2015-11-05 Nr. AB-24332-3-63-3-00018-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2046-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00018-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 29; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Tauragės AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. Tauragės AVPK, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, jo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai neišdavė leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjo teigimu, individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Atsakovas iš esmės nenurodė nei vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus, nustatytus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais. Be to, jis yra medžiotojas, išklausė medžioklės taisyklių kursus ir įgijo teisę medžioti, todėl turėjo teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse. Darbe, medžiotojų klube, draugų yra charakterizuojamas teigiamai, neturi jokių galiojančių drausminių ar administracinių nuobaudų.

Pareiškėjo manymu, skundžiamame sprendime nurodyti administraciniai teisės pažeidimai nėra tokie pavojingi, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo atžvilgiu 2012 m. liepos 4 d. bei 2014 m. vasario 9 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti 2013 m. rugpjūčio 9 d. bei 2014 m. gegužės 28 d., todėl šios aplinkybės negali turėti reikšmės jo pavojingumo vertinimui. Praeityje jis yra padaręs klaidų, dėl kurių šiuo metu gailisi, tačiau nemano, jog už tai turi būti baudžiamas visą gyvenimą.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 11–12) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, B, C, kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pabrėžė, jog teisės aktų nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai vykdo teisės aktų pažeidimus, o administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, jam yra neveiksmingos. Pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra šiukštūs, keliantys grėsmę visuomenės saugumui, kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar nuosavybei. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. P. asmenybę, todėl tai gali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešiotis) ginklus, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklus siejamas su asmenybe, o faktas, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir jam buvo pareikšti įtarimai, jau konstatuoja, jog asmuo buvo praradęs nepriekaištingą reputaciją. Pareiškėjui ir 2009 m. buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo. Nesutinka su tuo, kad Tauragės AVPK, neišduodamas M. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse, kadangi apribojimas turėti šaunamuosius ginklus jokiu būdu neapriboja pareiškėjo teisėtų lūkesčių dalyvauti medžioklėse, kaip ir gautas medžiotojo bilietas dar nesudaro prielaidų manyti ar tikėtis, jog bus išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstė teisinį reguliavimą (Įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., 17 str. 1 d. 1-11 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Palyginus su iki 2011 m. kovo 1 d. buvusiu teisiniu reguliavimu, aptariamo apribojimo naujo pagrindo atsiradimas gali būti traktuojamas kaip leidimų išduoti ir turėti ginklus išdavimo sugriežtinimas. Tai, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, suponuoja būtinumą aptarti, ar toks sugriežtinimas yra leistinas principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) bei konstitucinio teisinės valstybės principo laikymosi prasme. Leidimų ginklams turėti ir išduoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kurią įgyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga turi būti maksimaliai užtikrintas ir viešasis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei viešoji tvarka. Šių asmens individualių ir viešojo interesų suderinamumas yra pasiekiamas atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrą pusiausvyrą. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokią, kai kuriais aspektais griežtesnę aptariamų leidimų išdavimo tvarką. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamai bylai aktualaus naujo (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nustatyto) apribojimo turėti ginklus įvedimas negali būti laikomas lex retro non agit ir konstitucinio teisinės valstybės principų pažeidimu. Pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal jau aptartus „kokybinį“ ir aktualumo kriterijus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka: 2010 m. sausio 7 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. liepos 25 d. eismo įvykio metu sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą; 2011 m. balandžio 26 d. – pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio 2 d. 4 val. 30 min. bute garsiai klausėsi muzikos; 2012 m. spalio 18 d. – pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. 21 val. 8 min. iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, pavojingai manevruodamas automobiliu, važiavo prasukdamas ratus šaligatviu, užvažiavo ant vejos, spausdamas akseleratoriaus pedalą, prasukdamas ratus važiavo žaliąją veja „piešdamas saules“ ant vejos, taip palikdamas žymes ir sugadindamas veją, kėlė grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai bei eismo saugumui, be to, tokiais veiksmais sukėlė žmonių pasipiktinimą; pasiūlius pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu, pabėgo nuo policijos pareigūno, taip vengė pasitikrinti girtumą; 2014 m. sausio 31 d. – pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad 2013 m. liepos 4 d. apie 5 val. 14 min. nakties metu būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių girtumas) viešojoje vietoje – Mažvydo alėjoje prie Evangelikų Liuteronų bažnyčios, Tauragėje, tam neskirtoje vietoje ant šaligatvio kūreno laužą, triukšmavo, iš telefono garsiai leido muziką; 2013 m. spalio 11 d. – pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad nakties metu garsiai leido muziką ir trukdė žmonėms ilsėtis, trikdė viešąją rimtį. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. liepos 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00651-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas), kuris nutrauktas 2013 m. rugpjūčio 9 d., bei 2014 m. vasario 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00087-14 pagal BK 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas), kuris nutrauktas 2014 m. gegužės 28 d.

Padaryta išvada, jog pareiškėjas teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, tokie kaip pavojingas manevravimas žmonių akivaizdoje, neblaivumo patikrinimo vengimas, neblaivaus asmens laužo kūrenimas nakties metu ant šaligatvio, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ir kt., yra įžūlūs, tyčiniai pareiškėjo veiksmai, keliantys grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, eismo saugumui. Padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Tuo labiau, kad M. P. 2008 m. gruodžio 1 d. buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo (b. l. 30–33), tačiau pareiškėjas dėl savo elgesio išvadų nepadarė. Nurodyti teisės pažeidimai yra reikšmingi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00651-13 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00087-14 nutrauktas vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nors pareiškėjas nurodo šiuo metu neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai nutraukti, tačiau pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų sistemiškumas bei jų pobūdis, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pareikšti įtarimai ne tik neigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau kartu leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas darė išvadą, kad Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, jog galima būtų taikyti M. P. atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Sprendimas pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis bei teisės aktų normomis, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.

III. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių išreikštas pozicijas ir netinkamai pritaikė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Minėtoje normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Tokio pobūdžio duomenys turi būti įvertinti ir kokybiniu aspektu, ko teismas neatliko. Pareiškėjas pirmą pažeidimą padarė būdamas blaivus, šis pažeidimas nebuvo tyčinis. Dėl to, jog savo bute garsiai klausėsi muzikos, nurodo, jog šis pažeidimas yra laikytinas mažareikšmiu ir neaktualiu, nuo jo padarymo yra praėję beveik 4 metai. Dėl to, jog vairavo neblaivus, paaiškina, kad tada buvo jauno amžiaus, dėl ko galimai nepilnai suvokė savo veiksmų pavojingumą, nuo šio pažeidimo praėjo beveik 3 metai. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, darydamas pažeidimą (iš telefono viešoje vietoje garsiai leido muziką, ant šaligatvio kūreno laužą), įžeidžiamai kibo prie žmonių, kadangi nėra jokių duomenų apie tokią pareiškėjo veiką. Dėl minėtos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, todėl, teismui įvertinus baudžiamosios teisenos faktą, viena pareiškėjo veika buvo kiekybiškai susieta ir įvertinta kaip dvi neigiamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas nebevartoja alkoholio, darbe, draugų rate ir medžiotojų klube yra charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi kurti šeimą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas suvokė savo elgesio pasekmes, dėl jų padarė išvadas ir pakeitė savo gyvenimo būdą. Kitas ikiteisminis tymas buvo nutrauktas dėl to, kad įtariamasis ir nukentėjusysis susitaikė. Teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių bei to, kad atsakovas iš esmės nenurodė nė vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei nuosavybei. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymui nepakanka duomenų vien apie tai, kad asmuo praeityje yra baustas (2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012).

Atsakovas Tauragės rajono vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas, turėdamas ir įgydamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei nuosavybei. Nuo 2009 m., kai pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo, pareiškėjas, užuot padaręs išvadas ir tapęs asmeniu, atitinkančiu įstatymo numatytus reikalavimus, ir toliau vykdė šiurkščius teisės pažeidimus. Be to, nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu dirbtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir Tauragės AVPK įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Bylos duomenys patvirtina, jog Tauragės AVPK 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, jo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Faktiniu atsisakymo pagrindu nurodyta tai, kad pareiškėjo atžvilgiu 2013 m. liepos 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00651-13 pagal BK 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas) (nutrauktas 2013 m. rugpjūčio 9 d.) bei 2014 m. vasario 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00087-14 pagal BK 284 straipsnio 1 punktą (viešosios tvarkos pažeidimas) (nutrauktas 2014 m. gegužės 28 d.), taip pat pareiškėjas padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 1242 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, 174 straipsnyje ir 183 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, jog Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, jog būtų galima taikyti M. P. atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, be to, atsakovas iš esmės nenurodė nė vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei nuosavybei.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Įstatymo 17 straipsnyje yra aptarti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Nagrinėjamam ginčui aktualus minėto straipsnio 1 dalies 11 punktas, pagal kurį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Įstatyme nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, aptariama teisės norma – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas – pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame šio įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo nagrinėjamam ginčui taikytinam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-447 redakcija) nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal „kokybinį“ bei aktualumo kriterijus.

Ginčijamame Tauragės AVPK 2014 m. gruodžio 3 d. sprendime Nr. 14-IL-85-01052-e „Dėl atsisakymo M. P. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ atsakovas nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog M. P. įvykdė šiurkščius ir pavojingus teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumu: kitų žmonių akivaizdoje viešoje vietoje chuliganiškai vairavo automobilį, sukeldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, eismo saugumui; vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. neatliko pareigūnų reikalaujamų veiksmų neblaivumui nustatyti; du kartus, vieną iš jų viešoje vietoje ir būdamas neblaivus (nustatytas 2,37 promilių girtumas), nakties metu triukšmavo, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį; dėl pareiškėjo veiksmų pradėti du ikiteisminiai tyrimai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos, nes pažeidimus jis vykdo pakartotinai (b. l. 6–7).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą (ši nuostata nesikeitė nuo 2011 m. kovo 1 d.), pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas, t. y., kaip jau minėta, pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia jo iki šios datos padarytus nusižengimus.

Šiuo atveju dauguma pareiškėjo pažeidimų yra padaryti po 2011 m. kovo 1 d., t. y. po Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto įsigaliojimo (b. l. 16–19). Iki 2011 m. kovo 1 d. pareiškėjas, pagal byloje esančius duomenis, yra padaręs ATPK 127 straipsnio 1 dalies pažeidimą (2009 m. liepos 25 d. sukėlė eismo įvykį, lėmusį kitų žmonių nežymų sveikatos sutrikdymą).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šiuos pareiškėjo biografijos faktus: M. P. atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. jis penkis kartus baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, be kita ko, ir už tai, jog pažeidęs Kelių eismo taisykles sukėlė kitų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš chuliganiškų paskatų vairavo automobilį pavojingai manevruodamas, palikdamas žymes ir sugadindamas veją, kėlė grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, eismo saugumui, vengė neblaivumo patikrinimo, būdamas neblaivus kūreno laužą nakties metu ant šaligatvio, trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, M. P. 2008 m. gruodžio 1 d. jau buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl nepriekaištingos reputacijos nebuvimo (b. l. 30–33).

Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.

Pareiškėjo argumentai, kad kiti jo padaryti pažeidimai laikytini mažareikšmiais, nuo pažeidimo, kuomet vairavo neblaivus, padarymo praėjo 3 metai, pareiškėjas nebevartoja alkoholio ir ruošiasi kurti šeimą, įvertinus juos pareiškėjo biografijos faktų kontekste, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas pakeitė savo elgesį ir toliau laikysis teisės aktų reikalavimų. Nors byloje ir nėra duomenų, kad 2013 m. liepos 4 d. apie 5 val. 14 min. nakties metu, būdamas neblaivus, viešojoje vietoje ant šaligatvio kūrendamas laužą pareiškėjas įžeidžiamai kibo prie žmonių, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ar keičianti pareiškėjo aptartą charakteristiką. Nuo paskutinio pareiškėjo pažeidimo padarymo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. kreipimosi į Tauragės AVPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei praėjo tik daugiau nei vieneri metai. Taip pat pastebėtina, jog nors pareiškėjas pažymi, kad darbe jis yra charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, o atsakovas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu dirbtų. Vertinant pareiškėjo charakteristiką buvo pažymėta, jog ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti, į tai buvo atsižvelgta sprendžiant dėl pareiškėjo asmenybės ir ši aplinkybė nebuvo netinkamai įvertinta kiekybiniu požiūriu. Pareiškėjo padaryti pažeidimai tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai įvertinti būtent kokybiniu aspektu ir aplinkybių visuma sudarė pagrindą spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dėl to, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, jis negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 ir teigia, jog pagal minėtą nutartį, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymui nepakanka duomenų vien apie tai, kad asmuo praeityje yra baustas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012 buvo sprendžiamas įsakymo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimų įsigyti ilgojo lygiavamzdžio šaunamojo ginklo medžioklei ir trumpojo šaunamojo ginklo savigynai visų pirma dėl to, jog jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Be kita ko, teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktai yra savarankiški pagrindai, kuriais remiantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl vien dėl to, jog fizinis asmuo yra nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), tai savaime nesudaro pagrindo laikyti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Nagrinėjamoje byloje Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas. Šiuo atveju ne vien faktas, jog pareiškėjas praeityje buvo baustas, nulėmė atisakymo išduoti M. P. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus priėmimą, o byloje išsamiai atskleista padarytų pažeidimų kokybinė pusė, t. y. tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan