211c3a86-24ea-4d5d-af7b-aa0d9fcce7d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-779-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40786-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. P. ieÅ¡kinį atsakovams A. P., I. D. P., S. P. teisių perėmėjui S. P., I. P. (I. P.), T. P., M. P., O. P., S. S. (S. S.), S. S., R. D., A. D., A. R. B., R. B., B. Z. B. teisių perėmėjams A. B., D. M., A. S., R. B., R. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti apsimestinėmis nuo sudarymo momento atsakovų T. P., M. P., O. P. ir S. P. 2008 m. lapkričio 21 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria S. P. įsigijo 1528/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpa), atsakovų S. S., S. S. ir S. P. 2008 m. lapkričio 25 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria S. P. įsigijo 703/10000 dalis patalpos; atsakovų R.

D., A. D. ir S. P. 2009 m. sausio 7 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria S. P. įsigijo 714/10000 dalių patalpos; atsakovų B. Z. B., A. R. B., R. B. ir S. P. 2009 m. birželio 11 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria S. P. įsigijo 872/10000 dalis patalpos, ir perkelti pirkėjo teises pagal Å¡ias sutartis atsakovui A. P.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. spalio 30 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ dovanojimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti A.

P. 228/10000 dalis patalpos; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 19 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti A. P. 229/10000 dalis patalpos, I. D. P. – 325/10000 dalis patalpos.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007 m. birželio 7 d. atsakovas A. P. sudarė su banku „Nordea Bank Finland Plc“ kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL 07/06/32D (toliau – kredito sutartis), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 937 500 Lt (271 518,76 Eur) kreditas. Kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 31 d. grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas. Už tinkamÄ kredito sutarties įvykdymÄ laidavo atsakovo sutuoktinė atsakovė I. D. P.; Å¡ių atsakovų piniginės prievolės įvykdymas taip pat buvo užtikrintas jiems priklausiusio buto hipoteka.

Vykdydamas kredito sutartį atsakovas sumokėjo tik 99 140,40 Lt (28 713,04 Eur) palÅ«kanų (atsakovas nustojo jas mokėti 2008 metų pabaigoje), o kredito sumos negrÄ Å¾ino net iÅ¡ dalies. Dėl Å¡ios priežasties nuo 2010 m. balandžio 10 d. kredito sutartis buvo nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014, ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-804-431/2015, konstatavo, kad kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai. 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kovė ir „Nordea Bank“ AB sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė perėmė iÅ¡ „Nordea Bank“ AB kredito sutarties pagrindu atsiradusius reikalavimus su visomis reikalavimų užtikrinimo priemonėmis atsakovo A.

P. atžvilgiu ir tapo jo kreditore.

3. Ä®vertinusi atsakovo A. P. sudarytus sandorius, atsakovė nustatė, kad 1992 m. vasario 21 d. A. P., kartu su kitais asmenimis, už investicinius čekius privatizavo ginčo patalpÄ ir tapo jos bendraturčiu. Vėliau 1992 metais pastarasis atsakovas iÅ¡ kitų 25 patalpų savininkų, iÅ¡skyrus savo Å¡eimos narius, nupirko jiems priklausančias patalpų dalis ir su jais atsiskaitė, tačiau nepasirašė pirkimo–pardavimo sutarčių. Tik 2008–2009 metais atsakovas, įteisindamas 1992 metais faktiÅ¡kai sudarytus ir įvykdytus susitarimus, pasirašė su turto pardavėjais 8 pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau jose kaip patalpų dalių pirkėja buvo nurodyta atsakovo A.

P. motina atsakovė S. P.. 2008–2009 metais atsakovai A. P. ir I. D. P. sudarė dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis taip pat perleido jiems priklausiusias patalpų dalis atsakovei S. P.. Tokiu bÅ«du sudarius 10 atskirų sandorių visa patalpa buvo įregistruota atsakovės S. P. vardu. IeÅ¡kovės vertinimu, 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. sausio 7 d. ir 2009 m. birželio 11 d. patalpų dalių pirkimo–pardavimo sutartys – tai apsimestiniai sandoriai, kurių tikrÄ ja Å¡alimi buvo atsakovas A.

P., o 2008 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartis ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis – tai tariami sandoriai, nesukėlę jų Å¡alims jokių padarinių. Patalpų dalys buvo įregistruotos atsakovės S. P. vardu siekiant, kad tikrojo jų savininko – atsakovo A. P. – kreditoriai negalėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į šį turtÄ .

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi perdavė bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, konstatavęs, kad byla iÅ¡kelta pažeidžiant teismingumo taisykles. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje ginčija atsakovų sudarytus sandorius remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 ir 1.87 straipsniais. IeÅ¡kovė siekia, kad ginčijamais sandoriais perleistos patalpų dalys bÅ«tų pripažintos atsakovo A. P. nuosavybe ir į šį turtÄ bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje nereiÅ¡kia reikalavimų, grindžiamų CK 6.66 straipsniu, kuriame yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das.

7. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis atsakovei S. P. buvo parduotos patalpų dalys, yra apsimestiniais sandoriais. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. P. dar 1992 metais patalpų privatizavimo metu sumokėjo investicinės grupės nariams už investicinius čekius, už kuriuos buvo įgytos patalpos, arba visai su jais neatsiskaitė. Kredito sutartis, iš kurios yra kildinami ieškovės reikalavimai, buvo sudaryta tik 2007 m. birželio 7 d. Byloje nėra jokių duomenų apie 1992 metais atsakovų A.

P. ir S. P. turėtas lėšas ir nėra paneigta, kad S. P. galėjo atsiskaityti už įgyjamas patalpų dalis, taigi, aplinkybė, kad patalpas pirko A. P., o ne S. P., nėra įrodyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3767-936/2014, kurioje buvo nagrinėjamas kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pinigų suma, kuriÄ A. P. gavo kredito sutarties pagrindu, buvo panaudota atsakovo asmeniniams ar Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Ši suma nebuvo panaudota ginčo patalpoms įgyti.

8. Teismas sutiko, kad 2008 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartis ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovei S. P. buvo perleistos atsakovams A. P. ir I. D. P. priklausiusios patalpų dalys, galėjo pažeisti ieÅ¡kovės teises, nes atsakovams nesudarius ginčijamų sandorių ieÅ¡kovė galėtų vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io turto, tačiau teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad Å¡ie sandoriai buvo fiktyvÅ«s. S. P. dalyvavo sudarant minėtus sandorius, be to, jai kilo įsipareigojimų dėl patalpų iÅ¡laikymo (atsakovė nebuvo sumokėjusi komunalinių ir kitų mokesčių, todėl jos atžvilgiu buvo inicijuotos civilinės bylos, buvo vykdomas priverstinis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas, antstoliai yra areÅ¡tavę ginčo patalpas).

Aplinkybė, kad patalpomis po jų perleidimo naudojosi atsakovas A. P., pati savaime nereiÅ¡kia, jog S. P. neketino tapti jų savininke. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Atsakovė S. P. buvo sudariusi 8 sandorius, kuriais iÅ¡ skirtingų fizinių asmenų tariamai nupirko patalpų dalis, tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti apsimestiniais tik dalį Å¡ių sandorių.

Ieškovės reikalavimai dėl 4 kitų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, kurie buvo grindžiami tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje pareikšti reikalavimai, buvo patenkinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3203-275/2019. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad atsakovė S. P. buvo tik formali patalpų savininkė ir kad atsakovas A. P., sudarydamas sandorius S. P. vardu, siekė neprarasti savo turto.

Nors nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo vertinami analogiÅ¡ki teisiniai santykiai ir surinkti iÅ¡ esmės vienodi įrodymai, teismas Å¡ioje byloje padarė kitokias iÅ¡vadas, nei buvo padarytos minėtame teismo sprendime. Teismas nepaisė įsiteisėjusio teismo sprendimo, ignoravo teismo precedentų horizontalų poveikį. 9.2. IeÅ¡kovė turi teisinį suinteresuotumÄ ginčyti 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. sausio 7 d. ir 2009 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis.

Ieškovės, kaip kreditorės, teisės yra pažeidžiamos, nes atsakovas A. P. iki šiol nėra su ja atsiskaitęs, o ginčijamais sandoriais buvo paslėptas šiam atsakovui priklausantis turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Aplinkybė, kad įgyjant patalpas nebuvo panaudoti kredito sutarties pagrindu gauti pinigai, nepaneigia to, kad sandoriai yra apsimestiniai. 9.3. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. sausio 7 d. ir 2009 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestinėmis: 9.3.1.

Visi byloje apklausti patalpų dalių pardavėjai, iÅ¡skyrus atsakovus A. D. ir R. D., patvirtino, kad pinigus už patalpų dalis ar investicinius čekius dar 1992 metais jiems sumokėjo atsakovas A. P., kuris tuo metu organizavo tiek investicinių čekių pirkimÄ , tiek ir patalpų pardavimÄ . Atsakovas A. P. taip pat atsiskaitė ir pagal 2009 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį už įgyjamÄ patalpų dalį su atsakovais A. D. ir R. D.. Byloje nėra duomenų, kad 1992 metais atsiskaitydamas už investicinius čekius ar patalpas atsakovas A.

P. mokėjo ne savo, o S. P. pinigais ar kad A. P. tuo metu buvo įgaliotas veikti S. P. vardu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu S. P. turėjo pinigų tam, kad galėtų atsiskaityti už įgyjamÄ turtÄ , savo ruožtu A. P. galėjo turėti tokiÄ galimybę – pats atsakovas yra pripažinęs, kad nuo 1988 metų jis buvo verslininkas ir aktyviai veikė nekilnojamojo turto privatizavimo procese, o 2009 metais, kai buvo atsiskaityta su A. D. ir R. D., atsakovas buvo gavęs pinigus pagal kredito sutartį.

Å ie įrodymai patvirtina, kad už patalpas buvo atsiskaityta atsakovo A. P. lėšomis; 9.3.2. Visi turto pardavėjai patvirtino, kad ir 1992 metais, ir 2008–2009 metais dėl turto pardavimo su jais derėjosi atsakovas A. P., kuris pasirašė ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis kaip S. P. atstovas. Atsakovė S. P. nedalyvavo ikisutartiniuose santykiuose; 9.3.3. 2009 m. birželio 19 d., kai S. P. įgijo nuosavybės teise visas patalpas, ji iÅ¡davė A. P. įgaliojimÄ , kurio pagrindu jis įgijo teisę atlikti iÅ¡ esmės visus veiksmus, susijusius su disponavimu patalpomis.

A. P. ieÅ¡kojo asmenų, siekiančių iÅ¡sinuomoti patalpas, naudojo patalpas savo verslo tikslais, Å¡iam atsakovui, kaip už patalpas atsakingam asmeniui, buvo suraÅ¡ytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. S. P., teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-26578-937/2015, pripažino, kad faktiÅ¡kai ji ginčo patalpomis nesinaudoja ir nedisponuoja. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad po ginčijamų sutarčių sudarymo patalpas valdė A. P., o ne S. P.. 9.4. 2008 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartis ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis – tai fiktyvÅ«s sandoriai, kuriais nebuvo siekiama sukelti jokių realių padarinių.

Sudarius dovanojimo sutartį, atsakovė S. P. tapo patalpų bendraturte, todėl A. P. įgijo galimybę jos vardu įregistruoti iš kitų bendraturčių įgytas patalpų dalis. Patalpų įgijimo procedūros baigėsi, kai buvo sudaryta 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. P. ir jo sutuoktinė pardavė S. P. dalį patalpų už 66 978,32 Lt, nors anksčiau, kaip minėta, dalį patalpų jai dovanojo. Vis dėlto tiek po dovanojimo, tiek ir po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patalpomis ir toliau naudojosi A.

P., o ne S. P.. Byloje nėra duomenų, kad S. P. buvo finansiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti su A. P. ir I. D. P. pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai Å¡i patalpų dalis S. P. taip pat buvo perduota neatlygintinai. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad A. P. sudarė ginčijamus sandorius siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto ir likti faktiniu patalpų valdytoju ir naudotoju. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su įsiskolinimų už komunalines paslaugas iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ S. P., taip pat aplinkybė, kad S. P., bylinėdamasi su komunalinių paslaugų tiekėjais, neginčijo fakto, jog yra patalpų savininkė, nepatvirtina, kad sandoriai buvo realiai įvykdyti, juo labiau kad byloje nėra įrodymų, jog skolas komunalinių paslaugų tiekėjams sumokėjo S. P..

10. Atsiliepimuose į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai A. D. ir R. D. praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra ir nepriteisti iÅ¡ jų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovai nesutinka, kad 2009 m. sausio 7 d. jie sudarė su atsakove S. P. apsimestinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai pažymi, kad pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog jie (atsakovai) nežinojo ir negalėjo žinoti apie sudaromo sandorio apsimestinį pobÅ«dį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo tariamais ir apsimestiniais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai A. P., I. D. P., I. P., T. P., O. P., M. P., S. S., S. S., A. D., R. D., A. R. B., R. B. ir B. Z. B. nuo 1992 m. vasario 21 d. nuosavybės teise valdė ginčo patalpos dalis. Vėliau šias patalpos dalis jie perleido atsakovei S. P. – 2008 m. spalio 31 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovas A. P. padovanojo pastarajai atsakovei (savo motinai) 228/10000 dalis patalpų; 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. sausio 7 d., 2009 m. birželio 11 d., 2009 m. birželio 19 d.

– pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis visi atsakovai perleido S. P. savo nuosavybės teise valdytas patalpų dalis. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. sausio 7 d. ir 2009 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartys – tai apsimestiniai sandoriai, kurių tikrÄ ja Å¡alimi (pirkėju) buvo ne atsakovė S. P., o jos sÅ«nus atsakovas A. P., o 2008 m. spalio 31 d. dovanojimo sutartis ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis – tai tariami sandoriai, sudaryti nesiekiant sukurti jokių teisinių padarinių jų Å¡alims.

Ieškovės teigimu, atsakovas A. P. įgijo ginčo patalpas savo motinos S. P. vardu, siekdamas išvengti pareigos atsiskaityti su savo kreditore „Nordea Bank Finland Plc“, kurios turtinius reikalavimus šio atsakovo atžvilgiu perėmė ieškovė.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė neįrodė ginčijamų sandorių tariamo ir apsimestinio pobÅ«džio. Todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka turi bÅ«ti įvertinta, ar byloje yra pakankamai įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, kad ginčijami sandoriai neatitiko tikrosios jų Å¡alių valios, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡iuos įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovų sudarytų sandorių tikrųjų tikslų.

Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais 14. Apsimestinis sandoris – tai sandoris, kuris yra sudarytas siekiant pridengti kitÄ sandorį, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys. Tokiu atveju dėl to paties dalyko yra sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

15. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, buvusi sandorio sudarymo momentu, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

16. Sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, taip pat laikomas apsimestiniu sandoriu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-303228/2009; kt.). Statytinis apsimestiniame sandoryje veikia tik kaip formali jo Å¡alis ir faktiÅ¡kai neįgyja jo pagrindu jokių teisių ir pareigų.

17. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl sutarties apsimestinio pobūdžio dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt.).

Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė Å¡alis (statytinis) ne tik rÅ«pinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai Å¡aliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį (sutarties objektÄ priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

18. Taigi, sandoris laikomas sudarytu per statytinį, kai nustatoma, kad nepaisant formalaus Å¡io asmens (statytinio) dalyvavimo sandoryje (sutarties pasiraÅ¡ymo ir pan.), tikrÄ ja jo Å¡alimi yra kitas asmuo, kuris rÅ«pinosi sutarties sudarymu, savo lėšomis sumokėjo už įgyjamÄ turtÄ ir vėliau, jį įgijęs, vykdė turto savininko teises ir pareigas (prižiÅ«rėjo turtÄ , mokėjo mokesčius). Todėl nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar sandoriai, kuriais atsakovė S. P. įgijo iÅ¡ atsakovų I.

P., T. P., M. P., O. P., S. S., S. S., R. D., A. D., A. R. B., R. B. ir B. Z. B. jiems nuosavybės teise priklausiusias ginčo patalpų dalis, nėra apsimestiniai, turi bÅ«ti nustatyta, kas – pastaroji atsakovė ar atsakovas A. P. – rÅ«pinosi, kad ginčo patalpų dalys bÅ«tų įgytos (derėjosi su turto pardavėjais dėl sandorių sÄ lygų, atsiskaitė už įgyjamÄ turtÄ ir pan.) ir po sandorių sudarymo valdė įgytÄ turtÄ kaip nuosavÄ . Kartu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistavo aplinkybės, pateisinusios sandorių sudarymÄ per statytinį, t. y. ar atsakovas A.

P. turėjo pagrįstų motyvų įgyti patalpų dalis ne savo, o atsakovės S. P. vardu.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovų tarpusavio susitarimai dėl ginčo patalpų įgijimo (privatizavimo) faktiÅ¡kai buvo pasiekti dar 1992 metais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 metais atsakovai ir kiti, Å¡ioje byloje nedalyvaujantys asmenys, turėję investicinius čekius, buvo sutelkti į grupę, kurios tikslas buvo už investicinius čekius įgyti nekilnojamojo turto objektÄ . Ä® investicinę grupę suburti investicinių čekių turėtojai turėjo gauti piniginį atlygį už nekilnojamojo turto įgijimui panaudotus jų čekius, o investicinę grupę subÅ«ręs asmuo – visÄ už čekius įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Byloje dalyvaujantys investicinius čekius perleidę asmenys nesiekė įgyti nuosavybės teise patalpų ar atitinkamų jų dalių, nenaudojo už čekius įgyto turto ir jo neprižiūrėjo, dalis iš jų nežinojo, kad pateikę investicinius čekius jie patys tapo ginčo patalpos bendraturčiais. Šias aplinkybes duodami paaiškinimus 2018 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė iš esmės visi apklausti atsakovai, ginčo sandoriais perleidę savo patalpos dalis.

20. IÅ¡ atsakovų byloje pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad 1992 metais į vienÄ investicinę grupę juos sutelkė atsakovas A. P.. Visi byloje paaiÅ¡kinimus davę atsakovai nurodė, kad dėl investicinių čekių pardavimo tarėsi su juo ir jam perdavė savo investicinius čekius. Pavyzdžiui, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino atsakovė T. P., kuri nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis atsakovas I. P., gavę investicinius čekius, siekė juos panaudoti ir jiems rekomendavo tuo tikslu kreiptis į atsakovÄ A.

P., kurio bute vėliau susirinko apie 30 asmenų ir pasirašė paraiÅ¡kÄ dėl dalyvavimo aukcione; atsakovas M. P., kuris nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė buvo notaro kontoroje ir laukė eilėje, kai prie jų priėjo A. P. ir paklausė, ar jie yra panaudoję savo investicinius čekius bei pasiÅ«lė juos investuoti ir kt. Aplinkybę, kad bÅ«tent A. P. disponavo kitų atsakovų turėtais investiciniais čekiais patvirtina ir Å¡ioje byloje pateiktas 1991 m. lapkričio 7 d. atsakovui A. P. iÅ¡duotas įgaliojimas valdyti ir tvarkyti A. R.

B., B. Z. B. ir R. B. investicines sÄ skaitas. Savo ruožtu atsakovė S. P. nedalyvavo 1992 metais vykusiose derybose dėl patalpų įgijimo. Teismo posėdyje apklausti atsakovai, ginčo sandoriais perleidę savo patalpos dalis, nurodė, kad 1992 metais, kai buvo įgyjamos patalpos, jie nebuvo susitikę su atsakove S. P. ir jos nepažįsta.

21. Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė S. P., ginčijamais sandoriais įgijusi patalpų dalis, nedalyvavo ikisutartiniuose santykiuose kaip ginčo patalpų dalių pirkėja –neieÅ¡kojo asmenų, galėjusių perleisti jai savo investicinius čekius, nesiderėjo su jais dėl investicinių čekių panaudojimo patalpoms įgyti, neaptarinėjo su investicinių čekių pardavėjais bÅ«simo turto perleidimo sÄ lygų ir pan. Ikisutartiniuose santykiuose kaip patalpos dalių pirkėjas dalyvavo tik atsakovas A.

P.. Byloje nėra jokių įrodymų (pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu atsakovės S. P. išduotų įgaliojimų ar kt.), kad 1992 metais tardamasis dėl sandorių sudarymo atsakovas A. P. veikė kaip S. P. įgaliotas atstovas, tokių aplinkybių A. P. neatskleidė ir atsakovams, ginčijamais sandoriais pardavusiems patalpų dalis. Iš patalpų dalių pardavėjų paaiškinimų matyti, kad atsižvelgdami į atsakovo A. P. elgesį 1992 metais tariantis dėl investicinių čekių perleidimo, patalpų dalių pirkėju jie laikė A.

P..

22. Nors, kaip minėta, atsakovai I. P., T. P., O. P., M. P., S. S., S. S., A. D., R. D., A. R. B., R. B. ir B. Z. B. dar 1992 metais buvo susitarę perleisti atsakovui A. P. investicinius čekius patalpoms įgyti ar už šiuos čekius įgytas jiems nuosavybės teise priklausysiančias patalpos dalis, 1992 metais notarinės pirkimo–pardavimo sutartys dėl ginčo patalpų dalių pardavimo nebuvo sudarytos. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 1992 m. vasario 21 d. nuosavybės teisės liudijimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovų A.

P., I. D. P., I. P., T. P., O. P., M. P., S. S., S. S., A. D., R. D., A. R. B., R. B. ir B. Z. B. nuosavybės teisės į ginčo patalpų dalis. Atsakovai teisiškai įtvirtino savo susitarimus dėl patalpų dalių perleidimo tik 2008–2009 metais, kai buvo sudaryti šie sandoriai: 22.1. 2008 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. P., atstovaujama A. P., įgijo iš I. P., T. P., M. P. ir O. P. 1528/10000 dalis patalpos (sutarties 2.1 papunktis). Šalys susitarė, kad parduodamos patalpos dalies kaina sudaro 74 000 Lt (I.

P. ir T. P. patalpos dalių kaina sudaro 27 600 Lt, M. P. ir O. P. – 46 400 Lt) ir patvirtino, kad visa Å¡i kaina buvo sumokėta pardavėjams grynaisiais pinigais prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį (sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai); 22.2. 2008 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. P., atstovaujama A. P., įgijo iÅ¡ S. S. ir S. S. 703/10000 dalis patalpos (sutarties 2.1 papunktis). Å alys susitarė, kad parduodamų patalpų dalių kaina sudaro 34 000 Lt ir patvirtino, kad Å¡i suma buvo sumokėta pardavėjams lygiomis dalimis grynaisiais pinigais prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį (sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai); 22.3. 2009 m. sausio 7 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. P., atstovaujama A.

P., įgijo iÅ¡ R. D. ir A. D. 714/10000 dalis patalpos (sutarties 2.1 papunktis). Å alys susitarė, kad parduodamų patalpų dalių kaina sudaro 34 557,60 Lt ir patvirtino, kad Å¡i suma buvo sumokėta pardavėjams lygiomis dalimis grynaisiais pinigais prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį (sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai); 22.4. 2009 m. birželio 11 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria S. P., atstovaujama A. P., įgijo iÅ¡ B. Z. B., A. R. B. ir R. B. 872/10000 dalis patalpos (sutarties 2 dalies 1 punktas).

Sutartyje Å¡alys nustatė, kad bendra parduodamų patalpų dalių kaina sudaro 23 414 Lt (sutarties 4 dalies 3 punktas). Patalpų dalis, priklausiusi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise B. Z. B. ir A. R. B., buvo parduodama už 20 365 Lt. Å alys nurodė, kad įskaito kaip dalinį mokėjimÄ Å¡iems pardavėjams 1992 m. vasario 28 d. pirkėjos sumokėtÄ sumÄ rubliais, kurios vertė ekvivalentu atitinka 365 Lt, o likusi 20 000 Lt kainos dalis buvo sumokėta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį (sutarties 4 dalies 1 punktas).

R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausanti patalpų dalis buvo parduota už 3 049 Lt. Å alys įskaitė kaip dalinį mokėjimÄ 1992 m. vasario 28 d. pirkėjos sumokėtÄ sumÄ rubliais, atitinkančiÄ 49 Lt, ir nurodė, kad likusi 3 000 Lt kainos dalis buvo sumokėta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį (sutarties 4 dalies 2 punktas).

23. Sudarius pirmiau nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis, I. P., T. P., O. P., M. P., S. S., S. S., A. D., R. D., A. R. B., R. B. ir B. Z. B. vardu įregistruotos patalpos dalys buvo perleistos atsakovei S. P., tačiau pažymėtina, kad pastaroji atsakovė nedalyvavo sudarant Å¡ias sutartis. Visas nurodytas sutartis jos vardu pasirašė A. P., veikęs pagal jos iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Be to, S. P. 2008–2009 metais neinicijavo Å¡ių sutarčių, kuriomis buvo įteisinti atsakovų dar 1992 metais pasiekti susitarimai, sudarymo.

Visi 2018 m. gegužės 23 d. vykusiame teismo posėdyje paaiÅ¡kinimus davę atsakovai nurodė, kad nurodytu laikotarpiu dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo į juos kreipėsi ne sutartyse nurodyta turto pirkėja S. P., bet A. P., kuris, kaip minėta, vėliau kaip jos įgaliotas atstovas faktiÅ¡kai pasirašė sutartis. Atsakovų teigimu, bÅ«tent A. P., dar 1992 metais inicijavęs ginčo patalpos įgijimÄ panaudojant, be kita ko, minėtų atsakovų turėtus investicinius čekius, susirado juos 2008–2009 metais ir paaiÅ¡kino, kad turi bÅ«ti sudaromi notariniai pirkimo–pardavimo sandoriai, kuriais turi bÅ«ti formalizuoti anksčiau pasiekti susitarimai.

24. Atsakovų teismo posėdyje pateikti paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. P. ne tik derėjosi su investicinių čekių turėtojais dėl nekilnojamojo turto įgijimo ir atsiskaitymo už panaudotus investicinius čekius, bet ir faktiÅ¡kai su jais atsiskaitė. Antai, atsakovai T. P., I. P., S. S. ir S. S. patvirtino, kad pinigus už parduodamus investicinius čekius 1992 metais jiems sumokėjo atsakovas A. P.. Atsakovas M. P. nurodė, kad pinigus jam perdavė jauna moteris, tačiau atsižvelgdamas į investicinių čekių panaudojimo aplinkybes, jis vertino, kad tokiu bÅ«du su juo atsiskaitė A.

P.. Savo ruožtu atsakovai R. D. ir A. D. atsiliepimuose į ieškinį ir duodami paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad su jais buvo atsiskaityta ne 1992 metais, o 2008–2009 metais, kai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Šie atsakovai taip pat nurodė, kad su jais atsiskaitė A. P.. Taigi, nors ginčijamose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad S. P. atsiskaitė su atsakovais prieš jiems sudarant šias sutartis, iš byloje esančių duomenų matyti, kad su dalimi iš jų buvo atsiskaityta ne 2008–2009 metais, o dar 1992 metais, kai atsakovai tarėsi dėl investicinių čekių panaudojimo, ir kad su visais atsakovais atsiskaitė ne S. P., o A.

P..

25. Å iame sprendime jau buvo minėta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , nustatant, ar sandoris nebuvo sudarytas per statytinį, turi bÅ«ti įvertintos ne tik sandorio sudarymo aplinkybės, bet ir tai, kieno lėšomis buvo atsiskaityta už įgyjamÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrindžiančių, kieno – A. P. ar S. P. – pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su investicinių čekių turėtojais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys netiesioginiai įrodymai labiau tikėtinai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovas A. P., o ne jo motina S. P., atsiskaitė su kitais atsakovais už jų turėtus investicinius čekius.

26. Kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde pažymėjo ieÅ¡kovė, pats A. P., dalyvaudamas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3767-936/2014 nurodė, kad nuo 1988 metų jis buvo verslininkas ir aktyviai užsiėmė nekilnojamojo turto privatizavimu. IÅ¡ minėtoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo matyti, kad A. P. Å¡ioje byloje įrodinėjo, jog jo turtinė padėtis buvo itin gera. A. P., be kita ko, nurodė, kad iki kredito sutarties sudarymo (2007 m. birželio 7 d.) jis vertėsi individualia veikla, dirbo su importu ir eksportu, jo metinės pajamos iki krizės virÅ¡ijo 100 000 Lt; gautÄ 937 500 Lt kreditÄ jis iÅ¡leido Å¡eimos reikmėms patenkinti, keliavo po EuropÄ , Å¡i suma, keliaujant po EuropÄ , jam nebuvo didelė.

Nors Å¡ioje byloje atsakovas įrodinėja prieÅ¡ingas aplinkybes, kad turto privatizavimo metu jo turtinė padėtis buvo labai sunki ir nurodė, kad verslu jis užsiėmė tik iki 1990 metų, t. y. apie 2 metus, o vėliau niekada nebuvo profesionaliu verslininku, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo dėstomų aplinkybių nenuoseklumas sudaro pagrindÄ suabejoti, ar jo iÅ¡dėstyti teiginiai nėra tik jo gynybinė pozicija.

27. Aplinkybę, kad už ginčo patalpų dalis su kitais atsakovais atsiskaitė A. P. tikėtinai patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie pastarojo atsakovo pradelstus įsiskolinimus atsakovams B. Z. B., A. R. B. ir R. B.. Byloje yra pateikti 2009 m. rugpjūčio 5 d. vykdomieji įraÅ¡ai, kuriais buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo A. P. atsakovams B. Z. B. ir A. R. B. 20 000 Lt sumÄ pagal jo neapmokėtus vekselius (12 000 Lt B. Z. B. ir 8 000 Lt R. B.) bei 2009 m. rugpjūčio 10 d. atsakovei R.

B. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl 3 000 Lt, kurių atsakovas A. P. nesumokėjo pagal jo iÅ¡duotÄ vekselį, iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėtina, kad bÅ«tent tokias pinigų sumas pagal 2009 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį S. P. turėjo sumokėti pastariesiems atsakovams už įgyjamas patalpų dalis (žr. Å¡io sprendimo 22.4 papunktį). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas A. P., o ne S. P., prisiėmė prievolę atsiskaityti su pardavėjais pagal 2009 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovės S. P. turtinę padėtį, buvusiÄ 1992 metais, kai buvo atsiskaityta su dalimi investicinių čekių turėtojų. Tačiau byloje yra pateikti duomenys iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), iÅ¡ kurių matyti, kad 2004–2018 metais atsakovės pajamas sudarė tik jos gaunama senatvės pensija.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo laikotarpiu atsakovei buvo nustatytas neįgalumas su dideliu specialių poreikių lygiu. Nesant duomenų apie kitokias šiuo laikotarpiu atsakovės S. P. gautas pajamas, apie jos turimas ar turėtas santaupas, darytina išvada, kad atsakovė, gaudama tik išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir būdama specialių poreikių, neišgalėjo savo lėšomis atsiskaityti su atsakovais R. D. ir A. D., su kuriais, kaip minėta, buvo atsiskaityta 2008–2009 metais.

29. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir netiesiogiai, pagrindžia, kad atsakovas A. P., o ne jo garbaus amžiaus motina S. P., atsiskaitė savo turimomis lėšomis su patalpos dalių pardavėjais arba prisiėmė prievolę su jais atsiskaityti, tačiau jos neįvykdė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent atsakovas A. P. po ginčijamų sutarčių sudarymo valdė patalas kaip savo.

30. Nors ginčijamais sandoriais patalpų dalys buvo perleistos S. P. ir, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vėlesnių sandorių pagrindu būtent ji buvo tapusi visos patalpos savininke, byloje pateikti skelbimai iš įvairių internetinių nekilnojamojo turto nuomos svetainių patvirtina, kad atsakovas A. P. siekė išnuomoti ginčo patalpas ir tokiu būdu gauti iš jų pajamų. Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2009 m. lapkričio 5 d. surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo šis atsakovas, kaip už ginčo patalpas atsakingas asmuo, buvo nubaustas dėl to, kad 2009 m. spalio 9 d., spalio 10 d., spalio 16 d., spalio 18 d. ir lapkričio 4 d. ginčo patalpose buvo garsiai leidžiama muzika ir buvo trikdoma viešoji rimtis, o atsakovas nesiėmė priemonių šiems veiksmams pašalinti.

Taip pat byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas buvo nubaustas dėl to, kad dirbdamas pagal verslo liudijimÄ neužtikrino, jog ginčo patalpose nebÅ«tų iÅ¡kabinta reklama, kurios projektas nebuvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, Å¡ie įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. P. po ginčijamų sandorių sudarymo eksploatavo patalpas kaip savo ir siekė gauti iÅ¡ jų naudos.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po ginčijamų sutarčių sudarymo patalpomis naudotųsi S. P..

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje sprendimo dalyje aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kad tikrÄ ja ginčijamų sandorių Å¡alimi buvo atsakovas S. P., o atsakovė S. P. Å¡iuose susitarimuose dalyvavo kaip jo statytinė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir nuoseklÅ«s ginčo baigtimi nesuinteresuotų atsakovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad bÅ«tent atsakovas A. P. tiek 1992 metais, tiek ir 2008–2009 metais rÅ«pinosi, kad ginčijami sandoriai bÅ«tų sudaryti ir pats savo vardu derėjosi su patalpų dalių savininkais, Å¡is atsakovas faktiÅ¡kai su jais atsiskaitė arba įsipareigojo atsiskaityti ateityje ir panaudojo tam savo lėšas, o po ginčijamų sandorių sudarymo jis naudojosi įgytomis patalpomis kaip savo nuosavybe. Tuo tarpu atsakovė S. P. nedalyvavo ikisutartiniuose santykiuose, nesirÅ«pino, kad sutartys bÅ«tų sudarytos ir vėliau nenaudojo ginčo patalpų.

32. Å iame kontekste pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas 2008–2009 metais per statytinį nebuvo savitikslis. 2007 m. birželio 7 d. atsakovas A. P. ir „Nordea Bank Finland Plc“ sudarė kredito „Laisvai“ sutartį, kurios pagrindu atsakovui iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo suteiktas 937 500 Lt kreditas. Tai reiÅ¡kia, kad laikotarpiu, kai buvo sudaromos Å¡ios sutartys, atsakovas A. P. turėjo didelės vertės įsiskolinimÄ bendrovei „Nordea Bank Finland Plc“.

IÅ¡ byloje esančių „Nordea Bank Finland Plc“ praneÅ¡imų matyti, kad netrukus po sutarčių sudarymo atsakovas nustojo sutartyje nustatyta tvarka vykdyti savo prievoles ir Å¡i sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. IÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčijamais sandoriais patalpų dalys buvo perleistos ne tikrajam jų pirkėjui A. P., o formaliai sutartyse nurodytai S. P. siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto atsakovo A. P. kreditorių naudai.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus pripažinti Å¡ioje sprendimo dalyje aptartus sandorius apsimestiniais. Grįsdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas nurodė, kad atsiskaitant pagal ginčijamus sandorius 1992 metais negalėjo bÅ«ti panaudoti A. P. vėliau sudaryta kredito sutartimi gauti pinigai ir kad byloje nėra pateikta duomenų apie abiejų atsakovų turtinę padėtį ginčui aktualiu laikotarpiu, taigi, nėra paneigta, kad S. P. buvo pajėgi atsiskaityti už įgyjamÄ turtÄ .

Tačiau padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas iÅ¡ esmės neįvertino kitų byloje esančių duomenų apie atsakovų ikisutartinius santykius, sandorių sudarymo aplinkybes, atsakovų elgesį po jų sudarymo, jų galimus motyvus sudaryti sandorius ne su tikrÄ ja jų Å¡alimi, kurie taip pat yra aktualÅ«s nustatant, ar sandoris atitiko tikrÄ jÄ jo Å¡alių valiÄ . Neįvertinęs Å¡ių aplinkybių, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti su tikrÄ ja jų Å¡alimi ir nebuvo apsimestiniais.

Dėl sandorių pripažinimo tariamais 34. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra keliamas ginčas dėl atsakovų A. P., S. P. ir I. D. P. sudarytų sandorių pripažinimo tariamais. Ieškovė nurodo, kad 2008 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartis ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovai A. P. ir I. D. P. perleido (padovanojo, pardavė) atsakovei S. P. jiems nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpų dalis, realiai nesukūrė atsakovams jokių teisinių padarinių ir buvo sudaryti fiktyviai, siekiant išvengti išieškojimo iš ginčo patalpų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė šiuos ieškovės reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė dovanojimo sutarties ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties tariamo pobūdžio, nes atsakovė S. P. dalyvavo sudarant šiuos sandorius ir būtent jai kilo pareigos, susijusios su ginčo patalpų priežiūra (teismų sprendimais iš šios atsakovės buvo priteisti komunaliniai ir kiti mokesčiai už patalpas). Teismas laikė, kad ginčijamos sutartys buvo realiai įvykdytos.

35. Tariamų sandorių sudarymo teisinės pasekmės yra reglamentuotos CK 1.86 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, o jo 2 dalyje reglamentuota, kad tokiems sandoriams yra taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

36. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tariamojo sandorio institutas yra skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ â€“ atlieka formaliai sandorio formÄ atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Å alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alys sudarė sutartį, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino – tai esminis tariamojo sandorio požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, kt.). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl Å¡alių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

37. Tariamieji sandoriai paprastai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrÄ jÄ savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, kt.). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykÄ sudaro dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kompleksiÅ¡kai įvertinus visus ginčui aktualiu laikotarpių atsakovų sudarytus sandorius dėl patalpos dalių perleidimo, įvertinus visumÄ byloje pateiktų duomenų ir įrodymų, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai A. P., S. P. ir I. D. P., sudarydami pirmiau minėtas dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartis, nesiekė realiai perleisti jose nurodytų patalpų dalių S. P., tačiau tik simuliavo sandorių sudarymÄ siekdami iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal atsakovo A. P. sudarytÄ kredito sutartį.

39. Ginčijama 2008 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartimi atsakovas A. P. neatlygintinai perdavė savo motinai atsakovei S. P. 228/10000 dalis ginčo patalpos, kurios vertė Å¡alių susitarimu sudarė 11 035,20 Lt, o S. P. priėmė jai perduodamÄ turto dalį (dovanojimo sutarties 2.1, 2.1.3 papunkčiai). Tokiu bÅ«du sudarius Å¡iÄ sutartį S. P. tapo patalpos bendraturte ir, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovė, įgijo galimybę pirmumo teise įgyti kitų bendraturčių parduodamas patalpų dalis (CK 4.79 straipsnis).

Po šio sandorio sudarymo atsakovė sudarė šio sprendimo 22.1–22.4 papunkčiuose nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat, kaip matyti iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, įgijo kitiems, šioje byloje nedalyvaujantiems bendraturčiams priklausiusias patalpų dalis. Galiausiai 2009 m. birželio 19 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. P. ir I. D. P. pardavė S. P. 1554/10000 dalis patalpos (A. P. valdė 229/10000 dalis, I. D. P. – 1325/10000 dalis) (sutarties 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1, 2 punktai).

Sutarties 4 dalies 1 punkte Å¡alys nurodė, kad A. P. priklausanti patalpų dalis yra parduodama už 11 852,66 Lt, I. D. P. – už 55 125,66 Lt. Å alys taip pat nurodė, kad A. P., veikdamas savo vardu ir kaip savo sutuoktinės įgaliotas atstovas, gavo iÅ¡ S. P. bendrÄ už įgyjamas patalpų dalis mokėtinÄ 66 978,32 Lt sumÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį.

40. Sudariusi 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir įgijusi A. P. bei I. D. P. priklausiusias ginčo patalpų dalis atsakovė S. P. tapo vienintele Å¡io turto savininke. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė S. P., dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartimis įgijusi iÅ¡ savo sÅ«naus ir jo sutuoktinės patalpos dalis, realiai šį turtÄ iÅ¡ jų perėmė. Po ginčijamų sandorių sudarymo S. P. nepradėjo eksploatuoti įgytų patalpų savo tikslais. Å io sprendimo 30 punkte nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iomis patalpomis ir toliau naudojosi A.

P.. Be to, byloje yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-900-937/2016 dėl įsiskolinimo už patalpoms teikiamÄ Å¡ildymÄ priteisimo ir S. P. minėtoje byloje teikti procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieÅ¡kinį, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai), iÅ¡ kurių matyti, kad, S. P. teigimu, ji neeksploatavo ginčo patalpų, bet buvo jas perdavusi naudoti savo sÅ«naus sutuoktinei I. D. P.. S. P. minėtoje byloje teigė, kad nuo 1997 metų patalpas naudoja I. D.

P. firma „Artida“.

41. Byloje ne tik nėra nustatyta, kad S. P. po ginčijamų sandorių sudarymo perėmė iÅ¡ A. P. ir I. D. P. patalpas (jų dalis) ir jas naudojo, tačiau taip pat nėra įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių, kad S. P. atsiskaitė su A. P. ir I. D. P. pagal jų sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį ar kad ji buvo finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti Å¡ioje sutartyje nurodytÄ sumÄ . PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2004 metų gavo tik iÅ¡mokas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kurių negalėjo pakakti sugeneruoti pagal Å¡iÄ sutartį mokėtinų sumų bei sumų, kurias panaÅ¡iu laikotarpiu atsakovė turėjo sumokėti atsakovams E. D. ir A. D. (žr. Å¡io sprendimo 28 punktÄ ).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl sudarytų sandorių tariamo pobÅ«džio, aktualu įvertinti ir tikslus, kurių siekė Å¡alys sudarydamos Å¡iuos sandorius. Nors ieÅ¡kovė dar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo procesiniuose dokumentuose kėlė klausimÄ , dėl kokių priežasčių atsakovas A. P. padovanojo, o vėliau kartu su savo sutuoktine I. D. P. pardavė savo garbaus amžiaus, neįgaliai motinai nuosavybės teise valdytas nekilnojamojo turto dalis, atsakovai Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įtikinamais argumentais.

Savo ruožtu ieÅ¡kovės byloje pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sandoriai, kartu su kitais Å¡ioje byloje ginčijamais sandoriais, buvo sudaryti siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su A. P. kreditoriumi pagal 2007 m. birželio 7 d. sudarytÄ kredito „Laisvai“ sutartį (žr. Å¡io sprendimo 32 punktÄ ), kurios įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės I. D. P. laidavimu (žr. 2007 m. birželio 7 d. laidavimo sutartį). IÅ¡ byloje pateikto A. P. kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo grafiko matyti, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d., netrukus po dovanojimo sutarties sudarymo, A.

P. pradėjo mokėti kredito sutartyje nurodytas palūkanas nesilaikydamas nustatytų terminų. Iš šio grafiko ir „Nordea Bank Finland Plc“ pranešimų matyti, kad nuo 2009 m. birželio 30 d., kai visos A. P. ir I. D. P. priklausiusios patalpos dalys jau buvo perleistos S. P., atsakovas nustojo atsiskaityti su savo kreditore.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje sprendimo dalyje aptartas aplinkybes ir argumentus, sutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis S. P. buvo perleistos A. P. ir I. D. P. priklausiusios patalpos dalys – tai tariami sandoriai, kuriais nebuvo siekiama sukurti jokių teisinių padarinių jų Å¡alims, bet tik buvo imituojamas turto perleidimas siekiant apsunkinti atsakovų A. P. ir I. D. P. kreditoriams galimybę nukreipti į šį turtÄ savo reikalavimus.

Atsakovams sudarius minėtas sutartis, S. P. neperėmė jai perduotų patalpų (jų dalių) ir nepradėjo jų valdyti, neatsiskaitė su turto pardavėjais, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudarytas paskutinis sandoris, kuriuo pagrindu ji įgijo visÄ patalpÄ , iÅ¡davė A. P. įgaliojimÄ , leidžiantį jam, be kita ko, įkeisti patalpas kreditÄ suteikusiai įmonei užtikrinant S. P. ar bet kurio kito asmens skolinius įsipareigojimus, savo nuožiÅ«ra jas parduoti, iÅ¡nuomoti ir pan.

44. Teisėjų kolegijos iÅ¡vadų dėl ginčijamų sandorių tariamo pobÅ«džio nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad pati atsakovė S. P. dalyvavo sudarant ginčijamus sandorius ir iÅ¡ jos, kaip iÅ¡ patalpos savininkės buvo iÅ¡ieÅ¡komi komunaliniai ir kiti už patalpas mokėtini mokesčiai. Tariami sandoriai – tai sandoriai, kuriais yra siekiama simuliuoti teisinių santykių atsiradimÄ ar pasibaigimÄ . Tariamų pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandorių Å¡alis, nors faktiÅ¡kai neįgyja jų pagrindų jokių teisių ir pareigų, formaliai tampa sandorio objektu esančio turto savininke.

Todėl tai, kad S. P. pasirašė ginčijamas sutartis ir jos atžvilgiu iÅ¡keltose civilinėse bylose formaliai neneigė esanti patalpų savininke, nesant kitų realų turto perleidimÄ pagrindžiančių aplinkybių, nepatvirtina, kad sudaryti sandoriai nėra fiktyvÅ«s. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir iÅ¡samiai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sandoriai atitinka tikrÄ jÄ jų Å¡alių valiÄ ir atmetė ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus dėl jų pripažinimo tariamais ir apsimestiniais.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti: pripažinti 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. sausio 7 d. ir 2009 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis apsimestinėmis ir tikrÄ ja Å¡ių sutarčių Å¡alimi (pirkėju) laikyti A. P., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis tariamai sudarytas sutartis – 2008 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartį ir 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant A.

P. ir I. D. P. jų perleistas patalpos dalis. Kadangi byloje yra nustatyta, kad atsakovė S. P. neatsiskaitė su pardavėjais A. P. ir I. D. P. pagal 2009 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinus sandorį negaliojančiu dėl jo tariamo pobūdžio šios atsakovės teisių perėmėjui S. P. sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina nėra priteisiama.

46. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡laidų, patirtų viso proceso metu, atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pateikusi Å¡ioje byloje pradinį ieÅ¡kinį, sumokėjo už jį 1 244 Eur žyminio mokesčio (300 Eur 2017 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymu, 944 Eur 2017 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu). Teikdama apeliacinį skundÄ dėl Å¡ioje byloje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, ieÅ¡kovė 2018 m. birželio 24 d. sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas terminas sumokėti likusiÄ 611 Eur žyminio mokesčio dalį.

Vilniaus apygardos teismui grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kove 2019 m. liepos 5 d. primokėjo 220 Eur už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio. Teikdama apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo ieÅ¡kovė sumokėjo 1 406 Eur žyminio mokesčio (po 703 Eur 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymais). Taigi, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje sumokėjo bendrÄ 3 370 Eur (1 244 Eur + 500 Eur + 220 Eur +1 406 Eur) žyminio mokesčio sumÄ , taip pat jai buvo atidėtas terminas sumokėti dar 611 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė prašė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš atsakovų A. P., S. P. ir I. D. P..

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti tik atsakovų A. P., S. P. ir I. D. P. nesÄ Å¾iningi veiksmai sudarant ginčijamus sandorius, o kiti atsakovai nežinojo, kad S. P. nėra tikrÄ ja jų Å¡alimi, vertina, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti tik iÅ¡ pastarųjų atsakovų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Proporcingai įvertinus kiekvieno iÅ¡ Å¡ių atsakovų atžvilgiu pareikÅ¡tų reikalavimų kiekį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės S. P. teisių perėmėjo S. P. ir atsakovo A. P. priteisiama po 1 560,19 Eur, iÅ¡ atsakovės I. D. P. – 249,62 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. IÅ¡ A. P. ir S. P. teisių perėmėjo S. P. taip pat priteisiama po 282,87 Eur, iÅ¡ atsakovės I. D. P. – 42,26 Eur žyminio mokesčio valstybei.

48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimais nutarė suteikti atsakovei S. S. antrinę teisinę pagalbÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme ir teikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Å ios tarnybos 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažymos patvirtina, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ atsakovei buvo patirta 210,60 Eur (119,60 Eur + 91 Eur) iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta atsakovės S. S. nesÄ Å¾iningų veiksmų sudarant 2008 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡is sandoris buvo pripažintas apsimestiniu dėl atsakovų A. P. ir S. P. veiksmų nuslepiant tikrÄ jį turto įgijėjÄ , antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteisiamos valstybei lygiomis dalimis (po 105,30 Eur) iÅ¡ atsakovų A. P. ir S. P. teisių perėmėjo S. P. (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti atsakovų T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 21 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ pirkėja S. P. įsigijo 1528/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir tikruoju pirkėju laikyti atsakovÄ A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovų S. S. (S. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 25 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ pirkėja S. P. įsigijo 703/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir tikruoju pirkėju laikyti atsakovÄ A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovų R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 7 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ pirkėja S. P. įsigijo 714/10000 dalių negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir tikruoju pirkėju laikyti atsakovÄ A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovų B. Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 11 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ pirkėja S. P. įsigijo 872/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir tikruoju pirkėju laikyti atsakovÄ A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti 2008 m. spalio 30 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ dovanojimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 228/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Pripažinti 2009 m. birželio 19 d. sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti A.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 229/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), o Irenai D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1325/10000 dalis negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovei I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės S. P. teisių perėmėjo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 560,19 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 19 ct), iÅ¡ atsakovės Irenos D.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,62 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 62 ct) sumokėto žyminio mokesčio. Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės S. P. teisių perėmėjo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 282,87 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 87 ct), iÅ¡ atsakovės Irenos D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,26 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 26 ct) žyminio mokesčio. Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. P. teisių perėmėjo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 105,30 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus 30 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630. Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė