai, grįstas vien prielaida, jog kreditoriai tokius reikalavimus pareikÅ¡. Pati ieÅ¡kovė teismo posėdyje pripažino, kad įsiteisėję teismų sprendimai kitose bylose vienareikÅ¡miÅ¡kai turėtų įtakos Å¡iai bylai.

Taigi egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas.Tik nustačius realiÄ Ä¯monės turėto turto vertę galima nustatyti, kokios vertės turtas realiai buvo prarastas bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, ir tik pastaroji vertė gali bÅ«ti laikoma įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusia su atsakovo veiksmais, o ne visa kreditorių bankroto byloje pareikÅ¡tų reikalavimų suma.Teismui tenkinus 84,85 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų, atsakovui turėjo bÅ«ti priteista dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų (106,05 Eur).

IeÅ¡kovė BUAB „Sartas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Apelianto atsakomybė už įmonei padarytÄ Å¾alÄ grindžiama CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Tokiu atveju pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama ir ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas nepaneigė savo, kaip buvusio vadovo, kaltės prezumpcijos dėl žalos atsiradimo, taip pat neįrodė, jog ne dėl Å¡io kaltės nebuvo perduotas įmonės turtas.Atsakovas pripažįsta, kad jis pats sudarė ieÅ¡kovės balansÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ ir taip pat patvirtino, jog ieÅ¡kovė tuo metu turėjo turto už 1 122 442,00 Lt, taigi byloje nėra ginčo, jog balanso duomenys yra teisingi, todėl Å¡iais duomenimis pagrįstai teismas vadovaujasi.

IÅ¡ su Å¡iuo atsiliepimu teikiamų duomenų (surinktos informacijos, aiÅ¡kinantis UAB „Sartas“ ir UAB „LitCon“ statybos rangos sutarčių vykdymÄ ), matyti, kad UAB „LitCon“ nėra skolinga ieÅ¡kovei. Atsakovui neiÅ¡saugojus reikalavimo teisės į UAB „LitCon“ turėjimÄ patvirtinančių dokumentų, pats atsakovas ir yra atsakingas už savo prievolės perduoti turtÄ neįvykdymÄ .Tuo atveju, jei V. R. yra skolingas ieÅ¡kovei 100 000 Lt, atsakovas turėtų pateikti teismui ir bankroto administratoriui Å¡ios skolos susidarymÄ patvirtinančius dokumentus, taip pat paaiÅ¡kinti, kokioje paties atsakovo sudarytoje balanso eilutėje atsispindi minėto asmens skola įmonei.

Nesant tai patvirtinančių dokumentų, Å¡ia aplinkybe neturi bÅ«ti vadovaujamasi. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės už įmonei (jos kreditoriams) padarytÄ Å¾alÄ , neperdavus ieÅ¡kovės bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė visas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygas, nes įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti net po teismo nutarties paskirti vadovui baudÄ už Å¡ių pareigų nevykdymÄ , bÅ«tent vadovas atsakingas už įmonės dokumentų iÅ¡saugojimÄ , o bankroto byloje patvirtinta bendra 70 191,70 Eur kreditorių reikalavimų suma, kurios bankroto administratorius, negavęs jokio turto, negali patenkinti.Apelianto įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, kad byloje įrodytos visos atsakovo, kaip įmonės buvusio vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygos, yra deklaratyvi ir nepagrįsta.Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ Ä¯siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.Byloje esančiame įmonės balanse už 2013 metus nurodyta, kad įmonės turtas sudarė 1 122 442 Lt, iÅ¡ jo 1 070 632 Lt per vienerius metus gautinos sumos, materialinis turtas 17 072 Lt ir 34 738 Lt – atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys.

Tokie patys duomenys nurodyti ir balanse, parengtame 2014 m. gegužės 8 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.Byloje nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Sartas“ iÅ¡kėlimo, atsakovas A. M. (įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas) neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratorei turto pagal nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ sudarytÄ balansÄ ir bendrovės dokumentų.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1188-253/2014 A. M. buvo paskirta baudÄ už pareigos perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ neįvykdymÄ . Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kaip ir nurodė atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė, tokio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau, pažymėtina, kad Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta, paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi pareigÄ pats skolininkas, Å¡iuo konkrečiu atveju, įmonės vadovas. Teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, jog įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Tačiau vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-535-381/2015).

Be kita ko pastebėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas numato atvejus, kai asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.253 straipsnis).Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nuosekliai aiÅ¡kino, kad didžiÄ jÄ dalį nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ paruoÅ¡tame balanse nurodyto įmonės turto, kuriuo neperdavimu įmonės bankroto administratorius kaltina atsakovÄ , sudarė ir sudaro UAB „LitCon“ skola ieÅ¡kovei bei medžiagų, darbo priemonių, kurių, atsakovo teigimu, UAB „LitCon“, nutraukęs su ieÅ¡kove sutartį, neatidavė UAB „Sartas“, vertė.

Atsakovo nurodytas faktines aplinkybes dėl balanse nurodyto turto sudėties 2015 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Sartas“ buhaltere iki 2013 metų lapkričio mėnesio dirbusi D. G.. Be to, iÅ¡ dalies faktÄ , kad UAB „Sartas“ projekto su UAB „LitCon“ vykdymo metu buvo nupirkusi didelės vertės statybines medžiagas, pagrindžia ir byloje esančios, D. G. iÅ¡saugotos, UAB „Perdanga“ už medžiagas iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos.Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad dalis pirmiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančių dokumentų pametė laikinai 2013 metais, kai atsakovas buvo tėvystės atostogose, UAB „Sartas“ direktoriaus pareigas ėjęs V.

R., kuris, įmonės buhalterės teigimu, dar ir liko ieÅ¡kovei skolingas 100 000 Lt pagal avansinę apyskaitÄ . Dar dalis dokumentų buvo pavogta, o dalis sudegė. Dėl minėtų įvykių – įrangos bei dokumentų vagystės, o taip pat dokumentų sudegimo, apelianto teigimu, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dokumentų ir instrumentų vagystės iÅ¡ įmonės faktÄ patvirtino ir liudytoja D. G., be kita ko paaiÅ¡kinusi, jog balanse, eilutėje „atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyta 34 738 Lt sumÄ sudaro iÅ¡ankstiniai apmokėjimai tiekėjams už atsargas.Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių pasitvirtinimas / nepasitvirtinimas yra svarbus ne tik atsakovo pareigos perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratoriui turtÄ pobÅ«džiui bei apimčiai nustatyti, bet ir klausimui, ar atsakovas yra kaltas (arba kokia dalimi kaltas) už dokumentų, pagal kuriuos administratorius galėtų iÅ¡ieÅ¡koti įmonės turtÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų ir taip patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, neperdavimÄ , iÅ¡spręsti ir atitinkamai kokio dydžio civilinė atsakomybė jam galėtų (ar apskritai galėtų) bÅ«ti taikoma.

Tačiau jokių pirmiau nurodytų atsakovo (ir liudytojos (buhalterės) nuosekliai paaiÅ¡kintų) aplinkybių pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo, formaliai (dėl dokumentų sudegimo fakto) atmesdamas tiek atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , tiek ir praÅ¡ymÄ apklausti gana ilgÄ laikotarpį įmonei vadovavusį V. R., nors D. G. teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad bÅ«tent Å¡is asmuo vadovavo įmonei kai įvyko esminiai konfliktai su UAB „LitCon“, bÅ«tent Å¡is asmuo gali turėti UAB „LitCon“ adresuotas pretenzijas ar paaiÅ¡kinti kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad liudytojų parodymai taip pat yra viena iÅ¡ priemonių, kuria nustatomi faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Liudytojų parodymais negalima remtis tik konkrečiai įstatyme nustatytais atvejais, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti V. R. duoti parodymus teismo posėdyje bei nenurodęs jokių teisiÅ¡kai pagrįstų tokio atsisakymo priežasčių (pažymėjęs, kad liudytojas negalės patvirtinti savo paaiÅ¡kinimų raÅ¡ytiniais dokumentais), teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apribojo atsakovo galimybes siekti paneigti jo, kaip vadovo, kaltės už įmonės dokumentų ir turto neperdavimu padarytÄ Å¾alÄ prezumpcijÄ .Be to, nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako bÅ«tent Å«kio subjekto vadovas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i nuostata savaime neeliminuoja įmonės vadovo galimybės įrodinėti nesant jo kaltės dėl dokumentų neiÅ¡saugojimo ir jų nepateikimo ieÅ¡kovės bankroto administratoriui bei atitinkamai civilinės atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ (ar jos dalį) taikymo nepagrįstumÄ .

Tačiau, nors atsakovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad viskÄ , kÄ buvo iÅ¡saugojęs, yra perdavęs ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir pats negali daugiau nieko pateikti į bylÄ , o ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tikėtina, galėtų bÅ«ti ir Å¡iai bylai aktualių duomenų, be kita ko susijusių su įmonės santykiais su UAB „LitCon“, taip pat su medžiagų, kurių vertė nurodyta 2014 m. gegužės 8 d. balanse, nupirkimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai formaliais, tinkamai nepagrįstais argumentais atmetė apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , vėliau skundžiamame sprendime nurodęs, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl turimų teisių į UAB „LitCon“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismui pačiam faktiÅ¡kai pripažinus, kad įmonės dokumentai, kurių dėka atsakovas galėtų įrodyti savo argumentus, yra sudegę, tačiau tuo pačiu užkirtus atsakovui galimybę gauti jo nurodytas aplinkybes galbÅ«t galinčius patvirtinti duomenis iÅ¡ kitų Å¡altinių, buvo ne tik nepagrįstai apribota atsakovo galimybė bandyti paneigti jo kaltės dėl visų dokumentų administratoriui neperdavimo buvimÄ , bet ir liko tikėtinai neiÅ¡siaiÅ¡kinta, ar iÅ¡ tikrųjų nėra jokios galimybės tam tikrÄ Ä¯monės turtÄ (jo dalį) bankroto administratoriui iÅ¡sireikalauti iÅ¡ kitų asmenų, kas reikÅ¡tų įmonei padarytos žalos dydžio ir atitinkamai atsakovo civilinės atsakomybės apimties sumažėjimÄ .

Pastebėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-81-460/2016, taikydamas restitucijÄ , priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB „Perdanga“ 32 159,08 Eur, todėl Å¡iuo atveju nustatant įmonei padarytos žalos, kuriÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, turėtų atlyginti atsakovas, dydį, svarbu nustatyti ir tai, ar minėta įmonė yra pareiÅ¡kusi finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje ir (ar) pastarasis yra (ne)patvirtintas.Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisdamas iÅ¡ pastarojo, kaip buvusio įmonės vadovo, 70 191,70 Eur sumÄ , tik formaliai rėmėsi turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktu bei įmonės paskutiniame balanse nurodyta turto suma, nepagrįstai ignoruodamas tiek atsakovo, tiek liudytojos parodymus, nesiaiÅ¡kindamas visų bylai ir savo ruožtu civilinės atsakomybės taikymui visa apimtimi reikÅ¡mingų aplinkybių ir taip priimdamas sprendimÄ , neatskleidęs bylos esmės. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , inter alia Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu iÅ¡dėstytus argumentus, įvertinusi Lietuvos Respublikos teismų formuojamÄ praktikÄ vadovų civilinės atsakomybės už įmonei padarytÄ Å¾alÄ klausimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ir nesiaiÅ¡kinęs atsakovo argumentų dėl dokumentų ir turto neperdavimo priežasčių, neatskleisdamas bylos esmės, pažeidė pareigÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumÄ (CPK 6 straipsnis).

Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, papildomai iÅ¡reikalautinų ir tirtinų Å¡ioje byloje įrodymų apimtį bei pobÅ«dį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje esami įrodymai (liudytojos parodymai, atsakovo paaiÅ¡kinimai) nebuvo visapusiÅ¡kai pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėti, atsakovo įrodinėjimo galimybės buvo nepagrįstai suvaržytos, konstatuoja, jog pagal byloje esančiÄ medžiagÄ Å¡ios bylos negalima tinkamai ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas