A-525-2952-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2952/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02455-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos atstovui advokatui Kęstučiui Švirinui,

atsakovo atstovui Gžegožui Miloševič,

trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra atstovei Arūnei Andrulionienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai ir Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Žalvaris“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 1–6), kurį patikslino (t. III, b.l. 119–125), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (4.2-11)-3-4063 (toliau – ir Sprendimas), kaip neatitinkantį Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), bei VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-102 (toliau – ir Aprašas);

2) įpareigoti atsakovą grąžinti pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui pareiškėjo paraišką Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080 (toliau – ir Paraiška);

3) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 4-307 „Dėl priemonės Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K „Lyderis LT“ rezervinių projektų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl UAB „Žalvaris“ projekto „UAB „Žalvaris“ švino rūgštinių akumuliatorių perdirbimo procesų modernizavimas“ (paraiškos identifikacijos Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080) įtraukimo į „Mažų ir vidutinių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP3-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“ sąrašą Nr. 1 26 eilės numeriu.

Nurodė, kad 2009 m. liepos 13 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – ir Agentūra) pateikė Paraišką finansinei paramai pagal 2007-2013 metų ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“ gauti. Agentūra atliko Paraiškos vertinimą ir vertinimo rezultatus perdavė Ministerijai, tačiau apie Paraiškai naudos ir kokybės vertinimu suteiktų balų kiekį ir suteiktų balų pagrindimą pareiškėjo neinformavo. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 m. kovo 5 d.

įsakymu Nr. 4-170 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ paskelbė projektus, kuriems skirtas finansavimas. Tarp šių projektų Bendrovės pateikto projekto nebuvo. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 „Dėl priemonės Nr. VP2-2.I-ŪM-0I-K „Lyderis LT“ rezervinių projektų sąrašų patvirtinimo“ patvirtino Mažų ir vidutinių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“, sąrašą Nr. 01 (toliau – Sąrašas).

Pareiškėjo pateikta Paraiška įtraukta į Sąrašą eilės Nr.

26. Pabrėžė, kad Sąraše paraiškoms naudos ir kokybės vertinimu suteiktų balų kiekiai ir suteiktų balų pagrindimai nebuvo nurodyti. Rėmėsi Taisyklių 83, 85, 55 punktais ir pažymėjo, jog paraiška buvo atrenkama konkurso būdu, todėl buvo atliekamas projekto naudos ir kokybės vertinimas ir jį atliko Agentūra (kaip įgyvendinančioji institucija) pagal Agentūros direktoriaus 2008 m balandžio 10 d įsakymu Nr. R1-45 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą „Paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo vidaus tvarkos aprašą“ (toliau – ir Vidaus tvarkos aprašas), užpildant šio vidaus tvarkos aprašo 4 priede nurodytos formos „Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitą“, kurioje turėjo būti nurodyti ne tik Paraiškai sutekti balai, bet ir suteiktų balų pagrindimas.

Bendrovė, sužinojusi, kad Paraiška pagal naudą ir kokybę buvo įvertinta per žemais balais, todėl pateiktam projektui nebus skirtas finansavimas ir atitinkamai Bendrovė įrašoma ne į pagrindinį sąrašą (bet į Sąrašą), negavusi iš Ministerijos bei Agentūros informacijos apie Paraiškai naudos ir kokybės vertinimu suteiktų balų kiekį ir suteiktų balų pagrindimą dėl pagrindimo paaiškinimo 2010 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 226 kreipėsi į Agentūrą, prašydama pateikti Paraiškos vertinimo ir atrankos (įskaitant ir naudos ir kokybės) atitikimo kriterijams rezultatus.

Agentūra 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R4-7084(13.2.3-l186) „Dėl UAB „Žalvaris“ pateiktos paraiškos Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-08“ informavo pareiškėją, kad Paraiškos finansavimo atitikimas naudos ir kokybės vertinimo kriterijams buvo įvertintas 50 balų (abiejų vertintojų balų vidurkis), taip pat šiame rašte nurodytas suteiktų balų kiekis pagal atskirus kriterijus, tačiau suteiktų balų pagrindimas pateiktas nebuvo. Atsižvelgdama į tai, kad projektai, pateikti pagal priemonę „Lyderis LT“, buvo vertinami bei atrenkami, kaip nurodė Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (199.2-52)-3-2074, vadovaujantis Aprašu, pareiškėjas, gerai žinodamas Paraiškos duomenis, pagal kelis vertinimo kriterijus savarankiškai atliko Paraiškos naudos ir kokybės balų paskaičiavimą pagal Aprašo 3 priede pateiktą kokybės ir naudos vertinimo metodiką (toliau – ir Metodika).

Pareiškėjas suabejojo jo projektui suteiktų balų objektyvumu, nes pagal 1 kriterijų „1.1. Diegiamų gamybos technologijų linijų inovatyvumo lygis“ Agentūrą Paraišką įvertino 3 balais, nors Paraiškos verslo plane aiškiai įvardinta, kad projekte įsigytina technologija šiuo metu yra pažangiausia pasaulyje specifinių pavojingų atliekų perdirbimo technologija, atitinkanti Europos, JAV EPA švino-rūgštinių akumuliatorių perdirbimo geriausių prieinamų technologijų kriterijus. Pareiškėjo nuomone, pagal šį kriterijų turėjo būti skirta bent vienu balu daugiau.

Tuo tarpu pagal kriterijų „1.3. Projekto strateginis poveikis įmonės konkurencingumo augimui“ Agentūra paraišką įvertino 4 balais, nors, lyginant su dabar egzistuojančia, įdiegta aukšto technologinio lygio švino-rūgštinių akumuliatorių atliekų perdirbimo linija iš esmės pakeistų Bendrovės konkurencingumą regiono mastu: būtų daroma įtaka darbo našumui, tausojama energija, sukuriama pridėtinė vertė, produkcijos kokybė, didinamas eksporto mastas (šiuo metu visa produkcija eksportuojama į ES šalis), plečiama bendradarbiavimo, naujų rinkų geografija ir kita.

Teigė, kad pagal šį kriterijų turėjo būti skirti 5 balai. Nurodė, jog paraiška pagal kriterijų „1.4. Projekto strateginis pobūdis ir svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai“ įvertinta 1 balu. Pažymėjo, jog projektu diegta aukšto technologinio lygio specifinių pavojingų atliekų perdirbimo linija būtų vienintelė tokia, perdirbanti tokio pobūdžio pavojingas atliekas šalyje, ji būtų konkurencinga, nes atitiktų aukščiausius kriterijus, įskaitant ir darbo našumą, sąnaudas, pridėtinę vertę ir gaunamos produkcijos kokybę, o tai galėtų užtikrinti tolimesnę plėtrą, tampant lyderiu ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione.

Pareiškėjo teigimu, remiantis šiuo kriterijumi, turėjo būti skirta daugiau balų. Atitinkamai Agentūra paraišką pagal kriterijų „1.7. Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“ įvertino 3 balais, nors, pareiškėjo įsitikinimu, čia įsivėlė klaida, nes vertinamo projekto poveikis darniai pramonės plėtrai aplinkosaugos srityje būtų labai aukštas. Pažymėjo, jog darnios pramonės plėtros eigoje susidarančios gamybinės ir technogeninės pavojingos atliekos, t. y. panaudoti transporto priemonių, pramoniniai akumuliatoriai, tapę pavojingomis atliekomis, šalyje būtų surenkami ir perdirbami saugiausiais įmanomais, atitinkančiais griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus būdais, todėl pagal šį kriterijų turėjo būti skirta daugiau balų.

Nurodė, jog, siekdamas objektyvaus Paraiškos vertinimo, per Antrinių žaliavų atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociaciją (toliau – ir Asociacija), kurios nariu jis yra, 2010 m. birželio 3 d. apskundė Agentūros atlikto Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatus Taisyklių 209 – 211 punktuose nustatyta tvarka. Ministerija 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.2-11)-3-3642 „Dėl administracinės procedūros sustabdymo“ informavo pareiškėją, kad gavo skundą per Asociaciją ir paprašė patvirtinti, kad Ministerijoje būtų nagrinėjamas šis skundas, taip pat informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 27 straipsniu, Ministerija sustabdė administracinę procedūrą dėl Pranešimo nagrinėjimo, nes pareiškėjas turi teisę pareikšti norą dalyvauti administracinėje procedūroje, taip pat, kad administracinė procedūra bus tęsiama, gavus jo raštišką atsakymą arba jei per 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos (iki 2010-07-09) negaus iš pareiškėjo atsakymo dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje procedūroje.

Pareiškėjas 2010 m. birželio 30 d. raštu Nr. 330 „Dėl administracinės procedūros“ informavo Ministeriją, kad patvirtina, jog sutinka, kad Ministerijoje būtų nagrinėjamas Asociacijos 2010 m. birželio 3 d. raštas Nr. 06-03/10 dėl UAB „Žalvaris“ pateiktos Paraiškos vertinimo, surinktų balų skaičiaus ir priskyrimo Sąrašui, t. y. būtų vykdoma administracinė procedūra. Taip pat pareiškė, kad pageidauja dalyvauti administracinėje procedūroje ir prašė iš anksto informuoti apie procedūros vietą ir laiką. Pareiškėjas tikėjosi, kad dalyvaudamas administracinėje procedūroje turės teisę ir galimybę susipažinti su Paraiškai suteiktų/nesuteiktų balų vertintojų pagrindimais, reikalui esant pateikti papildomą informaciją, duoti paaiškinimus, taip pat pasinaudoti kitomis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio suteikiamomis teisėmis.

Nurodė, kad Ministerija atnaujino administracinę procedūrą, nepranešusi pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei nepakvietusi jo dalyvauti aptarime, nors jis raštu pareiškė norą dalyvauti. Taigi, Sprendimas buvo priimtas, pareiškėjui nedalyvaujant. Pabrėžė, jog su Sprendimu nesutinka, nes atsakovas nepagrįstai nurodė, kad projektu numatoma įsigyti įranga bus inovatyvi Lietuvos mastu, tačiau tokio pobūdžio įranga jau yra naudojama kaimyninėse valstybėse, iš jų ir Baltijos šalių regione. Sprendime nepateikti duomenys kuriose konkrečiose valstybėse naudojama tokio pobūdžio įranga, kokia konkrečiai ta įranga ir ar ta įranga analogiška planuojamai įsigyti Projekte ir panašiai.

Pažymėjo, jog turimais duomenimis šiuo metu tokia technologija įdiegta tiktai keliose Europos šalyse. Baltijos šalyse, t. y. Estijoje, švino-rūgštinių akumuliatorių perdirbimo linija yra jau naudojama šešti metai ir ji yra technologiškai senesnis Engitec (Italija) firmos produktas. Tuo tarpu pareiškėjo diegiamas produktas bus žymiai inovatyvesnis, o šią liniją, atitinkančią visus aukščiausius kokybės kriterijus, pasaulyje sukūrė ir gamina tik viena kompaniją, italų kompanija Engitec, ši technologija yra patentuotas Engitec gaminys.

Pabrėžė, jog Sprendime Ministerija išvardijo pagrindinius vertinimo aspektus, kurie yra taikomi, vertinant visas pagal šį kvietimą pateiktas paraiškas, tačiau visai nieko nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktos Paraiškos įvertinimo, jai suteiktų balų pagrindimo. Teigė, kad, lyginant su dabar egzistuojančia, įdiegta aukšto technologinio lygio švino-rūgštinių akumuliatorių atliekų perdirbimo linija iš esmės pakeistų įmonės konkurencingumą, o pagal 1.3. kriterijų turėjo būti skirti 5 balai. Teigė, jog Ministerija nepateikė jokių argumentų, pasisakydama dėl paraiškos atitikimo 1.4. kriterijui, o, pareiškėjo įsitikinimu, pagal šį kriterijų Projektas atitinka didžiąją dalį šiam kriterijui nustatytų vertinimo aspektų ir požymių, planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti, todėl pagal šį kriterijų turėjo būti skirta ne mažiau kaip 3 balai.

Nesutiko su Sprendimo argumentu dėl 1.7. kriterijaus, kuriame nurodyta, kad Bendrovė Paraiškoje nurodė, kad bus taupoma energija ir žaliavos, tačiau šio taupymo pakankamai atskleidė ir projektas nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą. Teigė, jog tokiu atveju Agentūra turėjo vadovautis Taisyklių 86 punktu (analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Apraše, Vidaus tvarkos aprašo 56, 72, 73 p.) ir paprašyti papildomų paaiškinimų, tačiau Agentūra neprašė pateikti paaiškinimų ar trūkstamą informaciją apie Paraiškoje nurodytą energijos ir žaliavų taupymą.

Teigė, kad Paraiškoje yra pakankamai informacijos, jog įgyvendinus projektą bus diegiami švaresni gamybos procesai. Pabrėžė, kad švaresnių gamybos procesų diegimas buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, pasirenkant šią technologiją, todėl pagal šį vertinimo aspektą (1.7. kriterijų) turėjo būti skirti 2 balai ir jie nemažinami, nes Aprašo 3 priede pateiktos kokybės ir naudos vertinimo metodikos 1.7 punkto skiltyje „Pagrindiniai vertinimo aspektai“ nustatyta, jog tuo atveju, jei projektas prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo – skiriami 2 balai (atkreipė dėmesį į tai, kad 2 balai, o ne iki 2 balų).

Pagal šį kriterijų, dar 2 balai turėjo būti skirti už vertinimo aplinkybę „švaresnių gaminių gamyba“. Nesutiko su Ministerijos nuomone, kad projektas nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą. Pabrėžė, jog projektas yra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, nes investicijos į šią liniją ir jos įdiegimas yra iš esmės siekis atitikti aukščiausius Europos Sąjungos aplinkosauginius kriterijus ir įgyvendinti griežčiausias aplinkosaugines priemones, todėl už šį vertinimo aspektą Paraiškai galėjo būti skirtas 1 balas, kaip tai numatyta Aprašo 3 priede pateiktos kokybės ir naudos vertinimo metodikos 1.7 punkto skiltyje.

Be to, aukštesni balai turėjo būti skirti ir pagal kitus vertinimo kriterijus – 1.5. ir 1.6. kriterijus.

Atsakovas Ministerija atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 166–170, t. III, b.l. 145–149) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, Projektą vertino, remdamasi Paraiškoje ir kartu su Paraiška pateikta informacija bei vadovaudamasi Aprašo 3 priede pateikta kokybės ir naudos vertinimo metodika. Pažymėjo, jog pagal Aprašo 71 punktą, vertinimo išvados teikiamos ūkio ministro sudarytam Verslo projektų atrankos komitetui, kuris priima rekomendacijas dėl svarstomų projektų remdamasis Agentūros parengtomis projektų paraiškų vertinimo ataskaitomis, atsižvelgdamas į sprendimo dėl projektų tinkamumo finansuoti bei projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatus, kita pateikta informacija bei paaiškinimais, socialinių ir ekonominių partnerių, kitų institucijų atstovų bei ekspertų pateiktais argumentais ir informacija, taip pat įvertinęs kvietime teikti paraiškas nurodytos bendros planuojamos paskirstyti sumos išskaidymo santykį.

Šiuo atveju Agentūros vertinimo išvados buvo pateiktos Verslo projektų atrankos komitetui. Atsižvelgiant į Aprašo 73 punktą, Verslo projektų atrankos komitetas nusprendė dėl lėšų trūkumo rekomenduoti Ministerijai įtraukti UAB „Žalvaris“ Projektą į Rezervinių projektų sąrašą. Dėl lėšų trūkumo, Projektui nebuvo skirtas finansavimas, todėl Projektas buvo įtrauktas į Mažų ir vidutinių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“, Rezervinių projektų sąrašas Nr. 01, kuris galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu informavo jį, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus skundo netenkina ir mano, kad Agentūros sprendimas dėl suteiktų balų naudos ir kokybės vertinimo etape yra pagrįstas, todėl Paraiška neturi būti grąžinama pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui. Pažymėjo, kad Ministerija, vertindama kriterijų „1.1. Diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumo lygis“, nurodė, jog, vertinant paraišką, aukštesnis įvertinimas pagal šį kriterijų negalėjo būti suteikiamas, nes šiuo projektu numatoma įsigyti įranga bus inovatyvi Lietuvos mastu, tačiau tokio pobūdžio įranga jau yra naudojama kaimyninėse valstybėse, iš jų ir Baltijos šalių regione.

Aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, kuriuos įgyvendinant diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumas yra didesnis. Vadovaujantis Aprašo 3 priedo 1.1 punkto vertinimo aspektais, inovatyvumas vertinamas kokybiniu aspektu, atsižvelgiant į bendrą technologinį procesą. Vertinamas planuojamų diegti technologinių linijų kokybinių parametrų santykis su esančių (naudojamų) technologinių linijų parametrais. Jei diegiami tik atskiri technologinio proceso elementai, papildomai vertinamas jų vaidmuo (kokybinė įtaka) bendram technologiniam procesui. 5 balai suteikiami, kai projektas atitinka visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška yra pranašesnis už kitus projektus, iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti.

Be to, vertinant projektą papildomas balas negalėjo būti suteiktas, nes paraiškoje nėra informacijos apie diegiant tarptautiniais išradimų patentais ar dizaino registracija apsaugotas technologines linijas. Akcentavo, kad pati Bendrovė tiek 2010 m. birželio 3 d. skunde Nr. 06-03/10, tiek skunde nurodė, kad jos duomenimis šiuo metu tokia technologija įdiegta tiktai keliose Europos šalyse, o teiginį, kad įsigytina technologija yra pažangiausia pasaulyje specifinių pavojingų atliekų perdirbimo technologija, atitinkanti Europos, JAV EPA švino-rūgštinių akumuliatorių perdirbimo geriausių prieinamų technologijų kriterijus, laikė abstrakčiu.

Vertinant kriterijų „1.3. Projekto strateginis poveikis įmonės konkurencingumo augimui“ buvo nurodyta, kad aukštesnis įvertinimas suteikiamas didesnį reikšmingumą turinčiam projektui. Reikšmingumas vertinamas, atsižvelgiant į planuojamus pareiškėjo darbo našumo ir eksporto masto pokyčius, palyginti su buvusiais, planuojamų pokyčių pagrįstumą ir realumą, vertinamas projekto reikšmingumas pareiškėjo tarptautiniam konkurencingumui padidinti. Nesutiko, kad pagal šį kriterijų turėjo būti suteikti 5 balai, nes tam kad būtų suteiktas aukščiausias įvertinimas pagal šį kriterijų, nepakanka, jog planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai būtų realūs ir pagrįsti, projektas turi atitikti visus kriterijaus vertinimo aspektus ir požymius, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška turi būti pranašesnis už kitus projektus.

Nurodė, jog, vadovaujantis Aprašo 3 priedo 1.4 punkto vertinimo aspektais, vertinamas projekto reikšmingumas pareiškėjo atstovaujamos ar kitų susijusių pramonės šakų (sektorių) plėtrai ir tarptautinio konkurencingumo didėjimui. Nesutiko, kad pagal šį kriterijų turėjo būti suteikti mažiausiai 3 balai, nes tam nepakanka, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai būtų realūs ir pagrįsti. Projektas turi atitikti dalį kriterijaus vertinimo aspektų ir požymių, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška turi būti pranašesnis už kitus projektus.

Pasisakydamas dėl kriterijaus „1.7. Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“, pažymėjo, jog nors paraiškoje nurodyta, kad bus taupoma energija ir žaliavos, šis taupymas nėra pakankamai atskleistas ir projektas nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, todėl Agentūros vertinimas pagal Aprašo 3 priedo 1.7 punkte pateiktą vertinimo skalę yra pagrįstas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Aprašo 3 priedo 1.7 punkto vertinimo aspektais, aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, didesniu mastu prisidedantiems prie darnios pramonės plėtros politikos įgyvendinimo.

Nesutiko su teiginiu, kad Agentūra pažeidė Taisyklių 86 punkto reikalavimus, nes neprašė pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją apie paraiškoje nurodytą energijos ir žaliavų taupymą. Pabrėžė, jog visiems pareiškėjams paraiška yra vienoda ir visiems suteikiamos vienodos galimybės nurodyti atitinkamą informaciją. Pareiškėjas, pateikęs paraišką, negali pateikti papildomos informacijos, jei jos nereikalauja Agentūra. Tuo tarpu pagal Aprašo 62 punktą, į informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama.

Be to, vertintojai raštu paprašo pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją tik tuo atveju, jei projekto vertinimo metu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta pagrindimų paraiškoje pateiktai informacijai, dėl kurių jie negali tinkamai įvertinti projekto (Aprašo 70 p.). Nesutiko su teiginiais, kad projektas yra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, nes investicijos į šią liniją ir jos įdiegimas yra iš esmės siekis atitikti aukščiausius Europos Sąjungos aplinkosauginius kriterijus ir įgyvendinti griežčiausias aplinkosaugines priemones.

Pabrėžė, jog už šio kriterijaus vertinimo aspektą 1 balas yra suteikiamas ne už investicijas ir siekius, o už aplinkosauginių priemonių gamybą. Teigė, jog, vertindamas minėtus kriterijus, laikėsi Aprašo kokybės ir naudos metodikos reikalavimų, nepažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei priėmė sprendimą, kurį išdėstė skundžiamame rašte. Ministerija neprivalo pranešti pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei kviesti jį dalyvauti aptarime. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 28 straipsnio 1 dalį, prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Ministerija Sprendime nepasisakė dėl Aprašo 3 priedo kokybės ir naudos vertinimo metodikos 1.2, 1.5 ir 1.6 kriterijų, nes 2010 m. birželio 3 d. skunde Nr. 06-03/10 įmonė jų neskundė. Agentūra pateikė pareiškėjai vienodus duomenis dėl visų vertinimo kriterijų, todėl Bendrovė nepagrįstai abejoja, kodėl dėl vienų vertinimo kriterijų pakako duomenų Paraiškos vertinimo rezultatams apskųsti, o dėl kitų ne. Ministerija, priimdama Sprendimą, objektyviai įvertino visas pareiškėjo 2010 m. birželio 3 d. skunde Nr. 06-03/10 išdėstytas aplinkybes, priimtas sprendimas buvo argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nes priimant sprendimą buvo atsižvelgta tiek į Paraišką, tiek į su Paraiška pateiktus dokumentus bei į Paraiškos vertinimo dokumentaciją, susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir Agentūros dokumentus.

Ministerija laikėsi VAĮ reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o skunde pateikti pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. Rezervinių projektų sąrašas Nr. 01 neteko galios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 34–37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžė, jog Bendrovės pateikta Paraiška buvo įvertinta 50 balų (dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkis), o toks įvertinimas nėra žemas. Nurodė, kad iš suvestinės projektų, gautų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo ataskaitos matyti, kad pareiškėjo Paraiška su 50 balų įvertinimu tarp 204 paraiškų dalijosi 78-87 vietas. Pažymėjo, jog vienintelė priežastis, dėl kurios paraiška nebuvo finansuojama, buvo ta, kad jai finansuoti nepakako lėšų, todėl Projektų atrankos komitetas priėmė rekomendaciją paraišką įtraukti į rezervinį projektų sąrašą.

Nurodė, jog Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 83 punktu ir Aprašo 68 punktu, turi įvertinti, kurios iš pateiktų paraiškų geriausiai atitinka priemonės „Lyderis LT“ prioritetinius kriterijus, nustatytus Aprašo 3 priede „Kokybės ir naudos vertinimo metodika“. Vertinant Paraišką buvo atsižvelgta į tai, kad Bendrovė projekto įgyvendinimo metu planuoja įsigyti ir įdiegti modernią naudotų švino rūgštinių akumuliatorių perdirbimo įrangą, skirtą perdirbant pavojingas atliekas pagaminti įvairias švino ir plastiko medžiagas.

Suteikiant balų skaičių pagal 1.1 kriterijų buvo atsižvelgta į tai, kad įranga bus inovatyvi Lietuvos mastu, ir į tai, jog tokio pobūdžio įranga, nors jau yra naudojama Baltijos šalių regione ir kitose Europos šalyse, tebėra pakankamai nauja, todėl buvo suteikti trys balai iš keturių galimų. Papildomas balas už patentuotą įrangą/įrangos dalį nebuvo suteiktas, nes Paraiškoje nėra duomenų apie įrangos ar jos dalies patentavimą. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į žymų projekto reikšmingumą pareiškėjo darbo našumo, apyvartos ir eksporto rodikliams (nors jų augimas grindžiamas vien tik naujais įrangos pajėgumais), pagal 1.3. kriterijų buvo suteikti beveik maksimalūs balai (4 balai iš 5 galimų).

Nurodė, jog skiriant balus pagal 1.4. kriterijų, buvo įvertinta tai, kad 2008 metais pareiškėjo darbo našumas sudarė 20,51 Lt/val. ir buvo mažesnis, lyginant su bendru darbo našumo vidurkiu bei panašios pramonės šakos (kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba) vidurkiu, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad atliekų tvarkymas nėra išskirtas Lietuvos Respublikos 2009-2013 metų eksporto plėtros strategijoje, projektu nėra pritraukiama plyno lauko investicijų, taip pat paraiškoje nenurodyta, kad projektas sukurtų naujų darbo vietų įmonėje ar sudarytų realias galimybes sukurti naujas darbo vietas kitose įmonėse.

Pažymėjo, jog vienas balas pagal 1.4. kriterijų suteiktas, atsižvelgiant į tai, kad 2008 metais įmonės eksportas viršijo 53 procentus visoje įmonės pardavimo pajamų struktūroje, todėl projektas bus naudingas eksporto masto didinimui. Vertinimo metu buvo atsižvelgta į tai, kad įmonės projektas prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo. Nors šis prisidėjimas verslo plane nėra pakankamai atskleistas, pagal pateiktą informaciją galima įvertinti, kad mažės gamybos metu į aplinką patenkančio oro tarša, gerės kitų gamybos atliekų utilizavimo sąlygos.

Kadangi projektas tiesiogiai nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, papildomas balas pagal 1.7. kriterijų nebuvo suteiktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepimu į skundą (t. III, b.l. 169–171) prašė skundą tenkinti.

Nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, nes juo nebuvo tinkamai įvertintas ir ištirtas pareiškėjo Projekto vertinimą atlikusios Agentūros atlikto vertinimo teisėtumas, pagrįstumas bei vertinimą atlikusių ekspertų kompetentingumas bei objektyvumas, taip pat teisės aktuose nustatytų projektų vertinimo taisyklių ir metodikų laikymasis. Sprendimu atsakovas, objektyviai ir visapusiškai neištyręs UAB „Žalvaris“ Projektui Agentūros skirtų balų pagal Projekto finansavimo atitikimą naudos ir kokybės vertinimo kriterijams Nr. 1.1., 1.3., 1.4. ir 1.7. pagrįstumo ir objektyvumo, nepagrįstai atmetė Asociacijos 2010 m. birželio 3 d. rašto Nr. 06-03/10 (toliau – ir Pranešimas) argumentus, kuriais buvo ginčijami UAB „Žalvaris“ Paraiškos vertinimo rezultatus.

Asociacijos įsitikinimu, pažeidus projektų vertinimo taisykles ir metodikas bei netinkamai įvertinus projekto atitiktį naudos ir kokybės kriterijams, pareiškėjo Projektas nepagrįstai buvo įvertintas per mažu balų kiekiu (50 balų), o tai lėmė UAB „Žalvaris“ teisių pažeidimą, nes iš esmės dėl šio vertinimo rezultatų buvo apribota pareiškėjo teisė į projekto finansavimą. Be to, Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai UAB „Žalvaris“ Projektas buvo įtrauktas į Sąrašą 26 eilės numeriu. Įsakymas dėl Sąrašo patvirtinimo, kuriuo UAB „Žalvaris“ paraiška įtraukta 26 numeriu, buvo priimtas, remiantis Agentūros atliktu neobjektyviu ir nepagrįstu Projekto naudos ir kokybės vertinimu, atliktu pažeidžiant Aprašą bei Kokybės ir naudos vertinimo metodiką, todėl jo dalis laikytina neteisėta ir naikintina.

Pažymėjo, kad Agentūros pareiškėjo paraiškai nepagrįstai nesuteiktas net ir 1 papildomas balas lėmė paraiškos įtraukimą Sąraše eilės Nr. 26, o ne eilės Nr.

15. Atsižvelgiant į tai, kad finansavimas jau skirtas projektams buvusiems rezerviniame sąraše iki Nr. 20, akivaizdu, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo pažeistos Bendrovės teisės ir teisėti interesai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymo 3 punkte nustatyta, kad patvirtinti Rezervinių projektų sąrašai Nr. 01 ir Nr. 02 galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. dienos, taigi Įsakymo dalis dėl pareiškėjo Paraiškos įtraukimo į Rezervinių projektų sąrašą eilės Nr. 26 šiuo metu yra negaliojanti ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, net ir nesant teismo sprendimo panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį.

Pabrėžė, kad administracinėje procedūroje dėl UAB „Žalvaris“ projekto finansavimo iki šiol nėra priimta galutinio sprendimo, kaip tai numato Taisyklių 101 punktas, t. y. nėra priimtas Ministerijos sprendimas finansuoti projektą arba sprendimas nefinansuoti projekto. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Sprendimą, pažeidžiantį jo teises, bei įpareigoti atsakovą grąžinti pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui Paraišką laikytinas tinkamu skundo administraciniam teismui objektu. Pažymėjo, jog ginčijamas Sprendimas neabejotinai sukuria teisines pasekmes pareiškėjui, nes gavus papildomas lėšas Lietuvos Respublikos ūkio ministras privalės priimti sprendimą dėl projektų finansavimo, atsižvelgiant būtent į ginčijamą Agentūros atliktą paraiškos naudos ir kokybės vertinimą.

Taigi, iki pat priemonės „Lyderis LT“ galiojimo pabaigos 2013 metais pareiškėjas išsaugo teisę gauti finansavimą pagal jo pateiktą Paraišką, o ši teisė iki šiol yra pažeidžiama dėl šioje byloje ginčijamų neteisėtų ir nepagrįstų tarpinių administracinių procedūrų rezultatų ir jų pagrindu priimtų administracinių sprendimų. Be to, Ministerija, nagrinėdama Asociacijos Pranešimą pažeidė imperatyvias VAĮ 20, 28 straipsnių nuostatas. Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ne pareiškėjo skundą, o Asociacijos Pranešimą, todėl atsakovas privalėjo laikytis atitinkamos administracinės procedūros sprendimo priėmimo tvarkos ir užtikrinti UAB „Žalvaris“ teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija bei pateikti papildomą informaciją, duoti paaiškinimus.

Atsakovas priėmė administracinės procedūros sprendimą, neapklausęs UAB „Žalvaris“, t. y. neapklausęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nors pagal VAĮ 28 straipsnio 2 dalį, apklausa tokiu atveju yra privaloma. Tuo tarpu pareiškėjas buvo aiškiai išreiškęs norą dalyvauti administracinėje procedūroje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu (t. IV, b.l. 99–111) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad skundžiamo Įsakymo dalis, kurią prašoma naikinti, neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d., nes Įsakymo 2 punkte yra expressis verbis nurodyta, jog šiuo Įsakymu patvirtinti Rezervinių projektų sąrašai Nr. 01 ir Nr. 02 galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2515/2011, kai jau buvo aišku, kad Sąrašas nebegalioja, nurodoma, kad Įsakymą reikia ginčyti. Pažymėjo, jog teismas buvo itin aktyvus ir pasiūlė pareiškėjui, praleidusiam terminą apskųsti skundžiamą Įsakymą, prašyti atnaujinti šį terminą (2012-02-13 raštas); jis šia teise pasinaudojo – pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi toks pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį, pabrėždamas, jog pareiškėjas nepraleido termino skųsti Įsakymą nurodytoje dalyje. Pabrėžė, kad, nepaisant nurodytų aplinkybių, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą dalyje dėl UAB „Žalvaris“ projekto įtraukimo į „Mažų ir vidutinių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP3-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“ sąrašą Nr. 1 26 eilės numeriu atmetamas kaip nepagrįstas, nes teismas neturi įgaliojimų naikinti nuo 2011 m. sausio 1 d. nebegaliojančio Įsakymo. Pažymėjo, kad šio reikalavimo netenkinimas neužkerta teismui kelio vertinti, ar Paraiška buvo įvertinta teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad Sprendimu buvo nagrinėjamas trečiojo suinteresuoto asmens – Asociacijos – 2010 m. birželio 3 d. skundas Nr. 06-03/10 dėl UAB „Žalvaris“, kuris buvo netenkintas. Nurodė, jog nagrinėjamos administracinės bylos ginčo objektas – projekto kokybės ir naudos vertinimas, kurį atliko būtent trečiasis asmuo – Agentūra, nes skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad Agentūra negalėjo pakeisti vertintojų pirminių suteiktų balų, t. y. jų mažinti; pareiškėjui buvo nepagrįstai duotas per mažas balų kiekis; buvo pažeistas kriterijus „1.7.

Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“; pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl skundo nagrinėjimo. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2515/2011, nagrinėjant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina vertinti visus pareiškėjo pateiktus argumentus. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl per mažo duotų balų kiekio grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisiniai.

Įvertinti faktines aplinkybes turi diskreciją Agentūros vertintojos. Nustatė, kad projekto kokybės ir naudos vertinimą atliko 2 vertintojos (L. L. ir E. V.) – tai atitinka Taisyklių 84 punkto reikalavimus. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kad vertintojų vertinimas dėl per mažo duotų balų kiekio būtų pažeidęs kokias nors teisės aktų nuostatas: pareiškėjas tik teikė argumentus, esą, jo projektas yra itin geras, o faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai. Teismas tokius pareiškėjo argumentus vertino kaip niekuo negrindžiamas prielaidas, nes vertintojos aiškiai pateikė ir raštu išdėstė savo suteiktų balų pagrindimą, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Akcentavo, kad pagal Taisyklių 85 punktą naudos ir kokybės vertinimas gali būti atliekamas net atsižvelgiant į visą paraiškų kontekstą, o viso konteksto teismas šioje byloje vertinti neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog ginčo dėl to, kad vertintojos mažino UAB „Žalvaris“ suteiktus balus nėra – tai teismo posėdyje paliudijo liudytojos L. L. ir E. V.. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 85 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vertintojui individualiai atlikus paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, turi būti organizuojamas bendras visų to kvietimo teikti paraiškas vertinusių vertintojų arba vertinimo komisijos (jeigu ji sudaroma) susitikimas, kuriame bendrai analizuojami ir aptariami kiekvieno vertintojo tam tikrai paraiškai suteikti balai ir jų suteikimo argumentai; atsižvelgdami į aptarimo rezultatus, vertintojai turi teisę tikslinti individualaus paraiškos vertinimo metu paraiškai suteiktus balus.

Taigi, tikslinimas yra leidžiamas, net atsižvelgiant į visą paraiškų kontekstą. Pabrėžė, jog, remiantis Taisyklių 86 punktu, įgyvendinančioji institucija (Agentūra) turi diskreciją, bet ne pareigą, raštu paprašyti pareiškėjo per jos nustatytą terminą pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Atsižvelgė į Taisyklių 83 punktą, Aprašo 3 priede patvirtintos Kokybės ir naudos vertinimo metodikos nuostatas, reglamentuojančias pirmaeilį priemonės kriterijų 1.7. ir sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pagal vertintojų išdėstytą savo suteiktų balų pagrindimą, nurodantį, jog projekto įgyvendinimo metu bus prisidedama prie švaresnių gamybos procesų diegimo (2 balai) ir prie švaresnių gaminių gamybos (2 balai), pagal Aprašo 3 priede nurodytą 1.7. kriterijaus vertinimo skalę turėjo būti teikiami 4 balai, o E. V. pagrindimas, esą projektas minimaliai prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo, neatitinka Aprašo 3 priede nurodytą 1.7. kriterijaus vertinimo skalės. Akcentavo, kad šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes pagal Taisyklių 85 punktą naudos ir kokybės vertinimas gali būti atliekamas net atsižvelgiant į visą paraiškų kontekstą; juolab, kad analogiškas pareiškėjo atžvilgiu minėtos metodikos 1.7. kriterijaus taikymas pagal liudytojų parodymus buvo naudotas ir kitų paraiškų atžvilgiu.

Vertino, jog itin stiprus teisinis argumentas yra tas, kad vertintojai gali tikslinti savo vertinimus (Taisyklių 85 p.), todėl, atsižvelgę į kontekstą, galėjo mažinti pareiškėjui kituose kriterijuose teiktų balų skaičių. Konstatavo, jog nors formaliai buvo pažeistas metodikos kriterijus „1.7. Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“, jis nebuvo tiek esminis, kad galima būtų pripažinti Sprendimą neteisėtu, o juo labiau nepagrįstu. Pažymėjo, jog Sprendimu buvo nagrinėjamas trečiojo suinteresuoto asmens – Asociacijos – 2010 m. birželio 3 d. skundas Nr. 06-03/10 dėl UAB „Žalvaris“, kuris buvo netenkintas.

Pažymėjo, jog nors, pasak pareiškėjo, jam nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl skundo nagrinėjimo, šis pažeidimas teismų praktikoje taisomas bylą nagrinėjant teisme, ypač kai pareiškėjų teises gina advokatai. Be to, jis turi reikšmės tik tada, jeigu nustatomi kiti pažeidimai, todėl vertino, kad vien šiuo argumentu negalima Sprendimą pripažinti neteisėtu. Pabrėžė, jog prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Žalvaris“ pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 121–125), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotas 1.7. kriterijaus pažeidimas yra esminis ir tiesiogiai lėmęs tai, kad pareiškėjas negavo finansavimo. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis jis vertino, kad nustatytas pažeidimas yra formalus ir neturintis reikšmės. Pabrėžia, jog su vienu papildomu nepagrįstai nepaskirtu balu pagal 1.7. kriterijų, išvedus abiejų vertintojų vidurkį, projektas turėjo būti įvertintas 52 balais. Tuo tarpu pažeidimo svarbą pagrindžia ta aplinkybė, kad projektai, surinkę daugiau nei 50 balų, buvo į Sąrašą įtraukti eilės numeriais nuo 1 iki 16, o byloje nėra nuginčyta aplinkybė, kad finansavimą gavo projektai, įtraukti į Sąrašą iki 20 numerio. Daro išvadą, jog minėtas pažeidimas yra esminis.

2. Teismas nepagrįstai VAĮ 20 ir 28 straipsnių pažeidimą vertino kaip nereikšmingą. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai šių pažeidimų ir nekonstatavo, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino, kad buvo padarytas nurodytų nuostatų, numatančių privalomą asmens, dėl kurio teisių pažeidimo kreipiamasi, išklausymą, pažeidimas. Teigia, jog, teismui nustačius, kad buvo pažeisti 1.7. kriterijaus reikalavimai, nepagrįstai spręsta, kad pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas nesudarė pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, neištaisė VAĮ 20, 28 straipsnių nuostatų pažeidimo.

3. Teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tuo pažeidžiant ABTĮ 57, 81 ir 86 straipsnių nuostatas. Teismas, pareiškėjo nuomone, vertindamas skunde nurodytus skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pagrindus, privalėjo nustatyti, ar projekto naudos ir kokybės vertinimas buvo atliktas objektyviai ir pagrįstai, ar nebuvo pažeisti šiai administracinei procedūrai taikomi teisės aktų reikalavimai. Turėjo būti analizuojamas paties projekto atitikimas ginčijamiems projekto finansavimo naudos ir kokybės vertinimo kriterijams, t. y. analizuojamas projekto įvertinimo pagal kiekvieną vertinimo kriterijų pagrįstumas. Tuo tarpu teismas nepagrįstai sprendė, kad jis neturi diskrecijos ir teisinio pagrindo šioje byloje vertinti faktinių aplinkybių, kuriomis tiek pareiškėjas, tiek atsakovas siekė įrodyti ar paneigti atlikto įvertinimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pabrėžia, jog nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai administraciniams teismams nenustato bylų nagrinėjimo ribų, pagal kurias šie teismai negalėtų nagrinėti faktinių aplinkybių.

4. Nesutinka su teismo išvada, kad jis skunde nepagrindė, jog vertintojų vertinimas dėl per mažo duotų balų kiekio pažeidė kokias nors teisės aktų nuostatas, o vertintojos raštu išdėstė savo suteiktų balų pagrindimą. Teigia, jog jo reikalavimai grindžiami ne abstrakčiomis prielaidomis apie ypatingą projekto gerumą, bet Agentūros atliktu teisės aktų nuostatų pažeidimu, pasireiškusiu tendencingu, neobjektyviu ir nepagrįstu projekto naudos ir kokybės įvertinimo, 1.7. kriterijaus vertinimo taisyklių pažeidimu, dėl ko paraiškai buvo suteiktas mažesnis, nei turėjo būti, balų kiekis, lėmęs finansavimo projektui nesuteikimą. Atitinkamai pakartotinai nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas neanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2515/2011 nurodytų aplinkybių, kurių analizės svarbą pabrėžė apeliacinės instancijos teismas.

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, nepagrįstai konstatuodamas, kad, remiantis Taisyklių 85 punktu ir Aprašo 3 priedu, naudos ir kokybės vertinimas po bendro visų vertintojų susitikimo vertintojų galėjo būti tikslinamas, mažinant ar didinant pirminių suteiktų balų skaičių pagal kiekvieną kriterijų, atsižvelgiant vien tik į visą paraiškų kontekstą. Teigia, jog tokia galimybė nėra įtvirtinta Taisyklių 85 punkte. Tuo tarpu pagal Aprašo 3 priedą, projekto vertinimas kitų paraiškų kontekste galimas tik tais atvejais, kai visi kriterijaus požymiai vertinami balų intervalu nuo 0 iki 5, neišskiriant vertinimo skalėje nurodytų konkrečių požymių, kuriuos atitinkant suteikiamas konkretus balų skaičius.

6. Teismas nepagrįstai aiškino, jog pagal Taisyklių 85 punktą suteikiama teisė koreguoti individualaus vertinimo metu suteiktus balus netgi vertintojui, nedalyvavusiam visų vertintojų sutikime. Pažymi, kad koregavimas galimas tik po to, kai visi vertintojai išanalizuoja ir aptaria kiekvieno vertintojo tam tikrai paraiškai suteiktus balus, jų suteikimo argumentus. Taigi, Taisyklių 85 punktas turi būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę koreguoti pirminio vertinimo metu suteiktus balus tik tiems vertintojams, kurie dalyvavo visų vertintojų susitikime. Tuo tarpu 2012 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu liudytoja E. V. patvirtino, kad ji nedalyvavo vertintojų susirinkime, tačiau po susirinkimo sulaukė vertintojos L. L. skambučio, kurio metu jai liepta peržiūrėti tam tikrus kriterijus. Pabrėžia, jog E. V., atlikusi pirminio vertinimo koregavimą, pažeidė Taisyklių 85 punktą. Juo labiau, kad byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad bendrame vertintojų susirinkime nebuvo nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis pirminiai vertintojų Bendrovės paraiškai suteikti balai būtų vertinami kaip nepagrįsti, per dideli, nenurodyta, kodėl kitos paraiškos yra pranašesnės už pareiškėjo paraišką.

Atsakovas Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 133–136) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pabrėžia, jog pagal Taisyklių 85 punktą naudos ir kokybės vertinimas gali būti atliekamas net (o ne kaip nurodo pareiškėjas – vien tik) atsižvelgiant į visą paraiškų kontekstą. Akivaizdu, kad bendro visų paraiškas vertinusių vertintojų susitikimo esmė ir yra ta, jog, atsižvelgiant į visą paraiškų kontekstą, visos paraiškos būtų įvertintos, vadovaujantis tais pačiais principais – užtikrintas lygiateisiškumo principas. Šią išvadą patvirtina ir Taisyklių 83 punkto bei Aprašo 68 punkto nuostatos.

2. Pareiškėjas, atsakovo nuomone, klaidina teismą, tvirtindamas, kad projekto vertinimas kitų paraiškų kontekste balų intervalu nuo 0 iki 5, neišskiriant vertinimo skalėje nurodytų konkrečių požymių, už atitikimą kuriems suteikiamas konkretus balų skaičius, galimas tik pagal Aprašo 3 priedo 2.1. – 2.3. kriterijus, nes pagal šiuos kriterijus toks vertinimas yra beprasmis, kadangi pagal nurodytus kriterijus paraiškos gali būti vertinamos tik 0 arba 5 balais (tarpiniai balai negalimi).

3. Atsakovo nuomone, negalima tvirtinti, kad pareiškėjas, gavęs 1 balu daugiau, būtų automatiškai gavęs paramą, nes kitiems pareiškėjams irgi bu suteikti mažesni balai. Be to, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo paraiška būtų buvusi įvertinta 52 balais, tai negarantuotų pareiškėjo projekto finansavimo, nes tarp visų projektų, įvertintų 52 balais, pagal Aprašo 3 priedo 1.4. kriterijų pareiškėjo paraiška įvertinta tik 1 balu ir būtų paskutinėje vietoje (remiantis Agentūros 2010-02-17 naudos ir kokybės vertinimo ataskaita Nr. 1).

4. Sutinka su teismo išvada, jog tuo atveju, jeigu yra pagrindas teigti, kad, vertinant pareiškėjo paraišką, buvo pažeistas 1.7. kriterijus, šis pažeidimas nebuvo esminis ir ne tik todėl, kad taip pat buvo vertinamos visos pagal priemonę pateiktos paraiškos, bet ir todėl, kad tai atitinka Taisyklių 83 punkto ir Aprašo 68 punkto nuostatas. Nurodytos nuostatos numato, jog įgyvendinančiai institucijai paduotos paraiškos – projektai atrenkami, siekiant nustatyti, kurie iš jų (iš tinkamų finansuoti projektų) labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 137–140) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog Agentūros vertintojai, vertindami 1.7. kriterijų, negalėjo suteikti mažiau nei po 2 balus, vertindami, ar projektas prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo bei prie švaresnių gaminių gamybos. Nurodo, kad šiam kriterijui nustatyta vertinimo skalė „0-5“, todėl turi būti vadovaujamasi Aprašo Kokybės ir naudos vertinimo metodikos lentele dėl balų suteikimo. Pažymi, kg 1.7. kriterijaus paaiškinimuose nurodyta, į ką reikia atsižvelgti, vertinant prisidėjimo mastą, išskiriant prisidėjimą prie švaresnių gamybos procesų diegimo bei švaresnių gaminių gamybos. Nurodoma, kad abiejų kriterijaus dalių vertinimo skalė yra 2 balai, t. y. balai turi būti suteikiami 2 balų intervale. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tais atvejais, kai projektas nors šiek tiek prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo ir švaresnių gaminių gamybos, jam turi būti suteikiami 2 ir 2 balai, nebūtų nurodyta, kad reikia įvertinti prisidėjimo mastą, nes tai neturėtų jokios reikšmės.

2. Pažymi, jog, remiantis Taisyklių 83 punktu, viso naudos ir kokybės vertinimo metu konkretus projektas turi būti lyginamas su kitais pagal tą patį kvietimą pateiktais projektais.

3. Teigia, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad pagal 1.7. kriterijų turėjo būti skirti 2 balai net už menkiausią prisidėjimą, įvertinus pareiškėjo paraišką pagal Kokybės ir naudos vertinimo metodikos 1.7. punktą 4 balais, nebūtų pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad projektas būtų gavęs finansavimą. Atsižvelgia į Aprašo 72 punktą ir pažymi, jog nors Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 4-716 12 – 20 punktuose bei 2010 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 4-766 nurodytų projektų paraiškos kokybės ir naudos vertinimo metu buvo įvertintos 52 balais, tačiau pagal 1.4. kriterijų jos buvo įvertintos daugiau nei 1 balu, o pareiškėjo Paraiškai pagal šį kriterijų skirtas 1 balas. Daro išvadą, jog pareiškėjo projektas negalėtų atsidurti sąraše aukščiau nei finansavimą gavę projektai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Bendrovės Agentūrai pateikto projekto „UAB “Žalvaris“ švino rūgštinių akumuliatorių perdirbimo procesų modernizavimas“ (paraiškos Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-02-080) (toliau – ir Projektas) kokybės ir naudos vertinimo, dėl kurio, Bendrovės Projektas įtrauktas ne į pagrindinį finansuojamų projektų, bet į rezervinį projektų sąrašą, kuriame esantiems projektams Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama neskirta. Pareiškėjo nuomone, Projektui, pažeidžiant Taisyklių ir Aprašo reikalavimus, tiek dėl balų skyrimo, tiek vėlesnio jų pakeitimo, buvo skirta per maža balų suma. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad administracinė procedūra atlikta ir Sprendimas priimtas nesudarius galimybių pareiškėjui joje dalyvauti, pasisakyti ir būti išklausytam, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad pagal Aprašo 3 priede pateiktos Metodikos 1.7 kriterijaus vertinimą, pareiškėjo Projektui skyrus ne 4, o 3 balus, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, tačiau jis nėra esminis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl pareiškėjo skųstas Sprendimas vien dėl šios priežasties negali būti pripažįstamas neteisėtu ar nepagrįstu, todėl negali būti naikinamas. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo, visapusiško ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, turi įvertinti Agentūros atliktą Projekto kokybės ir naudos vertinimą, nustatyti ar jo metu nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir ar pareiškėjo Projektas pagrįstai buvo įtrauktas į tik rezervinį projektų sąrašą.

Pareiškėjas ginčija balų pagal Aprašo 3 priedo Kokybės ir veiklos vertinimo metodika (toliau – ir Metodika) 1.1, 1.3, 1.4 ir 1.7 vertinimo kriterijus Projektui skirtus balus. Pagal šiuos kriterijus pareiškėjui atitinkamai buvo suteikti 3, 4, 1 ir 3 balai, iš maksimaliai galimų 5 balų kiekvienam kriterijui.

Metodikoje nurodyta, kad pagrindiniai 1.1 vertinimo kriterijaus vertinimo aspektai yra tai, kad aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, kuriuos įgyvendinant diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumas yra didesnis. Inovatyvumas vertinamas kokybiniu aspektu, atsižvelgiant į bendrą technologinį procesą. Vertinamas planuojamų diegti technologinių linijų kokybinių parametrų santykis su esančių (naudojamų) technologinių linijų parametrais. Jei diegiami tik atskiri technologinio proceso elementai, papildomai vertinamas jų vaidmuo (kokybinė įtaka) bendram technologiniam procesui (0–4 balai).

Papildomi balai suteikiami diegiant tarptautiniais išradimų patentais ar dizaino registracija apsaugotas technologines linijas (1 balas). Pagrindiniai 1.3 vertinimo kriterijaus vertinimo aspektai yra tai, kad vertinamas projekto reikšmingumas pareiškėjo tarptautiniam konkurencingumui padidinti. Aukštesnis įvertinimas suteikiamas didesnį reikšmingumą turinčiam projektui. Reikšmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į planuojamus pareiškėjo darbo našumo ir eksporto masto pokyčius, palyginti su buvusiais, planuojamų pokyčių pagrįstumą ir realumą.

Žodis „eksportas“ apima ir prekių išvežimą į Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybes. Atitinkamai 1.4 kriterijus vertinimas pagal vertinamo projekto reikšmingumą pareiškėjo atstovaujamos ar kitų susijusių pramonės šakų (sektorių) plėtrai ir tarptautinio konkurencingumo didėjimui. Aukštesnis įvertinimas suteikiamas didesnį reikšmingumą turinčiam projektui. Reikšmingumas yra vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: Lietuvos priklausomybės nuo žaliavų ir energijos importo mažinimą, įtaką darbo našumui, sukuriamai pridėtinei vertei, produkcijos kokybei, eksporto mastui, plyno lauko tiesioginėms užsienio investicijoms, naujų įmonių steigimui, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui ir pan.

Žodis „eksportas“ apima ir prekių išvežimą į ES valstybes. Už projekto poveikį logistikos sektoriui papildomų balų nesuteikiama. Pagal 1.7 kriterijų, aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, didesniu mastu prisidedantiems prie darnios pramonės plėtros politikos įgyvendinimo. Prisidėjimo mastas yra vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: švaresnių gamybos procesų diegimas (žaliavų ir energijos taupymas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, toksinių medžiagų naudojimo mažinimas, taršos kiekio (emisijos) gamybos procese mažinimas);

švaresnių gaminių gamyba (negatyvaus gaminio poveikio aplinkai sumažinimas, perdirbimo (utilizavimo) galimybių padidėjimas ir pan.). Vertinimo skalė: jei prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo – 2 balai, jei prisideda prie švaresnių gaminių gamybos – 2 balai, jei orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą – 1 balas.

Akivaizdu, jog šie kriterijai yra subjektyvaus vertinamojo pobūdžio, susiję ir su ekonominiu projektų vertinimu, ir gali būti vertinami tik visų pareiktų projektų kontekste.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibrėždamas teismo atliekamo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) atliktų skaičiavimų vertinimo apimtį, kuri nagrinėjamu atveju atitinka Agentūros atliktą projektų vertinimą pagal Metodikoje nurodytus kriterijus, yra pažymėjęs (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009), kad, „vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi teismas negali visiškai pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas“. Tokios praktikos, sprendžiant dėl atitinkamų institucijų atliktų sudėtingų vertinimų teisminės kontrolės ribų, laikomasi ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje (žr. pvz., Europos Bendrijų Pirmosios Instancijos Teismo sprendimą byloje Nr. T-13/99 Pfizer Animal Health SA prieš Tarybą, par. 169, Europos Bendrijų Pirmosios Instancijos Teismo 2004 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Nr. T-35/01 Shanghai Teraoka Electronic Co.

Ltd prieš Tarybą, par. 49). Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006).

Remiantis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, taip pat turi apsiriboti vertinimu, ar Agentūra, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių. Taigi teismas nevertins su ginčijamu Agentūros atliktu Projekto vertinimu susijusių subjektyvių vertinamojo pobūdžio, ekonominių aspektų ir juos priimant vertintų vertinamojo pobūdžio, o taip pat ir ekonominės prigimties argumentų, nes tai, kaip minėta, yra vertinimą atliekančios institucijos, o ne bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kartu būtina pažymėti, jog, šių subjektyvių kriterijų vertinimas neabejotinai susijęs su visų Agentūrai pateiktų projektų kontekstu, kurio teismas objektyviai negali įvertinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti ar atliekant vertinimą nebuvo padarytą teisės aktų pažeidimų. Ginčo ribose, pareiškėjui nesutinkant su balų priskyrimu, apeliacinės instancijos teismas gali vertinti tik tai, ar vertinant 1.7 kriterijų nebuvo pažeisti teisės aktuose šio kriterijaus vertinimui nustatyti reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad sutinka su pareiškėjo pozicija, kad pagal vertintojų išdėstytą savo suteiktų balų pagrindimą, nurodantį, jog projekto įgyvendinimo metu bus prisidedama prie švaresnių gamybos procesų diegimo (2 balai) ir prie švaresnių gaminių gamybos (2 balai), pagal Metodikoje nurodytą 1.7 kriterijaus vertinimo skalę turėjo būti teikiami 4 balai, o E. V. pagrindimas, esą, Projektas minimaliai prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo, neatitinka Metodikoje nurodytos 1.7 kriterijaus vertinimo skalės. Tačiau šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme ir nebuvo tiek esminis, kad galima būtų pripažinti Sprendimą kaip neteisėtą, o juolab nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

Pažymėtina, jog nustačius, kad 1.7 kriterijus buvo vertintas pažeidžiant jam vertinti nustatytus vertinimo aspektus, tai turėtų būti vertinama, kaip sprendimo priėmimas pažeidžiant teisės aktus reikalavimus ir, neatsižvelgiant į tai, ar vieno balo skirtumas būtų buvęs esminis sprendžiant dėl Projekto įrašymo į pagrindinį ar į rezervinį sąrašą, tai būtų pagrindas naikinti dėl tokio pažeidimo priimtą Sprendimą.

Kaip minėta, Metodikoje nurodyta, kad 1.7 kriterijus vertinamas ir balai už jį suteikiami pagal tokias taisykles − „aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, didesniu mastu prisidedantiems prie darnios pramonės plėtros politikos įgyvendinimo. Prisidėjimo mastas yra vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: švaresnių gamybos procesų diegimas (žaliavų ir energijos taupymas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, toksinių medžiagų naudojimo mažinimas, taršos kiekio (emisijos) gamybos procese mažinimas); švaresnių gaminių gamyba (negatyvaus gaminio poveikio aplinkai sumažinimas, perdirbimo (utilizavimo) galimybių padidėjimas ir pan.). Vertinimo skalė: jei prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo – 2 balai, jei prisideda prie švaresnių gaminių gamybos – 2 balai, jei orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą – 1 balas“.

Pareiškėjo nuomone, šios nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju jei projektas prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo (nepriklausomai nuo to, kokiu laipsniu) jis vertinamas 2 balais, jei neprisideda – 0. Analogiškai jei jis prisideda prie švaresnių gaminių gamybos (nepriklausomai nuo to, kokiu laipsniu) – vertinamas 2 balais, jei ne – 0, tuo atveju jei projektas orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą (nepriklausomai nuo to, kokiu laipsniu) – jam skiriamas 1 balas, jei ne – 0.

Iš Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitoje (I t., b. l. 46−54) nurodyto balų už 1.7 kriterijų pagrindimo matyti, kad pareiškėjo Projektas nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą (dėl to ginčo nėra), tačiau prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo ir švaresnių gaminių gamybos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone Projektas, pagal 1.7 kriterijų turėjo būti įvertintas 4, o ne 3 balais, nes, kad ir minimaliai, tačiau prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo.

Su tokia pareiškėjo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl keleto aspektų. Pirma, aukštesnės už Aprašą, kurios priedu yra Metodika, galios teisės akto – Taisyklių – 85 punktas numato, kad „vertintojui individualiai atlikus paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, turi būti organizuojamas bendras visų to kvietimo teikti paraiškas vertinusių vertintojų arba vertinimo komisijos (jeigu ji sudaroma) susitikimas, kuriame bendrai analizuojami ir aptariami kiekvieno vertintojo tam tikrai paraiškai suteikti balai ir jų suteikimo argumentai. Atsižvelgdami į aptarimo rezultatus, vertintojai turi teisę tikslinti individualaus paraiškos vertinimo metu paraiškai suteiktus balus. Jeigu po aptarimo vertintojų paraiškos vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 10 balų, įgyvendinančioji institucija paskiria papildomą vertintoją“. Taigi Taisyklių nuostatos Agentūrai nustato pareigą po individualaus kiekvieno vertintojo pagal Metodikos reikalavimus atlikto vertinimo rengti vertintojų susitikimą, po kurio vertintojai, atsižvelgdami į susirinkimo metu sužinotus faktus, visų projektų kontekstą ir vykusias diskusijas, gali tikslinti, t. y. koreguoti paraiškų vertinimo rezultatus. Toks tikslinimas leidžiamas Taisyklių, todėl negali būti vertinamas kaip Metodikos reikalavimų pažeidimas

Antra, pats Metodikos 1.7 kriterijaus pagrindinių vertinimo aspektų aprašymas prasideda sakiniu – „aukštesnis įvertinimas suteikiamas projektams, didesniu mastu prisidedantiems prie darnios pramonės plėtros politikos įgyvendinimo“. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atitinkami kriterijai − ginčo atveju Projekto prisidėjimas prie švaresnių gamybos procesų diegimo ir švaresnių produktų gamybos – po bendro vertintojų susirinkimo gali būti vertinami pagal tai, kokiu mastu kiek konkretus projektas prisideda prie nurodytų siekių įgyvendinimo, visų projektų kontekste.

Nurodytos normos leidžia projektus įvertinti objektyviai, visu tame kvietime pateiktų projektų kontekste. Taip užtikrinamas vienas esminių, Taisyklių 60.1 punkte įtvirtintas, vertinimo principas – lygiateisiškumas, reiškiantis, kad tam tikrame projektų konkurse visoms paraiškoms turi būti taikomi vienodi vertinimo principai, ir Taisyklių 83 punkte (vertinimo metu, nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d. galiojusi Taisyklių redakcija) nurodytas siekis – „projektų naudos ir kokybės vertinimo metu atrinkti projektus, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus“.

Tai, kad minėtas bendras vertintojų susirinkimas vyko, jame dalyvavo viena iš Projekto vertintojų – L. L. (Taisyklių 84 punktas numato, kad Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka mažiausiai 2 vertintojai) ir būtent po jo pareiškėjo Projektui pagal 1.7 kriterijų buvo nuspręsta skirti 3 balus, patvirtina paties pareiškėjo pateikta susirinkimo stenograma (III t. b. l. 93−95), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai (IV t., b. l. 90−92) ir Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo atskaita (toliau – ir Atskaita) (I t., b. l. 46−54). Minėti liudytojų parodymai bei Pagal ekonomikos augimo veiksnių programos VP2-2.1-ŪK-01-K priemonę Lyderis LT projektų, gautų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo atskaita (II t., b. l. 110−151) (toliau – ir Atskaita) patvirtina, kad po bendro vertintojų susirinkimo balai pagal atitinkamus kriterijus buvo koreguoti ir kitiems konkurso dalyviams, 1.7 kriterijus vertintas ne tik pagal pareiškėjo siūlomą skaičiavimo metodiką, kai priklausomai nuo to ar projektas prisideda prie švaresnių gamybos procesų diegimo ar švaresnių gaminių gamybos (nepriklausomai nuo prisidėjimo masto) skiriama tik 2 arba 0 balų, bet ir suteikiant tarpinius balus šių balų ribose. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog Atskaitoje tam tikriems dalyviams už 1.7 kriterijų suteikta ne sveikas balų skaičius, o pusė balo (pvz., projektai, kurių eilės numeriai Atskaitoje yra 22, 29, 56, 63, 75 ir kt.), kitiems projektams suteikta po 1 balą (pvz., projektai, kurių eilės numeriai Atskaitoje yra 3, 8, 12, 21, 24 ir kt.), nors sunku įsivaizduoti situaciją, kai projektas yra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą, tačiau neprisideda prie švaresnių gamybos būdų diegimo ar švaresnių gaminių gamybos, be to daugeliui projektų už šį kriterijų taip pat suteikta po 3 balus (pvz., projektai, kurių eilės numeriai Atskaitoje yra 6, 7, 11, 15, 20 ir kt.).

Nurodytos aplinkybės paneigia argumentus dėl galimo konkurso dalyvių projektų nelygiaverčio vertinimo, kadangi, kaip minėta, tokia vertinimo ir balų suteikimo sistema, kai už nurodytus kriterijus skiriama ne tik 0 arba 2 balai, buvo taikyta visiems konkurso dalyviams.

Atsižvelgiant į jau patartą teismo kompetenciją šio ginčo ribose ir nustatytą vieningą vertinimo ir balų suteikimo tvarką visiems paraiškas pateikusiems konkurso dalyviams, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad jo Paraiška įvertinta akivaizdžiai mažesniu balu lyginant su kitais konkurso dalyviais, ir nepaneigus byloje esančių duomenų, kad po bendro vertintojų susirinkimo buvo tikslinti ir kitų projektų vertinimo balai, konstatuotina, kad nei teisės aktų reikalavimai, nei lygiateisiškumo principas vertinant pareiškėjo Projektą nebuvo pažeisti.

Kartu tai paneigia ir pareiškėjo argumentą, kad papildomo 1 (vieno) balo už 1.7 kriterijų suteikimas, būtų pakeitęs konkurso rezultatus taip, kad pareiškėjo Projektas būtų patekęs į pagrindinį, o ne rezervinį sąrašą, nes jei po bendro vertintojų susitikimo balai, suteikti pagal tam tikrus kriterijus nebūtų pakoreguoti atsižvelgiant į visų paraiškų kontekstą, akivaizdu, kad daugiau balų pagal atskirų vertintojų įvertinimus turėtų ir kitos projektus pateikusios įmonės, todėl negalima sutikti, kad tai būtų leidę pareiškėjo Projektui gauti finansavimą.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 20 ir 28 straipsnių reikalavimai, nes pareiškėjui nebuvo pranešta apie administracinės procedūros, kurios metu buvo nagrinėjamas Asociacijos pateiktas skundas dėl pareiškėjo Projektui neskirto finansavimo, nagrinėjimą, pareiškėjas nebuvo išklausytas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, ypač atstovaujamas advokato, kas savaime leidžia kelti jam aukštesnius teisių žinojimo ir profesionalumo reikalavimus, turėjo teisę įgyvendinti Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi jam suteiktas teises, taip pat ir pateikti papildomą informaciją, duoti paaiškinimus, jau gavęs Ministerijos paklausimą dėl sutikimo nagrinėji skundą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo.

Taip pat sutiktina, kad atsakovo argumentu, jog tuo atveju, jei pareiškėjas būtų kviestas į skundo nagrinėjimą ir ten pateiktų papildomus, Projekto atitikimą tam tikriems vertinimo kriterijams pagrindžiančius, įrodymus kai tuo tarpu visi kiti konkurso dalyviai papildomų dokumentų pateikti neturėtų galimybių, būtų pažeistas minėtas projektų vertinimo aspektu ypač reikšmingas principas – lygiateisiškumas, nes visus Projekto atitikimo tam tikriems iš anksto žinomiems vertinimo kriterijams patvirtinančius dokumentus pareiškėjas, kaip ir kiti konkurso dalyviai, Agentūrai turėjo pateikti kartu su Paraiška.

Tai patvirtina ir Aprašo 62 punktas − „pateikęs paraišką pareiškėjas negali keisti informacijos, nurodytos paraiškos (A) dalyje, paraiškos (B) dalyje, verslo plane. Į informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva po paraiškos pateikimo, paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama“. Šiuo atveju negali būti taikomi Taisyklių 61 ar 62 punktai (Jeigu dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi raštu paprašyti pareiškėjo per nustatytą laiką pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją (61 p.).

Kiekvieno vertinimo etapo, numatyto šių Taisyklių 53 punkte, metu įgyvendinančioji institucija Paraiškų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali kviesti pareiškėjus pokalbio, taip pat prireikus įsitikinti, ar paraiškoje pateikta informacija yra pagrįsta, t. y. apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje (62 p.)), nes jie taikytini tais atvejais kai iš turimų dokumentų vertintojas negali įvertinti projekto, jam kyla abejonių. Šiuo atveju vertintojui duomenų pakako, ir balai suteikti atsižvelgiant į visų projektų kontekstą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada kad nagrinėjant Asociacijos pateiktą skundą dėl pareiškėjo Projekto įvertinimo, Ministerija ar Agentūra neturėjo teisės pakartotinai vertinti Projekto, remiantis pareiškėjo pateiktais papildomais įrodymais ir paaiškinimais. Taigi, nors pareiškėjas nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, administracinės procedūros metu jam nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam, kas laikytina Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu, šis pažeidimas neturėjo įtakos Sprendimo priėmimui, nes jis priimtas įvertinus Projekto vertinimą, kuris, kaip minėta, atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, remiantis byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo Projektas buvo vertintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atitinkamai tiek skundžiamas Sprendimas, tiek Įsakymas laikytini teisėtais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir tuo atveju, jei Įsakymas būtų pripažintas priimtu pažeidžiant tokio administracinio akto priėmimui keliamus reikalavimus, teismas neturėtų teisės naikinti nuo 2011 m. sausio 1 d. nebegaliojančio akto.

Pripažinus, kad nei Sprendimo, nei Įsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo, konstatuotina, kad negali būti tenkintinas ir trečiasis, išvestinis iš kitų dviejų, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti pareiškėjo Paraiškos naudos ir kokybės vertinimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė klaidingą išvadą, kad buvo pažeisti Metodikoje nustatyti balų suteikimo aspektai, ir šį pažeidimą laikė neesminiu, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė