211d6433-32ee-4aa5-86c7-7741e5edfed2 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. PK-17-297/2015Proceso Nr. 1-13-3-00015-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.;1.2.4.8.2.;2.1.3.1.;2.1.15.1.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.;2.9.1.(S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 28 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,dalyvaujant privatiems kaltintojams A. V., A. V., jo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei R. V., R. U.,gynėjomsVilmai Petrauskienei, Linai Gervelienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeP.

M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.;R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;R.

U., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini) gimnazijos IIIb klasės moksleivis, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kaltinamieji P. M., R. Å . ir R. U. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å¡iomis aplinkybėmis:2015 m. sausio 11 d. apie 1.30 val. Alytaus rajone, KaniÅ«kų kaime, Aliulio sodybos nuomojamose patalpose, P. M., R. Å . ir R. U., veikdami bendrai, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, deÅ¡iniame skruoste, nugaros kairėje pusėje ir deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvų kairės akies obuolio junginėje, virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų vainikų lūžimų, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo; be to, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kaltinamieji R.

U. ir P. M., veikdami bendrai, dėl asmeninių paskatų tyčia suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairės akies vokuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, deÅ¡iniame dilbyje, krÅ«tinės lÄ stos abiejose pusėse ir deÅ¡iniame klube, odos nubrozdinimo kairėje blauzdoje.Kaltinamasis (pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ â€“ nukentėjusysis) R.

U. kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad 2015-01-10 apie 21 val. jam paskambino draugai ir pakvietė į R. D. gimtadienį. Jis pažinojo R. D., nes su juo lankė sporto klubÄ . Ä® sodybÄ , kurioje buvo Å¡venčiamas gimtadienis, kaltinamÄ jį ir jo draugus R. Å . bei P. M. automobiliu atvežė draugas A., pastarasis sodyboje neliko. Kaltinamieji pasveikino R. D. ir pradėjo Å¡vęsti kartu su kitais. Kaltinamasis pastebėjo, kad vakarėlyje dalyvavę broliai A. ir A. V. buvo nepatenkinti jų atvykimu. Kas V. kėlė nepasitenkinimÄ , kaltinamasis nesuprato, anksčiau su jais nebuvo susidÅ«ręs. Kaltinamojo manymu V. galvojo, kad kaltinamasis ir jo draugai atvažiavo nekviesti ir gali sukelti kokį konfliktÄ .

Apie 1 val. nakties kaltinamasis pasigedo R. D., tada nuėjo jo ieÅ¡koti į kitÄ pastatÄ , kur buvo įrengtos miegamosios patalpos. Ten nuėjęs rado R. D. ir abu brolius V., jie sėdėjo ir Å¡nekučiavosi. Daugiau asmenų nebuvo. R. D. nebuvo visiÅ¡kai girtas, jis orientavosi aplinkoje, kalbėjo. Kaltinamasis taip pat nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs vienÄ ar du stikliukus. Jis pakvietė R. D. grįžti į salę Å¡vęsti toliau. R. D. sutiko eiti, bet A. V. sugriebė kaltinamajam už peties, sakydamas „niekur tu jo nesivesk“.

Kaltinamasis atstÅ«mė nuo savęs A., sakydamas „tu neturi čia žodžio“, tada A. atsakė tuo pačiu ir jie abu susistumdė. Ä® jų konfliktÄ Ä¯siterpė ir A. V., kuris ranka kirto kaltinamajam ir pataikė į lÅ«pÄ . A. V. irgi sudavė ranka smÅ«gius kaltinamajam - vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Kaltinamasis gindamasis sudavė A. V. du ar tris smÅ«gius į galvos sritį ir į krÅ«tinę. Kodėl broliai sudavė jam smÅ«gius, nežino, bet mano, kad gal jis jiems pasirodė agresyvus, nors pagrindo tam nebuvo, jiems jis negrasino.

BesimuÅ¡ant, kaltinamasis pajuto, kad jo lÅ«pa kraujuoja, todėl atsitraukė nuo brolių prie durų. Tuo metu į patalpÄ Ä¯bėgo kaltinamojo draugai P. M. ir R. Å ., kurie jo paklausė kas buvo. Kaltinamasis parodė į brolius V. ir P. M. bei R. Å . puolė link jų, o Å¡ie link kaltinamųjų, prasidėjo muÅ¡tynės. Kaltinamasis matė, kad vienas iÅ¡ jo draugų mušė vienÄ brolį, o kitas – antrÄ brolį. Pats kaltinamasis į muÅ¡tynes nesikiÅ¡o ir A. bei A. V. daugiau smÅ«gių nesudavė, jis tik stovėjo ir stebėjo, kas vyksta.

Prie jo buvo priėjęs R. D., kuris davė servetėlę kraujui nusivalyti. Joks kitas jaunuolis į patalpas nebuvo atėjęs. MuÅ¡tynių metu A. ir A. V. nebuvo pargriauti ant grindų ir kojomis jų niekas nespardė. Nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų nebuvo kurio nors iÅ¡ brolių užgulęs, nebuvo prispaudęs kojomis rankų ir nedaužė per veidÄ . P. M. ir R. Å . sudavė rankomis po kelis smÅ«gius ir tuo viskas baigėsi. Kaltinamajam pradėjo svaigti galva, jis atsisėdo ant lovos. P. M. jam davė atsigerti vandens, paskui jie išėjo į laukÄ .

Matė, kad po 10 minučių iÅ¡ pastato išėjo abu V. su daiktais ir iÅ¡važiavo. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusieji dėl jų sumuÅ¡imo kreipėsi į policijÄ . Kaltinamasis nurodė nejaučiantis savo kaltės dėl konflikto ir prašė jį iÅ¡teisinti, nes smÅ«gius nukentėjusiesiems V. sudavė gindamasis, o ne puldamas. Nesutiko su byloje pareikÅ¡tu nukentėjusiųjų civiliniu ieÅ¡kiniu.Kaltinamasis P. M. kaltę pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad 2015-01-10 vakare susitiko su R.

Å . ir R. U. ir nuvažiavo į R. D. gimtadienį. PrieÅ¡ tai jo atsiklausė, ar tam neprieÅ¡tarauja, ir R. D. sutikus, draugas nuvežė juos į sodybÄ , kur vyko pobÅ«vis. Ten jie buvo sutikti draugiÅ¡kai, tik broliai V., kurių iki tol jis nepažinojo, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ Å¾vilgsniais, badė į juos pirÅ¡tais, matėsi, kad broliai nenori, jog kaltinamasis su draugais bÅ«tų gimtadienyje, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Vakaro metu buvo vartojamas alkoholis, kaltinamasis iÅ¡gėrė tris stikliukus brendžio, tačiau apsvaigęs nesijautė.

Broliai V. buvo pakankamai neblaivÅ«s, tai matėsi iÅ¡ jų elgsenos, svyravimo Å¡alis, neriÅ¡lios kalbos. BeÅ¡venčiant atbėgo R. D. ir pasakė „jÅ«sų draugÄ muÅ¡a, bėkite kažkÄ daryti“. R. D. buvo iÅ¡gėręs, tačiau orientavosi aplinkoje, aiÅ¡kiai kalbėjo. Kaltinamasis su R. Å . nubėgo į miegamÄ sias patalpas. Tai dvi patalpos, perskirtos arka, durų nėra, vienoje iÅ¡ jų kažkas miegojo, ten Å¡viesa nedegė, kitoje degė Å¡viesa, ten pamatė stovintį R.

U., jo smakras, lÅ«pos ir dantys buvo kruvini. Toje patalpoje buvo ir abu broliai V., kitų asmenų nebuvo. Kaltinamasis paklausė R. U. kas įvyko, Å¡is parodė į V., kurie ėjo link kaltinamųjų. Nieko nelaukęs, kaltinamasis su R. Å . priÅ¡oko prie A. ir A. V. ir pradėjo su jais muÅ¡tis. Tai buvo muÅ¡tynės vienas prieÅ¡ vienÄ . Kaltinamasis nurodė sudavęs smÅ«gius tik vienam iÅ¡ brolių, bet negali pasakyti kuriam, nes jie panaÅ¡Å«s, jų neatskyrė. R. Å . tuo metu sudavė smÅ«gius kitam broliui.

Kaltinamasis vienam iÅ¡ brolių rankomis sudavė du smÅ«gius į galvÄ ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, kojomis nespardė, nuo jo smÅ«gių nukentėjusysis nebuvo nukritęs ant grindų. MuÅ¡tynių metu pats kaltinamasis smÅ«gių negavo, jų iÅ¡vengė. Kai R. D. ir R. U. pasakė „baikite“, muÅ¡tynės pasibaigė. R. U. brolių V. nemušė, jis stovėjo su R. D.. Pasibaigus konfliktui, broliai atsisėdo ant lovos ir sėdėjo. Kaltinamasis su R. Å . priėjo prie R. U., klausė, kaip jis jaučiasi, padavė atsigerti, Å¡is nusivalė kraujÄ .

Po muÅ¡tynių dar kiek pabuvęs toje patalpoje, kaltinamasis su savo draugais išėjo į laukÄ . R. U. skundėsi, kad jam svaigsta galva, jaučia blogumÄ , nori važiuoti namo, jie iÅ¡važiavo. Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiųjų reikalavimais atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , nes nėra pagrindo mokėti už A. V. bÅ«simÄ gydymÄ , o neturtinei žalai atlyginti kaltinamasis sutiko sumokėti nukentėjusiesiems po 100 Eur.Kaltinamasis R. Å . kaltę pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad 2015-01-10 vėlai vakare su P. M. ir R.

U. nuvažiavo į vilÄ Å¡vęsti R. D. 18 metų sukaktį. Ten nuvykę pasveikino R. D. ir nuėjo prie stalo, iÅ¡gėrė po du ar tris stikliukus brendžio. Gimtadienyje dalyvavo daug žmonių, visi buvo iÅ¡gėrę, linksminosi. Po kiek laiko jis pastebėjo, kad pagrindinėje salėje nėra R. D., tada R. U. nuėjo jo ieÅ¡koti. Neužilgo atbėgo R. D., jis pasakė „ten kažkas vyksta, muÅ¡asi, eikit, žiÅ«rėkit, kas ten yra“. Kaltinamasis su P. M. nubėgo į kitÄ pastatÄ , kur buvo miegamosios patalpos.

Ten pamatė kruvinÄ R. U., kuris ranka parodė į tose patalpose buvusius brolius A. ir A. V.. IÅ¡ viso to kaltinamasis suprato, kad tarp R. U. ir brolių buvo konfliktas, nes kitų asmenų ten nebuvo. Tada kaltinamasis su P. M. puolė link brolių, kurie irgi ėjo link jų agresyviai nusiteikę. Kaltinamasis vienam iÅ¡ brolių – A. sudavė rankomis tris smÅ«gius, pataikė į veido sritį, pats kaltinamasis smÅ«gių negavo. Jis nebuvo užlipęs A. ant krÅ«tinės, nebuvo prispaudęs jo rankų ir į galvÄ kumščiais nedaužė.

Po kiek laiko kažkas pasakė „baikite muÅ¡tis, užteks daryti nesÄ mones“ ir konfliktas baigėsi. Tuo metu, kai kaltinamasis mušėsi su A., P. M. konfliktavo su A., o R. U. buvo nuo jų visų atsitraukęs, jis nesimušė. Po konflikto kaltinamasis priėjo prie R. U., kuris blogai jautėsi, jam iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas. Tuo metu broliai sėdėjo ant lovos, nesimatė, kad jie bÅ«tų labai sužaloti. Kaltinamasis su draugais išėjo į laukÄ , matė, kaip broliai iÅ¡važiavo, po kiek laiko iÅ¡važiavo ir jie.

Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiųjų civiliniu ieÅ¡kiniu, nes jis per didelis, sutiko sumokėti nukentėjusiesiems po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis (pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ â€“ kaltinamasis) A. V. paaiÅ¡kino, kad 2015-01-10 apie 18 val. su broliu A. nuvyko į buvusio klasioko R. D. gimtadienį Alytaus rajone, KaniÅ«kų kaime, Aliulio sodyboje. Po vidurnakčio į sodybÄ atvažiavo daug nepažįstamų žmonių, tame tarpe ir visi trys kaltinamieji. Nukentėjusysis, jo brolis A., M.

T. ir dar keli draugai nuėjo į kitÄ pastatÄ , kur buvo miegamosios patalpos, nes nenorėjo Å¡vęsti su nepažįstamais amenimis, norėjo ramiai pabÅ«ti. Po pusvalandžio M. Å . atvedė R. D., nes Å¡is buvo labai girtas, nesiorientavo aplinkoje. M. sakė, kad R. norima iÅ¡provokuoti muÅ¡tynėms, todėl paprašė jį pasaugoti. Apie 1 val. į miegamÄ sias patalpas atėjo R. U., jis norėjo iÅ¡sivesti R. D. Å¡vęsti toliau. A. V. tam paprieÅ¡taravo, sakydamas, kad R. D. girtas ir kurį laikÄ jam nereikėtų vėl gerti.

R. U., pasakęs „kÄ tu čia aiÅ¡kini, kodėl tu kalbi už R., kas jis tau“, priėjo prie nukentėjusiojo ir savo kÅ«nu pradėjo jį stumti į kitÄ kambarį. A. V. iÅ¡sigando, o R. U., matydamas, kad jis yra pranaÅ¡esnis, pradėjo gÄ sdinti nukentėjusįjį, sakydamas, kad gali trenkti jam į galvÄ ir jis nieko jam nepadarys. A. V. traukiantis, R. U. pristÅ«mė jį iki gultų. Nukentėjusysis neturėjo kur trauktis ir, norėdamas iÅ¡vengti konflikto, atsisėdo. Tuomet R. U. sudavė jam sėdinčiam du smÅ«gius kumščiu į galvÄ kaktos srityje, tai matė brolis A. ir M.

T.. Po šių smūgių nukentėjusysis atsistojo ir stūmė R. U. nuo savęs, kad šis daugiau jo nemuštų, bet R. U. įsikibo į nukentėjusįjį. Juos išskyrė A., jis paėmė R. U. už juosmens ir jį atitraukė. R. U. jau išeidinėjo iš patalpos, kai įbėgo R. Š. ir P. M., tada visi trys kaltinamieji, nieko nesakę, pradėjo mušti nukentėjusįjį ir jo brolį A., suduodami smūgius rankomis, o jiems pargriuvus ant gultų, spardė juos gulinčius. Nukentėjusysis matė, kaip ant pargriauto brolio A. krūtinės atsisėdęs R.

Å . keliais prispaudė jam rankas, kad Å¡is negalėtų prieÅ¡intis, ir kumščiais talžė broliui į veidÄ . A. negalėjo rankomis užsidengti nuo smÅ«gių, todėl jam buvo nuskelti dantys. Nukentėjusįjį A. V. mušė P. M. ir R. U. kartu, jie spardė kojomis į įvairias kÅ«no kÅ«nas vietas gal penkias minutes, nukentėjusysis nesiprieÅ¡ino, tik dengėsi nuo smÅ«gių, susigūžęs į „kamuolį“. R. Å . jo nemušė, nes buvo prie A.. Kai kaltinamieji liovėsi juos muÅ¡ti, nukentėjusysis parašė žinutę tėvui, kad atvažiuotų jų paimti.

Grįžus namo, tėvai pamatė, kad jis ir brolis sumuÅ¡ti, iÅ¡sigandę. Ryte nuvyko į policijos komisariatÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ dėl jų sumuÅ¡imo, po to nuvažiavo į ligoninę, kur buvo konstatuoti jiems padaryti sužalojimai. Po sumuÅ¡imo nukentėjusysis kelias dienas nelankė mokyklos, bet pas gydytojus nesikreipė, gydėsi namuose. Dėl padarytų sužalojimų ir patirto emocinio streso visÄ savaitę sunkiai užmigdavo, naktimis prisikeldavo, iÅ¡gyveno dėl to, kad mokykloje draugai jį matė sumuÅ¡tÄ , jam dėl to buvo gėda.

Per muÅ¡tynes jis pametė laikrodį „Casio“. Kai R. U. ir P. M. spardė jį kojomis, galėjo pataikyti į laikrodį ir atsisegus apyrankei laikrodis galėjo nukristi nuo rankos. Kad laikrodžio neturi, patebėjo kitÄ rytÄ , buvo nuvažiavęs į sodybÄ jo ieÅ¡koti, bet nerado. Laikrodį vertina 30 Eur. A. V. palaikė byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 2747 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusysis nepilnametis A.

V. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Jį ir brolį A. R. D. pakvietė į gimtadienį, kurį Å¡ventė viloje, ten juos nuvežė tėvas. Å ventė iki vakaro, vėliau atvažiavo nepažįstami jaunuoliai. Su jais prie stalo nesėdėjo, o su broliu A. ir M. T. nuėjo į miegamÄ sias patalpas, ten ramiai Å¡nekučiavosi. Jis nebuvo girtas, nes iÅ¡gėrė tik vienÄ stikliukÄ . Po kurio laiko į miegamÄ sias patalpas atėjo M. Å . ir atvedė R. D., prašė jį pasaugoti, sakė, kad kažkokie atvykę svečiai nori iÅ¡provokuoti R. muÅ¡tynėms.

R. D. buvo girtas. Praėjus kuriam laikui, į miegamÄ sias patalpas atėjo R. U. ir kvietė R. D. eiti toliau Å¡vęsti, vedėsi jį prie durų. Tam paprieÅ¡taravo A. V., sakydamas, kad R. U. paliktų R. ramybėje, kad Å¡is iÅ¡simiegotų, nes buvo girtas. R. U. į tai atsakė „kÄ tu čia Å¡neki, nelįsk prie jo“ ir pradėjo stumdyti A.. Å is atbulas traukėsi, kol atsisėdo ant lovos. Tuomet R. U. broliui pasakė „galiu daryti kÄ noriu, tu vis tiek man netrenksi“ ir sudavė ranka A. kelis smÅ«gius į galvÄ .

Po šių smūgių A. atsistojo ir atstūmė R. U. nuo savęs, po ko R. U. apkabino A. ir ranka suėmęs už galvos jį prispaudė. Brolis šaukėsi pagalbos, todėl nukentėjusysis, suėmęs už drabužių, pradėjo R. U. traukti nuo brolio, smūgių R. U. jis nesudavė. Kai R. U. atsitraukė, į kambarį atbėgo kaltinamieji R. Š. ir P. M., kurie, grėsmingai nusiteikę, nieko nesakę ėjo prie nukentėjusiojo ir jo brolio. Išsigandęs A. V. traukėsi atgal, kol užkliuvo už lovos ir pargriuvo.

Tada R. Å . iÅ¡kart užšoko jam ant krÅ«tinės, keliais prispaudė rankas, kad jis negalėtų prieÅ¡intis, ir kumščiais sudavė jam smÅ«gius į veidÄ , prakirto lÅ«pÄ , ji kraujavo, nukentėjusysis iÅ¡spjovė kraujÄ ant R. Å . džinsų, tuomet Å¡is, pasakęs „ko čia spjaudai“, dar labiau pradėjo daužyti kumščiais į veidÄ . Nukentėjusysis matė, kaip tuo pat metu P. M. ir R. U. spardė kojomis ant gultų pragriautÄ jo brolį A.. Paskui R. U. atsitraukė nuo A. ir praeidamas spjovė į nukentėjusįjį bei tris ar keturis kartus rankomis sudavė jam į galvÄ .

Kai R. Å . liovėsi jį muÅ¡ti ir nulipo nuo krÅ«tinės, tada P. M. su alkÅ«ne trenkė nukentėjusiajam į galvÄ ir spjaudė ant jo, po to prasidėjo patyčios. Nukentėjusysis dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo kreipėsi pas gydytojus, nes jam stipriai skaudėjo galvÄ , jį pykino, veide buvo daug kraujosruvų, užtinusi akis, buvo nuskelti du dantys. Jam buvo paskirtas gydymas, reikėjo gerti vaistus, negalėjo lankyti mokyklos savaitę ar dvi. Galvos skausmus jautė apie keturis mėnesius, visÄ tÄ laikÄ gėrė vaistus.

Sveikatos pablogėjimas turėjo įtakos mokslams, jis gaudavo blogesnius pažymius, mokykloje negalėjo susikaupti, skaityti, sportuoti, dėl jam padarytų sužalojimų jautė kitų paÅ¡aipas. Nukentėjusysis palaikė byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 2747 Eur turtinei žalai atlyginti ir iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo po 1000 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad jis nukentėjusiuosius brolius A. ir A.

V. pažįsta gerai, o kaltinamųjų nepažįsta, juos iÅ¡ matymo žino, nes jie buvo R. D. gimtadienyje. Kaltinamieji į gimtadienį atvyko apie 19-20 val., tuo metu liudytojas buvo pagrindinėje salėje, kur buvo ir dauguma svečių. Kadangi privažiavo daug svetimų žmonių, apie 23 val. liudytojas, A. ir A. V. ir R. D. nuėjo į miegamÄ sias patalpas, kur buvo daug ramiau. Liudytojas ir A. buvo nedaug iÅ¡gėrę, o A. buvo iÅ¡gėręs daugiau ir gulėjo su R. D., kuris buvo girtas ir miegojo.

Apie 01 val. liudytojas išėjo į tualetÄ . Grįžo atgal kartu su R. U.. Tuo metu R. D. buvo jau prabudęs, jis sėdėjo ir bendravo su A. ir A.. Liudytojas prisėdo prie jų. R. U. kvietė R. D. eiti į salę toliau Å¡vęsti. R. D. sutiko eiti ir atsistojo, bet A. V. liepė R. U. palikti R. D. ramybėje, sakydamas „matai, kad jis jau girtas, jam užtenka“. R. U. A. pasakė „gal nori iÅ¡siaiÅ¡kinti“, A. atsakė „ne, ramiai“ ir po Å¡ių žodžių jie susistumdė.

R. U. pirmas pastÅ«mė A., tada A. atstÅ«mė R. U. nuo savęs, taip stumdydamiesi jie traukėsi į tÄ pusę, kur buvo gultai. Tuo metu liudytojas nematė suduodamų smÅ«gių. Paskui A. pasikvietė į pagalbÄ A., bet kÄ jie darė trise liudytojas negalėjo pasakyti, nes jis nežiÅ«rėjo, mat nenorėjo veltis į konfliktÄ . R. D. pakvietė kitus du kaltinamuosius ir tada prasidėjo muÅ¡tynės. Liudytojas matė, kad konflikto metu A. ir A. V. gulėjo ant žemės ir buvo spardomi kojomis, bet dėl sumaiÅ¡ties liudytojas neiÅ¡skyrė kas kÄ spardė.

Apskritai jis įdėmiai nesekė muÅ¡tynių eigos, nes nenorėjo kiÅ¡tis, be to, viskas vyko labai greitai ir atskirti kiekvieno veiksmus buvo sunku. Kai baigėsi konfliktas, liudytojas matė, kad A. praskeltas veidas prie akies, bėgo kraujas, tuo tarpu A. neatrodė stipriai sumuÅ¡tas. Kad R. U. bėgtų kraujas iÅ¡ lÅ«pos nematė. Konfliktui pasibaigus, liudytojas išėjo į kitÄ patalpÄ .Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad pažįsta ir kaltinamuosius, ir nukentėjusiuosius, A.

V. buvęs jo klasiokas. 2015-01-10 jis Å¡ventė savo 18-Ä jį gimtadienį viloje, ten jo kvietimu dalyvavo nukentėjusieji A. ir A. V.. Å ventės metu viena mergina pasakė, kad į jo gimtadienį nori atvažiuoti pažįstami R. Å ., R. U. ir P. M., liudytojas su tuo sutiko. Atvykus kaltinamiesiems, vakarėlis tęsėsi. Gimtadienyje buvo vartojamas alkoholis. Liudytojas ir broliai V. buvo apgirtę. Jis su V.s ir M. T. nuėjo į miegamÄ sias patalpas, ten sėdėjo ir kalbėjosi. Po kurio laiko atėjo R.

U., kuris kvietė jį eiti Å¡vęsti toliau. R. D. pakilus eiti, A. V. sugriebė R. U. už peties, sakydamas, kad paliktų jį (R. D.) ramybėje. R. U. atsakė, kad tai R. D. gimtadienis ir kad A. V. netrukdytų. Taip sakydamas R. U. nusivilko striukę ir jÄ pasidėjo. Liudytojas nurodė nesupratęs, kodėl R. U. nusirengė striukę, nes kÄ tik prieÅ¡ tai jis ruošėsi eiti į laukÄ , o buvo žiema, Å¡alta. Tarp R. U. ir A. V. kilo žodinis konfliktas, po to jie nuėjo į kitÄ patalpÄ ir pradėjo stumdyti vienas kitÄ rankomis.

SmÅ«gių liudytojas nematė, bet pamatęs susistumdymÄ ir supratęs, kad viskas gali blogai baigtis, išėjo pakviesti R. U. draugų P. M. ir R. Å .. PrieÅ¡ jam iÅ¡einant A. V. konflikte nedalyvavo. Kai liudytojas pasakė P. M. ir R. Å ., kad Å¡ie eitų žiÅ«rėti kas vyksta su jų draugu, abu kaltinamieji nubėgo į miegamÄ sias patalpas, o liudytojas atėjo jiems iÅ¡ paskos. Atėjęs pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės, mušėsi visi trys kaltinamieji ir abu nukentėjusieji V.. Dar liudytojas pastebėjo, kad R.

U. buvo prakirsta lūpa. Jis negalėjo pasakyti kas, kam ir kiek smūgių sudavė, nes buvo sumaištis, tačiau tikrai matė, kad R. U. dalyvavo muštynėse. Liudytojo teigimu muštynių dalyviai sudavinėjo vieni kitiems smūgius rankomis, bet jis negali teigti, kad nebuvo kojomis suduodamų smūgių. Tvirtino, kad muštynių metu niekas nebuvo nukritęs ant gultų, broliai V. ant jų atsigulė jau po muštynių. Kai vyko muštynės, patalpoje buvo M. T., jis bandė išskirti besimušančius.

Kai konfliktas baigėsi, A. ir A. V. paskambino ar tai parašė SMS žinutę tėvams, susirinko daiktus ir išvažiavo.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 49/15 (06) patvirtina, kad 2015-01-15 atliktos apžiūros metu A. V. nurodė, kad 2015-01-11 apie 02.00 val. jį sumušė nepažįstami asmenys, rankomis ir kojomis smūgiuodami į įvairias kūno vietas; apžiūros metu A. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, dešiniame skruoste, nugaros kairėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų vainikų lūžimai, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas;

šie sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ar kojomis nukentėjusiojo nurodytu laiku; sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasekoje ir jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 9-11).Specialisto išvadoje aprašytus kūno sužalojimus patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktos A. V. nuotraukos, iš kurių matyti akivaizdūs nukentėjusiojo veide padaryti sužalojimai - kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje ir kairės akies srityje, kairio skruosto nubrozdinimas, sukrešėjęs kraujas ant lūpų.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 50/15 (06) patvirtina, kad 2015-01-15 atliktos apžiūros metu A.

V. nurodė, kad 2015-01-11 apie 02.00 val. jį sumušė nepažįstami asmenys, rankomis ir kojomis smÅ«giuodami į įvairias kÅ«no vietas; apžiÅ«ros metu A. V. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, deÅ¡iniame dilbyje, krÅ«tinės lÄ stos abiejose pusėse ir deÅ¡iniame klube, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje; Å¡ie sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smÅ«giuojant rankomis ar kojomis nukentėjusiojo nurodytu laiku, jie padaryti mažiausiai aÅ¡tuonių trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12-13).IÅ¡ prijungtos prie bylos medžiagos Nr. 52-At-00133-15, pagal kuriÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , matyti, kad R.

V. 2015-01-11 kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Alytaus apskrities VPK dėl sÅ«nų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sužalojimo, nurodydama, kad vaikai buvo sumuÅ¡ti 2015-01-11 apie 2 val. nuomojamoje Aliulio sodyboje Alytaus rajone, KaniÅ«kų kaime; 2015-01-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nusikalstama veika padaryta A. A. sodyboje, esančioje Alytaus rajone, KaniÅ«kų kaime, protokole pažymėta, kad sodyboje Å¡alia gyvenamojo namo yra pastatas, kuriame įrengti miegamieji kambariai, Å¡io pastato antrame aukÅ¡te yra didelė patalpa, jos viduryje padaryta pertvara su praėjimu, abiejose patalpos pusėse yra lovos (gultai su čiužiniais), apžiÅ«rėjus patalpÄ , muÅ¡tynių pėdsakų nerasta; 2015-01-21 Alytaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto V.

S. nutarimu pagal R. V. pareiÅ¡kimÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka.Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų P. M., R. Å . ir R. U. kaltė dėl nukentėjusiųjų A. ir A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamieji neneigia, kad jie dalyvavo konflikte su nukentėjusiaisiais ir sudavė jiems po kelis smÅ«gius rankomis.

Tai, kad konflikto metu kaltinamieji tyčia smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų A. ir A. V. parodymai bei jų atstovės pagal įstatymÄ R. V. paaiÅ¡kinimai, bet ir kiti bylos duomenys – teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, liudytojų M. T., R. D. parodymai. Kaltinamieji P. M. ir R. Å . tvirtino, kad mušėsi vienas prieÅ¡ vienÄ , t. y. kiekvienas jų sudavė smÅ«gius tik vienam iÅ¡ brolių ir mušė rankomis, kojomis nespardė, taip pat kad tuo momentu, kai jie abu smurtavo, R.

U. stovėjo atokiau ir muÅ¡tynėse nedalyvavo. Pats R. U. teigė sudavęs rankomis smÅ«gius A. V. tik gindamasis nuo jo užpuolimo. Tokius kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus teismas vertina kaip gynybinius, kaltinamieji taip stengiasi suÅ¡velninti savo padėtį. Nukentėjusieji A. ir A. V. nuosekliai ir iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kino, kad konfliktÄ pradėjo R. U., tyčia pradėjęs stumdyti A. V., po to suduodamas jam kelis smÅ«gius rankomis į galvÄ , o kai į pagalbÄ R. U. atėjo P. M. ir R. Å ., nukentėjusiuosius mušė jau visi trys ir ne tik rankomis, bet, jiems pargriuvus ant gultų, jie buvo spardomi ir kojomis.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie nuoseklÅ«s ir juos patvirtina kiti įrodymai. Liudytojas M. T. patvirtino matęs, jog konflikto metu abu nukentėjusieji buvo pargriauti ir spardomi kojomis. Liudytojas R. D. nurodė, kad R. U. dalyvavo muÅ¡tynėse kartu su P. M. ir R. Å ., taip pat jis nepaneigė, kad nukentėjusieji buvo spardomi kojomis. Nukentėjusiesiems nustatytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis, jų lokalizacija ir padarymo bÅ«das (sužalojimai padaryti daugybinių poveikių pasekoje) patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad kaltinamieji mušė juos intensyviai, suduodami smÅ«gius į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, ir tai darė ne tik kumščiais, bet ir kojų spyriais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusįjį A. V. pirmas pradėjo muÅ¡ti kaltinamasis R. Å ., kuris užšoko jam ant krÅ«tinės ir kumščiais sudavė smÅ«gius į veidÄ , tuo pat metu R. U. spjovė ant nukentėjusiojo ir kelis kartus trenkė ranka į galvÄ , o kai R. Å . atsitraukė, tada P. M. alkÅ«ne trenkė A. V. į galvÄ ir dar spjaudė ant jo. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek ir jų visuma kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad dėl nukentėjusiajam A. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kalti visi trys fizinį smurtÄ vartoję kaltinamieji, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, taigi, kaltinamųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtis. Tuo tarpu dėl A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. atsakingi tik kaltinamieji P. M. ir R. U., nes bylos duomenimis nustatyta, kad R. Å . nesudavė smÅ«gių A.

V., kadangi tuo metu, kai P. M. ir R. U. smurtavo prieÅ¡ A. V., R. Å . mušė A. V.. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų R. Å . pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Kaltinamasis P. M. dar buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d., kad jis 2015 m. sausio 11 d. apie 1.30 val. Alytaus rajone, KaniÅ«kų kaime, Aliulio sodybos nuomojamose patalpose vieÅ¡ai žodžiu ir veiksmais užgauliai pažemino A.

V. ir A. V., t. y. uždėjęs kojÄ ant A. V. galvos ir batu prispaudęs galvÄ prie lovos, garsiai, patalpoje buvusių asmenų akivaizdoje, paklausė „ar kas nors žino, kuo Å¡uo skiriasi nuo žmogaus?“ ir pats atsakė „šuo muÅ¡amas nesiprieÅ¡ina“, po to kelis kartus apspjovė sumuÅ¡tus A. V. ir A. V., prašė jį nufotografuoti su sumuÅ¡tais asmenimis, tyčia mėtė bulvių traÅ¡kučius ant A. V., svarstė, kam galėtų paskambinti, gal kas nors taip pat norėtų padaužyti nesiprieÅ¡inančius žmones, tokiais savo veiksmais P. M. buvo kaltinamas tyčia pažeminęs A.

V. ir A. V. garbę bei orumÄ . Veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 str.1 d.). Tačiau veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015-07-10, veikos, numatytos BK 155 str. 1 ir 2 dalyse, dekriminalizuotos, todėl kaltinamasis P. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismas neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl reiÅ¡kiamo kaltinimo pagal BK 155 straipsnį, nes veika, kuria kaltinamas asmuo, prarado pavojingumÄ .Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. U. pateikė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ , kuriuo kaltino A. V., kad jis 2015 m. sausio 11 d. apie 1.30 val. Alytaus rajone, KaniÅ«kų kaime, Aliulio sodybos nuomojamose patalpose, bÅ«damas neblaivus, tyčia, iÅ¡ asmeninių paskatų sudavė R. U. rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į galvos sritį ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu R. U. savo skundÄ palaikė, teigė, kad konfliktÄ pradėjo A. V., suėmęs už peties, kai neleido jam iÅ¡sivesti R. D.. Po to jie abu pradėjo stumdyti vienas kitÄ , o A. V. trenkė jam į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ , ėmė bėgti kraujas, tuo metu A. V. sudavė ranka du smÅ«gius į galvÄ ir krÅ«tinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Dėl A. V. suduotų smÅ«gių jis kelias dienas blogai jautėsi, jam skaudėjo galvÄ , buvo sunku kvėpuoti ir miegoti, todėl kreipėsi į gydytojÄ , buvo nustatyta, kad jam sumuÅ¡ta krÅ«tinė, paskirti vaistai nuo skausmo.

Ä® medicinos ekspertus dėl sužalojimų nustatymo nesikreipė. Kaltinamasis prašė nuteisti A. V. už jam sukeltÄ fizinį skausmÄ , taip pat palaikė savo civilinį ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ A. V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.A. V. kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, kad jis tyčia R. U. nemušė, smÅ«gių nesudavė, tik atsistÅ«mė R. U., kai Å¡is jam sėdinčiam kelis kartus smÅ«giavo į galvÄ . R. U. pirmas pradėjo konfliktÄ , jį stumdydamas, o jis nesiprieÅ¡ino, stengėsi iÅ¡vengti konflikto, atbulas traukėsi nuo R.

U., ir tik tuomet, kai gavo smÅ«gius į galvÄ , jis rankomis stÅ«mė R. U. nuo savęs. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis visumoje, daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Jau minėta, kad kaltinamojo R. U. paaiÅ¡kinimus, neva jis smurtavo prieÅ¡ A. V. gindamasis, teismas vertina kaip gynybinius. Papildomai teismas pažymi, kad R. U. prieÅ¡prieÅ¡inis skundas pateiktas palyginti vėlai, t. y. po to, kai taikinamajame posėdyje kaltinamiesiems nepavyko susitaikyti su nukentėjusiaisiais; be to, R.

U. paaiÅ¡kinimai, kad A. V. pirmas puolė jį muÅ¡ti, prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. A. ir A. V. nuo tyrimo pradžios vienodai aiÅ¡kino konflikto priežastį ir jo pradžiÄ , t. y. kad A. V. paprieÅ¡taravus R. U., kai Å¡is norėjo iÅ¡sivesti R. D., R. U. liepė A. V. nesikiÅ¡ti, nes tai neva ne jo reikalas; po to sekė kaltinamojo veiksmai – R. U. pradėjo stumdyti A. V., o Å¡iam atsisėdus, sudavė smÅ«gius į galvos sritį.

Tai, kad R. U. turėjo tyčiÄ smurtauti prieÅ¡ A. V., patvirtina liudytojo M. T. ir R. D. parodymai. R. U. neigė, jog konfliktÄ matė M. T., aiÅ¡kino, kad tuo metu patalpoje buvo tik R. D.. Tačiau tokie jo paaiÅ¡kinimai atmestini, nes prieÅ¡tarauja R. D. ir nukentėjusiųjų parodymams. M. T. nurodė, kad R. U. liepė A. V. jam „neaiÅ¡kinti“, jį stumdydamas klausė „gal nori iÅ¡siaiÅ¡kinti“, o A. V. į tai atsakė „ne, ramiai“. R. D. parodė, kad vykstant žodiniam konfliktui tarp A.

V. ir R. U., pastarasis nusirengė striukę ir jÄ pasidėjo į Å¡alį, po ko prasidėjo stumdymasis, taigi, R. U. veiksmais demonstravo, kad jis rengiasi nuo žodžių pereiti prie fizinio smurto naudojimo. A. V., gavęs du smÅ«gius į galvos sritį, rankomis pastÅ«mė R. U. nuo savęs, dėl ko R. U. galėjo jausti fizinį skausmÄ , tačiau įvertinus tai, kad A. V. gynė save nuo R. U. pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, laikytina, kad jo veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, nes jis neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti R.

U. ar tyčia sukelti jam fizinį skausmÄ . Tuo pagrindu A. V. pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamojo R. U. civilinis ieÅ¡kinys 500 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.)Kaltinamųjų P. M., R. Å ., R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivÅ«s, tačiau nėra duomenų, kad jų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡i aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia.Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji P. M., R.

Å . ir R. U. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamieji naudojo fizinį smurtÄ be svarios priežasties, savo veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiųjų sveikatai. Pažymėtina, kad A. V. veikos padarymo metu buvo tik 15 metų paauglys, o kaltinamieji jo atžvilgiu smurtavo ypač intensyviai ir brutaliai. Visi trys kaltinamieji pilnamečiai, teisiami pirmÄ kartÄ . R. U. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, P. M. ir R. Å . turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Kaltinamieji nedirba, nesimoko. Skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusiųjų A. ir A. V. atstovė pagal įstatymÄ R. V. buvo pareiÅ¡kusi byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų R. Å ., P. M. ir R. U. solidariai 186 Eur jos naudai turtinės žalos atlyginimo ir 9000 Eur A.

V. ir A. V. naudai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 7-8). 2015-09-14 teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas R. V. ir nukentėjusieji A. ir A. V. patikslino reikalavimus ir prašė priteisti iš kaltinamųjų P. M., R. Š. ir R. U. solidariai R. V. naudai 2747 Eur turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiesiems iš kiekvieno kaltinamojo po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti nukentėjusiesiems A. ir A. V. po 100 Eur kiekvienam neturtinės žalos.Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.Pagal BPK 109 str. 1 d. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo.

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismui nustačius, kad asmeniui žala padaryta bendrais kelių kaltininkų veiksmais, taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė, pagal kuriÄ Å¾alÄ privalo atlyginti visi jÄ padarę asmenys kartu (solidariai).Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ , materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir iÅ¡laidas, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalÄ , teisę į jos atlyginimÄ turi, tačiau privalo įrodyti padarytos žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje R. V. praÅ¡o priteisti jos naudai iÅ¡ kaltinamųjų P. M., R. Å . ir R. U. solidariai 2747 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ sudaro 186 Eur už sudaužytÄ A. V. rankinį laikrodį „Casio“, kurio vertė 30 Eur, ir nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidos, o taip pat 2556 Eur iÅ¡laidos už bÅ«simÄ A. V. dantų gydymÄ (dantų implantacijÄ ). Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji A. V. ir A. V. 2015-01-15 kreipėsi dėl sveikatos sužalojimo masto nustatymo, už suteiktas paslaugas R.

V. sumokėjo 26,64 Eur (b. l. 14), už odontologijos paslaugas sumokėjo 46,00 Eur (b. l. 15), išlaidos vaistams pirkti – 73,02 Eur (b. l. 16-19), kuro išlaidos nuvykimui iš Alytaus į Kauno klinikas – 11,90 Eur (b. l. 19, 20). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata neginčijamai buvo sutrikdyta, taigi, buvo reikalingas gydymas, pripažintina, kad R. V. nurodytos gydymo ir kuro išlaidos yra pagrįstos, jos nėra pernelyg didelės, atitinka protingumo kriterijų, todėl atlygintinos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, jo turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamiesiems tenka pareiga atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ 157,56 Eur turtinę žalÄ . R. V. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 30 Eur už A. V. rankinį laikrodį „Casio“. Teigė, kad laikrodis buvo sudaužytas muÅ¡tynių metu. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog laikrodžio pasigedo tik kitÄ dienÄ po įvykio, buvo nuvažiavęs į sodybÄ jo ieÅ¡koti, bet nerado.

Laikrodžio neteko per muštynes, kuomet kaltinamieji R. U. ir P. M. spardė jį kojomis, jie galėjo pataikyti į laikrodį ir, atsisegus apyrankei, laikrodis galėjo nukristi nuo rankos. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad laikrodžio apyrankė atsisegdavo ir jis galėjo nukristi nuo rankos. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl kaltinamųjų R. U. ir P. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. V. prarado laikrodį.

IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų seka, kad laikrodžio apyrankė atsisegdavo, taigi, laikrodis galėjo nukristi nuo rankos, ir bylos duomenimis nepaneigta, kad A. V. galėjo pamesti laikrodį bet kuriuo metu ir nebÅ«tinai dėl kaltinamųjų veiksmų. Privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad laikrodis buvo sudaužytas, tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtinta jokiais įrodymais. Pastebėtina ir tai, kad A. V. kitÄ rytÄ nuvyko į sodybÄ ieÅ¡koti laikrodžio, ir jeigu laikrodis bÅ«tų buvęs sudaužytas ir nukritęs nukentėjusiajam nuo rankos bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, tikėtina, kad sudaužytas laikrodis bÅ«tų ten rastas.

Be kita ko, laikrodį civilinis ieÅ¡kovas vertina 30 Eur, tačiau jokių duomenų apie laikrodžio vertę į bylÄ nepateikta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , laikytina, kad reikalavimas priteisti 30 Eur už laikrodį „Casio“ yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 116) R. V. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 2556 Eur už bÅ«simÄ A. V. dantų gydymÄ . Nurodė, kad dėl A. padaryto sužalojimo – virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I dantų vainikų lūžimo jam ateityje reikės dėti dantų implantus, tai patvirtina 2015-07-02 UAB „SB dantų klinika“ sudarytas gydymo planas;

Å¡iuo metu dantų implantacija negalima, nes A. yra dar nepilnametis, o toks gydymas galimas tik sulaukus pilnametystės. Teismas, spręsdamas dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo, daro iÅ¡vadÄ , kad teismui pateiktas A. V. dantų gydymo planas nepatvirtina 2556 Eur gydymo iÅ¡laidų pagrįstumo, Å¡ios iÅ¡laidos nėra realiai patirtos ir jų dydis yra tik preliminarus, daugiau rekomendacinio pobÅ«džio. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens, asmuo, kuris patyrė žalÄ , turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu ir jos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po įvykio nukentėjusiajam A. V. buvo suteiktos odontologo paslaugos, kurios yra pagrįstos 2015-01-22 kasos pajamų orderio kvitu (b. l.

15) ir R. V. įtrauktos į gydymo iÅ¡laidas. Tuo tarpu spręsti apie bÅ«simas iÅ¡laidas, kai nežinoma, ar nukentėjusysis, sulaukęs pilnametystės, tikrai kreipsis į gydymo planÄ sudariusiÄ klinikÄ dėl dantų implantavimo ir tokios paslaugos ateityje kainuos bÅ«tent 2556 Eur, pagrindo nėra. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dalyje dėl 2556 Eur priteisimo netenkintinas.Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusieji A. ir A. V. prašė priteisti po 1000 Eur iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. U. ir P. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiojo A. V. sveikatai, o nukentėjusiojo A. V. sveikatai žala padaryta kaltinamųjų R. U., P. M. ir R. Å . tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nekyla abejonių, kad nukentėjusieji kentė fizinį skausmÄ , patyrė emocinį sukrėtimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusysieji patyrė nepatogumus ir sumažėjo jų bendravimo galimybės. Nukentėjusieji yra moksleiviai, dėl sužalojimų kurį laikÄ nelankė mokyklos, taip pat dėl padarytų sužalojimų veide jie jautėsi nejaukiai bendraujant su klasiokais ir draugais, be to, jiems teko kreiptis į policijÄ , medikus, visa tai kėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nukentėjusiųjų reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas (BPK 109 str., CK 6.263 str.). Å iuo atveju negalima objektyviai nustatyti, kokiÄ tiksliai nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ padarė kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų, todėl taikytina solidari atsakomybė. Kartu teismas įvertina ir nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, kuri Å¡iuo atveju nėra didelė, taip pat nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ â€“ sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sužalojimai nesukėlė itin sunkių pasekmių, nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, nukentėjusieji gydėsi tik ambulatoriÅ¡kai.

Nukentėjusysis A. V. nurodė, kad jam galvÄ skaudėjo keturis mėnesius, visÄ tÄ laikÄ gėrė vaistus, po sužalojimo pablogėjusi sveikata turėjo neigiamos įtakos jo mokslams, jis negalėjo susikaupti, skaityti, sportuoti. Tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 49/15 (06) matyti, kad A. V. neurologo buvo stebėtas ir gydytas laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-01-26, skirti vaistai dviejų dienų gydymui, vėliau tik rekomenduota gerti „Neurosan“, jis vienam mėnesiui buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų (b. l. 9-11).

Apie vėlesnį nukentėjusiojo gydymÄ si duomenų nėra, taip pat nepateikti jokie duomenys iÅ¡ mokymosi įstaigos, patvirtinantys, kad po sužalojimo nukentėjusiojo pažangumas pablogėjo ir jis negalėjo mokytis taip kaip anksčiau. Kita vertus pažymėtina, kad prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami ir iÅ¡gyvenimai bei susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, o fizinių sužalojimų atveju – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant kitas operacijas ir panaÅ¡iai.

SusirÅ«pinimas dėl bÅ«simų fizinio sužalojimo pasekmių Å¡alinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip bÅ«simoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirÅ«pinimas dėl sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo ateityje bÅ«tinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Todėl įvertinamas ir suprantamas A. V. susirÅ«pinimas, jog ateityje dėl jam padaryto sužalojimo gali prireikti implantuoti dantis, kas gali sukelti nukentėjusiajam naujus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Kaltinamieji Å¡iuo metu niekur nedirba, iÅ¡laikomi tėvų, bet jie yra jauno amžiaus, darbingi, neturi iÅ¡laikytinių, taigi, turi visas galimybes įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad svarbu užtikrinti, jog žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas, siekdamas nukentėjusiųjų bei žalÄ padariusių kaltinamųjų interesų pusiausvyros, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam A.

V. priteistina 300 Eur dydžio kompensacija, o nukentėjusiajam A. V. - 700 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.R. V. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 650 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Å ios proceso iÅ¡laidos (tai nėra turtinė žala) yra pagrįstos. Nepilnamečių atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė R. V. procese turėjo atstovus – advokatę V. P. ir advokato padėjėjÄ V. A. (b. l. 25, 95, 96), kuriems apmokėjo už jų darbÄ , tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (b. l. 72, 73, 119, 120).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato paslaugas yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo po 216,67 Eur (BPK 106 str. 2 d.). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali nurodytų iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti už advokato pagalbÄ suma atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, civilinio ieÅ¡kovo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrÄ bei turtinę padėtį ir nepriteisti Å¡ių iÅ¡laidų ar mažinti jų dydį pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str., n u s p r e n d ė : P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti:pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ skirti vieÅ¡uosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ skirti vieÅ¡uosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės laikÄ neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti vieÅ¡aisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės laikÄ neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.R.

Å . pagal BK 140 str. 1 d. dėl A. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡teisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimÄ . R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti:pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ skirti vieÅ¡uosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 140 str. 1 d. už A. V. padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ skirti vieÅ¡uosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės laikÄ neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. A. V. pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo R. U. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. R. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. V. iÅ¡ R.

Å ., P. M. ir R. U. solidariai 157,56 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 56 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Priteisti A. V. iÅ¡ P. M. ir R. U. solidariai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Priteisti A. V. iÅ¡ R. Å ., P. M. ir R. U. solidariai 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Priteisti R. V. iÅ¡ R. Å ., P. M. ir R. U. po 216,67 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų 67 ct) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Palikti nenagrinėtÄ R.

U. civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Danguolė Urbanavičienė